Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens C. J. (C. J.) prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2T-22-370/2019 pagal pareiškėjo J. M. J. (J. M. J.) prašymą dėl Lenkijos Respublikos Košalino rajono teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. III RC 758/08 pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, suinteresuotas asmuo – C. J., peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo J. M. J. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos Košalino rajono teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. III RC 758/08, kuriuo pagal ieškovo J. M. J. pareikštą ieškinį atsakovui C. J. padidintos išlaikymo prievolės J. J..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

6. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 31¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su išlaikymo prievolėmis susijusios bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka tiek, kiek 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas Nr. 4/2009) ir šis įstatymas nenustato kitaip.

7. Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriuje įtvirtintas teismo sprendimų išlaikymo prievolių srityje pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo reglamentavimas skiriasi, priklausomai nuo to, ar teismo sprendimas priimtas valstybėje narėje, kurioje privalomas Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje 2007 m. lapkričio 23 d. priimtas Protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (toliau – 2007 m. Hagos protokolas).

8. Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas (visos ES valstybės narės, išskyrus Daniją bei Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę). Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuriai 2007 m. Hagos protokolas nėra privalomas (Danija bei Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė). Tuo tarpu Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 3 skirsnis taikomas visiems teismo sprendimams (Reglamento Nr. 4/2009 16 straipsnis).

9. Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnio, reglamentuojančio teismo sprendimų, priimtų valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, pripažinimą, vykdytinumą ir vykdymą, esmė – exequatur procedūros panaikinimas: teismo sprendimo pripažinimas kitoje valstybėje narėje vyksta be jokios specialios procedūros ir nesuteikiant jokios galimybės ginčyti jo pripažinimą, o jo vykdymas kitoje valstybėje narėje vyksta, nereikalaujant jo paskelbti vykdytinu. Tuo tarpu pagal Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnį, reglamentuojantį teismo sprendimų, priimtų valstybėje narėje, kuriai neprivalomas 2007 m. Hagos protokolas, pripažinimą, vykdytinumą ir vykdymą, išlieka teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu procedūra bei galimybė kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo ar nepripažinimo.

10. Reglamento Nr. 4/2009 75 straipsnio, įtvirtinančio pereinamojo laikotarpio nuostatas, 1 dalyje nustatyta bendroji reglamento taikymo laike taisyklė, nustatanti lex retro non agit (įstatymas atgal neveikia) principą. Aptariama norma nustato, kad šis reglamentas taikomas tik po jo taikymo pradžios dienos iškeltoms byloms, patvirtintiems ar sudarytiems teisminiams susitarimams ir parengtiems autentiškiems dokumentams, laikantis šio straipsnio 2 ir 3 dalių.

11. Šio reglamento taikymo pradžios momentas įtvirtintas reglamento 76 straipsnio 2 pastraipoje, pagal kurį jis taikomas nuo 2011 m. birželio 18 d., jei tą dieną Bendrijoje jau bus pradėtas taikyti 2007 m. Hagos protokolas. 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos Sprendimo, kuriuo Europos Bendrija sudarė 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolą dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (Nr. 2009/941/EB), 4 straipsnyje nustatyta, kad 2007 m. Hagos protokolo taisyklės laikinai taikomos, nepažeidžiant šio sprendimo 4 straipsnio, nuo 2011 m. birželio 18 d., kai pradedamas taikyti Reglamentas Nr. 4/2009, jei 2007 m. Hagos protokolas neįsigalios iki to laiko. Taigi, darytina išvada, jog Reglamentas Nr. 4/2009 ir 2007 m. Hagos protokolas yra glaudžiai susiję, kadangi minėto reglamento taikymo pradžia, pagal jo 76 straipsnį yra susieta su 2007 m. Hagos protokolo taikymo Europos Bendrijoje pradžia.

