Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 77.2; 77.4.2; 77.4.3; 78.2.1; 125.1

2015 m. birželio 2 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei R. Š., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su motina nustatymo, išlaikymo iš motinos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-08-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių nepilnamečio sūnaus J., gimusio 2005-04-14, gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. Š., o iš tėvo A. Š. priteistas išlaikymas sūnui J., gimusiam 2005-04-14, po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (t.1 b.l. 12-14).

A. R. Š. aiškino, kad nei ji pati, nei jos gyvenimo draugas V. L. nėra smurtavę prieš J., susižaloti vaikas, lankantis karatė ir krepšinį, galėjo treniruočių metu. Atsakovė visada rūpinosi vaiko mokymusi ir sveikata, pareikšti priekaištai yra tik ieškovo prasimanymai, kurių tikslas nuteikti sūnų prieš motiną. Atsakovė prašė ieškinį atmesti (t.1 b.l. 54-60, t.2 b.l. 65-67). Posėdžio metu ji patvirtino nereiškianti jokių reikalavimų, o tik prašanti palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-08-24 sprendimą, pagal kurį J. gyvens su motina, tėvas mokės kiekvieną mėnesį 144,81 Eur (500 Lt) išlaikymą ir bendraus su sūnumi be jokių apribojimų, kada norės ir kiek norės.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad abiejų tėvų buitinės sąlygos panašios, abu domisi J. mokymusi, bendradarbiauja su mokykla, tačiau tikėtina, kad smurtas prieš vaiką panaudotas buvo, ką patvirtina pirminės motinos ir vaiko apklausos, specialisto išvada dėl nustatytų sužalojimų. Motina nepripažino šios problemos ir nepadarė išvadų, todėl J. turėtų būti paliktas gyventi su tėvu, o bendrauti su motina (CK 3.178 str.).

Ieškinys netenkinamas šiais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

LR CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas ieškinio pareiškimo sąlygas, Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti tas iš tėvų, kuris reiškia reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (LAT 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2003-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-334/2003; 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Kokios aplinkybės vertinamos kaip esminės, sudarančios pakankamą pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodomos, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialinės padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, vaiko norų pasikeitimas, nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymas ir kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys, nutraukdamos santuoką, susitarė, kad jų nepilnametis sūnus J. gyvens su motina. Tai reiškia, kad ieškovas A. Š. neabejojo motinos elgesiu, gebėjimu pasirūpinti jų sūnumi ir vykdyti kitas motinos pareigas sūnaus atžvilgiu. Reikalavimą keisti J. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu A. Š. grindė aplinkybėmis, kad motinos aplinka vaikui tapo nesaugi, prieš sūnų smurtauja motinos sugyventinis V. L., o motina R. Š. tinkamai neprižiūri sūnaus ir nesirūpina jo saugumu, be to pats J. nenori gyventi su motina. Išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad jie nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių.

Ieškovas teigia, kad 2014-01-24 J.prasitarė, kad vakar už melą, jog paruošė anglų kalbos namų darbus, jam V. (V. L.) kelis kartus spyrė ir dar du kartus sudavė su laidu. Ant vaiko kūno ieškovas matė raudonus dryžius. 2014-01-24 apžiūros metu kairėje šlaunyje ir kairiajame žaste rasti paviršiniai sužalojimai nubrozdinimai, išorinių sužalojimų nugaros srityje nerasta (t.1 b.l. 19). A. R. Š. neigia, kad sugyventinis smurtavo prieš sūnų, aiškina, kad sūnus galėjo susižaloti sportuodamas užsiėmimų metu. Posėdyje apklaustas liudytoju V. L. parodė, kad J. aktyvus, lanko karate ir krepšinio treniruotes, jis nelabai kišasi į J.auklėjimą ir niekada jo nemušė. Tiesiogiai posėdyje išklausytas nepilnametis J. net kelis kartus tvirtino, kad niekas jo nemušė (t.2 b.l. 55-56). Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad R. Š. sugyventinis V. L. laidu sudavė vieną kartą per ranką ir vieną kartą per koją bei spyrė vieną ar du kartus mažamečiui J. buvo nutrauktas, nesant nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 3 d., požymių, tačiau 2015-03-10 minėtas nutarimas panaikintas, nurodant, kad būtina apklausti liudytoju gydytoją, kuris matė, įvertino J. sužalojimus ir užfiksavo juos medicininiuose dokumentuose (t.2 b.l. 167-168). Teismas, priimdamas sprendimą, neturi objektyvių įrodymų, kad motina ar kiti asmenys būtų smurtavę prieš J., todėl ieškovo teiginiai, kad motinos aplinka tapo vaikui nesaugi, nepatvirtinti įrodymais.

