Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo A. S. įstatyminiam atstovui tėvui O. S. ir jo įgaliotam atstovui advokatui J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs 7 klases, iki sulaikymo dirbęs neoficialiai, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, iki sulaikymo gyveno pas draugą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka arešto bausmę, teistas:

1) 2023-11-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas, ir nustatyta, kad neatliktos baudos bausmės dalis yra 98 MGL (4 900 Eur) dydžio bauda. Bauda neišieškota;

2) 2024-04-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis –– 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimu su įpareigojimais;

3) 2024-08-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 40 parų areštu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 3, 5, 6, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 10 mėnesių, netaikant intensyvios priežiūros su įpareigojimais;

2024-09-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrintos bausmės, paskirtos 2024-08-05 teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2024-04-22 nuosprendžiu, ir A. T. paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė. Į subendrintos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2024-04-22 nuosprendį ir 2024-08-05 teismo baudžiamąjį įsakymą ir šiais procesiniais sprendimais įskaityti laikotarpiai. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 10 mėnesių su įpareigojimais.

2025-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, panaikintas arešto bausmės vykdymo atidėjimas ir A. T. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-23 nutartimi subendrintą 90 parų arešto bausmę. Pakeistas atlikęs bausmę 2025-09-10.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025-01-31),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. tyčia sukėlė mažamečiui fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent jis, 2024-07-14, apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „I.“ parduotuvėje „I.“, pargriovė nukentėjusįjį A. S. ir jam gulinčiam kumščiu sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą ir spyrė jam tris kartus į galvą. Tokiu būdu padarė odos nubrozdinimą momens dešinėje, intradermalines kraujosruvas kaktoje, dešinio užausio srityje ir dešiniame žaste, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. S. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą.

T. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis A. T. apklausiamas teisme kaltę pripažino iš dalies. Pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam. Nesutiko, kad sudavė ne mažiau nei 10 smūgių į galvą bei, kad spyrė į galvą. Parodė, kad sudavė tik 3-4 kartus. Parodė, kad nukentėjusiajam sudavė netyčia. Nukentėjusysis stovėjo prie vyresnių žmonių. Buvo muštynės. Dabar jis supranta, kad norėjo suduoti ne nukentėjusiajam, suklydo. Jie buvo su kaukėmis, purškė su dujomis, visur dujų buvo. Sudavė tik porą smūgių, 3-4 smūgius. Nukentėjusiajam sudavė dešine ranka, kumščiu. Pataikė nukentėjusiajam į galvą ir jis (nukentėjusysis) užsidengė savo galvą rankomis. Nespardė nukentėjusiojo. Kai sudavė nukentėjusiajam, šis nugriuvo. Kai jis (kaltinamasis) priėjo prie nukentėjusiojo, tai nukentėjusysis nugriuvo ir užsidengė. Kai mušė nukentėjusįjį, kitų žmonių nebuvo. Buvo parduotuvės darbuotoja. Jis ant nukentėjusiojo sužalojimų nematė.

Pokalbio parduotuvėje nebuvo, pokalbis buvo lauke. Ten, kur yra traukinys, yra didelė kamera ir ten viskas matosi, matosi, kaip pribėgo asmens su kaukėmis. Iš pradžių konfliktas buvo lauke, o jo pabaiga buvo parduotuvėje „I.“. Konfliktas parduotuvėje užtruko porą minučių. Jis buvo girtas, neprisimena ką gėrė, bet nereikia kreipti dėmesio į jo grasinimus.

Teisme pagarsinus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-07-15 specialisto išvadą Nr. G 2187/2024(01) (t. 1, b. l. 24-25)“ parodė, kad pamena tik, jog sudavė nukentėjusiajam porą kartų į galvą. Visi buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jis (kaltinamasis) įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs, su draugų kompanija. Kai baigėsi muštynės, atvažiavo policija ir visi pabėgo. Policija jį (kaltinamąjį) sulaikė.

Jis (kaltinamasis) neturi pinigų apmokėti civilinį ieškinį. Sutiktų sumokėti, jei būtų priteista 500 Eur. Pripažįsta civilinį ieškinį dėl patirtų išlaidų už nukentėjusiojo gydymą. Supranta, kad jis kaltas ir tai pripažįsta.

Nukentėjusiojo A. S. įstatyminis atstovo O. S. apklausiamas teisme parodė, kad jis buvo darbe ir jam paskambinusi žmona pasakė, kad vyriausias sūnus buvo sumuštas. Viską metė ir išvažiavo pas vaiką. Daugiau žino iš to, ką sūnus jam pasakojo. Vaikas užsisklendė, bijodavo išeiti į lauką. Jie pakeitė gyvenamąją vietą, persikėlė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Vaikas beveik neišeina į lauką. Vaikas bijo sutikti tokius žmones, kaip kaltinamasis. Išeina į lauką su juo ir vaikšto su juo. Kai vaikas išgirsta, kad vyks teismas, išsigąsta. Dabar vaikas jaučiasi normaliai, bet vis tiek užsisklendęs, sėdi namuose, lankosi pas psichologą. Jam labai įsiminė šis sumušimas ir jis bijo. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Neturtinės žalos prašo sūnaus naudai.

