Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-10-29 · Civilinė byla Nr. e2-1454-370/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
e2-1454-370/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00394-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
individualios įmonės „Elmonsta“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Tetas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1454-370/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00394-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Elmonsta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1719-945/2020 dėl ieškovės individualios įmonės „Elmonsta“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Elmonsta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tetas“ dėl 2020 m. vasario 6 d. atsakovės atlikto vienašalio įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, delspinigių sumažinimo ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „Elmonsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Tetas“ 2020 m. vasario 6 d. raštu „Dėl vienašališko įskaitymo pritaikymo“ Nr. 170-71 atliktą 42 839,18 Eur dydžio vienašališką įskaitymą neteisėtu ir jį panaikinti; 2) sumažinti 2019 m. liepos 11 d. Darbų valdymo ir priežiūros paslaugų sutarties Nr. 150/419259 Bendrosios dalies 11.5 punkto lentelėje, eilės Nr. 1, dėl darbų atlikimo termino suvaldymo pažeidimo dėl ieškovės kaltės nustatytus 0,3 proc. dydžio delspinigius iki 0,03 proc. dydžio, nustatant, kad delspinigiai skaičiuojami nuo faktinės sutarties sumos be pridėtinės vertės mokesčio, ir nustatyti 788,93 Eur, ieškovės mokėtinų atsakovei, netesybų dydį; 3) iš UAB „Tetas“ priteisti jai 52 587,70 Eur dydžio skolą, 394,41 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindė atsakovės neatsiskaitymu už jos atliktus rangos darbus pagal 2019 m. liepos 11 d. Darbų valdymo ir priežiūros paslaugų sutartį Nr. 150/419259.

Šalies argumentai

3. 2020 m. liepos 27 d. ieškovė savo ieškinio reikalavimams užtikrinti pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo teismą prašė areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį / nekilnojamąjį turtą ir / arba pinigines lėšas, esančias tiek pas atsakovę, tiek pas trečiuosius asmenis, taip pat turimas turtines teises 52 982,11 Eur sumai.

4. Ieškovė prašyme nurodė, kad jai nėra žinomos atsakovės gaunamos pajamos, tačiau, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimo dydį, manytina, jog teismui patenkinus ieškovės ieškinį, rizika, kad ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas būtų neįmanomas, yra didelė. Taikius laikinąsias apsaugos priemones, iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, būtų išlaikyta status quo (padėtis, kuri yra) padėtis, t. y. atsakovei priklausantis turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims. Pažymėjo, jog atsakovė ne tik nesumokėjo ieškovei už atliktus rangos darbus pagal atliktų darbų aktus, bet ir sąmoningai bandė išvengti pareigos sumokėti už atliktus darbus jų nepriimdama. Ieškovės vertinimu, ši aplinkybė sudarė prielaidą manyti, kad yra didelė grėsmė, jog atsakovė vengs įvykdyti ir teismo sprendimą. Be to, pagal „Creditinfo“ ataskaitą, atsakovė nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. turi nepadengtą skolą, jos vidutinė įsiskolinimų trukmė – 308 dienos, atsakovė nuolat dalyvauja teisminėse bylose. „Creditinfo“ ataskaitoje apie atsakovę taip pat nurodyta, kad 2020 m. gegužės 14 d. atsakovė buvo įtraukta į labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiųjų verslų sąrašą, 2020 m. balandžio 24 d. atsakovė pateikė informaciją apie darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbtą prastovą, kai šalyje paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas. Ieškovės vertinimu, esant šioms aplinkybėms laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas ir racionalus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi ieškovės IĮ „Elmonsta“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

6. Teismas, išanalizavęs ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos taikymo nurodomas aplinkybes ir argumentus, prie šio prašymo pridėtus įrodymus, sprendė, kad ieškovė grėsmės jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui neįrodė.

7. Vertindamas ieškovės argumentus dėl didelės ieškinio sumos, teismas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

8. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė nesumokėjo už atliktus rangos darbus ir sąmoningai bandė išvengti šios pareigos, jų nepriimdama, teismas vertino, kaip savaime nesudarančias pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad atsakovės galbūt netinkamas sutarties vykdymas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šioje proceso stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos bei jomis vadovaudamasis spręsti dėl atsakovės nesąžiningumo. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog net ir galbūt nepagrįstas atsakovės vengimas priimti ieškovės atliktus rangos darbus, savaime nesuponuoja išvados, jog atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Taip pat pažymėjo, jog aplinkybė, kad atsakovė turi kitų kreditorių, teismuose yra nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose atsakovei yra reiškiami turtiniai reikalavimai, taip pat nepatvirtina jos nesąžiningo elgesio.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas konstatavo, kad ieškovė iš esmės jokių argumentų, faktinių duomenų ar įrodymų, leidžiančių daryti tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį išvengti ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad nesant įrodytai grėsmei ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tenkinti ieškovės prašymą dėl atsakovės turto arešto nėra jokio teisėto pagrindo.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Ieškovė IĮ „Elmonsta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį ir jos prašymą tenkinti – taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovė nurodo šiuos argumentus:

10.1. IĮ „Elmonsta“ nedisponuoja atsakovės UAB „Tetas“ veiklos dokumentais, todėl negali pateikti įrodymų apie jos galimus nesąžiningus veiksmus jos turtui. Ieškovė pažymi, kad neturint duomenų dėl kitos šalies galimo nesąžiningumo, galima remtis didelės sumos kriterijumi. Nors ieškovei nėra žinomos atsakovės pajamos, bet, jos manymu, ši suma atsakovei yra didelė.

