Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. O. ieškinį atsakovui T. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė atstovas prašė ieškinį tenkinti, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovas buvo informuotas įstatymų nustatyta tvarka.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko byloje pateiktą rašytinę išvadą, ieškinio reikalavimai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 1223, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko U. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus U. S. gyvenamąją vietą su ieškove.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Teismas, iš byloje pateiktų duomenų ir ieškovės atstovo paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje pateiktų duomenų nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl mažamečio sūnaus U. S. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nekyla, nuo gimimo iki šiol šalių sūnus gyvena su ieškove, atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi informacijos, kad ieškovė šiuo metu netinkamai rūpinasi sūnumi, todėl, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad U. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina L. O. neprieštarauja vaiko interesams.

Esant nustatytoms aplinkybėms, byloje nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko U. S. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją.

Šioje byloje ieškovė teismo prašo nustatyti jos pasiūlytą ir ieškinyje išdėstytą atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku U. S. tvarką. Atsakovas savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo byloje nepateikė.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad ieškovės siūloma atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku neprieštarauja vaiko interesams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nustato atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi U. S. tvarką, pagal ieškovės ieškinyje nurodytą ieškinio reikalavimą.

Pažymėtina, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje, tuo atveju, jeigu situacija dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pasikeistų (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam iš jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomas teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, bei paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiui sūnui U. S., todėl ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog nepilnamečio sūnaus kasdieniams poreikiams tenkinti būtina suma per mėnesį sudaro 550,00 Eur, šiuos poreikius ieškovė įrodinėjo ieškinyje pateikta sūnaus poreikių lentele, kurioje nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį nepilnamečiui sūnui išlaikyti reikalingos lėšos siekia 550,00 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį būtina skirti 550,00 Eur sumą, todėl iš šios sumos atskaičiavo valstybės mokamą 100,23 Eur paramą vaiko išlaikymui, likusi suma, kurią sūnaus išlaikymui turi skirti ieškovė ir atsakovas sudaro – 450,00 Eur. Atsakovas visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo nuo 2020-06-21. Ieškovei išlaikyti sūnų padeda artimieji. Ieškovė gauna vaikų išmokas ir socialinę paramą iš valstybės.

Byloje nenustatyta, kad nepilnametis U. S. turėtų specialiųjų poreikių (sveikatos sutrikimų ar kt.).

Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas išvadoje nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 225,00 Eur per mėnesį sūnaus U. S. išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius.

Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus apie lėšas šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui, iš pateiktų rašytinių įrodymų bei ieškovės atstovo paaiškinimų sprendžia, jog ieškovė įrodė sūnaus išlaikymo lėšų pagrįstumą, prašoma priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnametis sūnus U. S. kiekvieną mėnesį taip pat gauna 100,23 Eur dydžio išmoką iš valstybės, teismas daro išvadą, jog iš viso 550,23 Eur per mėnesį suma nepilnamečio šalių vaiko poreikiams tenkinti yra optimali, atsižvelgiant į vaiko amžių bei poreikius.

Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydžio sumą (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo ir motinos turtinę padėtį.

Iš ieškovės teismui pateiktų rašytinių įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį – Užimtumo tarnybos raštų, Kauno miesto savivaldybės administracijos centrinio apskaitos skyriaus pažymų apie ieškovei mokamas paramos išmokas, valstybės įmonės „Registrų centras“, valstybės įmonės „Regitra“ duomenų, nustatyta, jog ieškovė nedirba, ieškosi darbo, pajamų susijusių su darbo santykiais negauna, nekilnojamojo turto, transporto priemonių Lietuvos Respublikoje neturi. Iš ieškovės atstovo paaiškinimų nustatyta, jog šiuo metu ieškovė gauna artimųjų finansinę pagalbą, ieškovės šeimos gaunamos pajamos – 100,23 Eur dydžio išmoka vaikui bei apie 140,00 Eur socialinė pašalpa.

Atsakovas jokių duomenų apie jo gaunamas pajamas, turimą turtą nepateikė. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta, jog atsakovas yra darbingas asmuo, Lietuvoje jis yra įregistravęs individualią veiklą. Tikslių duomenų apie atsakovo pajamas ieškovės atstovas negalėjo nurodyti. Teismui savo iniciatyva patikrinus duomenis kelių transporto priemonių registre, nekilnojamojo turto registre, nustatyta, jog nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, registruotų atsakovo vardu Lietuvos Respublikoje nėra.

Atsižvelgiant į šalių pateiktus ir teismo iniciatyva gautus duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teismas daro išvadą, jog šiuo metu šalių finansinės galimybės išlaikyti nepilnametį sūnų U. S. yra lygios, šalių turtinė padėtis labai panaši.

Byloje nustačius, jog būtiniems šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti pakankama suma yra 550,00 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnametis sūnus kiekvieną mėnesį gauna apie 100,00 Eur dydžio išmoką iš valstybės, į ieškovės ir atsakovo finansines galimybes teikti išlaikymą, į jų turtinę padėtį, amžių, galimybes dirbti, teismas daro išvadą, jog nepilnamečio vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties proporcingumo principą atitinka įpareigojimas atsakovą skirti nepilnamečiui vaikui U. S. išlaikyti ieškovės prašomą priteisti sumą – 225,00 Eur per mėnesį.

Priteistina išlaikymo suma periodinėmis išmokomis po 225,00 Eur per mėnesį, indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio U. S. motina ieškovė L. O. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas yra nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra - kiekvieną dieną.

Byloje iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiui sūnui laikotarpiu nuo 2020-06-21 iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2021-02-12. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui ieškovės nurodytu laikotarpiu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į imperatyvią tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, į nustatytą išlaikymo nepilnamečiui U. S. dydį, būtiną jo kasdieniams poreikiams tenkinti, valstybės lėšas, kuriomis yra remiami nepilnamečiai vaikai, iš atsakovo priteisiamas ieškovės prašomo priteisi dydžio (po 225,00 Eur per mėnesį) išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020-06-21 iki 2021-02-12, viso 1 755,00 Eur.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021-01-07 Sprendimu dėl teisinės pagalbos teikimo buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo, todėl ieškinio reikalavimus tenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteistinas už ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis – 250,00 Eur bei 8,63 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims (šias sumas atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660).

Ieškovei šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus Sprendimų dėl teisinės pagalbos teikimo pagrindu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal pateiktą 2021-10-11 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nustatyta, jog valstybei priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro – 291,00 Eur. Ieškinio reikalavimus tenkinus visiškai, ši suma priteistina iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). (Šią sumą atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo 2021-02-12 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui sūnui U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 1 755,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 00 ct).

Paskirti ieškovę L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką: atsakovas T. S. su nepilnamečiu vaiku U. S., bendrauja atvykęs į vaiko gyvenamąją vietą, apie ketinimą atvykti į vaiko gyvenamąją vietą suderinęs su ieškove prieš dvi dienas, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir mokymosi procesą.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio, 8,63 Eur (aštuonis eurus 63 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 291,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 00 ct).

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.