Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui J. Gigevičiui, gynėjams advokatams A. Švedui ir A. Grinevičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav., ukrainietis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas 9 kartus, paskutinį kartą 2011-07-01 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 254 str. 1 d., 3 metus laisvės atėmimo; subendrinus šia bausmę su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-11-24 nuosprendžiu paskirta bausme galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 178 str. 2 d.

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav., LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas 5 kartus, paskutinį kartą 2004-04-26 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 str. 1 d. 8 metų laisvės atėmimu; subendrinus šią bausmę su 2003-05-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme galutinė bausmė paskirta 10 metų laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., 2014-03-02, apie 22.00 val., iš automobilio WV PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. R., stovėjusio prie namo, Vilniuje, Grigiškėse, (duomenys neskelbtini), atidaręs automobilio dureles iš jo pagrobė automagnetolą „JVC“ – 100 Lt vertės, vaistinėlę – 50 Lt vertės, raktų rinkinį – 30 Lt vertės, raktą ratams sukti – 10 Lt vertės, odinę rankinę – 90 Lt vertės, kurioje buvo odinė piniginė – 50 Lt vertės, 30 litų grynųjų pinigų, auksinis vyriškas žiedas – 700 Lt vertės, įvairios nuolaidų kortelės: „Gintarinė vaistinė“ – 5 Lt vertės, „Iki“ – 5 Lt vertės, „Eurocos“ – 5 Lt vertės, „Lukoil“ – 5 Lt vertės, iš automobilio dėtuvės pagrobė geltonos spalvos metalo kryželį – 20 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. R. 1 100 litų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

A. K. neteisėtai įgijo ir laikė vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent:

A. K., 2014-03-02, apie 22.00 val., vagystės metu iš automobilio WV PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. R., stovėjusio prie namo, Vilniuje, Grigiškėse, (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo V. R. priklausančią elektroninės mokėjimo priemonę – AB banko „Swedbank“ V. R. išduotą banko mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, ir iki 2014-03-03 laikė jas.

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.

A. K. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis atlikdamas finansinę operaciją, o būtent:

A. K., 2014-03-02, apie 22.00 val., vagystės metu iš automobilio WV PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įgijęs V. R. priklausančias elektroninės mokėjimo priemonę – AB banko „Swedbank“ V. R. išduotą mokėjimo kortelę „Maestro“ ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, juos neteisėtai panaudojo 2014-03-03, apie 5 val., bankomate „ATM 138“, esančiame prie parduotuvės „IKI“, Kovo 11-osios g., Grigiškės, Vilniuje, 05:09 val., nuėmęs 50 Lt, 05:11 val., nuėmęs 100 Lt, 05:11 val., nuėmęs 1 000 Lt, 05:12 val., inicijavo 1 000 Lt išėmimą, bet jų nenuėmė, dėl lėšų stygiaus, 05:12 val., nuėmęs 500 Lt, 05:13 val., nuėmęs 200 Lt, 05:13 val. inicijavo 100 Lt išėmimą, bet jų nenuėmė dėl lėšų stygiaus, 05:13 val. nuėmęs 50 Lt, jie panaudodami AB banko „Swedbank“ kortelę viso išgrynino 1 900 Lt.

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d.

A. K., 2014-03-03, apie 5 val., bankomate „ATM 138“, esančiame prie parduotuvės „IKI“, Kovo 11-osios g., Grigiškės, Vilniuje, panaudojęs pagrobtą AB ,,Swedbank“ mokėjimo kortele „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. R., ir šios kortelės PIN kodą, įvedęs PIN kodą ir taip suklaidinęs, jog jis yra kortelės savininkai, neteisėtai iš bankomato išėmė šios kortelės sąskaitoje buvusius pinigus: 05:09 val., nuėmė 50 Lt, 05:11 val., nuėmė 100 Lt, 05:11 val., nuėmė 1 000 Lt, 05:12 val., nuėmė 500 Lt, 05:13 val., nuėmė 200 Lt, 05:13 val., nuėmė 50 Lt. ir apgaule užvaldė 1 900 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. R. 1 900 litų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