12. Reglamentas Nr. 4/2009 reglamentuoja tarptautinės jurisdikcijos klausimus išlaikymo prievolių srityje, o 2007 m. Hagos protokolas – taikytinos teisės klausimus. Abiem šiais teisės aktais sinchronizuojamas aptariamos srities teisinis reglamentavimas Europos Sąjungoje, taigi tais atvejais, kai atitinkamos valstybės narės teismas nustato jurisdikciją pagal Reglamento Nr. 4/2009 nuostatas, o taikytiną teisę pagal 2007 m. Hagos protokolo nuostatas, tokiame teismo procese priimti sprendimai kitose valstybėse narėse pripažįstami ir leidžiami vykdyti supaprastinta tvarka – pagal Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnį.

13. Tai reiškia, jog be exequatur procedūros pagal Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnį vykdomi tik Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai, priimti bylose, iškeltose po Reglamento Nr. 4/2009 ir 2007 m. Hagos protokolo taikymo pradžios dienos.

14. Pagal Reglamento Nr. 4/2009 75 straipsnio 2 dalies a) punktą Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 ir 3 skirsniai taikomi anksčiau, nei šio reglamento taikymo pradžios diena, valstybėse narėse priimtiems teismo sprendimams, dėl kurių prašymas pripažinti ir paskelbti juos vykdytinais buvo pateiktas po tos dienos.

15. Pažymėtina, kad pareiškėjo J. M. J. prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos Košalino rajono teismo sprendimas yra priimtas 2009 m. sausio 12 d., t. y. iki Reglamento Nr. 4/2009 ir 2007 m. Hagos protokolo taikymo pradžios. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas sprendžia, jog Lenkijos Respublikos Košalino rajono teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimo pripažinimui ir leidimui vykdyti Lietuvos Respublikoje turi būti taikomos Reglamento 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnio (23–38 straipsniai) ir 3 skirsnio (39–76 straipsniai) nuostatos.

16. Tokia išvada atitinka iš kasacinio teismo išaiškinimus, kad tais atvejais, kai prašomo pripažinti ir leisti vykdyti teisingumo įstaigos sprendimo kilmės valstybė yra prisijungusi prie 2007 m. Hagos protokolo, tačiau sprendimas priimtas iki Reglamento Nr. 4/2009 ir 2007 m. Hagos protokolo taikymo pradžios (2011 m. birželio 18 d.), šio teismo sprendimo pripažinimui turi būti taikomas toks pat teisinis režimas, koks yra taikomas Europos Sąjungos valstybių narių, kurioms 2007 m. Hagos protokolas nėra privalomas, teismų sprendimų dėl išlaikymo pripažinimui – tokie sprendimai pripažįstami pagal Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnio taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-563-916/2016).

17. Teismo sprendimų, priimtų valstybėje narėje, kuriai neprivalomas 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės, vykdymo tvarka reglamentuota Įstatymo 31⁴ straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prašymus paskelbti teismo sprendimą vykdytinu pagal Reglamento Nr. 4/2009 27 straipsnio 1 dalį ir skundus dėl teismo sprendimų dėl tokių prašymų pagal Reglamento Nr. 4/2009 32 straipsnio 2 dalį nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Šie prašymai ir skundai nagrinėjami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas.

18. Lietuvos apeliacinio teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-22-370/2019 pripažindamas ir leisdamas vykdyti Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos Košalino rajono teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimą, iš esmės vertino tik tai, ar teismui buvo pateikti visi prie prašymo dėl paskelbimo vykdytinu pagal Reglamento Nr. 4/2009 28 straipsnį pridedami dokumentai (Reglamento Nr. 4/2009 30 straipsnis). Reglamento Nr. 4/2009 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kuri iš šalių gali apskųsti sprendimą dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu. Pagal Reglamento Nr. 4/2009 34 straipsnio 1 dalį teismas, kuriam pateiktas skundas pagal 32 arba 33 straipsnius, gali atsisakyti paskelbti teismo sprendimą vykdytinu ar tokį paskelbimą panaikinti remdamasis tik vienu iš 24 straipsnyje nurodytų pagrindų.