10.2. Ieškovė mano, jog yra didelė tikimybė, kad tenkinus jos ieškinį, atsakovė stengsis išvengti pareigos mokėti ieškovei už atliktus rangos darbus, kadangi atsakovė ilgą laiką jai nesumoka.

10.3. Ieškovė pažymi, kad jos pateikti „Creditinfo“ duomenys patvirtino, jog įmonė dalyvauja teisminiuose ginčuose, turi įsiskolinimų bei yra įtraukta nuo COVID-19 nukentėjusiųjų verslų sąrašą.

Atsiliepimas

11. Atsakovė UAB „Tetas“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

Šalies argumentai

11.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus deklaratyvius teiginius dėl didelės ieškinio reikalavimo sumos bei atsakovės tariamo nesąžiningumo ir duomenis dėl vykstančių teisminių ginčų, vadovaudamasis galiojančiomis teisės normomis bei aktualia teismų praktika, darė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – jog yra reali grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

11.2. Teismas pagrįstai nurodė, jog aktualioje teismų praktikoje pripažįstama, kad didelė ieškinio suma pati savaime negali būti pripažįstama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11.3. Ieškovė didelės ieškinio sumos niekaip neargumentavo ir apskritai neįrodinėjo, o apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad suma yra didelė. Atsakovė pažymi, kad jai ieškinio suma nėra didelė. Ieškovės pateikti „Creditinfo“ duomenys patvirtina, kad tiek atsakovės įstatinis kapitalas (sudarantis 400 000 Eur), tiek gaunamos pajamos (viršijančios 10 mln. Eur) yra žymiai didesni nei ieškovės prašoma priteisti 52 982,11 Eur suma. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

11.4. Ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningų veiksmų (atsakovės ketinimo paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ar pan.) ne dėl to, kad objektyviai negalėjo gauti kažkokių vidinių atsakovės duomenų (kurių ieškovė neįvardija), tačiau išimtinai tik dėl tos priežasties, kad tokie duomenys neegzistuoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

13. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės siekdama sulaikyti ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą pas atsakovę, kad tenkinus ieškinį būtų galima į ją nukreipti išieškojimą. Laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą grindė didele ieškinio suma ir tuo, kad atsakovė nevykdė jai savo įsipareigojimų – nesumokėjo laiku už atliktus rangos darbus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

15. Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacijos ribas, šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nenustatymu.

16. Kaip minėta, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).

17. Apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, nurodė, kad nors ieškovė neturi duomenų, susijusių su atsakovės pajamomis, jos manymu, atsakovei ieškinio suma laikytina didele. Pažymėjo, kad ji negali gauti duomenų, susijusių su atsakovės nesąžiningumu, tačiau iš portalo „Creditinfo“ ji nustatė, kad atsakovė dalyvauja teisminiuose ginčuose bei yra įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių sąrašą.

18. Nors apeliantė būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumą glaustai sieja su atsakovės turtine padėtimi, pažymėtina, kad tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Tuo labiau, kad pačios ieškovės į bylą pateikti „Creditinfo“ duomenys patvirtina, jog: atsakovės 2019 m. pajamos buvo 14 779 000 Eur; ji turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto; nors atsakovės teisėmis ji dalyvauja ne viename teisminiame ginče, jos turtui nėra taikytas areštas; pas atsakovę dirba 391 darbuotojas; jos įstatinis kapitalas yra 400 000 Eur dydžio. Taigi, atsižvelgiant į ieškovės prašomą areštuoti sumą – 52 982,11 Eur bei į „Creditinfo“ išraše užfiksuotus duomenis, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, kad ieškinio suma atsakovei laikytina didele.

19. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir ieškovės nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad jos nepagrindė atsakovės nesąžiningų veiksmų egzistavimo, mėginimo nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą siekiant išvengti patenkinto ieškinio įvykdymą. Tai, kad atsakovės atžvilgiu yra iškelta civilinių bylų, nepatvirtina jos nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Atsakant į ieškovės argumentus, kad jai surasti įrodymus pagrindžiančius atsakovės nesąžiningumą yra per daug sudėtinga, nes ji neturi prieigos prie atsakovės vidinių dokumentų, pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesąžiningą elgesį. Tačiau šiuo atveju ieškovė nenurodė jokių duomenų, kurie pagrįstų atsakovės mėginimą nuslėpti ar perleisti savo turimą turtą siekiant išvengti galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo.

21. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės netinkamas prievolių vykdymas yra šios bylos nagrinėjimo objektas, todėl teismas šioje procesinėje stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos ir atitinkamai, jomis vadovaujantis, spręsti dėl atsakovės nesąžiningumo.

22. Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė, todėl, atsižvelgęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovė neįrodė grėsmės galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, dėl to teismas pagrįstai ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino (CPK 178, 185 straipsniai).

23. Pažymėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat ir bylą nagrinėjat apeliacinės instancijos teisme pagal apeliacinį skundą.

24. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaDanguolė Martinavičienė