Atliekant teismo paskirtą psichologinę ekspertizę nustatyta, kad vaiko santykiai ir su tėvu, ir su motina yra vienodai palankūs, šilti, abu tėvai jo gyvenime yra reikšmingi asmenys, vaikas gerai atsiliepia apie motinos sugyventinį V. ir tėvo sutuoktinę R.. Ištyrus tėvų buities sąlygas nustatyta, kad tiek pas tėvą, tiek pas motiną J. naudojasi atskiru kambariu, kuriame yra jam reikalingi baldai, kompiuteris, mokymosi priemonės. Abu tėvai domisi vaiko mokymosi rezultatais, aktyviai dalyvauja mokyklos veikloje, veda į užsiėmimus sporto būreliuose, kaip asmenybės abu charakterizuojami teigiamai. Tačiau iš teismui pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovas A. Š. ne tik neskatina sūnaus bendravimo su motina, bet net trukdo atsakovei bendrauti su J. bei dalyvauti sūnaus auklėjime lygiomis teisėmis su ieškovu (t.1 b.l. 130-164). Neleisdamas sūnui susitikti su motina, kliudydamas bendrauti telefonu, ieškovas įgyvendina savo kaip tėvo teises priešingai vaiko interesams – neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų.

LR CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Pokalbio su vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotoja ir tiesiogiai apklaustas teismo posėdyje nepilnametis J. išreiškė norą gyventi su tėčiu. Siekiant nustatyti, ar J.yra pakankamai brandus suformuluoti savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos, buvo paskirta teismo psichologinė ekspertizė (t.2 b.l. 148-154). Teismo psichologė nurodė, kad pirmu atveju, kai vaikas reiškė norą gyventi pas tėtį, didelę įtaką turėjo situacinės aplinkybės ir jam reikšmingų suaugusiųjų elgesys. Byloje aprašomi smurto atvejai ir tėvo reakcija į juos sąlygojo vienus vaiko sprendimus. Dabartinei jo nuomonei, - norui gyventi su mama, įtakos turi tai, kad vaikas ilgisi mamos. Psichologinio tyrimo metu J. sakė „tada, kai buvau pas tėtį, vėl norėjau pas mamytę. Mamytę aš myliu. Ji pasikeitė į gerąją pusę. Ji tapo laimingesnė, kai aš pas ją atvažiuoju. Ji mane myli. Kai atvažiuoju mane pasitinka U.. Mamytė visada paruošia valgį. Su mamyte einame pasivaikščioti. Labai man patinka su U.. Visada žaidžiame, miegame kartu. Mamytė sakė, kad kai norėsiu pas tėtį, tada galėsiu, todėl tėčiui be manęs nebus liūdna“. Gyvendamas daugiau kaip metus su tėvu, J. labai ilgisi mamos, nori pas ją grįžti ir vėl su ja gyventi. Į tai atkreipė dėmesį teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė, atlikusi vaiko psichologijos ekspertizę. Nustačius gyvenamąją vietą su tėvu prieš J. norą, vaikui būtų daroma psichologinė žala.

Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad būtina užtikrinti brolių ir seserų gyvenimą kartu, jų išskyrimas galimas tik išimtinais atvejais. Teismo psichologė ekspertizės akte pažymėjo, kad ypatingus jausmus J. išreiškia mažajai sesei U.. Būdamas su mergaite, vaikas jaučiasi itin globėjiškai, džiaugiasi galėdamas daryti jai įtaką, išmokyti ją naujų dalykų, būti jai pavyzdžiu. Vaikai turi augti kartu su vienu iš tėvų, kad nenutrūktų vaikų tarpusavio ryšys.

Išnagrinėjęs bylą teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-08-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos J. Š., gimusio 2005-04-14, gyvenamosios vietos ir ją nustatyti su tėvu. Atmetus reikalavimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, atmestini ir kiti reikalavimai dėl išlaikymo iš motinos priteisimo, vaiko bendravimo su motina tvarkos nustatymo.

Atmetus ieškinį, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str.).

Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro, - 1120,72 Eur ( 1000 Lt už ekspertizę + 242 Lt išlaidos už antstolės paslaugas + 27,62 Lt už medicininį išrašą + 2600 Lt išlaidos advokatų pagalbai apmokėti) (t.2 b.l. 43-46, 47-48, 48-49, 107-110, 122), jos priteisiamos atsakovei iš ieškovo (CPK 93 str.).

Atmetus ieškinį, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiamos 22,59 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CK 3.65 str., (duomenys neskelbtini) str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. Š. a.k(duomenys neskelbtini) turėtas 1120,72 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimties eurų 72 euro centų) bylinėjimosi išlaidas R. Š. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. Š. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 22,59 Eur (dvidešimt dviejų eurų 59 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-12 nutartį dėl nepilnamečio J. Š. a.k(duomenys neskelbtini) laikinos gyvenamosios vietos su tėvu A. Š. a.k(duomenys neskelbtini) nustatymo.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-19 nutartį dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-08-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto iš A. Š. a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečiui J. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išieškojimo sustabdymo, o taip pat laikino išlaikymo nepilnamečiui J. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) iš motinos R. Š. a.k(duomenys neskelbtini) priteisimo.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-29 nutartį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014-11-28 nutartimi, dėl motinos R. Š. a.k(duomenys neskelbtini) laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu J. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) nustatymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.