Vilniaus regiono apylinkės teismo teismo sprendimas

2015-07-16 · Civilinė byla Nr. 2-542-860/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Teismo sprendimas
Data
2015-07-16
Bylos Nr.
2-542-860/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Jakaitis
Ieškovas
B. D.
Atsakovas
K. T.
Išvadą teikia
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 93.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-542-860/2015Teisminio proceso numeris 2-52-3-03172-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 20.2; 74.2.4; 77.3; 78.2.1; 93.1; 99.3; 99.7; 99.9; 99.11; 113.1; 114.9.1; 114.9.3.1; 114.11; 116.1; 125.1.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMOSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 16 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

sekretoriaujant Martai Šapokaitei - Sosyan, dalyvaujant ieškovei B. D., jos atstovui adv. padėjėjui Irmantui Čičiurkai, atsakovui K. T., jo atstovui adv. Mantui Valiukui, išvadą teikiančios institucijos atstovui Edvardui Zakševskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. D. ieškinį atsakovui K. T., institucija, teikianti išvadą byloje - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl priteisti išlaikymo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė B. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) (1 t., b.l. 44 - 55), kuriuo prašo priteisti iš K. T.: dukros D. D., gim. 2000-12-21, išlaikymui 1 100 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės nuo ieškinio pateikimo dienos, nustatant, kad ši suma turi būti mokama iki einamojo mėnesio 15 dienos. Šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei; bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė B. D. ieškinyje nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-09-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2444-01/2004 buvo nutraukta šalių, t.y. jos ir atsakovo K. T., santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje be kita ko K. T. įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 150 Lt periodinę išmoką D. D., gim. 2000-12-21, išlaikymui iki pilnametystės. Pažymėjo, kad šiuo metu yra pasikeitusios faktinės aplinkybės, dukros poreikiai yra padidėję, jų tenkinimu per mėnesį reikia 2 200 Lt, vienam tėvui ši suma per mėnesį sudaro 1 100 Lt. Dukra turi išskirtiniu ugdymo poreikius. Atsakovas gera valia nesutinka padidinti vaikui teiktino išlaikymo dydžio, tad ji priversta kreiptis į teismą. Be to, atsakovas geranoriškai nemoka ir pagal minėtą teismo 2004-09-01 sprendimą priteistą išlaikymą; šis išlaikymas išieškomas priverstine tvarka. Ieškovė nurodė, kad jos pajamos per mėnesį iki mokesčių sudaro 3 000 Lt; į rankas gauna 2 071 Lt. Ji tokio dydžio pajamas pradėjo gauti nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio. Paskutiniojo pusmečio mėnesinės pajamos sudaro apie 2 300 Lt. Ji neturi nekilnojamojo turto; turi 14 m. senumo transporto priemonę SEAT IBIZA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) D. D. poreikiai nuo 2004-09-01, kai buvo priimtas teismo sprendimas ir nustatytas 150 Lt išlaikymo dydis, yra labai padidėję; 150 Lt sumos neužtenka net minimaliausiems nepilnametės dukros poreikiams. Ji iš esmės viena rūpina dukra, o atsakovas prie to praktiškai neprisideda. Teigia, kad ji rūpinasi ir savo senais tėvais, teikia jiems materialinę paramą. Pažymi, kad ji savo dukrą Dominyką nuo 2005-02-07 yra apdraudusi kaupiamuoju gyvybės draudimu, kas mėnesį moka 120,64 Lt dydžio įmokas. Jos turimomis žiniomis atsakovo pajamos yra kur kas didesnės ir sudaro apie 4 000 – 5000 Lt. Tiek ji, tiek ir atsakovas yra sveiki, darbingo amžiaus, tad atsakovas turi žymiai daugiau prisidėti prie dukros išlaikymo.

Atsiliepimas

Atsakovas K. T. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b.l. 125 – 128a).