A. K. ir A. P., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2014-01-26, apie 13.00 val., iki 2014-02-02, apie 13.20 val., iš požeminio garažo, (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, priklausančio L. Z., pagrobė A. M. priklausančius daiktus: vyrišką dviratį „Raleigh city life“– 1 900 Lt vertės, ant kurio buvo vaikiška kėdutė – 240 Lt vertės, moterišką dviratį „Kalhoff city clasic“ – 2 100 Lt vertės, paauglio vyrišką dviratį 18 pavarų – 200 Lt vertės, benzininę žoliapjovę „Parner“ – 600 Lt vertės, benzininį pjūklą „Zenoch“ – 700 Lt vertės, gręžimo stalines stakles „Walter“ – 350 Lt vertės, elektrinį tinko maišytuvą – 500 Lt vertės, elektrinį galąstuvą – 150 Lt vertės, raktų galvučių rinkinį – 60 Lt vertės, kampinį šlifuoklį – 80 Lt vertės, keturias dėžes, kuriose buvo įvairūs įrankiai: veržliniai raktai, santechniniai raktai, atsuktuvai grąžtai, plaktukai, kaltai, metalo žymekliai, ir kt. smulkūs įrankiai, vienos dėžės vertė 200 Lt, viso – 800 Lt vertės, elektros prailgintuvą 50 m. – 100 Lt vertės, elektrinį vibracinį šlifuoklį – 60 Lt vertės, purkštuvą – 130 Lt vertės, elektrinį vandens siurblį – 800 Lt vertės, metalinius spaustuvus – 180 Lt vertės, 15 m. ilgio plastikinę skaidrią žarną – 60 Lt vertės, 12 m. ilgio plastikinę skaidrią žarną – 40 Lt vertės, dvi liuminisensines lempas po 14 Lt, viso – 28 Lt vertės, naudotus spaustuvus – 60 Lt vertės, tokiu būdu nukentėjusiajam A. M. padarė 9 138 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Be to, A. P. įgijo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent:

A. P., žinodamas, kad 2014-03-03 apie 5 val., bankomate „ATM 138“, esančiame prie parduotuvės „IKI“ Kovo 11-osios g. 39B, Grigiškės, Vilniuje, A. K. neteisėtai panaudojęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę neteisėtai atliko finansines operacijas ir apgaule įgijo svetimą turtą – 1900 Lt, žinodamas, kad šie pinigai įgyti nusikalstamu būdu, paėmė iš A. K. 950 Lt.

Šiais savo veiksmais A. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. K. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kartu su A. P. ėjo Grigiškėse prie sodų. Jis sustojo atlikti gamtinius reikalus, o A. P. nuėjo toliau. Atlikęs savo reikalus jis pastebėjo šalia stovintį automobilį ir priėjęs patraukė už durų rankenos. Durys atsidarė, automobilis nebuvo užrakintas. Jis stiklo nedaužė, spynelės nelaužė, jokių instrumentų tam neturėjo. Automobilyje buvo vyriška rankinė, kurią jis paėmė ir paėmė magnetolą. Eidamas pasivijo A. P., tačiau neatsimena, ar jam ką nors sakė apie vagystę, mano, kad kažką buvo užsiminęs. Apžiūrėjęs rankinę jis rado pinigų, mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą. Tada jie nuėjo prie bankomato ir jis, pasinaudojęs pavogta kortele ir rastu PIN kodu, paėmė iš sąskaitos pinigus. A. P. tuo metu stovėjo prie parduotuvės toliau nuo jo ir nematė, ką jis darė. Paėmęs pinigus pusę jų atidavė A. P.. Kitą dieną jis su A. P. buvo garažuose ir jis tikrino, kurio garažo vartai nėra užrakinti bei vieną tokį garažą surado. Garaže buvo įvairių daiktų, kuriuos per du ar tris kartus jis su A. P. išnešė ir sudėjo pas A. P. namuose. Dalį daiktų padravė, dalį policijos pareigūnai surado. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. P. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su A. K. Grigiškėse ėjo prie sodą, A. K. sustojo, o jis nuėjo toliau. A. K. sustojo atlikti gamtinius reikalus, jis nežinojo apie jo ketinimą pavogto svetimą turtą, aplinkos jis nesaugojo, tiesiog nuėjo. Po kiek laiko A. K. jį pasivijo ir pasakė, kad kažką paėmė, tačiau nieko nerodė ir nieko konkretesnio nesakė. Nuėjus Grigiškėse prie parduotuvės. A. K. nuėjo prie bankomato, o jis laukė atokiau prie parduotuvės. Jis suprato, kad A. K. kažką pavogė, nes pats savo reikalais jis negalėjo naudotis bankomatu. Paėmęs pinigus iš bankomato, A. K. pusę paimtų pinigų davė jam. Prieš tai jis su A. K. iš garažo pavogė įvairius daiktus. A. K. tikrino garažų duris ir surado neužrakintas. Garaže buvo įvairių daiktų, kuriuos per kelis kartus jie nunešė į jo gyvenamąją vietą. Dalį daiktų pardavė, o dalį rado policijos pareigūnai.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė automagnetolą „JVC“, raktų rinkinį, atsuktuvus, raktą ratams atsukti, įrankių dėžę su statybinėm medžiagom ir kt. daiktus, kurie buvo apžiūrėti (t. 1, b.l. 56, 61-63, 64-77).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Apklaustas teisme nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. R. parodė, kad 2014-03-02, apie 22 val., šalia savo namo jis pastatė automobilį „VW Passat“ ir iš jo į namus nešiojo daiktus. Vienu metu grįžęs į automobilį jis pasigedo įvairių daiktų: rankinės su dokumentais (LR piliečio pasas, vairuotojo pažymėjimas, invalidumo pažymėjimas), Swedbank mokėjimo kortele, 30 litų grynųjų pinigų, įvairių nuolaidų kortelių, auksinio vyriško žiedo, be to, neberado automagnetolos, vaistinėlės, raktų rinkinio, kitų įrankių ir daiktų. Kitos dienos rytą jis banke užblokavo kortelę, tačiau vakare patikrinęs savo sąskaitą pamatė, kad iš jos buvo nuimti 1900 Lt. Kortelės PIN kodas buvo įdėtas piniginėje. Viso jam buvo padaryta 3000 Lt žala. Ikiteisminio tyrimo metu dalis daiktų jam buvo grąžinti. Prisimena, kad automobilį buvo palikęs užrakintą. Apklaustas 2014-03-07 V. R. paaiškino, kad automobilį jis užrakino raktu. Visų durų spynos užsirakina raktu, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet spynos nesuveikia ir durelės neužsirakina. Ar visos durelės buvo užrakintos, jis netikrino.

