Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. D. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimo, ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įgaliotu asmeniu, leido dirbti 2016-07-01 apie 15.55 val. padavėja L. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane, esančiame (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi apie asmens priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Kretingos rajono apylinkės teismas konstatavo, kad E. D. leido dirbti L. J. ir apie asmens įdarbinimą nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, todėl jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Teismas, pažeidėjos argumentus, jog teisė apie asmens įdarbinimą yra suteikta buhalterei, o ne jai, vertino kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės, nes pažeidėja nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo nurodo, kad jos situacija yra išskirtinė ir suteikianti pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą. Teigia, jog pripažįsta, kad buvo padarytas pažeidimas, kurio iki galo ji negali kontroliuoti, nes nėra įgaliota teikti pranešimus VSDFV ir juos pasirašyti elektroniniu parašu. Kitokiu būdu informuoti VSDFV negalima. Tvirtina, jog ji nesielgė piktybiškai, gailisi dėl susidariusios situacijos, pažeidimas vyko tik kelias valandas, žala nepadaryta, todėl jos atlyginti nėra poreikio. Be to, nurodo, jog gauna nedideles pajamas, turi ilgalaikių įsipareigojimų bankui, apmoka dukters studijas universitete. Nurodytų aplinkybių visuma, apeliantės manymu, sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad pažeidėja nesutinka, jog ji yra tinkamas subjektas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, todėl prašo jai administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, jog būtent E. D. yra tinkamas subjektas ir privalo atsakyti už pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį kyla darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Pagal DK 98 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis: darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Darbdavio pareiga pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta DK 99 straipsnio 6 dalyje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, o tai pripažintina vienu iš administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo būdų.

Norint nustatyti tinkamą subjektą, kiekvienu atveju turi būti tiksliai nustatoma, kuris asmuo patenka į „darbdavio“ ar „darbdavio įgalioto asmens“ kategoriją.

Administracinėn atsakomybėn patraukta E. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovė ir ji įgaliota tvarkyti visus dokumentus, susijusius su darbuotojų priėmimu į darbą. Ginčas iš esmės yra dėl to, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią pranešta pažeidus įstatymo nuostatą (DK 99 str. 6 d.), todėl būtina nustatyta, kas tokią pareigą privalėjo atlikti. DK 99 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tokią pareigą privalo atlikti darbdavys. DK 24 straipsnio 2 dalis numato galimybę įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 patvirtintų Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių (2014 m. rugsėjo 1 d. redakcija) pagrindu elektroninius socialinio draudimo pranešimus ir elektroninius prašymus VSDFV teritoriniam skyriui turi teisę teikti draudėjas (draudėjo vadovas) arba jo įgaliotas fizinis asmuo, turintis teisę pasirašyti socialinio draudimo pranešimus. Apeliantė prie apeliacinio skundo pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. M. raštą, kuriame nurodyta, kad pagal VĮ Registrų centro išduotą kvalifikuotą skaitmeninį sertifikatą, t. y. elektroninį parašą, pranešimus VSDFV teritoriniam skyriui įgaliota teikti K. G. (b. l. 67). Vadinasi, UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorė, dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perdavė fiziniam asmeniui – K. G., t. y. DK 99 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtintą darbdavio pareigą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendino per darbdavio įgaliotą asmenį (K. G.) įstatymo nustatyta tvarka (DK 24 straipsnio 2 dalis). Iš nurodytų duomenų matyti, kad tokią pareigą privalėjo atlikti K. G., tačiau įvertinus bylos medžiagą, akivaizdu, kad šios pareigos K. G. negalėjo atlikti ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, o būtent dėl E. D.. E. D. apie asmens įdarbinimą buhalterei K. G. pranešė tą pačią dieną, kai įdarbintas asmuo pradėjo dirbti. Taigi iš esmės pažeidimas padarytas dėl E. D. aplaidumo, nerūpestingumo: ji, žinodama, kad apie įdarbintą asmenį VSDFV teritoriniam skyriui būtina pranešti prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, leido L. J. dirbti iš karto pasirašius darbo sutartį. Būtent dėl E. D. priimto sprendimo leisti asmeniui dirbti iš karto pasirašius darbo sutartį, buvo padarytas pažeidimas. Šiuo atveju personalo vadovė E. D., būdama pakankamai rūpestinga, privalėjo asmenų priėmimą į darbą organizuoti taip, kad būtų užtikrintas tinkamas darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas, kad jis atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, tačiau to nepadarė.