Atsiliepime nurodė, kad jis nesutinka su ieškovės deklaruotais vaiko poreikiais ir jų apskaičiavimu; jie yra nepagrįsti. Pastebi, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovės nurodomus vaiko būtinuosius poreikius 2 200 Lt sumai. Atsakovas nurodė, kad kai kurie ieškovės ieškinio teiginiai – neva jis gera valia nesutinka ieškoti kompromiso, nekontaktuoja su dukra ir geranoriškai nevykdo teismo sprendimo, yra melagingi. Teigia, kad jis susitinka su dukra ir bendrauja, tačiau dėl jo darbo pobūdžio tokie susitikimai nėra dažni; tai, kad teismo sprendimas buvo pradėtas vykdyti per antstolius dar neįrodo atsakovo tyčinio vengimo išlaikyti dukrą. Pagal galimybes jis papildomai dukrai perveda pinigų jos poreikiams tenkinti. Atsakovas abejoja ieškovės nurodomomis gaunamomis pajamomis (2 300 Lt); jo žiniomis, ieškovė nuolat prekiauja Gariūnų turguje, tačiau gaunamų pajamų iš prekybos nerodo. Teigia, kad ieškovė pajamų dydis – 2 300 Lt, patvirtina faktą, jog ji net neturi galimybės išleisti vaiko deklaruotiems poreikiams kas mėnesį (2 200 Lt). Atsakovas taip pat nurodė, kad jis 2005-08-20 sudarė antrą santuoką, kurioje jam 2014-05-08 gimė dukra Aleksandra. Tad jam šiuo metu tenka išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Jis su šeima už kreditą (250 000 Lt) yra įgijęs šeimos būstą; taip pat yra paėmęs 60 000 Lt kreditą būsto įrengimui. Kreditų grąžinimui bendrą įmokų suma kas mėnesį sudaro 1 676 Lt. Gyvenamojo namo išlaikymas kas mėnesį vidutiniškai kainuoja 500 – 600 Lt. Jo sutuoktinė 2012 m. šeimos poreikiams sudarė asmeninę kredito linijos sutartį, pagal kurią įsigijo automobilį; kredito įmokos kas mėnesį pagal sutartį sudaro 555,56 Lt. Šiuo metu jo šeimos pajamos sudaro tik jo vieno gaunamos pajamos, kurios yra 1 100 Lt per mėnesį (atskaičius mokesčius); kitos pajamos (dienpinigiai) nėra pastovios ir reguliarios, nes jos priklauso nuo skiriamų atsakovui komandiruočių. Per 2014 m. vidutiniškai kas mėnesį bendros išmokos atsakovui iš darbovietės sudarė apie 3 900 Lt. Teigia, kad jis galėtų teikti savo dukrai Dominykai kas mėnesį apie 100 eurų (350 Lt) išlaikymą.

Išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, pateikė teismui išvadą (1 t., b.l. 112 - 113).

Išvadoje nurodė, kad Vaikų teisių apsaugos skyrius neturi neigiamos informacijos apie šalių šeimas; jos nėra įrašytos į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Teigia, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Vaikų teisių apsaugos skyrius sutinka, kad išlaikymo dydis nepilnametei D. D. turėtų būti padidintas.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-01-19 nutartimi (1 t., b.l. 153) paskyrė pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą.

