- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-18
- Bylos Nr.
- e2-5793-793/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02886-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- E. S.
- Kategorijos
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui E. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą dukrai E. S. po 354,00 Eur nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į motinos I. J. atsiskaitomąją banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“, vaiko lėšų tvarkytoja paskirti motiną I. J.; vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina I. J.; nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku; atidėti ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovas yra E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė su atsakovu santuokos nėra sudariusi. Gimus dukrai atsakovas teikė išlaikymą dukrai, šalys vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima, tačiau santykiai vis labiau blogėjo. Prieš nepilnus vienerius metus ieškovė su atsakovu išsiskyrė, šalys nebevedė bendro ūkio. Nuo 2024 vasario mėnesio atsakovas pradėjo nebeteikti materialinio išlaikymo dukrai, nepavyko taikiai susitarti ir dėl vaiko išlaikymo dydžio. Ieškovės teigimu atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, todėl turi visas fizines ir faktines galimybes dirbti ir taip padėti ieškovei išlaikyti šalių nepilnametę dukrą, kuriai reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir kt. Pažymėjo, kad mažametis vaikas auga ir atitinkami daiktai turi būti keičiami į didesnius arba dėl nusidėvėjimo, tai reikalauja periodinių išlaidų. Ieškovė mano, kad minimali suma šiai dienai, kurią privalėtų teikti atsakovas savo dukrai, turėtų siekti mažiausiai 354,00 Eur per mėnesį. Taip pat nurodė, kad dukra nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, ji rūpinasi vaiko auginimu, sveikata ir auklėjimu. Tarp ieškovės ir jos dukros yra glaudus ir stiprus emocinis bei psichologinis ryšys, todėl dukters E. S. gyvenamoji vieta ieškovės teigimu turi būti nustatyta su ieškove. Ieškovė nurodė pageidaujamą nepilnametės dukros bendravimo tvarką su atsakovu, atsižvelgiant į susiklosčiusius santykius su atsakovui ir tai, kad dukra yra mažametė, todėl jai reikalingas nuolatinis buvimas šalia motinos.
2. Byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė rašytinę išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, kurioje nurodė, kad šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į Klaipėdos miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar Klaipėdos miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Duomenų apie vaiko teisių pažeidimus išvadą teikianti institucija neturi. Šalių dukra yra mažametė, jai (duomenys neskelbtini) metai, todėl mamos priežiūra ir rūpestis yra labai svarbus. Išvadą teikianti institucija neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis siekia beveik pusę minimalaus darbo užmokesčio, todėl tenkina, būtinuosius vaiko poreikius, tačiau neapima vaiko lavinimo bei ugdymo. Duomenų apie atsakovo darbo užmokestį išvadą teikianti institucija neturi, ieškovės į bylą pateiktais duomenimis, jos darbo užmokesti didesnis nei minimalus, todėl turi galimybę teikti dukters išlaikymui 350,00 Eur. Atsakovo pareiga teikti ne mažesnį išlaikymą, kuris per abu tėvus siektų minimalaus darbo užmokesčio dydį (709,00 Eur). Išvadą teikianti institucija atkreipė dėmesį į ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 8.6 p. a) ir b) dalis, jos yra neaiškios, reikalaujančios papildomo susitarimo, todėl ateityje tarp šalių gali kilti nesutarimų. Išvadą teikiančios institucijos nuomone šiuos punktus būtina patikslinti.
3. Ieškovė, atsižvelgdama į teismo ir vaikų teisių tarnybos atstovės pastabas, išreikštas dėl ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos, patikslino prašomą nustatyti atsakovo E. S. ir dukros E. S. bendravimo tvarką. Be kita ko, vienu iš prašomos nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos punktu prašo nustatyti, kad vaiko tėvas, būdamas su savo dukra, dalyvaudamas jos auklėjime, mokyme bei visais kitais atvejais, įsipareigoja nenuteikinėti dukros mamos atžvilgiu, savo tėvo teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvo valdžios priešingiems vaiko interesams.
4. Byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl bendravimo su vaiku tvarkos patikslinimo, kurioje nurodė, kad ieškovės patikslinta vaiko bendravimo tvarka su tėvu neprieštarauja vaiko interesams.
5. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė.