Nukentėjusysis A. S. apklausiamas 2024-09-16 ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metų. Įvykis įvyko vasarą, mėnesio nepamena. Tai buvo dienos metu, gal 14-15 val. Tai įvyko šalia parduotuvės „I.“, tikslaus adreso nepamena. Jis su draugais stovėjo šalia garvežio paminklo. Tiesiog stovėjo, o kaltinamasis lakstė ir šūkavo, kad kažkas matomai iš jo kažką pavogė. Jie stovėjo su kaukėmis. Kaltinamasis pradėjo bėgti paskui juos. Vejosi juos. Jis (nukentėjusysis) nubėgo į parduotuvę. Kaltinamasis taip pat užbėgo į parduotuvę, pagavo jį, pavertė ir pradėjo mušti, po to jis grasino jam (nukentėjusiajam). Šio asmens nepažįsta. Buvo su D., E., E., I. Jie tiesiog prie paminklo stovėjo. Iš pradžių tas asmuo (kaltinamasis) buvo pristojęs prie girtuoklių, kurie jį apipurškė dujomis. Vėliau jis sušuko, kad jiems (nukentėjusiajam su draugais) galas ir pradėjo juos vytis. Jo nuomone, jis sušuko, kad jiems galas, nes iš jo (kaltinamojo) kažką pavogė, bet jis (nukentėjusysis) nežino ką kaltinamasis pagalvojo, bet galimai kaltinamasis pagalvojo, kad jie tuos daiktus pasiėmė iš tų girtuoklių. Kaltinamasis šaukė, kad iš jo pavogė telefoną ir pasą. Kai jis (nukentėjusysis) bėgo į parduotuvę, kažkas iš jo draugų per tvorą perlipo, kažkas pabėgo. Jis (nukentėjusysis) pagalvojo, kad jo parduotuvėje nemuš.

Prieš mušimą kaltinamasis jam nieko nesakė. Kaltinamasis jį mušė rankomis ir kojomis, kumščiu. Mušė į galvą ir į kojas. Mušė daug kartų. Vieną kartą kumščiu smogė, po to spardė, o po to vėl rankomis, ir po to vėl kojomis. Kumščiu trenkė į veidą ir galvą. Į galvą sudavė kumščiu, nežino, kiek kartų sudavė. Kai sudavė į galvą, jis gulėjo. Kaltinamasis jį parvertė. Kai mušė į kojas, tai mušė į abi blauzdas. Kai smogė į galvą, pajuto skausmą. Skaudėjo gal dvi savaites. O po smūgių į kojas jautė nedidelį skausmą dvi-tris dienas. Po įvykio matė savo kojas, ant jų buvo mėlynės. Po įvykio ant galvos buvo labai daug guzų. O su veidu nieko nebuvo. Kai jį mušė, matė kiti žmonės, t. y. du-trys draugais. Draugai buvo netoli, kažkur prie kasos, o jis buvo atokiau, kur prekių lentynos. Draugai nieko nedarė, bet kaltinamasis vėliau pradėjo lįsti ir prie jų. Taip pat įvykį matė ir kiti suaugę –– vienas apsaugos darbuotojas ir dvi pardavėjos. Jie nieko nesakė, tik žiūrėjo. Viena moteris stovėjo su ašarinių dujų balionėliu, bet tik stovėjo.

Kai jį pradėjo mušti, grasinti, tai po to tiesiog atvažiavo policijos pareigūnai. Policiją iškvietė arba apsaugos darbuotojas, arba pardavėja. Į įvykio vietą greitoji medicinos pagalba irgi atvažiavo. Medikai pasakė, kad viskas kaip ir gerai, bet jei pasidarys blogiau, tai reikės važiuoti į ligoninę. Po įvykio vyko į ligoninę. Nepamena, ar po įvykio vartojo vaistus, bet atrodo, kad taip. Prisiminė, kad ligoninėje davė jam tablečių.

Su draugais buvo su kaukėmis. Tiesiog buvo su kaukėmis. Kaukė panaši į balaklavą. Kaukė dengė visą veidą. Kaukės buvo juodos. Matėsi akys. Kaukę nusipirko. Tik vienas draugas buvo su kauke. Draugas K. buvo su juoda kauke irgi tik akys matėsi. Kaukė niekam neskirta, tai kaip slidinėjimo kaukė. Su draugu buvo su kaukėmis tiesiog, šiaip. Jie tiesiog užsidėjo kaukes ir vaikščiojo, jiems niekas nieko nesakė. Jokio tikslo neturėjo, tiesiog taip vaikščiojo.

Kai jis (nukentėjusysis) buvo parduotuvėje, kaltinamasis sakė neva jį užmuš, sudegins mašiną, užmuš visą jo šeimą. O jis (nukentėjusysis) tiesiog tylėjo tik paklausė: „o kam?“. Tada kaltinamasis kalbėjo rusų kalba. Kai jis su draugais buvo lauke, nieko kaltinamajam nesakė ir jo apskritai nelietė.

Kai tas žmogus su juo (nukentėjusiuoju) taip elgėsi, jautėsi blogai. Po įvykio kaltinamąjį buvo sutikęs autobuse. Kaltinamasis jo neatsiminė. Jis (nukentėjusysis) su kaltinamuoju kalbėjo. Kaltinamasis neatsiminė, ką jis sumušė. Mano, kad kaltinamasis neatsimena, nes tada, įvykio metu, kaltinamasis buvo neblaivus. Iš kaltinamojo matėsi, kad jis yra neblaivus. Po įvykio bendravo su draugais kalbėjo apie įvykį (t. 1, b. l. 68-70, kompaktinė laikmena, b. l. 71).

