Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-05-24 · Byla Nr. Ik-509-414/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-509-414/2012Sprendimas · 2012-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2012-12-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. P-602-109-13Nutartis · 2013-09-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-24
Bylos Nr.
Ik-509-414/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00988-2011-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis (pirm.), Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės tarybai
Kategorijos
  • 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-509-414/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00988-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija 35.2, 74
(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės mėn. 24 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Janinos Vitunskienės ir Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje atstovei Ingai Jablonskienei, Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei Astai Kelmelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje pareiškimą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė prašė panaikinti 2004 m. kovo 25 d. tarybos sprendimu Nr. T-l41 patvirtintų aktualios redakcijos Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo sudarymo ir naudojimo taisyklių 5 punkto dalį, kurioje yra įtvirtintas nurodymas prašymą dėl lėšų skyrimo teikti svarstyti savivaldybės tarybos biudžeto ir finansų komitetui, kaip prieštaraujančią LR Biudžeto sandaros įstatymo 25 straipsnio 1 daliai, LR Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, 14 straipsnio 1 daliai bei LR Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, bei Taisyklių 7 punktą, kaip prieštaraujantį LR Biudžeto sandaros įstatymo 25 straipsnio 1 daliai, LR Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, 17 straipsnio 3 ir 4 dalims, o taip pat ir LR Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktams. Atstovė paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2004 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T-141 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo sudarymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo" (kartu su 2007 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. T-388 ir 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. T-269 padarytais pakeitimais) patvirtino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo sudarymo ir naudojimo taisykles. Taisyklių 5 punkte nurodoma, kad prašymą dėl lėšų skyrimo iš rezervo rengia Savivaldybės administracijos padalinys, suderinęs su asignavimų valdytoju, ir pateikia Administracijos direktoriui, Jam pritarus, prašymas su Finansų skyriaus pastaba apie rezervo lėšų likutį teikiamas svarstyti savivaldybės tarybos Biudžeto ir finansų komitetui. Taisyklių 7 punkte taip pat nurodyta, kad pritarus Biudžeto ir finansų komitetui dėl rezervo lėšų skyrimo 4.2 punkte nurodytu atveju, Administracijos direktoriaus įsakymo projektą svarsto Tarybos kolegija ir pateikia rekomendaciją administracijos direktoriui. Mano, kad tokios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo skirstymo taisyklių nuostatos, kuomet nustatomas įpareigojimas rezervo lėšų skyrimą derinti su Kauno savivaldybės tarybos Biudžeto ir finansų komitetu bei gauti savivaldybės tarybos kolegijos išankstinę rekomendaciją, prieštarauja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 25 straipsnio 1 daliai, o vadovaujantis šia įstatymine nuostata savivaldybės taryba turi teisę sudaryti savivaldybės administracijos direktoriaus rezervą bei kasmet, tvirtinant atitinkamų metų savivaldybės biudžetą, nustatyti konkretų savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo dydį, tačiau pareiga skirstyti šio rezervo lėšas priklauso savivaldybės administracijos direktoriui, neįtraukiant į lėšų skirstymo procedūrą savivaldybės tarybos komiteto, kolegijos ar kito savivaldybės viešojo administravimo subjekto. Pažymėjo, kad vienas iš Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje numatytų pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Savivaldybių ir jų institucijų, tame tarpe ir Tarybos, veikla priskiriama viešosios teisės reguliavimo sričiai, o viešosios teisės normos yra imperatyvios ir įsakomojo pobūdžio visiems teisinių santykių dalyviams, todėl galimas tik toks veikimas, kuris nurodytas teisės aktuose. Nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnyje apibrėžiami savivaldybės tarybos komitetai, jų sudarymo tvarka bei funkcijos. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai. Savivaldybės vykdomosios institucijos - administracijos direktoriaus įsakymų priėmimo procedūra yra visai kita, o dviejų savivaldos pagrindinių institucijų - atstovaujamosios ir vykdomosios priimamų teisės aktų procedūrų supainiojimas yra teisiškai ydingas. Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos kolegija yra savivaldybės tarybos patariamasis organas, taip pat nurodoma kokius klausimus nagrinėja savivaldybės tarybos kolegija. Paminėtose nuostatose nėra nustatytas įgaliojimas savivaldybės tarybos kolegijai ar kuriam nors savivaldybės tarybos komitetui svarstyti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus skirti savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšas.

Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovė prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Ji paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo sudarymo ir naudojimo taisyklės Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004-03-25 sprendimu Nr. T - 141 pavirtintos, vadovaujantis būtent LR biudžeto sandaros įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi. Taisyklių 1, 2 punktuose apibrėžta rezervo sudarymo tvarka, o likusiuose reglamentuotas rezervo naudojimas: prašymo dėl administracijos direktoriaus rezervo lėšų skyrimo parengimas, jo pagrįstumo svarstymas, administracijos direktoriaus įsakymo dėl rezervo lėšų skyrimo rengimas, jo derinimas ir pateikimas administracijos direktoriui. Pažymėjo, jog Taisyklių 3 punkte aiškiai nurodyta, jog rezervo lėšas skirsto Administracijos direktorius, t. y. Taisyklėse įtvirtinta išimtinė administracijos direktoriaus teisė, skirstyti administracijos direktoriaus rezervo lėšas. Todėl nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog prašymo dėl administracijos direktoriaus rezervo lėšų skyrimo svarstymas Biudžeto ir finansų komitete ir Administracijos direktoriaus įsakymo projekto svarstymas Tarybos kolegijoje yra šių darinių jiems LR vietos savivaldos įstatymo nustatytos kompetencijos viršijimas. Atkreipė dėmesį, jog priešingai nei nurodyta pareiškėjo pareiškime, Kauno miesto savivaldybė, aukščiau nurodytu administracijos direktoriaus rezervo lėšų naudojimo reglamentavimu, siekia užtikrinti vieno iš pagrindinių vietos savivaldos principo, įtvirtinto LR vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 4 punkte - savivaldybės tarybos viršenybės prieš jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias institucijas, laikymąsi. Šiuo principu, įstatymo leidėjas suteikia savivaldybės tarybai įgaliojimus kontroliuoti jos sudarytas ir jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias institucijas tame tarpe ir administracijos direktorių, kuris pagal LR vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra atskaitingas savivaldybės tarybai. Taigi, Taisyklių ginčijamais punktais būtent ir siekiama, jog Tarybos sudaryti dariniai turėtų galimybę stebėti kaip naudojamos Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšos, siekiant išvengti neefektyvaus, ne pagal teisės aktuose nurodytą paskirtį administracijos direktoriaus rezervo lėšų naudojimo, ir esant būtinybei reaguoti, kaip numatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kauno miesto savivaldybės taryba 2004 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T-141 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo sudarymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo" (kartu su 2007 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. T-388 ir 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. T-269 padarytais pakeitimais) patvirtino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo sudarymo ir naudojimo taisykles (toliau – Taisyklės) (bl. 14-16).

LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Remdamasis šia teisės akto nuostata, pareiškėjas 2011 m. lapkričio 22 d. teikimu Nr. 7-30 pasiūlė artimiausiame Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje svarstyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T-141 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo sudarymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo sudarymo ir naudojimo taisyklių 5 punkto pakeitimo ir 7 punkto panaikinimo klausimą (bl. 12-13).

Atsižvelgiant į šį teikimą, buvo parengtas naujas savivaldybės tarybos sprendimo projektas, tenkinant pareiškėjo teikimą. Parengtas Tarybos sprendimo projektas buvo svarstomas savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. posėdyje, tačiau, kaip nurodyta Kauno miesto savivaldybės mero 2011 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. (A27V122)-R-5201, tarybos sprendimo projektui nebuvo pritarta (bl. 17-21). Vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti 2004 m. kovo 25 d. tarybos sprendimu Nr. T-l41 patvirtintų aktualios redakcijos Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo sudarymo ir naudojimo taisyklių 5 punkto dalį, kurioje yra įtvirtintas nurodymas prašymą dėl lėšų skyrimo teikti svarstyti savivaldybės tarybos Biudžeto ir finansų komitetui, bei Taisyklių 7 punktą, kuriame yra įtvirtintas nurodymas įsakymo projektą svarstyti Tarybos kolegijai ir pateikti rekomendaciją Administracijos direktoriui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. administracinėje byloje Nr. A662-906/2009 konstatavo, kad savivaldybės administravimo subjektų priimamų teisės aktų teisėtumo kontrolė yra įstatymų leidėjo nustatytos Vyriausybės atstovo kompetencijos dalis, kuri įgyvendinama Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau savivaldybių administracinės priežiūros institutą reguliuojančių teisės aktų nuostatos nesieja minėtos Vyriausybės atstovo teisės, o atsižvelgiant į šio instituto paskirtį bei esmę - ir pareigos, realizavimo su kokio nors konkretaus privataus, valstybės ar viešojo intereso apsauga. Priešingai, sisteminė Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog savivaldybių administracinės priežiūros įgyvendinimo forma apima bendrą (abstrakčią), t.y. nesusijusią su konkrečių pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimu, savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų teisėtumo kontrolę. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatytų Vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimui pakanka tik pagrįstos prielaidos, jog atitinkamas savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas galbūt prieštarauja Konstitucijai, įstatymams ar Vyriausybės nutarimams.

Tokiu būdu, siekis užtikrinti savivaldybių veiklos teisėtumą suponuoja pakankamą bendro pobūdžio valstybės intereso egzistavimą Vyriausybės atstovui įstatymų nustatyta tvarka kreipiantis į teismą dėl savivaldos institucijų priimtų galbūt neteisėtų teisės aktų panaikinimo.

Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės gali sudaryti savivaldybės administracijos direktoriaus rezervą, kuris turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų savivaldybės biudžeto asignavimų sumos. Konkretų savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo dydį kasmet nustato savivaldybės taryba, tvirtindama atitinkamų metų savivaldybės biudžetą. Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšas skirsto savivaldybės administracijos direktorius.

Tokios nuostatos reiškia, kad savivaldybės taryba turi teisę sudaryti savivaldybės administracijos direktoriaus rezervą bei kasmet, tvirtinant atitinkamų metų savivaldybės biudžetą, nustatyti konkretų savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo dydį, tačiau šio rezervo lėšų paskirstymo funkcija priklauso savivaldybės administracijos direktoriui. Tai ir yra nurodyta Taisyklių 3 punkte, todėl atmestina pareiškime nurodyta aplinkybė, kad Taisyklių 5 punkto dalis ir 7 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 25 straipsnio 1 daliai.

Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnyje apibrėžiami savivaldybės tarybos komitetai, jų sudarymo tvarka bei funkcijos. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai. Paminėtose nuostatose nėra nustatytas įgaliojimas Savivaldybės tarybos Biudžeto ir finansų komitetui svarstyti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus skirti savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšas, todėl toks reguliavimas, kai yra įtvirtintas nurodymas prašymą dėl lėšų skyrimo teikti svarstyti savivaldybės tarybos Biudžeto ir finansų komitetui, viršija komiteto kompetencijos ribas, apibrėžtas Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje.

Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, jog savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių gali sudaryti savivaldybės tarybos patariamąjį organą - savivaldybės tarybos Kolegiją. Iš Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-488 akivaizdu, jog Kolegija yra Tarybos patariamasis organas, kuris nagrinėdamas jam priskirtus klausimus, priima dėl jų rekomendacinius nutarimus (bl. 74-78). Tokia pozicija išsakyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. kovo 31d. nutarime "Dėl savivaldybės tarybos kolegijos įgaliojimų", kur nurodyta, jog savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai turi padėti užtikrinti savivaldybių tarybų darbą teikdami rekomendacijas savivaldybių taryboms jų kompetencijai priskirtais klausimais ir pan., tačiau negali savivaldybių tarybų kompetencijai priskirtais klausimais priimti galutinių sprendimų.

Tokiu būdu, darytina išvada, kad Kolegija yra tik savivaldybės tarybos patariamasis organas, kuri nagrinėdama jai priskirtus klausimus, priima dėl jų rekomendacinius nutarimus, o pateikdama rekomendaciją Administracijos direktoriui (Taisyklių 7 punktas), Kolegija viršija savo įgaliojimų ribas. Atsakovo atstovės nurodyta aplinkybė, kad tarybos Kolegija, nepažeisdama kitų savivaldybės institucijų kompetencijos, gali svarstyti savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšų skyrimo klausimus (bl. 76), teismo nuomone, kaip tik įrodo tai, kad Taisyklių 7 punktas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 3 ir 4 dalims, o aplinkybė, kad dėl Kolegijos veiklos 154 punkto reglamentavimo pareiškėjas nėra pateikęs pastabų dėl šio punkto neatitikimo Vietos savivaldos įstatymui, nelaikytina reikšminga.

Teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 4 p.). Taigi, pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra viręs) yra neteisėtas. Būtent 2004 m. kovo 25 d. tarybos sprendimu Nr. T-l41 patvirtintų aktualios redakcijos Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo sudarymo ir naudojimo taisyklių 5 punkte ir 7 punkte įtvirtintas nurodymas prašymą dėl lėšų skyrimo teikti svarstyti savivaldybės tarybos Biudžeto ir finansų komitetui, o jam pritarus, projektą svarsto Tarybos kolegija ir pateikia rekomendaciją Administracijos direktoriui, rodo, jog savivaldybės tarybos Biudžeto ir finansų komitetas ir tarybos Kolegija viršija kompetencijos ribas, numatytas Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

Teismas atmeta atsakovo atstovės nurodytą aplinkybę, kad ginčijamos Taisyklių nuostatos nėra įpareigojančios, administracijos direktorius nėra privalomai saistomas tarybos Biudžeto ir finansų komiteto svarstymo ir Kolegijos rekomendacijų, nes į bylą pateikti įrodymai byloja priešingai (bl. 48).

Vadovaujantis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Panaikinti 2004 m. kovo 25 d. tarybos sprendimu Nr. T-l41 patvirtintų aktualios redakcijos Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo sudarymo ir naudojimo taisyklių 5 punkto dalį, kurioje yra įtvirtintas nurodymas prašymą dėl lėšų skyrimo teikti svarstyti savivaldybės tarybos Biudžeto ir finansų komitetui, bei šių Taisyklių 7 punktą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJanina Vitunskienė