19. Reglamento Nr. 4/2009 24 straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas nepripažįstamas: a) jei toks pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, kurioje prašoma jį pripažinti, viešajai tvarkai. Atitikimo viešajai tvarkai tikrinimas, negali būti taikomas taisyklėms dėl jurisdikcijos; b) kai jis priimtas atsakovui nedalyvavus teismo procese, jei atsakovui bylos iškėlimo dokumentas arba lygiavertis dokumentas nebuvo įteiktas tinkamu laiku ir tokiu būdu, kad jis galėtų pasiruošti gynybai, išskyrus atvejus, kai jis neužginčijo teismo sprendimo tada, kai buvo įmanoma tai padaryti; c) jei jis nesuderinamas su valstybėje narėje, kurioje prašoma jį pripažinti, priimtu teismo sprendimu dėl tų pačių šalių ginčo; d) jei jis yra nesuderinamas su ankstesniu teismo sprendimu, priimtu kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, dėl tuo pačiu ieškinio pagrindu tų pačių šalių iškeltos bylos, jeigu ankstesnis teismo sprendimas atitinka būtinas pripažinimo sąlygas valstybėje narėje, kurioje prašoma jį pripažinti.

20. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procese negali būti tikrinamas teismo sprendimo, dėl kurio sprendžiama, teisėtumas ir pagrįstumas. Tokio pobūdžio teismo procese gali būti patikrinami tik atitinkamame teisės akte įtvirtinti teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas nevertina dalyvaujančių byloje asmenų argumentų, susijusių su bylos nagrinėjimu iš esmės. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad šalių dėstomos aplinkybės dėl jų tarpusavio santykių, konfliktų istorijos ir kt. yra teisiškai nereikšmingos.

21. Pareiškėjo prašomu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos Košalino rajono teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. III RC 758/08 C. J. įpareigotas mokėti savo sūnui J. M. J. 700 PLN išlaikymą per mėnesį. Išlaikymo prievolei taikomos palūkanos: 13 proc. – nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki gruodžio 22 d., 8 proc. – nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., 7 proc. – nuo 2016 m. sausio 1 d. per metus. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo mano, jog toks Lenkijos teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, nes neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautinėje teisėje įtvirtinto pagarbos tėvams principo, teisių ir pareigų pusiausvyros.

22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimo (ne)prieštaravimo viešajai tvarkai, pažymi, jog sąvoka ,,viešoji tvarka“ turi būti aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus. Taigi, sąvoka ,,viešoji tvarka“ turi būti aiškinama siauriau, nei nacionalinė viešoji tvarka ir apimti tarptautinėje praktikoje priimtus imperatyvius standartus. Tokiais viešosios tvarkos pažeidimais gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, jog užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažintoms tarptautiniu lygiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014, 2013 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-40/2013). Nacionalinė viešoji tvarka aiškintina tarptautinės viešosios tvarkos kontekste. Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, jog viešosios tvarkos tikslas – apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t. y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimas atitinka pagrindinį viešosios tvarkos tikslą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams. Nors tėvų pareiga išlaikyti besimokančius, paramos reikalingus pilnamečius vaikus nėra tiesiogiai nustatyta Konstitucijoje, tačiau tai nereiškia, kad tokio išlaikymo priteisimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime yra konstatavęs, kad konstitucinės nuostatos, jog tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą įstatymų leidėjas apskritai negali įstatymu nustatyti tėvų pareigos remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kad jie įgytų atitinkamą išsilavinimą. Tokia pareiga kildintina iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia (be kita ko) iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Taigi Lenkijos Respublikos teismo sprendimas priteisti besimokančiam pilnamečiui suinteresuoto asmens sūnui išlaikymą, nustačius, jog egzistuoja Lenkijos Respublikos įstatymuose nustatytos sąlygos, negali būti laikomas prieštaraujančiu pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažintoms tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.