Kadangi būtent dėl E. D. nerūpestingumo buvo padarytas pažeidimas, todėl pagrįstai ji patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Apeliantė, atmetus prašymą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, prašo neskirti nuobaudos arba taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą ir skirti trečdalį minimalios baudos. Iš apeliacinio skundo motyvų, matyti, kad apeliantė, tuo atveju, jeigu nebus galima iš viso neskirti nuobaudos, prašo paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą. O jei teismas manys, kad ir šis prašymas nepagrįstas, prašo skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda.

Už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą numatyta tik piniginė nuobauda – už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė minimalią nuobaudą – 868 Eur. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokia nuobauda aiškiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principas, todėl taikytina ATPK 30¹ straipsnio nuostata.

Atsižvelgus į apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia spręstinas klausimas dėl galimybės neskirti nuobaudos ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimo (ATPK 30¹ str.).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs pažeidimą, su juo sutiko ir gailėjosi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog prisipažinimas padarius teisės pažeidimą ir gailėjimasis yra lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p. ). Tačiau, siekiant taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą, būtina įvertinti ir ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. D. L. J. leido dirbti susiklosčius objektyvioms priežastims: į darbą tą dieną negalėjo atvykti dvi darbuotojos, todėl tam, kad nesutriktų restorano darbas, privalėjo priimti L. J.. Bylos medžiaga patvirtinta, kad su L. J. 2016-06-30 buvo sudaryta darbo sutartis, kuria susitarta, kad L. J. darbą pradės 2016-07-02, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių ji darbą pradėjo 2016-07-01. Darbo sutartyje numatytą sąlyga dėl darbo pradžios pakeitė 2016-07-01 ir nurodė, kad darbą L. J. pradeda 2016-07-01. VSDFV teritoriniam skyriui apie L. J. įdarbinimą pranešta 2016-07-01, t. y. tą pačią dieną, kai ji pradėjo dirbti. Šiuo atveju dėl L. J. įdarbinimo nebuvo padaryta jokia žala, pažeidimas iš esmės nesukėlė jokių reikšmingų pasekmių visuomenės interesams. L. J. įdarbinimas įformintas tinkamai, tačiau nesilaikant įstatymo nustatytų terminų, o tai rodo, kad nebuvo jokios tyčios pažeisti įstatymo nuostatą. Pažeidimas padarytas siekiant tinkamai atlikti savo tiesiogines pareigas – tinkamai organizuoti restorano veiklą, todėl akivaizdu, kad tai padaryta neturint tikslo pažeisti įstatymą. Analogiškų nuobaudų E. D. neturi. Duomenų, kad šioje įmonėje būtų daromi analogiško pobūdžio pažeidimai, taip pat nėra. Sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta (ATPK 32 str.).

Kokia nuobauda būtų adekvati padarytam pažeidimui ir pažeidėjo asmenybei, sprendžia teismas. Asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Svarbu pažymėti, jog teismų praktikoje yra akcentuojamas administracinės nuobaudos taikymo proporcingumo reikalavimas, kad tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, mano, kad visiškai neskirti nuobaudos už padarytą pažeidimą šiuo atveju nėra pagrindo, tačiau yra pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. įspėjimą. Apeliacinio teismo įsitikinimu, įspėjimas yra adekvati nuobauda padarytam pažeidimui, o visuomenės interesai gali būti pasiekti ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos t. y. paskiriant švelnesnę. Be to, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad paskyrus įspėjimą bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 23 str., 20 str.). Kitokios nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams. Paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, prašymas dėl mažesnės nuobaudos skyrimo, nespręstinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju pagrįstai pripažino, kad buvo padarytas pažeidimas ir pagrįstai sprendė, kad už jį atsakinga būtent E. D., tačiau net ir minimali ATPK 43¹ straipsnyje numatyta nuobauda – bauda E. D. yra per griežta ir neteisinga, todėl vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostata, E. D. skirtinas įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimą ir E. D. už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirti įspėjimą.

Nutarimas neskundžiamas.