Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apeliantės (atsakovės) R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei R. Š. dėl gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

R. Š. turi teisę bendrauti su sūnumi (duomenys neskelbtini) kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimant sūnų šeštadienį nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžinant jį sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20 val. jo gyvenamosios vietos adresu.R. Š. mokslo metų metu antradieniais ir ketvirtadieniais turi teisę paimti sūnų (duomenys neskelbtini) valandą iki jo pamokų pradžios ir palydėti į mokyklą.R. Š. turi teisę kas antrą kasmetinę šventę praleisti su sūnumi (duomenys neskelbtini) paimant jį šventės išvakarėse ir grąžinant atitinkamos paskutinės šventės dienos vakare nuo 18 val. iki 19.00 val. Vienas šventes R. Š. turi teisę praleisti su sūnumi poriniais metais, kitas neporiniais metais, t.y. poriniais metais per Naujųjų metų šventę su sūnumi bendrauja R. Š., sekančią šventę sūnus praleidžia su tėvu, kitą vėl su mama ir t.t.; neporiniais metais su sūnumi per Naujųjų metų šventę bendrauja tėvas, sekančią šventę sūnus praleidžia su mama, kitą vėl su tėvu ir t.t.. Šventėmis pagal nustatytą bendravimo tvarką, laikomos: sausio 1-oji - Naujųjų metų diena; vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena; kovo 1l - oji - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena; sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų dienos; gegužės l - oji - Tarptautinė darbo diena; birželio 24 –oji - Rasos ir Joninių diena; liepos 6-oji - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena; rugpjūčio 15-oji - Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena); lapkričio l-oji - Visų Šventųjų diena; gruodžio 25 - 26 - oji - Šv. Kalėdos.R. Š. su sūnumi (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti savo gimtadienio dieną, taip pat Motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis).A. Š. su sūnumi (duomenys neskelbtini) bendrauja savo gimtadienio dieną, taip pat Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis).Apie ketinimą pasimatyti su sūnumi šioje tvarkoje nustatyta tvarka R. Š. prieš tris dienas SMS žinute ar elektroniniu paštu informuoja tėvą A. Š., jeigu šioje tvarkoje nenustatyta kitaip.Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute, elektroniniu paštu galima nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks sūnaus interesams.Sūnaus ligos atveju, esant kitoms svarbioms aplinkybėms, numatytas bendravimas neįvyksta. Apie kliūtis susitikti / bendrauti su sūnumi A. Š. informuoja R. Š..Vykdydamos nustatytąją tvarką Šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis (duomenys neskelbtini).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Teismas atsižvelgė vien į ieškovo nurodytus teiginius, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, bei apribojo atsakovės bendravimą su sūnumi pagal ieškovo pasiūlytą grafiką. Nustatytas grafikas yra itin minimalus bei pažeidžiantis tiek atsakovės, tiek nepilnamečio vaiko teises. Jos nuomone, mamos bendravimas su vaiku apskritai neturėtų būti ribojamas, kadangi vaikui bendravimas su mama yra itin svarbus ir šis ryšys turi būti plėtojamas be jokių apribojimų, t.y. turėtų būti užtikrintas nepertraukiamas ir maksimalus mamos bendravimas su vaiku.

2. Teismas nepasisakė, kuo remiantis padarė išvadas, jog atsakovė pažeidžia vaiko teises į tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, daro žalą vaiko raidai. Ieškovas savo prašyme teismui teigė, jog atsakovė neva nuolat pažeidinėja bendravimo su sūnumi tvarką, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Teismas savo nutartyje nekomentavo šių ieškovo argumentų. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones neįsitikinęs, ar yra aplinkybių leidžiančių padaryti išvadą apie asmeninių neturtinių vaiko interesų pažeidimą, dėl ko atsirastų būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl tokia teismo nutartis pažeidžia CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 147 straipsnio 5 dalies reikalavimus dėl nutarties motyvavimo. Motyvų nebuvimas laikytinas absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

3. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2014-02-12 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, t.y. ieškovu, pastarasis nuolat trukdydavo man bendrauti su sūnumi. Šias aplinkybes patvirtina ir mano pateikti duomenys esantys civilinėje byloje - A. Š. man rašyti el. laiškai (pavyzdžiui, 2014-02-24 el. laiškas, kuriuo A. Š. man uždraudė bendrauti su vaiku), 2014-03-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 11-14-17 konstatuotos sms žinutės, el. laiškai, garso įrašai, iš kurių matyti, jog ne tik ieškovas, bet ir jo sutuoktinė trukdydavo man bendrauti ar susisiekti su vaiku.

