Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „REIKALAVIMAS.LT“ ieškinį atsakovei E. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėjamose bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl nedidelių sumų, teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-10827-905/2019, priteisė UAB „REIKALAVIMAS.LT“ iš D. M. 96,80 Eur skolą, 3,48 Eur delspingius, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (140,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 108,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta santuoka, (duomenys neskelbtini) tarp E. A ir D. M., bei patvirtinta buvusių sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4 punktu buvę sutuoktiniai susitarė: „Dėl santuokos metu įgytos prievolės iš UAB „REIKALAVIMAS LT“, po santuokos nutraukimo skolininkais lieka E. M. ir D. M., o skolą grąžinti iš asmeninių lėšų įsipareigoja D. M.“.

(duomenys neskelbtini) D. M. mirė.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „REIKALAVIMAS LT“ prašo iš atsakovės E. A., kaip solidariosios D. M. bendraskolės, priteisti 260,19 Eur skolą, t. y. pirmiau aptartu preliminariu sprendimu iš D. M. priteistą skolą (96,80 Eur), delspinigius (3,48 Eur), skolos išieškojimo išlaidas (40,00 Eur), bylinėjimosi išlaidas (108,00 Eur) bei pagal pirmiau aptartą preliminarų sprendimą suskaičiuotas procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d. (11,91 Eur). Taip pat ieškovė UAB „REIKALAVIMAS LT“ prašo iš atsakovės E. A. priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nagrinėjamoje byloje ir joje susidariusias bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė E. A. su ieškiniu nesutinka nurodydama, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje D. M. įsipareigojo grąžinti ginčo skolą iš asmeninių lėšų, todėl, atsakovės nuomone, prievolę pripažino asmenine.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo, be kita ko, dėl buvusių sutuoktinių (vieno iš jų) prievolės ieškovei pobūdžio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

Kaip minėta, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4 punkte buvę sutuoktiniai susitarė: „Dėl santuokos metu įgytos prievolės iš UAB „REIKALAVIMAS LT“, po santuokos nutraukimo skolininkais lieka E. M. ir D. M., o skolą grąžinti iš asmeninių lėšų įsipareigoja D. M.“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymą <...> bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Teismas turi patikrinti, ar sutarties sąlygos yra teisėtos, ar neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, iš esmės nepažeidžia sutuoktinių <...> turtinių interesų. Nustatęs, kad sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymų reikalavimams, teismas sutarties turinį įtraukia į sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus išimtį iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Šioje teisės normoje paminėtos esminės aplinkybės duoda pagrindą aiškinti, kad įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, jų išlaikymą, sutuoktinio išlaikymą ir kt.). CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje numatyta išimtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006).

Vadinasi, CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto padalijimo, šio turto teisinio režimo ir pabaigos klausimus, galimybės, pasikeitus aplinkybėms, iš naujo spręsti buvusių sutuoktinių turto padalijimo klausimus nenumato. Nutraukus santuoką klausimas dėl bendro turto padalijimo nebegali būti keliamas, nes teismo sprendimas nutraukti santuoką bei sutarties sąlygos dėl sutuoktinių turto, įskaitant turtinius įsipareigojimus, padalijimo negali būti keičiamos – teismo sprendimas šiais klausimais yra galutinis ir turi res judicata galią.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, iš pirmiau minėtos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių formuluotės „skolininkais lieka E. M. ir D. M.“ teismas daro išvadą, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvę sutuoktiniai yra pripažinę savo prievolės UAB „REIKALAVIMAS LT“ bendrumą ir pagal pirmiau cituotą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką šis klausimas nagrinėjamoje byloje nebegali būti peržiūrimas. Todėl teismas atmeta atsakovės argumentus, kad skola UAB „REIKALAVIMAS LT“ yra asmeninė D. M. prievolė.

Kartu pažymėtina, kad minėtame įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendime nėra tiesiogiai įvardyta tai, ar bendra buvusių sutuoktinių prievolė UAB „REIKALAVIMAS LT“ yra solidari ar dalinė.