24. Suinteresuoto asmens argumentai, kad Lenkijos Respublikos teismo sprendime nenurodyta data, iki kada mokamas išlaikymas, yra nepagrįsti. Pats suinteresuotas asmuo pripažįsta aplinkybę, jog teismo sprendime išlaikymas pilnamečiui asmeniui apibrėžtas laikotarpiu, kol jis mokosi aukštojoje mokykloje. Lenkijos Respublikos teismo sprendimą pripažinti prieštaraujančiu viešajai tvarkai nėra pagrindo ir dėl tos aplinkybės, kad dėl išlaikymo mokėjimo nutraukimo suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. suinteresuotas asmuo buvo kreipęsis į Košalino rajono teismą dėl išlaikymo pareigos nutraukimo, tačiau jo prašymas buvo atmestas, teismui nustačius, kad jo sūnus vis dar atitinka išlaikymo teikimo sąlygas – tęsia studijas aukštosiose mokyklose. Suinteresuotas asmuo taip pat pateikė įrodymus, jog šiuo metu jis taip pat yra kreipęsis į Košalino rajono teismą dėl išlaikymo pareigos nutraukimo, tačiau ši aplinkybė nedaro prašomo pripažinti sprendimo negaliojančiu ar prieštaraujančiu viešajai tvarkai. Būsimas Košalino teismo sprendimas gali turėti įtakos tik apskaičiuojant išlaikymo prievolės įsiskolinimą, t. y. Lenkijos Respublikos teismui nustačius laikotarpį, už kurį turi būti mokamas išlaikymas, konkretus įsiskolinimo dydis bus nustatytas vykdymo procese, o tai nelaikytina kliūtimi pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Košalino rajono teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimą.

25. Nors į bylą yra pateiktas Košalino rajono teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir bylos pagal C. J. prašymą nustatyti išlaikymo pabaigą metu sustabdyti skolos išieškojimo procesą, vykdomą Lietuvos apeliacinio teismo dėl išlaikymo, priteisto pagal taikos sutartį, patvirtintą 2009 m. sausio 12 d. Košalino rajono teismo byloje Nr. IIIRC 758/08, tačiau nesant suinteresuoto asmens prašymo bei atsižvelgiant į tai, kad Košalino rajono teisme šiuo metu nagrinėjama byla ne dėl 2009 m. sausio 12 d. Košalino rajono teismo sprendimo panaikinimo, bet tik dėl išlaikymo mokėjimo laikotarpio, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo stabdyti bylą, vadovaujantis Reglamento Nr. 4/2009 35 straipsniu.

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuo suinteresuoto asmens nurodomų atliktų mokėjimų nepasikeičia sprendimu nustatyta suinteresuoto asmens išlaikymo prievolės galiojimas, atlikti mokėjimai yra reikšmingi tik pastarojo sprendimo vykdymo procese, t. y. vertinant, ar sprendimu nustatyta prievolė (jos dalis) įvykdyta, ar ne, bet nesudaro pagrindo konstatuoti esant Reglamento Nr. 4/2009 24 straipsnio 1 dalies a) punkte nurodytą pagrindą nepripažinti teismo sprendimo.

27. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo kitais Reglamento Nr. 4/2009 24 straipsnyje nurodytais sprendimo nepripažinimo pagrindais nesiremia. Teisėjų kolegija Reglamento Nr. 4/2009 24 straipsnio 1 dalies b–d punktuose nurodytų pagrindų taip pat nenustatė. Nėra ginčo, kad suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie prieš jį užsienio valstybėje vykstantį teismo procesą bei apie prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje sprendimo priėmimą. Išnagrinėjus šioje civilinėje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančius duomenis, nenustatyta, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių ankščiau būtų priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Taip pat nėra duomenų apie kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje priimtus teismo sprendimus, kuriems prašomas pripažinti teismo sprendimas prieštarautų.

28. Lietuvos apeliaciniam teismui nenustačius Reglamento Nr. 4/2009 24 straipsnio įtvirtintų užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų nėra pagrindo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2T-22-370/2019.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 34 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-22-370/2019 palikti nepakeistą.

Ši nutartis per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.