Iš AB banko „Swedbank“ pateikto atliktų operacijų sąrašo matyti, kad V. R. mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-03-01 iki 2014-03-04 bankomate Kovo 11-osios g., Grigiškėse, Vilniuje, buvo išgryninta 1900 Lt (t. 1, b.l. 81-85).

Apklausta teisme liudytoja R. J. parodė, kad 2014-03-05, apie 15.45 val., į lombardą, kuriame ji dirba, atėjo du vaikinai, kurie pardavė jai vyrišką auksinį žiedą. Jie pateikė asmens dokumentą, išduotą A. P. vardu. Žiedą ji nupirko už 391 Lt, užpildė dokumentus, kad žiedas vogtas nežinojo (t. 1, b.l. 31).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. J. pateikė auksinį žiedą ir superkamų tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių kvitą, iš kurio matyti, kad žiedą 2014-03-05 pridavė A. P. (t. 1, b.l. 57-60).

Apklaustas teisme nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. parodė, kad jis nuomojasi garažą (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje. 2014-01-26, apie 13 val., jis paskutinį kartą buvo garaže ir paliko jį tvarkingai užrakintą. 2014-02-02, apie 13.20 val., jis nuėjęs į garažą pamatė, kad iš jo buvo pagrobti įvairūs, jam priklausantys daiktai: trys dviračiai, žoliapjovė, benzininis pjūklas, stalinės staklės, elektrinis galąstuvas, tinko maišytuvas, įrankiai ir kiti daiktai, kuriuos bendrai vertina 9138 Lt. Dalis daiktų jam ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžinta. Kadangi garažą paliko tvarkingai užrakintą, o laužimo pėdsakų neaptiko, jis nežino, kaip buvo papulta į vidų (t.1, b.l. 17).