6. Teismo posėdžio metu ieškovė I. J. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad nuo 2024 m. gegužės pabaigos šalys nebegyvena kartu. Dukrai reikia augti su mama, ji turi didelį emocinį ryšį su ieškove, tėvas jau ilgai nebendrauja su vaiku. Dukra jau du metus einą į darželį, atsakovas nė karto nėra vaiko į darželį nuvedęs arba paėmęs dukrą iš darželio. Nurodė, kad atsakovas negamina maisto, nežino kaip aprengti vaiką, neturi šeimyninio mąstymo, su vaiku tik pramogauja. Paaiškino, kad gyvendama atskirai su dukra turi jai parengusi savą kambarį, tačiau, kadangi dukra labai prisirišusi prie mamos, jos šiuo metu miega kartu. Dėl išlaikymo dydžio paaiškino, kad vaikas lanko baseiną ir šokių būrelį, dukrai būtinos pramogos, reikia pirkti specialus batelius, nes vaiko pėdutė yra platesnė, reikia pirkti kokybiškas prekes mažamečiui vaikui. Vaiko pinigus gaunamus iš savivaldybės, deda į atskirą sąskaitą vaiko ateičiai. Apie jai žinomą atsakovo finansinę padėtį ieškovė nurodė, kad atsakovas turi 5 garažus, kuriuos nuomoja, turi sklypą, planuoja statyti namą, užsiima automobilių remontavimu ir pardavimu, šia veikla užsiima 15 metų. Ieškovės žiniomis atsakovo pajamos svyruoja tarp 5000,00 Eur ir 10000,00 Eur per mėnesį. Dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nurodė, kad atsakovas ieškovę yra bauginęs, jog išsiveš vaiką, todėl jai kyla baimė palikti dukrą iki šešių metų amžiaus nakvoti su atsakovu. Taip pat paaiškino, jeigu dukra, iki jai sukaks 6 metai, išreikš norą nakvoti pas tėvą, ieškovė tam neprieštaraus. Nurodė jog ši sąlyga neįrašyta į bendravimo tvarką, tačiau patvirtino, jog neprieštarauja, kad bendravimo tvarka būtų papildyta šia sąlyga.
7. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokato padėjėjas M. C. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, kad ieškovė patyrė 700,00 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Atstovo teigimu Lietuvoje smarkiai jaučiama infliacija, kainos pakilo, tai yra pagrindas priteisti prašomą išlaikymą, kuris šių laikų standartais nėra perteklinis. Nurodė, kad pilnai sutinka su išvadą byloje teikiančios institucijos atstovės išvada ir paaiškinimais.
8. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, vaikas su mama jaučiasi saugiai, vaikas yra socializuotas, mama nesudaro kliūčių vaikui bendrauti su tėvu ir kitais asmenimis. Mano, kad tėvas šiuo metu neturi įgūdžių auginti dukrą. Taip pat neprieštarauja prašomai nustatyti bendravimo tvarkai, mano, kad laikydamasis ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, atsakovas įgys tėvystės sugebėjimų. Nurodė, jog bendravimo tvarkos paskutinis punktas yra susijęs su tinkamu šalių bendradarbiavimu auginant vaiką. Išlaikymo dydis yra tinkamas, vaiko mokestis skiriamas pagerinti vaiko situaciją, ugdymą ir lavinimą, o ne buitiniam išlaikymui, todėl neturėtų būti laikomas kaip išlaikymo dalimi. Išlaikymo suma nėra per didelė nes atsakovas gauna sąlyginai dideles pajamas, jam neturėtų kilti sunkumų teikti prašomą išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės I. J. ir atsakovo E. S. dukra. Nepilnamečio vaiko motina ieškovė I. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
10. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
11. Nors byloje nenustatyta, kad tarp šalių būtų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, tačiau vertinant tai, jog vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas bei jos tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susiję, spręstinas ir klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
12. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su motina, tarp dukros ir mamos yra stiprus emocinis ryšys, byloje nenustatyta, kad nepilnamečio vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, atsakovas savo pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nepareiškė, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnametės E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove I. J. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
13. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, jog atsakovas su vaiku leidžia mažai laiko, apie 1-2 val. per savaitę, tėvo tėvystės sugebėjimai nėra susiformavę, todėl ieškovė prašo nustatyti pateiktą patikslintą tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
14. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad (šeimos bylose) teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
