- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- eA2-20523-808/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13241-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Pareiškėjas
- J. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., J. M.
- Advokatai
- Kęstutis Černiauskas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys R. M., J. M., antstolis I. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą pateikdama prašymą, kurį tikslino, dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2VP-19761-465/2016, užbaigtoje 2016 m. gegužės 12 d. įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir pakartotinai išnagrinėti civilinę bylą, atmetant VSDSFV Vilniaus skyriaus prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bei panaikinant 2016 m. gegužės 12 d. nutartį; taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą ir J. M. priteisti iš VSDFV Vilniaus skyriaus 608,24 Eur skolos ir 569,38 Eur vykdymo išlaidų bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prašymą grindžia dviem pagrindais: paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu bei tuo, kad ji nors ir buvo formaliai įtraukta į minėtos bylos procesą trečiuoju asmeniu, tačiau faktiškai neturėjo galimybės dalyvauti procese, nes nebuvo tinkamai informuota apie procesą (CPK dekso 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktai). 2009 m. kovo 30 d. Merilando Valstijos, Baltimorės apygardos notarai T. K. ir A. P. patvirtino Savanoriškos separacijos ir turto pasidalijimo sutartį, kuria J. M. ir R. M. tarpusavyje išsprendė jų turto ir prievolių pasidalijimo klausimus. Minėtoje Sutartyje šalys nuo 2008 m.rugsėjo 15 d. savanoriškai ir abipusiai susitarė gyventi skyriumi, siekdami nutraukti santuoką ir nuo tos dienos jų visos banko sąskaitos ir kiti šalims priklausantys indėliai lieka išimtine šalies, kurios vardu atitinkamas turtas yra įregistruotas Sutarties apsirašymo dieną, nuosavybė (Sutarties 3.3 punktas); šalys neprisiėmė viena kitos vardu jokių skolinių įsipareigojimų išskyrus numatytus Sutartyje; o taip pat įsipareigojo apsaugoti viena kitą nuo atsakomybės (5.1 punktas). Šios bylos kontekste 2009 m. kovo 30 d. Separacijos sutartis yra esminė aplinkybė, sudarius Sutartį visas sutuoktinių turtas ir skoliniai įsipareigojimai buvo atskirti pasikeitus sutuoktinių turto teisiniam režimui, baigėsi bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktiniams nebevedant bendro ūkio, neatsiranda bendrų ir šeimos prievolių, todėl jie neatsako vienas už kito prievoles (skolas) ir todėl 2016 m. gegužės 12 d. nutartis turi būti panaikinta, nes teismo procesas vyko apie jį tinkamai neinformavus J. M..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau - VSDFV) atsiliepime nesutiko su prašymu ir nurodė, kad 2016 m. balandžio 15 d. buvo kreiptasi į teismą dėl skolininko - IĮ R. M. savininko, turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, nes antstolis I. G. vykdė išieškojimą iš skolininko R. M. įmonės: 233,46 Eur (pagal 2007-12-22 sprendimą Nr.57821); 326,71 Eur (pagal 2009-01-23 sprendimą Nr.(8.5) 7-10-0651); 7,47 Eur (pagal 2009-03-17 sprendimą Nr. (8.5) 7-10-15196) ir 886,76 Eur (pagal 2010-11-24 sprendimą Nr. (9.1)7-5-162). Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad R. M. nedirba, negauna pajamų, neturi turto ir lėšų, tačiau jo sutuoktinė J. M. gauna pajamas iš Fondo valdybos užsienio išmokų tarnybos. Mokesčių mokėtojų registre R. M. įmonė įregistruota 2000 m. spalio 26 d., o draudėju - 2000 m. spalio 27 d.. R. M. ir J. M. santuoka įregistruota 1996 m. kovo 1 d. ir Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis. Gyventojų registro tarnybos duomenimis R. M. į JAV išvyko 2007 m.lapkričio 21 d., o J. M. - 2009 m.kovo 3 d.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo nustatyta skolininko R. M. teisė į ½ dalį sutuoktinės J. M. gaunamos išmokos. R. M. skola VSDFV Vilniaus skyriui atsirado dar iki Separacijos sutarties sudarymo ir jos patvirtino, todėl VSDFV Vilniaus skyrius turėjo įgijęs reikalavimo teisę į minėtus suinteresuotus asmenis, kurie kreditorių turėjo informuoti arba jo reikalavimus įtraukti į Sutartį, kad nebūtų pažeisti kreditoriaus interesai. Separacijos sutartis turi būti patvirtinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, (CK 1.29 straipsnis). J. M. nenurodė Separacijos sutarties pasirašymo metu nuolatinės suinteresuotų asmenų gyvenamosios vietos. Kadangi apie civilinės bylos Nr. e2VP-19761-465/2016 nagrinėjimą teismas bylos šalis informavo tinkamai, t. y. remdamasis jam į bylą pateikta informacija bei GRT duomenimis, todėl minėtos teismo nutarties pagrindu, nuo 2016 m. liepos mėnesio antstolis vykdė išieškojimą iš J. M. pajamų, gaunamų iš VSDFV Užsienio išmokų tarnybos (likusi pajamų dalis, atskaičius išieškomą sumą, pervedama į pareiškėjos sąskaitą). Teigia, kad pareiškėja galėjo ir privalėjo būti rūpestinga bei domėtis kredito įstaigoje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis ir dar 2016 m. liepos mėnesį (atlikus pirmą išskaičiavimą iš gaunamų pajamų) ji sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą (apie Vilniaus miesto apylinkės teismo2016 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-19761-465/2016). Todėl yra nepagrįstas pareiškėjos prašymas taikyti sprendimo atgręžimo vykdymą.
Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. ir R. M. teismo nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Černiauskas iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė tenkinti prašymą.
Prašymas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 15 d. VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą dėl skolininko - M. R. individualios įmonės savininko R. M. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal antstolio I. G. vykdomą išieškojimą iš skolininko R. M. įmonės dėl - 233,46 Eur (pagal 2007-12-22 sprendimą Nr.57821); 326,71 Eur (pagal 2009-01-23 sprendimą Nr.(8.5) 7-10-0651); 7,47 Eur (pagal 2009-03-17 sprendimą Nr. (8.5) 7-10-15196) ir 886,76 Eur (pagal 2010-11-24 sprendimą Nr. (9.1)7-5-162). Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad R. M. nedirba, negauna pajamų, neturi turto ir lėšų, tačiau jo sutuoktinė J. M. gauna pajamas iš Fondo valdybos užsienio išmokų tarnybos. R. M. ir J. M. santuoka įregistruota 1996 m. kovo 1 d. Prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo metu (2016-05-12) Vedybų sutarčių registre nebuvo duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis. Gyventojų registro duomenimis R. M. ir J. M. yra išvykę į užsienį (JAV) - R. M. nuo 2007-11-21, o J. M. nuo 2009-03-03). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apie teismo posėdį civilinėje byloje Nr. e2VP-19761-465/2016, šalys buvo informuotos CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka, atsižvelgiant į teismui pateiktus duomenis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi nustatyta skolininko R. M. teisė į ½ dalį sutuoktinės J. M. gaunamų išmokų (nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 20 d.). Vedybų sutarčių registro duomenimis, 2009 m. kovo 30 d. Separacijos sutartis įregistruota 2020 m. rugsėjo 21 d. (15.13 val.).
Vadovaujantis CPK 365 straipsnio nuostatomis bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Sutinkamai su CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. CPK 368 straipsnis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrinama ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau išsami proceso atnaujinimo pagrindų analizė neatliekama, nes tai reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3127/2006; 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-228/2007 ir kt.) CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, kuris esant svarbioms priežastims, gali būti atnaujintas. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atnaujinimo institutas paprastai netaikomas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013).
Konkrečios bylos kontekste svarbu nustatyti, kada pareiškėja sužinojo apie naujai paaiškėjusią aplinkybę, nes Įstatymas sužinojimą sieja su konkrečiu subjektu – pareiškėju. Teismui pateiktame prašyme nurodoma, kad pareiškėja tik 2020 m. balandžio 21 d. sužinojo Separacijos sutarties reikšmę, t.y. kad sutuoktinis neturi teisės į jos pajamas ir todėl 2020 m. gegužės 26 d. teismui pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Konkrečiu atveju aktualu pažymėti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties pagrindu, t.y. jau nuo 2016 m. liepos mėn. antstolis vykdė išieškojimą iš pareiškėjos gaunamų išmokų. Taigi pareiškėjos teiginys, jog 2009 m. sudarytą Sutartį ji suprato tik 2020 m., kai išskaitymai iš jos sąskaitos atliekami jau nuo 2016 m. vidurio, nesudaro pagrindo pareiškėjos nurodytoms aplinkybes dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių apie kurias ji sužinojo tik 2020 metais, nes pareiškėja galėjo bei privalėjo būti rūpestinga ir turėjo visas galimybes domėtis savo sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis. Taigi teismas laiko nepagrįstu ir atmeta pareiškėjos argumentą, kad ji nebuvo tinkamai informuota ir todėl naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Teismo vertinimu pačios pareiškėjos veiksmai paneigia pareiškėjos argumentus, nes per protingą laiką ji nenustatė lėšų trūkumo savo sąskaitoje bei nesiėmė atitinkamų priemonių išsiaiškinti to priežastį. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentas, kad Įstatymo numatytas trijų mėnesių terminas procesui atnaujinti praleistas dėl svarbių priežasčių, nes apie 2009 m. kovo 30 d. sudarytos Separacijos sutarties reikšmę ji sužinojo tik 2020 metais, nėra laikomas reikšmingu šios bylos kontekste, juolab, kad Sutartis tik 2020 m. rugsėjo 21 d. 15.13 val. užregistruota Vedybų sutarčių registre.
Teismas apibendrindamas išdėstytą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nustačius, jog trijų mėnesių terminą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja praleido dėl priežasčių, kurių teismas nelaiko svarbiomis, todėl prašymas dėl bylos atnaujinimo laikomas nepagrįstu ir yra netenkinamas (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjos J. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2VP-19761-465/2016.
Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.