Šalies argumentai

Ieškovė B. D. pateikė teismui dubliką (1 t., b.l. 158 - 161), kuriame prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Dublike akcentavo, kad dukra turi išskirtinių ugdymo poreikių, jiems tenkinti išlaidų paskaičiavimas pateiktas ieškinyje. Nesutinka su atsakovo atsiliepimo teiginiais, kad jis su dukra bendrauja telefonu, pagal galimybes susitinka, kartu eina į kavines ar apsipirkti. Teigia, atsakovas realiai tik prižadai dukrai su ja susitikti, tačiau niekada to neištesi; toks atsakovo elgesys turi dukrai traumuojantį poveikį. Nurodė, kad atsakovas nesilaiko jam, kaip tėvui, kylančių pareigų, o būtent auklėti, prižiūrėti, išlaikyti dukrą, nesudaro palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis, jog dukra būtų pasirengusi savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiai dienai abiejų tėvų pareigas dukrai atlieka tik ji viena. Teigė, kad gyvybės draudimas yra kaupiamasis, kur dukrai Dominykai sukaupta pinigų suma bus skirta jos studijoms aukštojoje mokykloje; tad šio draudimo paskirtis ne tik garantija mirties atveju, bet piniginių lėšų kaupimas ir investicija į dukros išsilavinimą. Ieškovė nesutinka su atsakovo nuogąstavimais, kad ji neva nuslėpė savo pajamas; ji 2013 m. pradžioje pradėjo verstis ūkine veikla, įsteigė mažąją bendriją, tačiau pradžia buvo sunki; ji sau pradėjo mokėti darbo užmokestį tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį, kai pagerėjo įmonės veikla. Šiuo metu ji turi finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims pagal nekilnojamojo turto (buto) išperkamosios nuomos sutartį. Teigia, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas turi paėmęs būsto paskolą, nepaneigia jo pareigos rūpintis savo vaiku.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktame triplike (1 t., b.l. 176 - 177) prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Triplike iš esmės nurodė analogiškus motyvus, kurie nurodyti atsiliepime. Akcentavo, kad ieškovė nepateikė duomenų apie vaikui išleistų piniginių lėšų kilmę; jam neaišku, iš kokių lėšų ieškovė vysto verslą, dengia finansinius įsipareigojimus ir pan.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas sumažino prašomo priteisti išlaikymo dydį iki 174 Eur per mėnesį (1 t., b.l. 55). Palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad ji dirbo užsienyje (2,5 m.) ir turėjo santaupų, iš kurių dalinai ir gyvena; užsienyje gautų išlaidų šiai dienai dar nėra deklaravusi. Be to, jai padėdavo tėvai, reikalui esant pasiskolina pinigų iš draugų. Nurodė, kad jos pajamos 2004 m., kai buvo nutraukta santuoka, buvo apie 1 200 Lt; ji dirbo buhaltere, realizacijos projektų vadove. Šiuo metu jos pajamos yra apie 3 000 Lt / 869 Eur iki mokesčių. 2015-02-25 su draugais sudarė 55,03 kv.m. buto, esančio Smalinės g. 21 – 5, Vilniuje, išperkamosios nuomos sutartį. Teigia, kad nutraukiant santuoką dukros poreikiai nebuvo dideli, nes ji dar buvo maža. Dabar poreikiai yra žymiai išaugę, be to, viskas yra pabrangę. Vaikas lanko mokamus būrelius: šokius, fotostudiją (fotodizainą), muzikos pamokas. Vaikui samdo korepetitorius, išleidžia kitiems poreikiams.

Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu sutiko tik iš dalies, t.y. sutinka, kad būtų nustatytas 116 Eur (400 Lt) per mėnesį vaikui teiktino išlaikymo dydis. Nurodė, kad vaiko poreikiai yra pertekliniai. Atsakovas akcentavo, kad turi mažą vaiką, vienas išlaiko šeimą, moka kreditus. Jo pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur; pajamos nėra reguliarios. Šiuo metu neturi nei vieno automobilio. 2004 m. nutraukiant santuoką dirbo toje pačioje įmonėje – tolimųjų reisų vairuotoju, uždirbdavo panašiai. Jis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą energetikos srityje. 2005 m. sudarė naują santuoką. Šiuo metu gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo. Prašo atsižvelgti į ieškovės paslėptas pajamas ir turtą. Atsakovas turi 2 vaikus, tad turi būti pusiausvyra tarp jų; jeigu būtų priteista tokia išlaikymo suma, kurią prašo ieškovė, tai antro jo vaiko interesai būtų pažeisti. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas taip pat prašo atsižvelgti į ieškovės netinkamą elgesį, kai byla buvo pradėta dėl 1 100 Lt išlaikymo dydžio priteisimo, o vėliau šį dydį sumažino iki 174 Eur.

Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad atsakovas ilgą laiką išlaikymą vaikui mokėjo nedidelę pinigų sumą; vaiką iš esmės išlaiko tik ieškovė. Atsakovas turi šeimą, kurią vienas išlaiko, turi mažą vaiką. Atsakovas yra sveikas, gali dirbti papildomą darbą. Tad mano, kad priteistas išlaikymo dydis turi būti pakeistas ir jis turi būti ne mažesnis negu 144 Eur (500 Lt).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2004-09-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2444-01/2004 patenkino ginčo šalių (B. D. ir atsakovo K. T.) prašymą bei jų santuoką, sudarytą 1998-08-01 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1611, nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (c.b. Nr. 2-2444-01/2004). Teismas minėtu sprendimu patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria jie be kita ko susitarė, kad K. T. kas mėnesį mokės po 150 Lt periodinę išmoką D. D., gim. 2000-12-21, išlaikymui iki vaiko pilnametystės.

Minėta, kad ieškovė B. D. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama padidinti dukrai teikiamo išlaikymo dydį nuo 150 Lt (43,44 Eur) iki 174 Eur. Tuo tarpu atsakovas K. T. sutinka su priteisto išlaikymo padidinimu, tačiau ne daugiau kaip iki 116 Eur.

Dėl nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo

Visų pirma pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme (CK 3.201 str.) nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios ((duomenys neskelbtini) str. 5 d.). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-11 nutartį Nr. 3K-3-306/2005, 2006-05-17 nutartį Nr. 3K-3-341/2006; 2014-05-02 nutartį Nr. 3K-3-260/2014, kt.). Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 str. 3, 4 d.), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi, toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeitė įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Nagrinėjamoje byloje aktualus laikotarpis yra nuo 2004-09-01, kai buvo priimtas minėtas Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas, iki 2014-09-24, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio padidinimo (1 t., b.l. 2). Taigi, per šį laikotarpį nustatinėtinas teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui pakeisti (skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių), esminis pokytis.

Ieškovė savo ieškinį pareiškė motyvuojant tuo, kad ženkliai išaugo vaiko poreikiai; šiuo metu dukros poreikiams tenkinti per mėnesį reikia apie 2 200 Lt. Kad vaiko poreikiai yra išaugę iš esmės neginčija ir pats atsakovas, tačiau jis nesutinka su ieškovės nurodomomis išlaidomis, jų dydžiu; pats atsakovas sutinka padidinti teiktino išlaikymo dydį iki 116 Eur per mėnesį.

Teismas sutinka, kad šalių dukros D. D., gim. 2000-12-21, poreikiai šiuo metu yra žymiai padidėję, lyginant juos su 2004 m.; šis pasikeitimas laikytinas esminiu.