15. Atsakovas savo nuomonės dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo nepateikė.
16. Ieškovė patikslintos bendravimo tvarkos a) punktu prašo teismo nustatyti, kad iki vaikui sukaks 6 metai ir vykdant žemiau nustatytą bendravimo tvarką, E. S. neturi teisės pasilikti mažametės dukros nakvynei ar nakčiai, tačiau ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikui išreiškus norą nakvoti pas tėvą, ieškovė tam neprieštarautų. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, vadovaujantis vaiko nuomonės išklausymo, tėvų lygiateisiškumo principais ir, siekiant užtikrinti vaiko geriausius interesus, ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos a) punktas pakeistinas, nurodant, kad iki vaikui sukaks 6 metai, pagal žemiau nustatytą bendravimo tvarką paprastai tėvas E. S. nepasilieka mažametės dukros nakvynei ar nakčiai, tačiau, dukrai pareiškus norą pasilikti nakvynei ar nakčiai su tėvu, E. S. gali pasilikti mažametę dukrą nakvynei ar nakčiai.
17. Ieškovė patikslintos bendravimo tvarkos r) punktu prašo teismo nustatyti, kad vaiko tėvas, būdamas su savo dukra, dalyvaudamas jos auklėjime, mokyme bei visais kitais atvejais, įsipareigoja nenuteikinėti dukros mamos atžvilgiu, savo tėvo teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvo valdžios priešingiems vaiko interesams. Teismas sprendžia, kad įvertinus ieškovės ir byloje išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatuotina, kad šis bendravimo tvarkos punktas nagrinėjamu atveju yra susijęs su ieškovės ir atsakovo bendradarbiavimu, sprendžiant nepilnametės dukros auklėjimo klausimus, o ne su vaiko geriausių interesų užtikrinimu ir tiesiogiai tėvo su vaiku bendravimo tvarka. Be kita ko pažymėtina, kad šis ieškovės prašomas nustatyti bendravimo tvarkos punktas neproporcingai išskiria tik tėvo pareigas, o ne abejų tėvų tolygiai, kas prieštarauja tėvų lygiateisiškumo principui. Atsižvelgiant į tai ieškovės prašomas nustatyti bendravimo tvarkos r) punktas pakeistinas, nurodant – tėvas ir motina, bendraudami su dukra, laikosi visuotinai priimtų moralės normų ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, užtikrinant geriausius vaiko interesus.
18. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus bei nustatytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka su aukščiau aptartais a) ir r) punktų pakeitimais atitinka vaiko interesus bei abiejų tėvų bendravimo galimybes ir teisių vaiko atžvilgiu pusiausvyrą, yra realiai įgyvendinama. Ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai pritarė byloje išvadą teikiančios institucijos atstovė, be to, atsakovas savo pageidaujamos bendravimo tvarkos teismui neteikė, ieškovės pageidaujamai bendravimo tvarkai neprieštaravo, todėl ieškinio reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
19. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 354,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki jos pilnametystės, kasmeti indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą.
20. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
21. Be to, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Pažymėtina ir tai, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.
22. Nustatyta, kad ieškovė auginą vieną nepilnametę dukrą E. S., atsakovas išlaikytinių neturi. Ieškovė paaiškino, kad dukrai yra reikalingas išlaikymas, kurį sudaro išlaidos maistui, rūbams, specialiai avalynei, komunaliniams mokesčiams, higienos priemonėms, lėšos laisvalaikiui, lavinimuisi, baseinui ir šokių būreliui, mokslams, taip pat reikalingi vaistai, vitaminai, ir kt.
23. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, laikytina, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui, per mėnesį turėtų pakakti vieno minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Nuo 2023 m. birželio 28 d.. minimali mėnesinė alga yra 924,00 Eur, atskaičius mokesčius – 708,00 Eur, taigi tėvo išlaikymo, skiriamo vaikui, orientacinis dydis turėtų būti pusė šios sumos t. y. 354,00 Eur.
24. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, taigi teismas apie šią aplinkybę sprendžia iš byloje esamų duomenų ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu. Iš Socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos trumpojo išrašo apie E. S. darbovietę ir mokamas išmokas nustatyta, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Iš išrašo apie atsakovo turimas ir valdomas kelių transporto priemones nustatyta, kad atsakovui nuosavybes teise priklauso „VW TOURAN“ pirma registracijos data – (duomenys neskelbtini) Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo apie atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą nustatyta, kad atsakovui priklauso 6 garažai, kurių adresai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Atsakovui taip pat priklauso butas adresu, (duomenys neskelbtini), kuriam įregistruota hipoteka ir žemės sklypas su statiniais adresu, (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas nuomoja 5 garažus, užsiima automobilių remontu ir pardavimu, pagal individualią veiklą, jo pajamos svyruoja tarp 5000,00 Eur ir 10000,00 Eur per mėnesį. Teismas, įvertinęs rašytinius byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais apie atsakovo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, ir pagal gaunamas pajamas atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia jam teikti dukrai ieškovės reikalaujamą 354,00 Eur išlaikymą.
25. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis neturėtų būti mažinamas „vaiko pinigais“. Tėvų turtinė padėtis šiuo atveju leidžia tenkinti vaiko poreikius ir neatskaičius „vaiko pinigų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas, CPK 185 straipsnis).
26. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros amžių, poreikius, į tai, kad atsakovas neprieštaravo dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio, atsakovas yra darbingo amžiaus, dirba, taip pat į teisingumo, proporcingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 354,00 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnio).
27. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).
28. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
29. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Nagrinėjamu atveju nors ieškinys tenkintinas iš dalies (teismas iš dalies, nedidele apimtimi, pakeitė ieškovės pageidaujamą nustatyti bendravimo tvarką), bylinėjimosi išlaidos nemažintinos, kadangi esminis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas yra tas, jog „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 ir 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021).
32. Už ieškinį mokėtinas 165,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškovė sumokėjo 50,00 Eur žyminio mokesčio, likusios nesumokėtos 115,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas iki procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo, todėl 50,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo ieškovės naudai, o 115,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai.
33. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad paryrė 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisines paslaugas (600,00 Eur už ieškinio parengimą ir 100,00 Eur už atstovavimą visuose žodiniuose teismo posėdžiuose).
34. Teismui priėmus sprendimą ieškovės naudai iš atsakovo ieškovės naudai iš viso priteistina 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (50,00 Eur žyminio mokesčio + 700,00 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas).
35. Teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnametės E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąja vietą su mama, I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti tokią atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su dukra E. S., gim. (duomenys neskelbtini):
a) iki vaikui sukaks 6 metai, pagal žemiau nustatytą bendravimo tvarką paprastai tėvas E. S. nepasilieka mažametės dukros nakvynei ar nakčiai, tačiau, dukrai pareiškus norą pasilikti nakvynei ar nakčiai su tėvu, E. S. gali pasilikti mažametę dukrą nakvynei ar nakčiai;
b) E. S. su savo dukra bendrauja II (antrą) ir IV (ketvirtą) mėnesio savaitgalį penktadienį nuo vaiko ugdymo įstaigose užsiėmimų pabaigos iki tos pačios dienos vakaro 21:00 val., šeštadienio ir sekmadienio dienų metu nuo 10:00 val., iki vakaro 20:00 val., nustatytu laiku tėvas atvyksta pasiimti dukros į jos gyvenamąją vietą ir bendravimo laikotarpio pabaigoje (dienos pabaigoje) grąžina atgal į vaiko gyvenamąją vietą;
c) sukakus mergaitei 6 metams E. S. su savo dukra bendrauja II (antrą) ir IV (ketvirtą) mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18:00 val., iki sekmadienio 20:00 val. Nustatytu laiku tėvas atvyksta pasiimti dukros į jos gyvenamąją vietą ir bendravimo laikotarpio pabaigoje grąžina atgal į vaiko gyvenamąją vietą;