Liudytojas D. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta A. S., jis yra jo draugas. Atsimena, kaip šių metų vasarą jis su draugais, t. y. A. S., K., daugiau duomenų neturi, E., daugiau duomenų neturi ir I., daugiau duomenų neturi, buvo lauke, (duomenys neskelbtini), prie traukinių stoties. Jie ten tiesiog stovėjo, nieko nedarė. Tuo metu matė, kaip jam iš matymo pažįstamas asmuo, jo jis jokių duomenų ir kontaktų neturi, yra jį keletą kartų matęs (duomenys neskelbtini) gatvėje, sėdintį, geriantį alų, stovėjo kitoje gatvės pusėje ir kažką šūkavo, ką šūkavo jis negirdėjo. Tuomet jie su draugais nutarė nueiti į šalia esančią parduotuvę „I.“, nusipirkti pagerti. Jiems pradėjus eiti, kitoje gatvės pusėje stovėjęs vyriškis pradėjo eiti link jų. Tada jie paspartino žingsnį, o tas vyriškis pradėjo bėgti link jų ir šaukė, kad jiems bus blogai. Jie taip pat pradėjo bėgti nuo jo. Jis ir A. įbėgo į parduotuvę „I.“ ir pasislėpė gėrimų skyriuje. Nematė, kur kiti jų draugai nubėgo. Besislėpdami matė, kaip juos besivejantis vyriškis prabėgo pro juos ir jų nepastebėjo. Tada A. atsistojo ir pradėjo eiti link kasų, kur tuo metu buvo juos besivejantis vyriškis. Jis (kaltinamasis) pamatęs A. iš karto pribėgo prie jo ir pradėjo jį mušti. Mušė iš karto abejais kumščiais, vėliau spardė, paskui vėl mušė kumščiais. Nematė, kur tiksliai mušė. Bendrai rankomis ir kojomis vyriškis sudavė A. apie 15 smūgių. Vėliau prie jų priėjo parduotuvės kasininkė, kuri patraukė tą vyriškį nuo A. Tuo metu konfliktas baigėsi. Draugai, kurie buvo su jais ir kurie nubėgo į kitą pusę, pasikvietė kažkokius apsaugos darbuotojus, kurie atvykę, pakvietė policijos pareigūnus ir greitosios medicinos darbuotojus. Atvykę medikai apžiūrėjo A., pasakė, kad jam viskas gerai. Tačiau kiek jam vėliau A. pasakojo, vakare jam pasidarė bloga ir jį išvežė į ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas. Šio įvykio metu jis nenukentėjo, jam minėtas vyriškis nesudavė jokių smūgių, jis taip pat niekam jokių smūgių nesudavė. Kodėl vyriškis juos užpuolė, jis nežino. Tą dieną jie su juo (kaltinamuoju) nekalbėjo ir nieko jam nesakė, po įvykio taip pat su juo nekalbėjo. Tuo metu, kai kasininkė sustabdė tą vyriški, kad jis nebemuštų A., jis vaikščiojo parduotuvėje ir sakė, kad jie pavogė jo pasą, telefoną ir kolonėlę, tačiau jie jos neėmė, jie prie jo net prisiartinę nebuvo. Jis mano, kad vyriškis juos užpuolė dėl to, kad buvo pavartojęs narkotinių medžiagų. Po šio įvykio jis buvo šoko būsenoje, kadangi labai pergyveno dėl savo draugo A. (t. 1, b. l. 96-8, DVD-R, b. l. 99)

2024-07-14 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad O. S. parodė, jog 2024-07-14 apie 15.30 val. jos sūnus A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) jai būnant namuose paskambino ir pasakė, kad jis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), prie „I.“ parduotuvės ir paprašė jos atvykti šiuo adresu. Jai atvykus prie parduotuvės, ją pasitiko jos sūnus A. S., kuris jai papasakojo, kad šiandien apie 15.20 val. jis buvo su savo draugais D. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), E. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir K. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) prie (duomenys neskelbtini) esančios geležinkelio stoties. Tuomet jie išgirdo, kad iš toliau pradėjo šaukti jiems nepažįstamas vyras „Vam kapec“, kuris pradėjo bėgti į jų pusę. Jie išsigandę pradėjo bėgti į skirtingas puses, o jos sūnus A. S. nubėgo į prekybos centrą „I.“, esantį (duomenys neskelbtini). Paskui jį taip pat bėgo ir jo sūnui nepažįstamas vyras. Kai sūnus įbėgo į „I.“ parduotuvę, jis pasislėpė už lentynų su alkoholiniais gėrimais. Minėtas nepažįstamas vyras nepastebėjęs jos sūnaus, pro jį prabėgo. Tuomet A. S. atsistojo ir bandė išbėgti iš parduotuvės, bėgdamas link kasų, tačiau jis nespėjo išbėgti, nes jį iš nugaros užpuolė minėtas, jos sūnui nepažįstamas vyras, pargriaudamas jos sūnų ant žemės ir tuomet gulinčiam jos sūnui minėtas vyras sudavė kumščiu nemažiau dešimties kartų į galvą, dėl ko jos sūnus pajuto stiprų fizinį skausmą, tada ne mažiau negu dešimt kartų spyrė į galvą, dėl ko A. S. pajuto fizinį skausmą. Paskui kumščiu sudavė keletą kartų į burnos sritį, dėl ko jos sūnus pajuto stiprų fizinį skausmą. A. S. negalėjo jai pasakyti, kokia ranka ir koja bei kaip tiksliai buvo suduoti smūgiai, nes kai jos sūnus buvo mušamas, jis gynėsi užsidengdamas rankomis veidą. Po to jos sūnui nepažįstamas vyras grasino, kad nužudys A. S. ir jo šeimą. Nepažįstamas vyras po šių veiksmų vėl bandė artintis prie jos sūnaus, tačiau jį sustabdė parduotuvės darbuotojai ir tada atvyko policijos pareigūnai. Jos sūnus minėtą vyrą matė pirmą kartą, jo nepažįsta. Jos sūnus įtaria, kad asmuo jį užpuolė dėl to, kad jis būdamas prie (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties sėdėjo su juodos spalvos kauke ant veido (t. 1, b. l. 15-21).