Apklaustas teisme liudytojas V. R. parodė, kad jis yra UAB Eurocomfort“ direktorius. 2014 m. vasario mėn., pas jo darbuotoją I. J. atėjo du iš matymo pažįstami vaikinai, kurių vienas buvo A. K., bei pasiūlė pirkti įvairius daiktus. I. J. nusipirko kampinį šlifuoklį, o jis pats benzininę žoliapjovę „Husqvarna“, elektrinį galąstuvą, raktų galvučių rinkinį, 1 dėžutę su įvairiais įrankiais, t. y. grąžteliais, bei kt. galvutėmis, elektrinį prailgintuvą, metalinius spaustuvus. Už visus daiktus sumokėjo 300 litų. Kad daiktai vogti sužinojo iš pareigūnų (t. 1, b.l. 23).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad V. R. atpažino A. K. kaip asmenį, kuris jam pardavė įvairius daiktus (t. 1, b.l. 126-128).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. R. ikiteisminio tyrimo metu pateikė elektrinį galąstuvą, raktų galvučių rinkinį, dėžę su įvairiais įrankiais, elektrinį prailgintuvą, geležinį spaustuvą, purkštuvą, žoliapjovę, kurie buvo apžiūrėti (t. 1, b.l. 53, 54, 61-63, 64-77).

Apklaustas teisme liudytojas I. J. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pamena, kad 2014 m. vasario mėn., į jo darbą atėjo du iš matymo pažįstami vaikinai, vienas kurių buvo A. K., ir pasiūlė jam pirkti kampinį šlifuoklį. Jis šlifuoklį nusipirko, tačiau nežinojo, kad jis vogtas (t. 1, b.l. 24).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad I. J. atpažino A. K. kaip asmenį, kuris jam pardavė kampinį šlifuoklį (t. 1, b.l. 129-131).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. J. ikiteisminio tyrimo metu pateikė kampinį šlifuoklį, kuris buvo apžiūrėtas (t. 1, b.l. 55, 64-77).

Apklaustas teisme liudytojas V. S. parodė, kad 2014 m. sausio mėnesio pabaigoje, jam paskambino pažįstama A. K. ir pasakė, kad jos kaimynas nori parduoti dviratį arba jį užstatyti už pinigus. Susidomėjęs jis nuvažiavo į Grigiškes, (duomenys neskelbtini), kur jį pasitiko A. K. ir du vaikinai, vienas kurių buvo A. K.. A. K. jam parodė dviratį su vaikiška kėdute ir pasiūlė palikti jį kaip užstatą su sąlyga, kad jei per pora dienų kaltinamasis negrąžins pinigų, dviratis liks jam. Jis sutiko ir pasiėmė dviratį už 300 Lt, pinigus jis padavė A. K.. Be to, vaikinai siūlė jam ir kitų daiktų, t. y. kolonėles automobiliui, DVD grotuvą, kambaryje taip pat buvo dar vienas jaunuoliui skirtas dviratis. Po kelių dienų neatgavęs pinigų jis dviratį pardavė. Vėliau iš pareigūnų sužinojo, kad dviratis buvo vogtas (t. 1, b.l. 25).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. S. atpažino A. K., kaip asmenį, kuris jam užstatė dviratį (t. 1, b.l. 88-90).

Apklausta teisme liudytoja A. K. parodė, kad 2014 m. sausio mėnesio pabaigoje pas ją atėjo A. K. ir A. P., pastarasis paprašė padėti parduoti dviratį. Tuomet ji paskambino V. S.. Po kiek laiko V. S. atvažiavo prie jos namų ir A. K. su A. P. pardavė jam dviratį. Apie dviračio vagystę, ji nieko nežino (t. 1, b.l. 26).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad garažo, (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, durys nepažeistos; garažas užverstas įvairiais daiktais, viduje išmėtytos dėžės, iš jų išmėtyti daiktai (t. 1, b.l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs Lietuvos Respublikos BK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. K. ir A. P. padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus. Apklausti teisme A. K. ir A. P. prisipažino padarę nusikaltimus ir nurodė jų padarymo aplinkybes, kurias patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusieji ir liudytojai, ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų protokolų turinys. Dėl kaltinamųjų veiksmų įrodytumo teismui nekyla abejonių, tačiau, teismo nuomonę, kai kurie kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti neteisingai.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz. išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz. kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Teismų praktikoje pripažįstama, kad saugykla laikomas tik tam tikras stacionarus ar transportuojamas įrenginys. Standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai, vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 52).