1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendravimo tvarkos nekonkretumas - galimybė vienasmeniškai bet kada ją keisti, sąlygoja galimus šalių konfliktus bendravimo su vaikais klausimu ir tai gali neigiamai įtakoti vaikų vystymosi raidą. Apeliantės atskirąjame skunde nurodomos faktinės aplinkybės ir dėstomi argumentai patvirtina, jog šalių santykiai yra konfliktiški, joms nepavyksta sutarti dėl bendravimo tvarkos su vaiku - būtent dėl šios priežasties ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti konkrečią laikiną motinos bendravimo su sūnumi tvarką iki tol kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas.

2. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netiria ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir įrodymų pagrįstumo, o vertina tik ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdį.

3. Teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka nepažeidžia tėvų lygiateisiškumo principo.

4. CPK numato teismui galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui, todėl nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas, svarstydamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepranešdamas apie tai atsakovei, pažeidė CPK nuostatas. Pažymėjo, kad savo argumentus, kuriais atsakovė nesutinka su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, ji išdėstė atskirajame skunde, todėl teismas, įvertinęs argumentus, galėjo savo nutartį pasinaikinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliantė ginčija nutarties teisėtumą absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu – kaip priimtą be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta. Ginčijama nutartimi nustatyta apeliantės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Teismas, įvertinęs ieškovo pasiūlytą tvarką, padarė išvadą, kad pasiūlyta tvarka nepažeidžia vaiko interesų bei užtikrina vaiko tėvų lygiateisiškumą procese. Todėl nėra pagrindo tvirtinimui, kad nutartis yra visai be motyvų.

Teismas, spręsdamas ginčus šeimos bylose, gali taikyti specialias laikinąsias apsaugos priemones, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas kaip laikinoji apsaugos priemonė teismo turi būti taikoma tuo atveju, kai nustatoma, kad šalys gražiuoju nesutaria dėl vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu/motina ir dėl to vieno iš tėvų ir nepilnamečio vaiko bendravimo galimybės yra nepagrįstai suvaržytos.

Iš bylos duomenų spręstina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriuje vykusio pokalbio metu buvo nustatyta motinos bendravimo su sūnumi tvarka (b.l. 33). Tačiau kaip matyti iš abiejų šalių išdėstytos pozicijos šalys ja nesivadovauja ir jos nesilaiko.

Apeliantė tvirtina, kad mamos bendravimas su vaiku apskritai neturėtų būti ribojamas. Teismas tokį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartimi nepilnamečio vaiko laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Nenustačius skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarkos, esant konfliktinei situacijai, atsirastų santykių neapibrėžtumas, kas sąlygotų galimus šalių ginčus, darytų neigiamą įtaką vaikui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino esant pagrindą bendravimo tvarkos nustatymui.

Teismas taip pat nesutinka su apeliantės tvirtinimu, jog nutartis neteisėta dėl to, kad nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė neatsižvelgęs į motinos poziciją. Teismo vertinimu, apeliantė turėjo galimybę atskirajame skunde nurodyti pageidaujamą bendravimo tvarkos modelį, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka neužtikrina pakankamo motinos ir vaiko bendravimo visos savaitės eigoje. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartis keistina, nutarties rezoliucinės dalies 1.2. punktą papildant ir išdėstant taip: „R. Š. mokslo metų antradieniais ir ketvirtadieniais turi teisę paimti sūnų Justiną valandą iki jo pamokų pradžios ir palydėti į mokyklą bei šiomis savaitės dienomis paimti sūnų po pamokų ir grąžinti jį tos pačios dienos 18 val. jo gyvenamosios vietos adresu.“ (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį pakeisti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties rezoliucinės dalies 1.2. punktą išdėstyti taip: „R. Š. mokslo metų antradieniais ir ketvirtadieniais turi teisę paimti sūnų Justiną valandą iki jo pamokų pradžios ir palydėti į mokyklą bei šiomis savaitės dienomis paimti sūnų po pamokų ir grąžinti jį tos pačios dienos 18 val. jo gyvenamosios vietos adresu“.