BIRT ataskaitų žiūrėklėje esančiais duomenimis, 2024-07-14 15.35 val. asmuo pranešė, kad parduotuvėje „I.“ mušasi du asmenys, vienas guli; 2024-07-14 15.39 val. asmuo pranešė, kad „I.“ mušasi keli jaunuoliai. Parduotuvę uždarė, kad niekas nepabėgtų. Vienam jaunuoliui praskelta lūpa (t. 1, b. l. 6-7).

Vyriausiosios patrulės K. B. 2024-07-14 tarnybiniame pranešime dėl įvykio ROIK: 0124000430407 nurodyta, kad 2024-07-14 apie 15.38 val. gavo pranešimą, jog parduotuvėje „I.“ mušasi du asmenys, vienas guli. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), A. T., kuris sumušė nepilnametį A. S., buvo akivaizdžiai neblaivus, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Patikrinus A. T. blaivumą, nustatytas 2,16 promilių girtumas. Jų (pareigūnų) akivaizdoje A. T. elgėsi konfliktiškai, agresyviai, vartojo necenzūrinę leksiką, taip įžeisdamas jų, kaip pareigūnų garbę ir orumą. Taip pat vežant vyrą į areštinę jis daužė, spardė tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, nevykdė reikalavimų negadinti tarnybinio automobilio, toliau jį trankydamas. Tarnybinis automobilis nebuvo apgadintas (t. 1, b. l. 8).

Iš 2024-07-14 apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta –– parduotuvė „I.“, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta (t. 1, b. l. 26-32).

