Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (šimtą dvidešimt) valandų, per mėnesį išdirbant ne mažiau 10 (dešimt) valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 9 d., apie 13.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), ties daugiabučiu namu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su I. B., kuris, vadovaujantis BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, I. B. smogiant kumščiu bei alkūne į automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių lango stiklą ir jį sudaužius, jis (A. Š.), tyčia, savo vairuojamu keturračiu motociklu „Yamaha“ GYTR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), privažiavęs prie to paties stovinčio automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo L. K., ir motociklo ratais braukdamas apgadino automobilio dešinio šono priekines ir galines dureles, po ko, nulipęs nuo motociklo, sudavė kumščiu į automobilio dešinio šono priekinių durelių lango stiklą bei kojomis spirdamas į automobilio priekinę dalį įlenkė variklio dangčio priekinės dalies dešinį kampą bei įstūmė į vidų dešinės pusės priekinį žibintą, tuo bendrais veiksmais su I. B. padarė L. K. 645 eurų turtinę žalą, tokiu būdu A. Š. viešoje vietoje, neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, tyčia, bendrais veiksmais su I. B., savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Apeliaciniame skunde nuteistojo A. Š. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė prašo panaikinti 2016 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują – A. Š. išteisinti, jam nepadarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos. Nusprendus apeliacinį skundą dėl išteisinimo atmesti, paskirto įpareigojimo per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti šimtą dvidešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, laiką sutrumpinti iki šešiasdešimties valandų.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringais įrodymais, dalies jų esmę iškraipydamas, netinkamai vertino įrodymus, byloje esančių abejonių netraktavo išimtinai kaltinamojo naudai, kaip to reikalauja nekaltumo prezumpcija, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Apylinkės teismo padarytos išvados prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatoms.Gynėja skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje jo ginamojo kaltę grindė nukentėjusiojo L. K. parodymais, kurie yra prieštaringi. Nukentėjusysis aiškino, kad keturratį vairavo kaltinamasis, paskui tai kategoriškai paneigė, nurodė, jog keturratį vairavo D. J.. 2016 m. sausio 20 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis teigė, kad kaltinamasis ir D. J. yra ne tas pats asmuo. Įvykio vietoje buvo aukštesnis ir liesesnio kūno sudėjimo asmuo, tikrai ne kaltinamasis.Advokatės teigimu, pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę nepagrįstai grindė ir liudytojo I. B. parodymais, kurie taip pat yra nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausiamas I. B. nurodė, kad keturratį vairavo D. J., papildomai apklaustas įtariamuoju jau nurodė, kad keturratį vairavo A. Š., kurį matė, nes šis nusiėmė šalmą. Duodamas parodymus teisme, I. B. nurodė, kad jis nežino, kas vairavo keturratį. Jis teigė, kad negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog keturračio vairuotojas buvo nusiėmęs šalmą. Papildomai apklausiamas teisme I. B. nurodė, kad A. Š. nėra matęs su motociklininko apranga. Ikiteisminio tyrimo metu I. B. nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, todėl vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nėra pagrindo.Skunde keliamos abejonės ir dėl nuteistojo kaltės grindimo byloje esančiais tarnybiniais pranešimais bei mobiliojo ryšio telefonų skambučių išklotinių analize. Atkreipiamas dėmesys, jog byloje nenustatyta, kad įvykio vieta, esanti prie (duomenys neskelbtini), rišasi prie telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Tokia informacija ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjama ir tai matyti tiek iš prokuroro nutarimo „Dėl susipažinimo su dokumentais (informacija)“, kuriuo neprašoma pateikti įvykio vietą aptarnaujamo mobilaus ryšio operatoriaus bazinės stoties (celės) numerio, tiek iš T. K. tarnybinio pranešimo, kuriame deklaruojama, kad telekomunikacijos bokštas, esantis (duomenys neskelbtini), galimai gali apimti adresą (duomenys neskelbtini). Taigi pareigūnas padarė niekuo nepagrįstą prielaidą, kuria teismas negali grįsti nuosprendžio. Be to, pateiktos skambučių išklotinės paneigė, jog A. Š. įvykio metu buvo įvykio vietoje. Nukentėjusysis dėl įvykio laiko nurodė skirtingas aplinkybes (ikiteisminio tyrimo metu nurodė 12.30 val., teisme – 13.00 val.). Tuo tarpu neginčytinai įrodyta, jog apie 13.00 val. A. Š. buvo prie LSMU Kauno klinikų, (duomenys neskelbtini) (vaizdo įrašas, 12.55.47 val.).?Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, buvo nenuoseklus, ir kitus byloje esančius įrodymus vertino pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą, tendencingai, juos iškraipydamas ar dalį jų nutylėdamas. Nukentėjusiojo parodymus, jog keturračio vairuotojas buvo su motociklininko apranga, apylinkės teismas vertino kaip suklydimą dėl patirto streso. Be to, buvo nutylėti liudytojo V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis matė atvažiuojantį keturratį, kurio vairuotojas buvo su šalmu ir dėvėjo specialų motociklininko kombinezoną. Kombinezonas buvo įvairiaspalvis. Taigi apylinkės teismas tendencingai nuosprendyje akcentavo keturračio vairuotojo aprangos spalvas, bet ne pačią aprangą. Tuo tarpu liudytojai I. B., D. J., A. Č., I. D. parodė, kad A. Š. įvykio dieną nevilkėjo motociklininko aprangos. Be to, ir vaizdo įrašas iš LSMU Kauno klinikų, iš kur A. Š. išvyko 12:55:47 val., parodė, kad tuo metu A. Š. motociklininko kostiumo nevilkėjo. Tokiu būdu apylinkės teismas įrodymus „pritempė“. Atsižvelgiant į tai, kad teismas padarė išvadą, jog kaltinamasis įvykyje dalyvavo iki nuvykstant į Kauno klinikas, akivaizdu, jog įvykis negalėjo įvykti apie 13.00 val., o tai prieštarautų byloje esantiems duomenims. Todėl vienintelė logiška išvada yra ta, kad ginamasis įvykyje nedalyvavo. Advokatės teigimu, A. Š. kaltę prisiėmė tik todėl, kad nenorėjo, jog D. J. sužinotų, kad pasiskolintą keturratį jis davė pasinaudoti pažįstamam draugui. Skunde pasisakoma ir dėl paskirtos bausmės pagrįstumo. Advokatės vertinimu, paskirtų neatlygintinai išdirbti valandų skaičius yra per didelis, įvertinant, kad jos ginamasis yra neteistas. Kita vertus, apylinkės teismas, nurodęs, kad jos ginamasis 120 valandų turi išdirbti per 6 mėnesius, bet ne mažiau kaip 10 valandų per mėnesį, sudarė dviprasmišką situaciją, kuri gali būti panaudota prieš nuteistąjį: turėdamas pareigą išdirbti ne mažiau kaip 10 valandų per mėnesį, nuteistasis dirbdamas šiuos darbus po 10 valandų per mėnesį, neįvykdytų teismo įpareigojimo per 6 mėnesius išdirbti 120 valandų. Tai yra jis, vykdydamas nurodymą išdirbti ne mažiau 10 valandų, bausmės atlikimo sąlygų nepažeistų, tačiau neįvykdytų kitos bausmės dalies - per 6 mėnesius neišdirbtų 120 valandų. Paskirta bausmė turi būti aiški, nedviprasmiška, todėl aukštesniajam teismui nesutinkant su apeliacinio skundo teiginiais dėl išteisinimo, papildoma bausmė turi būti mažintina nuo 120 iki 60 valandų.