Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. G.-R. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. G.-R. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Talsų rajono teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. C36046510 dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama, ar Europos Sąjungos Tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 4/2009) taikytinas iki jo įsigaliojimo priimtiems teismo sprendimams pripažinti ir leisti vykdyti. Pareiškėja prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Latvijos Respublikos Talsų rajono teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą civilinėje byloje, kurioje pagal ieškovės E. G.-R. pareikštą ieškinį atsakovui D. M. iš jo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui.

II. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties esmė

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės akto, taikytino prašymui pripažinti vykdytinu Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos teismo sprendimą civilinėje byloje dėl išlaikymo

Šioje byloje keliamas klausimas koks teisės aktas (Reglamentas Nr. 44/2001 ar Reglamentas Nr. 4/2009) reglamentuoja teismo sprendimo dėl išlaikymo, priimto iki Reglamento Nr. 4/2009 taikymo pradžios dienos, pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą, kai prašymas pripažinti ir leisti vykdyti tokį teismo sprendimą paduotas po Reglamento Nr. 4/2009 įsigaliojimo datos. Šiuo metu Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų dėl išlaikymo prievolių, atsirandančių iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, pripažinimo ir leidimo vykdyti nagrinėjimo klausimus reglamentuoja Reglamentas Nr. 4/2009. Prieš įsigaliojant Reglamentui Nr. 4/2009 minėtus klausimus reglamentavo Reglamentas Nr. 44/2001.Reglamento Nr. 4/2009 44 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad šiuo reglamentu turėtų būti iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 44/2001, pakeičiant to reglamento nuostatas, taikytinas išlaikymo prievolėms. Atsižvelgdamos į Reglamento Nr. 4/2009 pereinamojo laikotarpio nuostatas, valstybės narės nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos išlaikymo prievolių srityje turėtų taikyti ne Reglamento Nr. 44/2001 nuostatas, o Reglamento Nr. 4/2009 nuostatas dėl jurisdikcijos, teismo sprendimų pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo bei teisinės pagalbos. Pagal Reglamento Nr. 4/2009 76 straipsnio 1 pastraipą šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. Reglamentas Nr. 4/2009 šiame leidinyje buvo paskelbtas 2009 m. sausio 10 d.Reglamento IV skyriuje įtvirtintas teismo sprendimų išlaikymo prievolių srityje pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo reglamentavimas skiriasi, priklausomai nuo to, ar teismo sprendimas priimtas valstybėje narėje, kurioje privalomas Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos 2007 m. lapkričio 23 d. Protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (toliau – 2007 m. Hagos protokolas), ar ne: Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas (visos Europos Sąjungos valstybės narės, išskyrus Daniją bei Jungtinę Karalystę). Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuriai 2007 m. Hagos protokolas nėra privalomas (Danija bei Jungtinė Karalystė).Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 3 skirsnis taikomas visiems teismo sprendimams (Reglamento Nr. 4/2009 16 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, jog Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnio, reglamentuojančio teismo sprendimų, priimtų valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, pripažinimą, vykdytinumą ir vykdymą, skirtingai, nei 2 skirsnio, esmė – exequatur (egzekvatūros) procedūros panaikinimas: Pagal Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnį teismo sprendimo pripažinimas kitoje valstybėje narėje vyksta be jokios specialios procedūros ir nesuteikiant galimybės ginčyti jo pripažinimą, o jo vykdymas kitoje valstybėje narėje vyksta nereikalaujant jo paskelbti vykdytinu.Pagal Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnį, reglamentuojantį teismo sprendimų, priimtų valstybėje narėje, kuriai neprivalomas 2007 m. Hagos protokolas, pripažinimą, vykdytinumą ir vykdymą, išlieka teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu procedūra (Reglamento Nr. 4/2009 26 straipsnis), galimybė kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo ar nepripažinimo (Reglamento Nr. 4/2009 23 straipsnio 2 dalis) bei „atsitiktinio“ teismo sprendimo pripažinimo institutas (Reglamento Nr. 4/2009 23 straipsnio 3 dalis).Reglamento Nr. 4/2009 75 straipsnio, įtvirtinančio pereinamojo laikotarpio nuostatas, 1 dalyje nustatyta bendroji reglamento taikymo laike taisyklė, nustatanti lex retro non agit (įstatymas atgal neveikia) principą. Aptariama norma nustato, kad šis reglamentas taikomas tik po jo taikymo pradžios dienos iškeltoms byloms, patvirtintiems ar sudarytiems teisminiams susitarimams ir parengtiems autentiškiems dokumentams, laikantis šio straipsnio 2 ir 3 dalių.Reglamento Nr. 4/2009 taikymo pradžios momentas įtvirtintas šio teisės akto 76 straipsnio 2 pastraipoje, kurioje nustatyta, kad šis teisės aktas taikomas nuo 2011 m. birželio 18 d., jei tą dieną Bendrijoje jau bus pradėtas taikyti 2007 m. Hagos protokolas. 