Vaizdo įraše ir jo apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas 2024-07-15 UAB „I.“ pateiktas vaizdo įrašas „ch10_20240714153032“. Vaizdo įrašo viršutiniame kairiame kampe nurodyta data ir laikas, kuris prasideda nuo 2024-07-14 15:30:32 val. Ekrano apatiniame dešiniame kampe yra užrašas „Camera 10“. Filmuojamos dvi parduotuvės kasos, parduotuvės darbuotojai ir pirkėja. Įrašo apačioje matomas judantis žmogaus fragmentas. 15:30:56 val. užfiksuota, kaip parduotuvės apsaugos darbuotoja eina į parduotuvės salę, iš karto po jos eina vaikinas, kuris apsirengęs tamsios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos šortais ir tamsios spalvos batais su baltos spalvos padais, kaip vėliau nustatyta - tai A. T.. 15:31:03 A. T. grįžta atgal ir nueina už kameros ribų. 15:31:33 val. iš parduotuvės salės link kasų eina vaikinas, kuris apsirengęs žalsvos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mėlynos spalvos šortais, tamsio spalvos batais ir rankine per petį (toliau vaikinas Nr. 1), jam iš paskos eina vaikinas, kuris apsirengęs tamsios spalvos džemperį su šviesios spalvos užrašu ant krūtinės, tamsiomis kelnėmis ir tamsiais batais, kaip vėliau nustatyta, tai nukentėjusysis A. S., už jo dar du vaikinai, vienas jų apsirengęs tamsios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis su užrašu „Psysho“, tamsios spalvos šortais, tamsios spalvos batais ir tamsios spalvos kuprine (toliau vaikinas Nr. 2), kitas apsirengęs pilkai, raudonos ir tamsios spalvos megztinį su užrašu, tamsios spalvos kelnes, tamsios spalvos batais, su kuprine ant nugaros (toliau vaikinas Nr. 3). Įrašo 15:31:33 val. A. T. bėga link išėjusių vaikinų, vaikinas Nr. 1 nubėga į salę, vaikinas Nr. 2 ir Nr. 3 atsitraukia į šonus, A. S. bando eiti atbulas. A. T. pribėga link nukentėjusiojo, užsimoja. A. S. pargriūna. Kaltinamasis nugara atsitrenkia į lentyną ir abiem kumščiais suduoda nukentėjusiajam smūgius, į kurias kūno vietas suduodami smūgiai, nėra matoma, kiek tiksliai smūgių suduota, taip pat nėra matoma, tačiau matyti, smūgių sudavimas yra intensyvus. Po to 15:31:53 A. T. atsisėda galimai ant A. S. ir sėdėdamas virš jo, kaire ranka laikydamas A. S., dešine ranka suduoda pastarajam smūgius į galvą, kiek tiksliai suduota smūgių, nėra matoma, po ko 15:32:00 val. A. T. dešine ranka numeta kažkokį tamsios spalvos daiktą nuošaliau ir toliau kaire ranka laikydamas A. S. dešine ranka suduoda jam mažiausiai 4 smūgius, po ko atsistoja ir pasilenkęs prie A. S., A. T. suduoda pastarajam dešiniu kumščiu dar mažiausiai 4 smūgius. Po ko 15:32:12 val. A. T. dešine koja suduoda A. S. du smūgius ir išeina iš už kameros ribų. A. S. atsiseda ant kelių, pasilenkia, po ko 15:32:25 val. A. T. grįžta prie A. S., vieną kartą jam spiria dešine koja. A. S. gulasi ant grindų, A. T. pasilenkia prie jo ir kažką daro, ką tiksliai daro, nesimato, po ko prie jų prieina parduotuvės darbuotoja, kuri bando juos išskirti. Tada A. T. atsitraukia nuo A. S. ir pakelia 15:32:00 val. numestą tamsios spalvos daiktą. Toliau įraše užfiksuota, kaip A. S. guli ant grindų, parduotuvės darbuotoja bando nutolinti A. T. nuo gulinčio A. S.. A. T. užeina už kameros matomumo ribų, toliau parduotuvės darbuotoja eina link kasų, o A. T. grįžta į matomumo zoną, užsimoja link gulinčio A. S. ir taip pat eina link kasų, kur tuo metu stovi vaikinai Nr. 2 ir Nr. 3 bei rodydamas į juos dešinės rankos pirštu, galimai kažką sako. Vaizdo įrašo 15:31:45 val. matoma, kaip vaikinas Nr. 1 prabėga pro kasas ir pasišalina už kameros matomumo ribų. Iki 15:32:03 val. vaikinai Nr. 2 ir Nr. 3 stovėjo šalia A. S. ir A. T., o 15:32:03 val. vaikinas Nr. 2 nueina už kasų, link kameros, 15:32:40 val. prie jo prieina ir vaikinas Nr. 3. 15:33:15 val. A. T. vėl bando eiti link ant grindų sėdinčio A. S., tačiau jį už dešinės rankos sulaiko parduotuvės darbuotoja, po ko A. T. atsistoja prie kasų, o parduotuvės darbuotoja užstoja jam kelią link salės, kurioje toliau sėdi A. S. bei uždaro vartelius. 15:34:00 val. A. T. prieina prie vaikino Nr. 3, dešine ranka apkabina jį per kaklą, po ko paleidęs vaikiną Nr. 3, prieina prie vaikino Nr. 2 ir kaire ranka apkabina jį per kaklą, kažką sako, po ko kiek atsitraukia, kažką kalba abiem vaikinams, toliau galimai kažką sako salėje ant grindų sėdinčiam A. S., toliau dar kažką sako vaikinams Nr. 2 ir Nr. 3. 15:37:07 A. S. susirinkęs savo daiktus, atsistoja, nusiima megztinį. 15:38:25 A. T. perlipa per vartelius ir juda link A. S., tačiau jį sulaiko parduotuvės darbuotoja bei gražina jį už vartelių. 15:39:06 A. T. prieina prie vaikino Nr. 2, tačiau atsitraukia, kadangi jų link pradeda eiti parduotuvės darbuotoja. Toliau įraše A. T. vaikšto, kažką sako, mosikuoja rankomis. 15:40:21 val. A. T. dešinę ranką uždeda vaikinui Nr. 3 ant peties, po ko tas prieina arčiau vaikino Nr. 2. 15:40:31 val. A. T. perlipa per vartelius ir nueina prie salėje sėdinčio A. S., pasilenkia prie jo, tačiau iš karto prie jo prieina parduotuvės darbuotoja, kuri jį atitraukia ir išveda už vartelių. Toliau A. T. vaikšto, kažką sako, mosikuoja rankomis, rodo tiek į A. S., tiek į vaikinus Nr. 2 ir Nr. 3. 15:45:41 val. matome atvykusius GMP darbuotojus, kurie nueina prie A. S.. A. T., prie kasų kalba su atvykusiais policijos pareigūnais. 15:46:42 A. S. su GMP darbuotojais praeina pro kasas ir nueina už kameros matomumo ribų. Pareigūnas dar šiek tiek pasikalba su parduotuvės darbuotojais ir A. T., bei su A. T. taip pat išeina iš už kameros matomumo ribų, po jų išeina ir vaikinai Nr. 2 ir Nr. 3 (t. 1, b. l. 35 (DVD-R), b. l. 36-37).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-07-15 specialisto išvadoje Nr. G2187/2024 (01) nurodyta, kad A. S. nustatyta: 1.1 p. odos nubrozdinimas momens dešinėje, intradermalinės kraujosruvos kaktoje, dešinio užausio srityje ir dešiniame žaste. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, 1 paros laikotarpyje iki apžiūros; 1.2 p. odos nubrozdinimai krumpliuose, poodinės kraujosruvos kairėje kojoje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, 4-7 parų laikotarpyje iki apžiūros; 1.1 punkte nustatyti sužalojimai padaryti 1 paros laikotarpyje iki apžiūros; 1.2 punkte nustatyti sužalojimai padaryti 4-7 parų laikotarpyje iki apžiūros. Tikslesnes padaryto sekos nustatyti nėra galimybės; 3. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 4. Mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai buvo padaryti paties nukentėjusiojo; 5. 1.1 punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, 1.2 punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais; 6. Nustatytuose sužalojimuose nėra užsifiksavę požymių, pagal kuriuos būtų galima pasisakyti apie žalojusių daiktų kiekį; 7. Nustatytuose sužalojimuose nėra užsifiksavę požymių, pagal kuriuos būtų galima pasisakyti apie žalojusio įrankio (įrankių) formą, dydžius; 8. Sužalojimų padarymo jėga nenustatinėjama. (t. 1, b. l. 24-25).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, arba tai padarė kankinant asmenį. Šios nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata, objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, dėl kurio asmeniui, prieš kurį smurtaujama, sukeliamas fizinis skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Nusikaltimas yra tyčinis (subjektyvinė pusė). Taigi tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, jog kaltininko tyčiniai veiksmai pasireiškė bent vienu iš objektyviųjų požymių – mažamečio mušimu arba kitokiu smurtavimu, ar kankinimu ir sukėlė šiam bent vieną iš padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir panašiai.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje, kaltinamasis A. T. sumušė mažametį A. S. ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatą bei jam sukėlė fizinį skausmą. Taip pat neginčijama, jog kaltinamasis mažamečiam nukentėjusiajam smūgius sudavė dešine ranka, kumščiu, kad smūgiai buvo suduoti nukentėjusiajam į galvą. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Taip pat byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata bei sukeltas fizinis skausmas, pasireiškę odos nubrozdinimu momens dešinėje, intradermalinės kraujosruvomis kaktoje, dešinio užausio srityje ir dešiniame žaste. Kaltinime nurodytas smurto prieš mažametį aplinkybes, sužalojimo faktą patvirtina tiek kaltinamojo duoti parodymai teisme, mažamečio nukentėjusiojo ir mažamečio liudytojo D. S. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo įrašas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-07-15 specialisto išvada, iš kurios matyti, kad apžiūrėjus nukentėjusįjį ir jo medicininius dokumentus, be kita ko nustatyta, jog specialisto nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, 1 paros laikotarpyje iki apžiūros (apžiūrėtas praėjus 20 val. po įvykio); nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Taip pat matyti, kad į ligoninę nukentėjusysis nuvežtas 2024-7-14, 15.30 val.. t. y. iš karto po įvykio. Visa tai sudaro pagrindą neabejotinai išvadai, kad mažamečiui nustatyti sužalojimai padaryti būtent kaltinamojo neteisėtais veiksmais, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje.