Šiame kontekste pažymėtina, kad bendroms dalinėms prievolėms yra būdinga skolininkų atsakomybė už prievolės įvykdymą tam tikromis dalimis, t. y. lygiomis dalimis pagal įstatymo nustatytą prezumpciją arba šalių sutartomis dalimis (CK 6.5 straipsnis). Nutraukdami santuoką, buvę sutuoktiniai nesusitarė dėl jų atsakomybės už prievolės įvykdymą tam tikromis dalimis. Priešingai, nekeisdami prievolės bendrumo, susitarė, kad ją vykdys tik vienas iš buvusių sutuoktinių. Tokie tarpusavio bendraskolių susitarimai dėl prievolės vykdymo, nekeičiant bendraskolių atsakomybės prieš kreditorių, yra būdingi solidariosioms, o ne dalinėms bendraskolių prievolėms (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvę sutuoktiniai tiesiogiai išreiškė valią dėl prievolės UAB „REIKALAVIMAS LT“ bendrumo, o šios sutarties nuostata dėl prievolės vykdymo, taip pat tai, kad nenustatytos atsakomybės pagal prievolę dalys, leidžia daryti išvadą, kad sutuoktiniai, nutraukdami santuoką, susitarė, kad ši bendra jų prievolė po santuokos nutraukimo lieka solidaria.

Atsakovės argumentų kontekste pažymėtina, kad, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taip pat pažymėtina, kad nors buvę sutuoktiniai tarpusavyje susitarė dėl prievolės įvykdymo, t. y. kad prievolę vykdys D. M., sutuoktinių tarpusavio susitarimas dėl prievolės vykdymo neturi įtakos jų atsakomybei prieš kreditorių, t. y. sutuoktiniai turi teisę tarpusavyje susitarti, jog solidarią prievolę toliau asmeniškai vykdys vienas iš sutuoktinių, tačiau toks susitarimas galioja tik jų tarpusavio santykiams ir negali būti panaudotas prieš kreditorių, kreditorei UAB „REIKALAVIMAS LT“ sutuoktiniai lieka solidariaisiais bendraskoliais.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį atsakovei E. A., kadangi prievolė ieškovei įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nėra įvykdyta (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nėra tiesiogiai įvardytas bendros sutuoktinių prievolės UAB „REIKALAVIMAS LT“ dydis, todėl teismas nagrinėjamoje byloje vertins, ar visos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-10827-905/2019, priteisė UAB „REIKALAVIMAS.LT“, priteistos sumos gali būti laikomos bendromis solidariomis sutuoktinių prievolėmis UAB „REIKALAVIMAS.LT“.

Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-10827-905/2019, priteisė UAB „REIKALAVIMAS.LT“ iš D. M. 96,80 Eur skolą, 3,48 Eur delspingius, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (140,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 108,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėtina, kad su pagrindine prievole yra neatsiejamai susijusios dėl šios prievolės tinkamo nevykdymo kilusios civilinės atsakomybės formos, šiuo atveju netesybos (3,48 Eur delspingiai) (CK 6.71, 6.258 straipsniai) ir išieškojimo išlaidų kompensavimas (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnis, CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Todėl sutuoktinių susitarimas dėl prievolės UAB „REIKALAVIMAS LT“ bendrumo apima ir išvestinių prievolių, kilusių dėl pagrindinės prievolės netinkamą įvykdymą, bendrumą.

Dėl preliminariu teismo sprendimu iš D. M. priteistų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų teismas pažymi, kad pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 4 punktą iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais. Pažymėtina, kad sutuoktinių bendrą turtą sudaro ne tik jo aktyvas, bet ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai). Pirmiau išdėstytais argumentais konstatavus, kad sutuoktinių prievolė UAB „REIKALAVIMAS.LT“ buvo bendra solidari sutuoktinių prievolė teismo išlaidos, atsiradusios dėl šios prievolės netinkamo įvykdymo, taip pat pripažįstamos bendra solidaria buvusių sutuoktinių prievole, kurios įvykdymo kreditorius gali reikalauti iš bet kurio bendraskolio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės UAB „REIKALAVIMAS LT“ priteisti iš atsakovės E. A., kaip solidariosios D. M. bendraskolės, 260,19 Eur skolą, t. y. pirmiau aptartu preliminariu sprendimu iš D. M. priteistą skolą (96,80 Eur), delspinigius (3,48 Eur), skolos išieškojimo išlaidas (40,00 Eur), bylinėjimosi išlaidas (108,00 Eur) bei pagal pirmiau aptartą preliminarų sprendimą suskaičiuotas procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d. (11,91 Eur), yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės procesines palūkanas. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra sumokėjusi 15 Eur žyminio mokesčio ir rašytiniais įrodymai pagrindė 200 Eur išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 215 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės E. A. 260,19 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų ir devyniolikos centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 260,19 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų ir devyniolikos centų) skolą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 215 Eur (dviejų šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „REIKALAVIMAS.LT“.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.