A. K. veiksmai pagrobiant V. R. turtą iš automobilio kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d., kaip vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą. Apklaustas teisme A. K. paaiškino, kad jis patikrino, ar automobilis yra užrakintas ir patraukus už durelių rankenėlės durys atsidarė, kas rodo, kad durys nebuvo užrakintos. Jis stiklo nedaužė, durelių spynos nelaužė, neturėjo jokių instrumentų tam padaryti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. R. pirmosios apklausos metu paaiškino, kad dureles jis buvo užrakinęs, todėl mano, kad durys buvo atrakintos parinkus raktą. Vėlesnės apklausos metu nukentėjusysis paaiškino, kad jis turi negalią dėl atminties. Apklaustas jis patikslino, kad jo automobilyje rakinant dureles ne visuomet visos durelės užsirakina, būna atvejų, kuomet durelės neužsirakina. Vertinant nukentėjusiojo parodymus negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jo automobilio durelės buvo užrakintos. Byloje nėra jokių duomenų, kad durelių spyna buvo laužta, kaip ir nėra duomenų patvirtinti nukentėjusiojo apklausoje išsakytai versijai, kad durelės buvo atrakintos parinkus raktą. Toks būdas yra retas nusikaltimų padaryme ir turėtų užimti daug laiko parenkant tinkamą raktą, be to reikia turėti ir nešiotis daug raktų, tačiau byloje nėra duomenų, kad A. K. turėjo raktų, tinkamų nukentėjusiojo automobilio durelėms atrakinti. Kaltinamojo parodymai dėl patekimo į automobilį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo vienodi, todėl teismas daro išvadą, kad A. K. į automobilį pateko per atrakintas automobilio duris neįveikdamas mechaninių ar elektroninių kliūčių.

A. K. ir A. P. yra kaltinami pagal BK 178 str. 2 d. dėl to, kad pagrobė A. M. priklausančius daiktus. Nors aprašant šį kaltinimą įžanginėje dalyje nurodyta, kad jie svetimą turtą pagrobė įsibraunant į garažą, o jų veiksmai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. kaip kvalifikuota vagystė, tačiau nusikalstamos veikos aprašyme nėra nurodyti įsibrovimo požymiai, kokiu būdu buvo įsibrauta. Apklausti teisme kaltinamieji paaiškino, kad A. K. tikrino garažus siekdamas rasti tokį, kuris nėra užrakintas. Garažas, kuriame buvusius daiktus jie pavogė, buvo neužrakintas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad jokių laužimo žymių jis nematė, nors tvirtino, kad garažą paliko užrakinta. Policijos pareigūnams apžiūrint garažą jie irgi nenustatė jokių įsilaužimo pėdsakų, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamieji į A. M. naudojamą garažą pateko pro neužrakintus vartus.

Remiantis nurodyta teismų praktika bei nustatytomis faktinėmis aplinkybės teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veiksmai dėl svetimo turto pagrobimo kaip padaryti įsibraunant į automobilį ir saugyklą kvalifikuoti neteisingai. Kadangi teismas nenustatė, kad kaltinamieji įsibrovė į V. R. automobilį ir A. M. naudojamą garažą, kaltinamųjų veiksmai perkvalifikuotini į BK 178 str. 1 d.

Aprašant A. K. inkriminuotą kaltinimą dėl vagystės, jame aprašyta, kad jis pavogė V. R. vardu išduotus dokumentus: LR piliečio pasą, invalidumo pažymėjimą, AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Maestro“, vairuotojo pažymėjimą. Šių daiktų vagystė iš kaltinimo pagal BK 178 str. šalintina, kadangi elektroninė mokėjimo priemonė ir asmens dokumentai nėra BK 178 str. dalykas. Šių daiktų vagystė kvalifikuotina pagal specialias normas, tačiau kaltinamajame akte jų neinkriminavus, kaltinimas pagal jas negalimas.

A. K. veiksmai pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir A. P. veiksmai pagal BK 189 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