Taip pat byloje nustatyta, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,16 promilių girtumas). Šios aplinkybės užfiksuotos vyriausiosios patrulės K. B. 2024-07-14 tarnybiniame pranešime dėl įvykio ROIK: 0124000430407, jų neginčijo ir pats kaltinamasis, patvirtinęs, kad įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs. .

Tačiau kaltinamasis nesutinka su kaltinime nurodytu smūgių į galvą skaičiumi (parodė, kad sudavė 3-4 smūgius) bei kaltinimo aplinkybe, kad jis spyrė nukentėjusiajam. Tačiau šias kaltinimo aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiojo A. S., liudytojo D. S. parodymai, bet ir vaizdo įrašas, darytas parduotuvėje esančiomis kameromis, kuris nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus patvirtina bei detalizuoja. Vaizdo įraše matosi nukentėjusysis su draugais ir į parduotuvę įeinantis kaltinamasis. Įrašo laiku 15:31:33 val. užfiksuota kaip A. T. bėga link vaikinų. Vienas vaikinas nubėga į salę, kiti du vaikinai atsitraukia į šonus, o nukentėjusysis A. S. bando eiti atbulas, tačiau A. T. pribėga prie jo ir užsimoja. A. S. pargriūna. Kaltinamasis nugara atsitrenkia į lentyną ir abiem kumščiais suduoda nukentėjusiajam smūgius, nors nesimato kiek smūgių suduota kaltinamasis ir į kokias kūno vietas (veiksmas vyksta už lentynų), tačiau matyti, kad smūgių sudavimas yra intensyvus. Po to 15:31:53 A. T. atsisėda galimai ant arba greta A. S. ir kaire ranka laikydamas A. S., dešine ranka suduoda jam smūgius į galvą, po ko 15:32:00 val. A. T. dešine ranka numeta kažkokį tamsios spalvos daiktą nuošaliau ir toliau kaire ranka laikydamas A. S., dešine ranka suduoda jam mažiausiai 4 smūgius, po ko atsistoja ir pasilenkęs prie A. S., A. T. suduoda jam dešiniu kumščiu dar mažiausiai 4 smūgius. Po to 15:32:12 val. A. T. dešine koja spiria A. S. du smūgius ir išeina iš už kameros ribų. A. S. atsisėda ant kelių, pasilenkia, po ko 15:32:25 val. A. T. grįžta prie A. S., vieną kartą jam stipriai spiria dešine koja, o A. S. nukrenta ant grindų. Taigi aptarti nukentėjusiojo ir liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys paneigia kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad jis sudavė nukentėjusiajam 3-4 smūgius rankomis ir nespyrė kojomis. Remiantis liudytojo, nukentėjusiojo parodymais ir vaizdo įrašu, neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam A. S. sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą ir tris kartus spyrė nukentėjusiajam.

Kaltinime nurodyta, jog kaltinamasis nukentėjusiajam spyrė ne mažiau nei 10 kartų į galvą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nustatyti tik trys spyriai, kaltinimas šioje dalyje tikslinamas. Kaltinimo tikslinimas neturi įtakos veikos kvalifikavimui, taip pat nesunkina kaltinamojo padėties, todėl nepažeidžia jo teisės į gynybą.