Visų pirma pažymėtina, kad nuo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-09-01 sprendimo priėmimo iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos - 2014-09-24, yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, t.y. 10 metų. Per tokį laikotarpį išlaidos vaiko poreikiams tenkinti padidėjo natūraliai dėl tam tikrų ekonominių procesų, pvz., infliacijos ir pan. Antra, 2004 m., nutraukiant šalių santuoką, dukrai Dominykai, gim. 2000-12-21, nebuvo dar 4 metų; tokio amžiaus vaikui jo poreikiai nėra dideli. Tuo tarpu šiuo metu šalių dukrai yra 14 metų. Neabejotina, kad vaiko poreikiai didėja sulyg jo amžiaus didėjimu. Be to, šiuo metu Dominyka jau yra paauglė, tokio amžiaus vaikams ypač išauga poreikiai drabužiams, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Trečia, šalių dukra yra žingeidi, gerai mokosi ir labai aktyvi, lanko įvairius būrelius ir užsiėmimus (mokamus ir nemokamus), dalyvauja tarptautiniuose ir vietiniuose konkursuose, aktyviai dalyvauja užklasinėje veikloje, sportuoja ir pan. (1 t., b.l. 15 – 18, 20 – 40, ir kt.). Tad šių poreikių tenkinimui taip pat reikia nemažų lėšų. Kai tuo tarpu minėtų išlaidų prieš 10 metų galimai iš viso nereikėjo, arba jos buvo minimalios. Ketvirta, šalių dukra nuo 2012-08-06 yra apdrausta investiciniu gyvybės draudimu; kasmėnesines įmokas (120,64 Lt / 34,94 Eur) moka ieškovė (1 t., b.l. 99).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad šalių vaiko poreikiai šiuo metu yra esmingai pasikeitę, lyginant juos su 2004 m., tad yra pagrindas keisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-09-01 sprendimu nustatytą išlaikymo dydį (150 Lt) (CK 3.201 str.).

2004 m. šalims nutraukiant santuoką, jie neturėjo jokio nekilnojamojo turto, buvo įgijusios tik vieną transporto priemonę VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1991 m., kuri po santuokos nutraukimo atiteko K. T.. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos tuo metu, t.y. 2004 m., darbinės pajamos buvo apie 1 200 Lt; ji dirbo buhaltere, realizacijos projektų vadove. Atsakovas nurodė, kad jo pajamos 2004 m. buvo panašios kaip ir dabar, t.y. apie 4 000 Lt.

Byloje taip pat nustatyta, kad šiuo metu ieškovės B. D. mėnesinės pajamos yra apie 869 Eur (iki mokesčių); ji yra įsteigusi MB „B&D Distribution“ (1 t., b.l. 59 - 61). Atsakovas teigia, kad ieškovė slepia savo pajamas, tačiau teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė nurodė, kad ji 2,5 metų dirbo užsienyje, tad susitaupė pajamų; be to, jai padeda tėvai, draugai; yra įsteigusi mažąją bendriją, kuri tik paskutiniu metu pradėjo duoti naudos. Nors įvertinus ieškovės nurodomas visas aplinkybes, susijusias su gaunamomis pajamomis, galima abejoti jų dydžiu, tačiau bet kokiu atveju, tai nėra ženklus skirtumas, kuris galėtų esmingai įtakoti sprendžiant klausimą dėl šalių vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovė 2015-02-25 įsigijo butą, unikalus Nr. 1099-4048-0019:0026, esantį Smalinės g. 21 – 5, Vilniuje, už 46 339,20 Eur; pagal sutartį (8.2 p.) galutinis atsiskaitymas numatytas iki 2020-02-25 (2 t., b.l. 15 - 21). Ieškovės vardu nėra registruota jokių transporto priemonių (1 t., b.l. 58).

Atsakovas šiuo metu dirba UAB „Irsana“, jo mėnesinės darbinės pajamos yra apie 1 000 Eur (1 t., b.l. 105 – 106, 133, atsakovo paaiškinimai). Atsakovas, kartu su sutuoktine J. V., yra įgijęs 0,0800 ha žemės sklypą su sodo pastatu, esančius Ketvirtoji g. 24, Vilkiškių k., Bezdonių sen., Vilniaus r.; šis turtas yra įkeistas bankui (1 t., b.l. 107 – 108). Minėto turto įsigijimui atsakovas 2006 m. yra paėmęs 310 000 Lt kreditą iš SEB banko; mėnesinės įmokos sudaro 1351,62 Lt / 391,46 Eur (1 t., b.l. 134 – 144, 146 - 147). Iš VĮ Regitra pažymos (1 t., b.l. 109) matyti, kad atsakovo vardu yra registruota viena transporto priemonė FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1996 m. gamybos, kuriai leidžiama dalyvauti viešajame eisme, tačiau atsakovas teismo posėdžio metu tvirtino, jog realiai šiuo metu neturi nei vienos transporto priemonės. Atsakovo sutuoktinė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose; ji 2012 m. yra paėmusi vartojimo kreditą iš AB Swedbank (1 t., b.l. 145, 148). Atsakovas turi 2014 m. gimusį nepilnametį vaiką (1 t., b.l. 151 - 152).