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos Sprendimo, kuriuo Europos Bendrija sudaro 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolą dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (Nr. 2009/941/EB) 4 straipsnyje nustatyta, kad 2007 m. Hagos protokolo taisyklės laikinai taikomos, nepažeidžiant šio sprendimo 4 straipsnio, nuo 2011 m. birželio 18 d., kai pradedamas taikyti Reglamentas (EB) Nr. 4/2009, jei 2007 m. Hagos protokolas neįsigalios iki to laiko. Reglamentas Nr. 4/2009 ir 2007 m. Hagos protokolas yra glaudžiai susiję – minėto reglamento taikymo pradžia, pagal jo 76 straipsnį, yra susieta su 2007 m. Hagos protokolo taikymo pradžia.Reglamentas Nr. 4/2009 reglamentuoja tarptautinės jurisdikcijos klausimus išlaikymo prievolių srityje, o 2007 m. Hagos protokolas – taikytinos teisės klausimus. Abiem šiais teisės aktais sinchronizuojamas aptariamos srities teisinis reglamentavimas Europos Sąjungoje, taigi tais atvejais, kai atitinkamos valstybės narės teismas nustato jurisdikciją pagal Reglamento Nr. 4/2009 nuostatas, o taikytiną teisę pagal 2007 m. Hagos protokolo nuostatas, tokiame teismo procese priimti sprendimai kitose valstybėse narėse pripažįstami ir leidžiami vykdyti supaprastinta tvarka – pagal Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnį. Tai reiškia, jog be exequatur procedūros pagal Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnį vykdomi tik Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai, priimti bylose, iškeltose po Reglamento Nr. 4/2009 ir 2007 m. Hagos protokolo taikymo pradžios dienos. Reglamento Nr. 4/2009 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos 7 punkte minėto bendrosios reglamento taikymo laike taisyklės išimtys:Pagal reglamento 75 straipsnio 2 dalies a) punktą Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 ir 3 skirsniai taikomi anksčiau, nei šio reglamento taikymo pradžios diena (t. y. 2011 m. birželio 18 d.), valstybėse narėse priimtiems teismo sprendimams, dėl kurių prašymas pripažinti ir paskelbti juos vykdytinais buvo pateiktas po tos dienos. Pagal 75 straipsnio 2 dalies b) punktą Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 ir 3 skirsniai taip pat taikomi teismo sprendimams, priimtiems po šio reglamento taikymo pradžios dienos (t. y. 2011 m. birželio 18 d.), procesuose, pradėtuose iki tos dienos, tiek, kiek tokie teismo sprendimai patenka į Reglamento (EB) Nr. 44/2001 taikymo sritį pripažinimo ir vykdymo tikslais. Taigi sprendžiant klausimą dėl ES valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo, net tuo atveju, kai prašomo pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimo kilmės valstybė yra prisijungusi prie 2007 m. Hagos protokolo, tačiau sprendimas priimtas iki Reglamento Nr. 4/2009 ir 2007 m. Hagos protokolo taikymo pradžios, šio teismo sprendimo pripažinimui turi būti taikomas toks pat teisinis režimas, koks yra taikomas ES valstybių narių, kurioms 2007 m. Hagos protokolas nėra privalomas, teismų sprendimų dėl išlaikymo pripažinimui – tokie teismų sprendimai pripažįstami pagal Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnyje nustatytas exequatur taisykles.Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad nepaisant to, kad Latvijos Respublika šiuo metu yra 2007 m. Hagos protokole dalyvaujanti valstybė, tačiau šios valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimams turėjo būti taikomos Reglamento 4/2009 IV skyriaus 2 ir 3 skirsnių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas spręsdamas, jog su pareiškėjos prašymu pateikti priedai neatitinka jų turiniui keliamų reikalavimų, nepagrįstai vadovavosi Reglamente Nr. 44/2001 nustatytais reikalavimais. Atitinkamai Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjos prašymas, priimta netinkamai taikant ir aiškinant Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas. Pagal Reglamento Nr. 4/2009 28 straipsnio 1 dalį, prie prašymo dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje priimto teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu pridedami šie dokumentai: a) teismo sprendimo kopija, atitinkanti sąlygas, būtinas jos autentiškumui nustatyti; b) teismo sprendimo išrašas, išduotas kilmės teismo, naudojant II priede pateiktą formą, nedarant poveikio 29 straipsnio taikymui; c) kai būtina, b punkte nurodytos formos turinio transliteracija arba vertimas raštu į vykdymo valstybės narės valstybinę kalbą arba, jei ta valstybė narė turi kelias valstybines kalbas, į tos vietos, kurioje pateiktas prašymas, teismo procese vartojamą valstybinę kalbą arba vieną iš vartojamų valstybinių kalbų, laikantis tos valstybės narės teisės, arba į kitą kalbą, kurią vykdymo valstybė narė nurodė kaip priimtiną. Kiekviena valstybė narė gali nurodyti kitą nei jos valstybinė oficialiąją Europos Sąjungos institucijų kalbą ar kalbas, kuria (-iomis) užpildytą formą ji sutinka priimti. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ar kompetentinga institucija, kuriam (-iai) pateiktas prašymas, negali reikalauti, kad ieškovas pateiktų teismo sprendimo vertimą raštu. Tačiau vertimo raštu gali būti reikalaujama skundo pagal 32 arba 33 straipsnius atvejais.Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nepagrįstai, nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, nurodė pareiškėjai pateikti teismo sprendimo vertimą – tai eksplicitiškai draudžia reglamentas.Esant tokioms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.