Kaltinamojo gynėja prašė nukentėjusiojo parodymus vertinti kritiškai, nes jis painiojosi dėl to, kaip atrodė jo dėvima kaukė, vėliau sufantazavo, kad tai buvo slidininko kaukė, kad nukentėjusysis negalėjo aiškiai atsakyti, kur, kada ir kokioje vietoje kaltinamasis jam grasino. Teismas su tokiais gynėjos teiginiais nesutinka. Aplinkybė, kad nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kodėl su draugais dėvėjo kaukes, ar parodymai dėl kaukės išvaizdos, ar negalėjo paaiškinti kuriuo tikslia metu kaltinamasis jam grasino, nesudaro pagrindo abejoti pakankamai išsamiais parodymais, įvertinus nukentėjusiojo amžių ir patirto smurto prieš jį intensyvumą, kaltinamojo agresyvumą, kas nukentėjusiajam neabejotinai sukėlė baimę, stresą ir neigiamus išgyvenimus, įtakojusius negalėjimą smulkiai atsiminti ir papasakoti smurto prieš jį panaudojimo aplinkybių, smūgių skaičių, kaip buvo suduota, kuria ranka, koja, momento kada (po kiek smūgių ir pan.) jam buvo grasinta. Nukentėjusiojo duoti parodymai esminėmis aplinkybėmis sutampa su liudytojo D. S. parodymais, o smurto panaudojimo aplinkybės aiškia užfiksuotos vaizdo įraše, kuriame matosi ir tai, kaip kaltinamasis kažką agresyviai sako nukentėjusiajam.

Kaltinamais nurodė, kad jis galėjo sumaišyti asmenis, todėl smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas netyčia, tačiau tai, kad kaltinamasis sumaišė asmenis ir sumušė ne tą, kurį norėjo, esmės nekeičia. Tiek jo paties parodymai, tiek ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad kaltinamasis smurtaudamas prieš mažametį veikė neapibrėžta tyčia. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suvokė nukentėjusiojo amžių (nukentėjusiajam įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) metų).

Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-07-15 specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, taip pat nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusysis smurto panaudojimo metu jautė fizinį skausmą.

Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis). Tik veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis). Įvertinus, kad nuo 2025-02-01 pasikeitė BK 140 straipsnio 3 dalies redakcija, kuri nagrinėjamu atveju sunkina kaltinamojo teisinę padėtį (nustatytas didesnis maksimalios laisvės atėmimo bausmės terminas), A. T. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal jos padarymo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją ir jis pripažįstamas padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025-01-31).

Dėl skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Taip pat teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-315/2013, 2K-213/2014, 2K-184-746/2016, 2K-55-699/2017, 2K-137-693/2017).

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025-01-31) numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo A. T. pripažinimo recidyvistu, įvertina, kad jis nagrinėjamą veiką padarė neatlikęs pirmesniais nuosprendžiais/teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtų bausmių, esant neišnykusiam teistumui už ankstesnių tyčinių nusikaltimų padarymą, laisvės apribojimo bausmės metu, iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos (prieš tris mėnesius) buvo nuteistas už panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (BK 140 straipsnio 1 dalis). Taigi šios aplinkybės rodo didesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą bei pagrindą pripažinti jį recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Teismas nenustatė kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė dvi jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalie 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

A. T. tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą pavojingą žmogaus sveikatai. Kaltinamasis jauno, darbingo amžiaus. Sodros duomenimis, kaltinamasis niekada oficialiai nedirbo (t. 1, b. l. 118). Nors bylos duomenimis A. T. gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jam nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 138), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2024-11-21 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)2024 duomenimis (t. 1, b. l. 141), kaltinamajam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. Kaip minėta, kaltinamasis nagrinėjamą veiką padarė neatlikęs pirmesniais nuosprendžiais/teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtų bausmių, esant neišnykusiam teistumui už ankstesnių tyčinių nusikaltimų padarymą, laisvės apribojimo bausmės metu, iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos (prieš tris mėnesius) buvo nuteistas už panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. Kaltinamajam ankstesniais procesiniais sprendimais buvo skirtos ir švelnesnės bausmės, jam taip pat buvo taikytas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir kaltinamasis pasiųstas atlikti 90 parų arešto bausmę. 2024-07-15 duomenimis, A. T. per paskutinius vienerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 23 kartus, iš kurių daugiausia užvažiavimą viešuoju transportu be bilieto bei smulkias vagystes (t. 1, b. l. 119-129). Visa tai rodo, kad kaltinamojo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, kaltinamasis nedaro išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, net ir dėl šios veikos linkęs save pateisinti, kaltindamas mažamečio tėvus ir patį mažametį.

Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad švelnesnės bausmės nedaro įtakos kaltinamojo elgesiui, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi – laisvės atėmimu, tačiau sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti pakakt A. T. paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimą. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė ir jos terminas bus proporcinga ir adekvati bausmė tiek padarytam nusikaltimui, tiek kaltinamojo asmenybei.

Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą, nustatyta, kad kaltinamasis nuteistas:

1) 2024-04-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis –– 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimu su įpareigojimais;

2) 2024-08-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 40 parų areštu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 3, 5, 6, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 10 mėnesių, netaikant intensyvios priežiūros su įpareigojimais;

2024-09-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrintos bausmės, paskirtos 2024-08-05 teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2024-04-22 nuosprendžiu, ir A. T. paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė. į subendrintos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2024-04-22 nuosprendį ir 2024-08-05 teismo baudžiamąjį įsakymą ir šiais procesiniais sprendimais įskaityti laikotarpiai. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 10 mėnesių su įpareigojimais.