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.Nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistojo A. Š. gynėja apeliaciniame skunde yra suformulavusi prašymą naikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir ginamąjį A. Š. išteisinti, o palikus galioti skundžiamą nuosprendį, sumažinti jam paskirto įpareigojimo neatlygintinai išdirbti šimtą dvidešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, laiką perpus, todėl apeliacinės instancijos teismas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad teisėjo vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto bei jo gynėjos subjektyviu bei selektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms bei susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad apylinkės teismas šioje byloje tinkamai išnagrinėjo surinktus įrodymus ir jų visumos, o ne prielaidų pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl A. Š. kaltės pažeidžiant viešąją tvarką.Pagrindiniai argumentai, kuriais remiantis nuteistojo gynėja bando įrodyti A. Š. nekaltumą, yra tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiojo L. K. parodymais, liudytojo I. B. parodymais, taip pat buvo nutylėti liudytojo V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Be to, apylinkės teismas netinkamai vadovavosi byloje esančiais tarnybiniais pranešimais bei mobiliojo ryšio telefonų pokalbių išklotinių analize, neatsižvelgta, jog A. Š. įvykio metu buvo kitoje vietoje ir byloje yra tai patvirtinantis vaizdo įrašas. Vertinant šiuos teiginius, apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog viso baudžiamojo proceso metu dalies liudytojų parodymai nebuvo nuoseklūs, tačiau parodymų keitimo priežastis tai dariusieji asmenys pagrįstai motyvavo, tuo tarpu nuteistasis A. Š. savo parodymų keitimo iš esmės nemotyvavo, jo gynybinės versijos nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų nebuvo patvirtintos.Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), ties daugiabučiu namu Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 9 d., apie pietus, buvo be jokių tikslų ir motyvų, tyčia, užpultas L. K., vairavęs automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, taip pat apgadinta jam priklausanti transporto priemonė. Ginčų nekyla ir dėl to fakto, jog L. K. buvo užpultas dviejų asmenų – vienas asmuo vairavo „Mercedes Benz“ markės automobilį, kitas vairavo keturratį motociklą „Yamaha“. Pirmasis santykių aiškintis dėl neva netinkamo, chuliganiško vairavimo su „VW Passat“ vairuotoju nuėjo „Mercedes Benz“ vairuotojas, kurio tapatybė buvo iš karto nustatyta – tai I. B.. Kas vairavo keturratį motociklą, kuris ratais braukdamas apgadino „VW Passat“ dešinio šono priekines ir galines dureles bei kurio vairuotojas sudavė kumščiu į automobilio dešinio šono priekinių durelių lango stiklą ir kojomis spirdamas į automobilio priekinę dalį įlenkė variklio dangčio priekinės dalies dešinį kampą bei įstūmė į vidų dešinės pusės priekinį žibintą, yra ginčijama. Iš pradžių kaltę prisiėmė D. J., kuris yra keturračio „Yamaha“ savininkas, vėliau nustatyta, jog įvykio dieną pastarasis savo keturračiu leido pasivažinėti draugui A. Š., kuris tyrimo metu savo kaltę iš dalies pripažino, tačiau bylos teisminio nagrinėjimo metu jau aiškino, kad pasiskolintą transporto priemonę buvo be savininko žinios paskolinęs kitam asmeniui, kurio įvardinti nesutiko.Aukštesnės instancijos teismas nukentėjusiojo L. K. parodymų nevertina kaip prieštaringų ir dėl to nepatikimų. Atkreiptinas dėmesys, jog asmuo, užpultas be jokios priežasties, patiria šoką, susijaudina, išsigąsta, jam tuo metu pirmiausia suveikia savigynos instinktas, todėl nesistengiama kuo geriau įsidėmėti puolančiuosius asmenis, kad vėliau būtų galima juos kuo detaliau apibūdinti policijos pareigūnams. Pirminės apklausos metu L. K. nurodė, jog keturračio vairuotojas vilkėjo motociklininko rūbais, buvo su šalmu (t. 1, b. l. 35-36). Teisiamojo posėdžio metu patikslino, jog keturračio vairuotojas dėvėjo baltos spalvos šalmą, aprangos detalizuoti negalėjo. Taigi, vien tai, jog nukentėjusysis negalėjo konkrečiai apibūdinti jį užpuolusio asmens aprangos, nėra pagrindas išvadai, kad jo parodymai nenuoseklūs ar prieštaringi. Keturračio vairuotojo atliktus neteisėtus veiksmus L. K. įvardijo konkrečiai ir neprieštaringai, todėl apylinkės teismas jais pagrįstai vadovavosi.Atkreiptinas dėmesys, jog D. J., A. Š. ir I. B. yra draugai, jie yra suinteresuoti vienas kitam padėti, kuo mažiau nukenčiant patiems, todėl visų šių asmenų parodymai vertinami itin atidžiai. Nors D. J. tyrimo pradžioje pripažino kaltę dėl automobilio „VW Passat“ vairuotojo užpuolimo ir jo transporto priemonės apgadinimo, tačiau tai, jog analizuojamame įvykyje jis nedalyvavo, patvirtina jo paties parodymai, kuriuose jis pateikia nustatytoms faktinėms aplinkybėms priešingus duomenis. D. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnui aiškino, kad pirmasis prie automobilio „VW Passat“ aiškintis santykių nuėjo I. B., kuris kumščiu trenkė į automobilio langą, tačiau šis nesudužo (t. 1, b. l. 64). Tai paneigta nukentėjusiojo parodymais, jog į vairuotojo durelių lango stiklą buvo smogta kumščiu bei alkūne, ir faktu, jog stiklas vis tik išdužo. Be to, D. J. aiškino, jog koja spyrė į automobilio priekinę dalį, tačiau šiuo veiksmu jokių automobilio detalių nesudaužė, nors byloje neginčytinai nustatyta, kad buvo įlenktas variklio dangčio priekinės dalies dešinysis kampas bei įstumtas į vidų dešinės pusės priekinis žibintas. Šie parodymai patvirtina, kad tikrosios įvykio aplinkybės D. J. nebuvo žinomos, jis parodė tik tai, ką jam perpasakojo įvykyje tiesiogiai dalyvavę draugai I. B. bei A. Š.. Svarbu pažymėti ir tai, jog D. J., klaidindamas policijos pareigūnus, dėstė, jog keturratį motociklą po incidento pats asmeniškai paliko pas pažįstamą garaže, tačiau liudytoju apklaustas I. D. tai paneigė, nurodydamas, kad įvykio dieną į garažų masyvą, esantį Šiaurės pr., Kaune, keturratį atvairavo A. Š., nors jam buvo žinoma, kad šis keturratis priklauso D. J. (t. 1, b. l. 59). Vėlesnės apklausos metu D. J. savo ankstesnius parodymus paneigė ir parodė, kad jokio automobilio iš chuliganiškų paskatų neapspardė. Nusikalstamos veikos darymo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) parke kartu su pažįstama I. J.. Įvykio dieną savo keturratį motociklą jis buvo paskolinęs draugui A. Š., kuris moka valdyti tokią transporto priemonę. Tą pačią dieną jis buvo iškviestas prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kur rado policijos pareigūną ir civilį pilietį, kuris, kaip vėliau sužinojo, buvo apgadintos transporto priemonės „VW Passat“ savininkas. Pareigūnas jam išaiškino, kad motociklas bus uždarytas į aikštelę, kol bus tiriamas įvykis, todėl jis, norėdamas kuo greičiau atgauti keturratį, prisiėmė kaltę (t. 1, b. l. 66). Vis dėlto, motociklas buvo paimtas apžiūrai, todėl D. J. nebeliko prasmės duoti melagingus parodymus. Tas pačias aplinkybes D. J. pakartojo ir pakartotinės apklausos metu (t. 1, b. l. 51). Tuo pačiu pažymėtina, jog A. Š. tą dieną vilkėtos aprangos D. J. nedetalizavo, tačiau pažymėjo, jog draugas turėjo atsinešęs savo motociklininko šalmą, kurio spalvos neįvardino. D. J. versiją, jog įvykio metu jis buvo su pažįstama I. J., pastaroji patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Su D. J. ji teigė parke šnekučiavusi maždaug nuo 12.20 val. iki 14.00 val. D. J. vilkėjo juodos spalvos motociklininko aprangą ir tokios pačios spalvos šalmą (t. 1, b. l. 54-55). Teisiamojo posėdžio metu I. J. patikslino, jog D. J. vilkėjo juodos, mėlynos ir baltos spalvos motociklisto apranga, jo šalmas buvo juodas. Šios liudytojos parodymus aukštesnysis teismas laiko patikimais, nes ji nesuinteresuota bylos baigtimi, su D. J. jokių santykių ji nepalaiko, šiuo metu ir nebendrauja, nors susipykę taip pat nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teisme D. J. savo aprangą įvykio dieną apibūdino kaip šviesią, t. y. jis buvo su pilkos spalvos kombinezonu ir baltos spalvos šalmu. Šiuos parodymus aukštesnysis teismas vertina kritiškai, kaip norą padėti draugui A. Š., tokiu būdu dar labiau supainiojant teismą. Nors gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad buvo nutylėti liudytojo V. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau pažymėtina, jog šie parodymai nėra itin reikšmingi, nes šis liudytojas konkrečiai apibūdinti matyto keturračio vairuotojo nesugebėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad keturračio motociklo vairuotojas buvo su šalmu ir dėvėjo specialų motociklisto kombinezoną, kuris buvo įvairiaspalvis (t. 1, b. l. 57). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas parodė, kad keturračio vairuotojo apranga buvo marga, o ar tai speciali motociklininkų apranga, negalėjo įvardyti. Taigi, V. Ž. parodymai nėra kategoriški, vien jais remiantis negalima daryti neginčijamos išvados, jog keturračio vairuotojas vilkėjo specialia motociklininko apranga. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbiau įvertinti ne tai, kokia apranga įvykio metu vilkėjo A. Š. (tikslios jo aprangos nesugebėjo įvardyti nė vienas liudytojas), tačiau tai, ar jis turėjo objektyvių priežasčių slėpti faktą, jog būtent jis vairavo keturratį motociklą. Byloje esančia Administracinių teisės pažeidimų registro pažyma apie galiojančias nuobaudas (t. 1, b. l. 134-136) nustatyta, kad A. Š. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones ir dėl vairavimo neturint šios teisės administracine tvarka jis baustas du kartus. Atkreiptinas dėmesys, jog vieną kartą A. Š. vairavo lengvąjį automobilį, o kitą kartą buvo sulaikytas vairuojantis motociklą „Kawasaki Z 750“, todėl atmestinas nuteistojo aiškinimas, kad keturračio valdyti jis netgi nemoka, todėl negalėjo jo vairuoti incidento metu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. Š. turėjo svarią priežastį, kodėl siekė nuslėpti, jog būtent jis vairavo keturratį „Yamaha“. Be to, įvertintina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrimą atliekantiems pareigūnams A. Š. pateikė savo rašytinius parodymus, kuriuose pripažino, jog nusikalstamą veiką įvykdė jis kartu su I. B. (t. 1, b. l. 122-123). Šiuose parodymuose pažymėta, jog įvykio metu jis vilkėjo ryškiai oranžinės spalvos bliuzoną, ant jo viršaus dėvėjo juodos spalvos liemenę, jo šalmas buvo raudonos ir baltos spalvos. D. J. įvykio vietoje nebuvo, šis atvyko prie garažų tik po to, kai jam paskambino I. D.. A. Š. įteikus pranešimą apie įtarimą, šis atsisakė duoti bet kokius parodymus (t. 1, b. l. 128), o teisiamojo posėdžio metu savo rašytinius parodymus kardinaliai pakeitė. A. Š. aiškino, kad keturratį paskolino kitam savo draugui, kurio tapatybės atskleisti nesutiko. Be to, nuteistasis teigė, jog rašytiniuose savo parodymuose jis melavo, nes nenorėjo, jog D. J. sužinotų, kad pastarojo motociklą paskolino kitam asmeniui. Parodymų tekstą, kuris su juo iš esmės nebuvo suderintas, surašė advokatė, jie buvo išsiųsti policijos komisariatui paštu. Vis dėlto, nušalinti savo gynėjos nuo tolimesnio proceso A. Š. nepageidavo, nors ši ir neva surašė melagingą raštą policijos įstaigai. Pažymėtina ir tai, kad posėdžio metu apklaustas liudytoju pareigūnas V. K. paneigė nuteistojo teiginį, jog nuteistojo rašytiniai parodymai buvo atsiųsti paštu. Minėtas liudytojas aiškiai prisiminė, jog surašyti parodymai buvo atnešti tiesiogiai jam į darbo kabinetą.Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo teiginį, jog A. Š. nekaltumą patvirtina vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, jog 12.55 val. nuteistasis išvyko iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų, todėl negalėjo dalyvauti analizuojamame įvykyje, kuris nuteistajam inkriminuotas apie 13.00 val. Šiuo aspektu pažymėtina, jog itin tikslus kilusio incidento laikas tyrimo metu nebuvo nustatytas, kaltinime vartojamas žodis „apie“ leidžia daryti išvadą, jog nusikalstama veika galėjo būti įvykdyta ir šiek tiek anksčiau arba vėliau. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog šiuo atveju nukentėjusiojo L. K. chuliganiškas užpuolimas vyko kiek anksčiau nei 13.00 val. Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje nukentėjusiojo pranešimas apie incidentą registruotas 13.13 val. (t. 1, b. l. 21), 12.55 val. A. Š. buvo Kauno klinikose, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tuo pat metu klinikose tą patį bendrą draugą G. lankė ir I. B., kuris parodė, kad prie G. medikai jo neleido, todėl tik atvažiavęs jis, o taip pat ir A. Š. turėjo išvykti. Taigi, Kauno klinikose nuteistasis buvo labai trumpai, vos kelias minutes, kas leidžia daryti išvadą, jog tiek lankymasis klinikose, tiek analizuojamas įvykis iš esmės vyko panašiu laiku, tačiau tai nešalina A. Š. kaltės įrodytumo.Apeliaciniame skunde kritikuojami ir kartu su nuteistuoju veikusio I. B. parodymai. Tačiau jų nuoseklumas ir kaita iš esmės atitinka D. J. parodymų eiliškumą. Kadangi, jau minėta, visi trys draugai – I. B., D. J. ir A. Š. įvykio dieną nusprendė, jog reikia slėpti tikrąsias įvykio aplinkybes ir vieną iš kaltininkų, t. y. A. Š., manydami, jog pastarajam gali kilti sunkiausia atsakomybė, nes jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl sutarė aiškinti, jog keturratį motociklą vairavo D. J.. Šios taktikos I. B. laikėsi ir pareigūnams aiškino, kad jį į Kauno klinikas lydėjo D. J. (t. 1, b. l. 89-90), tačiau vėliau, paaiškėjus, jog baudžiamosios atsakomybės nei vienam kaltininkui nepavyks išvengti, savo parodymus pakeitė ir pripažino, jog tikrasis kaltininkas yra A. Š. (t. 1, b. l. 91). Sutiktina su nuteistojo gynėja, kad I. B. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, kadangi jis buvo apklausiamas ne kaip liudytojas, tačiau kaip įtariamasis, tačiau tai nėra pagrindas visiškai nesivadovauti jo parodymais. Teisiamojo posėdžio metu I. B. pasirinko taktiką iš esmės neaiškinti įvykio aplinkybių, teigė, jog nežino, kas vairavo keturratį. Tačiau tokia pozicija suprantama, kadangi A. Š. su advokate buvo aptaręs ir pateikęs teismui naują įvykio versiją, t. y. kad keturratį vairavo visai kitas asmuo, kuris tyrimo metu nebuvo nustatytas. Nenorint sugriauti šios versijos, tiek I. B., tiek D. J. stengėsi ir toliau padėti draugui, todėl aiškino arba nieko neprisimenantys, arba nežinantys, kas ką vairavo, vilkėjo ir pan. Nuteistojo gynėja skunde kelia abejones dėl ginamojo kaltės grindimo byloje esančių mobiliojo ryšio telefonų skambučių išklotinių analize (t. 1, b. l. 116-117), kadangi byloje nenustatyta, jog įvykio vieta, esanti prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), rišasi prie telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Sutiktina, jog celės, esančios (duomenys neskelbtini), veikimo zona analizuojamu atveju nėra tiksliai nustatyta, todėl daryti kategoriškos išvados, jog į ją patenka ir įvykio vietos adresas, nėra galimybės. Asmeniui judant ryšys automatiškai seka paskui ir prisijungia prie kitų bazinių stočių, į kurių veikimo teritoriją patenka žmogus. Todėl vyresniojo specialisto T. K. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 115) visiškai teisingai pateikta tik tikėtina išvada apie įvykio vietos adreso priklausymą (duomenys neskelbtini), esančiai celei. Vis dėlto, neginčytina, jog nusikalstamos veikos padarymo laiku A. Š. buvo (duomenys neskelbtini), tuo tarpu D. J. tuo pačiu metu pagal telefonų skambučių išklotinių celes buvo gerokai toliau nuo įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 110-111). Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos išklotinės nėra vienintelis ar pagrindinis įrodymas, pagrindžiantis A. Š. kaltę, šie duomenys yra vertinami visų surinktų įrodymų kontekste, neteikiant jiems išskirtinumo. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau aptartais įrodymais, daro išvadą, jog keturračio motociklo vairuotojas buvo nustatytas tinkamai. Nuteistasis A. Š. pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo nenuoseklūs bei prieštaringi parodymai yra paneigti liudytojų D. J., I. D., I. B., nukentėjusiojo L. K. parodymų analize. Dėl veikos kvalifikacijos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ginčų nekyla, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog A. Š. veiksmai nebuvo korektiški ir atitinkantys moralės normas, buvo rodoma nepagarba aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Todėl A. Š. išteisinimui nėra pagrindo.Tuo atveju, jei bus paliktas galioti apkaltinamasis nuosprendis, apeliaciniame skunde prašoma sumažinti A. Š. paskirtų neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, valandų skaičių nuo 120 iki 60 valandų. Šis prašymas iš esmės grindžiamas vien tuo, jog nuteistasis anksčiau nėra teistas. Atmesdama šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgdamas į šį gynėjos nurodytą faktą (teistumo nebuvimą) bei kitus bausmės individualizavimui reikšmingus kriterijus (BK 54 straipsnio 2 dalis), apylinkės teismas A. Š. parinko bausmės rūšį - laisvės apribojimą, kurios neprašoma keisti, tačiau nesutinkama su vienu iš kartu paskirtų apribojimų.BK 48 straipsnyje nustatyta tvarka asmeniui, kuris nubaustas laisvės apribojimo bausme, gali būti nustatyti vienas ar keli draudimai bei įpareigojimai. Įpareigojimas neatlygintinai išdirbti nustatytą valandų skaičių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, besirūpinančiose neįgaliaisiais, senais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis gali būti skiriamas bet kuriam nuteistajam. Baudžiamasis įstatymas nenumato konkretaus asmenų sąrašo, kuriems šis įpareigojimas negali būti skiriamas. Be abejo, kiekvienu atveju skiriant konkrečius įpareigojimus, būtina objektyviai įvertinti, ar nuteistasis galės juos realiai įgyvendinti, t. y. ar jam nebus užkertamas kelias legaliai dirbti, ar jis bus pajėgus dirbti pagal savo sveikatos būklę ir pan. Analizuojamu atveju duomenų, kad nuteistasis turėtų rimtų sveikatos problemų, būtų neįgalus ir įpareigojimo neatlygintinai išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, besirūpinančiose neįgaliaisiais, senais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis vykdyti nepajėgtų, pirmosios instancijos teismui pateikta nebuvo. Jokių šio įpareigojimo skyrimui reikšmingų duomenų A. Š. gynėja nenurodė ir apeliaciniame skunde. Bylos duomenimis A. Š. nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Paskirta laisvės apribojimo bausmė netrukdo nuteistajam įgyvendinti savo teisės į darbą, kadangi asmens judėjimo laisvė šiuo atveju nėra suvaržyta. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog nuteistajam paskirtas aukščiau minėtas įpareigojimas yra dviprasmiškas, priešingai, apylinkės teismas aiškiai ir konkrečiai išdėstė per kiek laiko jis turi būti įvykdytas (per šešis mėnesius), taip pat detalizuota, kiek mažiausiai valandų per mėnesį turi būti dirbama (dešimt valandų). Vartojama formuluotė „ne mažiau“ nurodo, jog per mėnesį A. Š. neatlygintinai privalo išdirbti bent dešimt valandų, tačiau atsižvelgiant į savo užimtumą nuteistasis galės dirbti ir 20, 30 ar kitą valandų skaičių. Svarbu, jog per šešis mėnesius iš viso susidarytų šimtas dvidešimt valandų. Konkretus paskirto įpareigojimo vykdymo grafikas A. Š. bus sudarytas ir išaiškinta jo atlikimo tvarka Probacijos tarnybos atstovų. Kolegijos vertinimu, A. Š. paskirti įpareigojimai atitinka jo padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei jo socialinius interesus, dera su teisingumo principo reikalavimais, yra pakankami ir nepertekliniai, norint pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Bausmė, kaip ir kartu su ja skiriami draudimai, įpareigojimai, baudžiamojo poveikio priemonės, kaip baudžiamosios teisės institutai, yra valstybės prievartos priemonės, skiriamos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apribojančios nuteistojo teises ir laisves. Todėl ir šiuo atveju apylinkės teismo A. Š. paskirta bausmė ir įpareigojimai darys ribojančią įtaką įprastam jo gyvenimui, suteiks specialias pareigas ir sukels teisines pasekmes. Nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas sudaro bausmės esmę, todėl baudžiamajam įstatymui nepaklusęs asmuo negali tikėtis paskatinimo, likti nenubaustas ar būti nubaustas vien simboline bausme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.