Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-306-648-2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-01-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-21
Bylos Nr.
1A-306-648-2014
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-04479-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Pažarskis (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Sigita Bieliauskienė
Nuteistasis
J. C.
Advokatai
Jonas Pliugžma
Kategorijos

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-306-648-2014

Teisėjas Arūnas Budrys Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04479-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.; (S) 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. kovo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Jolantos Čepukėnienės ir Sigitos Bieliauskienės,

sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Martinaitytei,nuteistojo J. C. gynėjui advokatui Jonui Pliugžmai,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. C. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2012- 11-16 apie 10.30 val. viešbutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas viešbučio kambaryje Nr. 2, slapta paėmė nukentėjusiajai G. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 400 Lt vertės, su jame buvusia SIM kortele, neturinčia turtinės vertės, ir 100 Lt grynųjų pinigų, po ko pasišalino iš viešbučio, tokiu būdu slapta pagrobė svetimą, G. B. priklausantį 500 Lt vertės turtą, padarydamas nukentėjusiajai G. B. 500 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. C. apeliaciniame skunde prašo peržiūrėti bylą ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad jis kaltu prisipažino visiškai, netrukdė tyrimui, nusikaltimą padarė dėl sunkios materialinės padėties.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo J. C. padarytą nusikaltimą ir paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Nuteistasis J. C. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka tik su jam paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, jos paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį asmenį, kad toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų ir taip pat, bausme yra užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas. Bausmė turėtų būti proporcinga nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam J. C., atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (anksčiau 13 kartų teistas), daug kartų baustas administracine tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalį asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalimi, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai J. C. paskyrė baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje įtvirtintą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas artimą sankcijos vidurkiui. Duomenys apie nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas praeityje rodo, kad J. C. nelinkęs pasitaisyti, atlikęs bausmes jis nepadarė išvadų dėl savo nusikalstamų veiksmų, todėl teisėjų kolegija laiko, kad švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas įvertino apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, šią aplinkybę pagrįstai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją, kaip ir į tai, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgė.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jam inkriminuotą nusikaltimą padarė dėl sunkios materialinės padėties, pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra įstatyminio pagrindo. Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties – nustatoma tada, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, jo ar šeimos nario sunki liga ir pan.) nulėmė kaltininko elgesį. Šioje byloje tokios objektyvios sąlygos, nulėmusios nuteistojo J. C. nusikalstamą elgesį, nenustatytos.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam J. C. paskirtoji bausmė tiek rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Pažymėtina, kad nuteistajam J. C. Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo J. C. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Artūras PažarskisTeisėjos Sigita BieliauskienėJolanta Čepukėnienė