Įvertinus šalių galimybes, konstatuotina, kad šiuo metu šalių turtinė padėtis yra panaši: abi šalys turi nekilnojamojo turto, taip pat įsipareigojimų už atitinkamą turtą (nors atsakovo įsipareigojimų apimtis didesnė nei ieškovės, tačiau atsakovo turtas vertingesnis); atsakovo pajamos šiek tiek didesnės negu ieškovės, tačiau jis turi dar vieną vaiką, kuris yra mažametis (gim. 2014 m.) ir jam taip pat reikalingas išlaikymas (tačiau jo poreikiai, atsižvelgiant į turimą amžių, šiuo metu nėra dideli); ir pan.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principus, į vaiko poreikius, siekiant užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, jų proporcingumą tėvų turtinei padėčiai, yra pagrindas priteistą išlaikymo dydį padidinti iki 160 Eur per mėnesį (CK 3.201 str.); kadangi vaikui teiktino išlaikymo dydis padidinamas, o ne sumažinamas, tad, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais (CK 3.3 str.), toks išlaikymo dydis (160 Eur) skaičiuotinas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dinos, t.y. nuo 2014-09-24 (1 t., b.l. 2). Teismas nustatydamas tokį išlaikymo dydį be kita ko atsižvelgė ir į tai, kad tėvui, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas (šiuo atveju ieškovei), tenka ir taip didesnė našta, nes nuolat iškyla įvairių kasdieninių rūpesčių, susijusių su vaiku, kuriuos reikia nedelsiant spręsti ir pan. Be to, atsakovas yra sveikas, jaunas, darbingo amžiaus, tad turi dėti maksimalias pastangas rūpinantis savo vaikais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.). Pagal 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Ieškovės B. D. ieškinys patenkintas iš dalies.

Ieškovė sumokėjo: 72 Lt / 20,85 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (1 t., b.l. 9); 729,24 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b.l. 8 - 12).

Atsakovas K. T. iš viso sumokėjo 724,05 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b.l. 182 – 184, 2 t., b.l. 13 - 14).

Atsižvelgiant į išdėstytą, į ieškinio tenkinimo apimtį, į šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, į jų procesinį elgesį (ieškovė iš pat pradžių buvo pareiškusi reikalavimą didesnėje apimtyje, vėliau reikalavimų apimtį sumažino), darytina išvada, kad yra pagrindas galutiniai ieškovei B. D. iš viso priteisti iš atsakovo K. T. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (93 str., 98 str.).

Proporcingai iš šalių priteistinos procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos valstybei, t.y. iš ieškovės 3 Eur, iš atsakovo 8,49 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, 385 straipsniu, teisėjas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-09-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2444-01/2004 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinkamą punktą dėl išlaikymo mokėjimo nepilnametei dukrai D. D., gim. 2000-12-21, šį punktą išdėstant sekančiai:

K. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters D. D., gim. 2000-12-21, išlaikymui nuo 2014-09-24 moka kas mėnesį po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) iki jos pilnametystės. Šias lėšas uzufrukto teise tvarko D. D. motina B. D..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei B. D., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės B. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 3 Eur (tris eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo K. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 8,49 Eur (aštuonis eurus ir 49 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, civilinę bylą Nr. 2-2444-01/2004 grąžinti į teismo raštinę (archyvą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Jakaitis