d) jei vaikas yra ne tėvo arba ne motinos gyvenamojoje vietoje, tai vaiką savo lėšomis atveža tas iš tėvų pas kurį yra vaikas;
e) ugdymo įstaigų (darželio, mokyklos) visų metų laikų: pavasario, vasaros, rudens, žiemos atostogų metu (jei tuo metu dukrai neprivaloma lankyti ugdymo įstaigos) tėvas bendrauja su nepilnamete dukra puse visų vaiko atostogų laiko, nuo 10:00 val., iki vakaro 21:00 val., be nakvynės, nustatytu laiku tėvas atvyksta pasiimti dukros į jos gyvenamąją vietą ir bendravimo laikotarpio pabaigoje (dienos pabaigoje) grąžina atgal į vaiko gyvenamąją vietą;
f) sukakus mergaitei 6 metams, ugdymo įstaigų (darželio, mokyklos) visų metų laikų: pavasario, vasaros, rudens, žiemos atostogų metu (jei tuo metu dukrai neprivaloma lankyti ugdymo įstaigos) tėvas bendrauja su nepilnamete dukra pusę visų vaiko atostogų laiko su nakvyne nepertraukiamai;
g) nepilnametės dukros išsivežimui į užsienį E. S. privalo gauti vaiko motinos rašytinį sutikimą, kuriame nurodoma išvykimo šalis, buvimo laikotarpis, vaiko motina įsipareigoja parengti visus dokumentus reikalingus vaiko išsivežimui į užsienį ir pateikti juos vaiko tėvui likus 5 dienoms iki išvykimo;
h) lyginiais metais, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų šventes, vaikas praleidžia su tėvu (laikotarpis nuo gruodžio 23 d. iki sekančių metų sausio 1 d.) be nakvynės, vaiko tėvas atvyksta pasiimti dukros į jos gyvenamąją vietą ir bendravimo laikotarpio pabaigoje grąžina atgal į vaiko gyvenamąją vietą;
i) sukakus mergaitei 6 metams, lyginiais metais, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų šventes, vaikas praleidžia su tėvu nuo gruodžio 23 d. iki sekančių metų sausio 1 d., Bendravimo laikotarpio pradžioje, tėvas atvyksta pasiimti dukros į jos gyvenamąją vietą ir bendravimo laikotarpio pabaigoje grąžina atgal į vaiko gyvenamąją vietą;
j) nelyginiais metais, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų šventes, vaikas praleidžia su motina;
k) visų kitų pagrindinių oficialių švenčių dienomis, lyginiais metais vaikas laiką leidžia su tėvu iki vaikui sukaks 6 metai be nakvynės, nelyginiais metais su motina;
l) nepilnametės dukros gimtadienio dieną, tėvo ir motinos bendru sutarimu gali būti daromi bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, pakeitimai, visais atvejais vaiko gimimo dieną taip pat ir organizuojamoje gimtadienio šventėje turi teisę dalyvauti vaiko tėvas;
m) kiekvieną tėvo dieną, jo gimtadienį arba vaiko motinos dieną, jos gimtadienį, vaikas leidžia visą dieną arba švenčiamą gimimo dieną su tuo iš tėvų, kurio šventė švenčiama;
n) neturint galimybės susitikti su dukra savo bendravimo laikotarpiu, šalys įsipareigoja iš anksto pranešti viena kitai apie bendravimo negalimumą, įspėjant viena kitą (SMS žinute), ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki nustatytos vaiko paėmimo dienos;
o) visais šioje bendravimo tvarkoje numatytais vaiko pasiėmimo atvejais, vaiko tėvas įsipareigoja griežtai paisyti vaiko nuomonės, dėl bendravimo su savo tėvu, esant vaiko nesutikimui bendrauti su savo tėvu, vaiko motina turi teisę atsisakyti perduoti vaiką jo tėvui;
p) vaiko motina įsipareigoja pranešti ir pateikti vaiko tėvui pasikeitusius vaiko gyvenamosios vietos duomenis ir kontaktus;
q) šalys patvirtina ir užtikrina, jog vaikui jo buvimo vietoje su vienu iš tėvų, bus užtikrintos visos galimos ryšio priemonės susisiekti su kitu tėvu (mama);
r) tėvas ir motina, bendraudami su dukra, laikosi visuotinai priimtų moralės normų ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, užtikrinant geriausius vaiko interesus.
Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. S., gim. (duomenys neskelbtini), kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 354,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus 00 ct), mokamomis kas mėnesį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki E. S. pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pervedant į I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninę banko sąskaitą, esančią banke AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), arba sumokant grynais pinigais pagal pakvitavimą, arba sumokant perlaidos būdu. Priteistų E. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirti I. J..
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 115,00 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5661.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 6 d. byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą 250,00 Eur laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S., gimusiai (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.