A. K. ir A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę A. K., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė penkias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos prie apysunkių, o trys prie nesunkių nusikaltimų, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką, padarytos žalos dydį. Tiriant A. K. asmenybę nustatyta, kad jis ankščiau teistas 9 kartus, baustas administracine tvarka, niekur nedirba. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. A. K. yra recidyvistas. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 56 str., kur nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, padarytos žalos dydį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. K. skirtina bausmė artima sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmių vidurkiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 63 str. 1 ir 5 d. bausmės, paskirtos už idealiąją sudėti sudarančias veikas bendrintinos apėmimo būdu, o vadovaujantis BK 63 str. 4 d. šios subendrintos ir kitos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Skirdamas bausmę A. P., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką, padarytos žalos dydį. Tiriant A. P. asmenybę nustatyta, kad jis ankščiau teistas 5 kartus, baustas administracine tvarka, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jis yra vedęs, šiuo metu jo žmona laukiasi vaiko, jis savanoriškai gydosi nuo narkomanijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. A. P. yra recidyvistas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str., jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, padarytos žalos dydį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. P. skirtina bausmė artima įstatyme numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. A. P. yra nuteisiamas už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą. Pagrindinė visų jo padarytų nusikaltimų padarymo priežastis buvo narkotinių medžiagų vartojimas. Šiuo metu jis deda pastangas atsikratyti priklausomybės ir yra žengęs pirmą žingsnį – dalyvauja metadono programoje, kuri yra pradžia tolesniam gydymuisi. Be to, jis yra susituokęs, jo žmona laukiasi kūdikio ir, teismo nuomone, tai yra labai didelė priežastis A. P. keistis ir ateityje nedaryti nusikaltimų. Tokią išvadą leidžia daryti ir A. P. darbinė veikla. Jis turi nuolatinį darbą, pradėjęs dirbti pagalbiniu darbininku, iš jo pasakojimo aišku, kad šiuo metu jis dirba brigadininku. Jis dalyvauja socialiniame projekte, kurio tikslas didinti socialinės rizikos grupės asmenų integraciją į darbo rinką. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Svarstydamas galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą teismas atsižvelgia ir į jo sunkią sveikatos būklę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidėjus bausmės vykdymą A. P. skirtini įpareigojimai gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neturėti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje.

Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme A. K. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2014-03-04 iki 2014-07-16. Laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į skirtą bausmę.

Kardomoji priemonė – suėmimas – A. K. pratęstina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, šį laikotarpį įskaitant į skirtą bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-03-04, 14.00 val., iki 2014-03-05, 13.45 val. Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į skirtą bausmę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – A. P. pratęstina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo V. R. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 2189 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 32, 33) pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai. Padaryta žala priteistina iš A. K..

Nukentėjusysis A. M. šioje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 7530 Lt turtinės ir 2000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 34-37). Nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas pilnai. Žala priteistina iš abiejų kaltinamųjų.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia LR CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 str. 2 d. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekelia abejonių tai, kad A. M. buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė išgyvenimus, nerimą dėl prarastų daiktų, tačiau teismo manymu, prašomos priteisti 2000 Lt neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajam, todėl A. M. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 500 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (V. R. turto vagystė), ir paskirti jam 1 metus laisvės atėmimo;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., ir paskirti jam 2 metus laisvės atėmimo;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., ir paskirti jam 2 metus 1 mėnesį laisvės atėmimo;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., ir paskirti jam 1 metus 1 mėnesį laisvės atėmimo;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (A. M. turto vagystė), ir paskirti jam 1 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes, paskirtas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 1 d. (V. R. turto vagystė) ir 214 str. 1 d. padarymą subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. K. 2 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes, paskirtas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. padarymą subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. K. 2 metus 1 mėnesį laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. šias apėmimo būdu subendrintas bausmes ir bausmę, paskirtą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d. (A. M. turto vagystė), padarymą subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. K. skirti 3 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir nustatyti galutinę bausmę 2 metus laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinąjį sulaikymą ir suėmimą nuo 2014-03-04 iki 2014-07-16.

Kardomąją priemonę – suėmimą – A. K. pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, šį laikotarpį įskaityti į skirtą bausmę.

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., ir paskirti jam 1 metus laisvės atėmimo;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir paskirti jam 1 metus 1 mėnesį laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. skirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. P. skirti 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir nustatyti galutinę bausmę 1 metus laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. A. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams. A. P. paskirti šias pareigas: gydytis priklausomybės ligas, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neturėti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje.

Į bausmės laiką įskaityti laikinąjį sulaikymą nuo 2014-03-04, 14.00 val., iki 2014-03-05, 13.45 val. (1 parą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – A. P. pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Pilnai tenkinti V. R. civilinį ieškinį. Priteisti iš A. K. 2189 Lt V. R. naudai jo patirtai turtinei žalai atlyginti.

Iš dalies tenkinti A. M. civilinį ieškinį. Priteisti solidariai iš A. K. ir A. P. A. M. naudai 7530 Lt turtinei ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.