2025-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, panaikintas arešto bausmės vykdymo atidėjimas ir A. T. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-23 nutartimi subendrintą 90 parų arešto bausmę. Šią bausmę atliko 2025-09-10.

Taigi matyti, jog kaltinamasis nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė iki 2024-08-05 teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo paskirta bausmė buvo 2024-09-23 teismo nutartimi subendrinta su 2024-04-22 nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant 90 parų arešto bausmę ir jos vykdymą atidedant. O vėliau, 2025-04-09 teismo nutartimi panaikinant bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu ir 2025-04-09 nutartimi, bendrinamos taikant 63 straipsnio taisykles. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (1 dalis). Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (4 dalis).

A. T. šiuo nuosprendžiu nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 140 straipsnio 3 dalis). O 2025-04-09 nutartimi jam paskirta subendrinta bausmė už nesunkaus nusikaltimo (BK 140 straipsnio 1 dalis) ir apysunkio nusikaltimo (BK 178 straipsnio 3 dalis), padarymą. Kadangi nusikalstamos veikos stipriai nesiskiria savo pavojingumu, jos priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai (nusikaltimams), gretimoms kategorijoms, todėl šiuo nuosprendžiu ir 2025-04-09 nutartimi paskirtos bausmės bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

Nors yra nemažai kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau teismas pasirenka kaltinamajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį bausmių sudėjimą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo pridedama dalis subendrintos bausmės, paskirtos 2025-04-09 nutartimi (30 parų), vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir A. T. skiriama subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2024-07-14 17.50 val. iki 2024-07-15 10.54 val. (vieną dieną) (t. 1, b. l. 147-150, 161-162), šis laikas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, įkaitomas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitomas 2025-04-09 nutartimi įskaitytas laikas bei pagal šią nutartį atlikta bausmė.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje pareikšti du civiliniai ieškiniai.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa (dabar - Valstybinė ligonių kasa) pareiškė 2024-08-13 civilinį ieškinį Nr. 37709, kuriame prašo už nukentėjusiajam A. S. dėl patirtų sužalojimų suteiktas gydymo paslaugas iš kalto asmens priteisti 155,84 Eur, taip pat 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 101-102). Civilinė ieškovė į teismo posėdį neatvyko, bet pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė.

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiosios gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad A. S. nežymus sveikatos sutrikdymas bei fizinis skausmas padarytas kaltinamojo A. T. veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš A. T. priteistina Valstybinei ligonių kasai 155,84 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Pinigai turi būti pervesti į sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Teisme gautas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. įstatyminės atstovės O. S. civilinis ieškinys (t. 2, b. l. 58-61), kuriame prašoma iš kaltinamojo nukentėjusiojo A. S. naudai priteisti 2 000 Eur neturtiniai žalai atlyginti bei ir priteisti 5 procentų metinės palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų A. S. nustatyta: 1) odos nubrozdinimas momens dešinėje, intradermalinės kraujosruvos kaktoje, dešinio užausio srityje ir dešiniame žaste; odos nubrozdinimai krumpliuose, poodinės kraujosruvos kairėje kojoje. A. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po įvykio nukentėjusysis skundėsi galvos skausmu, pykinimu, galvos svaigimu, dėl kreipėsi į gydymo įstaigą. Nurodoma, jog dėl sutrikdytos sveikatos A. S. patyrė fizines kančias ir skausmą bei didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, išgąstį, skausmą, sukrėtimą ir emocinį stresą. Turėjo kreiptis į gydytojus, vartojo vaistus. Be to nukentėjusiojo mamai būnant įvykio vietoje, kaltinamasis jiems grasino susidorojimu (kad užmuš nukentėjusiojo šeimą, sudegins automobilį, teigė, kad jie negyvens šiame mikrorajone, jog turi grįžti atgal į Ukrainą). Dėl netikėtai kaltinamojo suduotų smūgių A. S. patyrė šoką. Dėl patirtų sužalojimų sumažėjo bendravimo galimybės, nes nukentėjusysis vengė bendravimo, bijojo išeiti iš namų, rodytis viešose vietose, didesnėse kompanijose, ilgą laiką bijojo eiti į parduotuvę „I.“. Iki šiol nukentėjusįjį persekioja neigiamu prisiminimai apie išgyventą užpuolimą, savo bejėgiškumą. Taip pat nukentėjusįjį vargina bloga nuotaika, jis prarado pasitikėjimą savimi, tapo uždaresnis. Apie mėnesį kamavo skausmas ir iki šiol vargina nemiga. Nurodoma, jog kaltinamojo veiksmų sukeltas skausmas laikytinas tiesiogine užpuoliko veiksmų pasekmė, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su tomis kančiomis, kurias patyrė nukentėjusysis įvykio metu ir kurių liekamuosius padarinius iki šiol jaučia. Kaltinamasis per visą šį laikotarpį net neatsiprašė ir nepasiūlė atlyginti nors dalį A. S. padarytos žalos.

Teisme nukentėjusiojo įstatyminis atstovas civilinį ieškinį palaikė, taip pat nurodė, kad sūnus patyrė išgyvenimus, iki šiol bijo išeiti iš namų vienas, tad jis sūnų lydi. Jiems teko pakeisti gyvenamąją vietą ir išsikraustyti į kitą rajoną gyventi. Sūnus lankosi pas psichologą (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Sūnus bijo sutikti tokius žmones, kaip kaltinamasis.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją.

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr. bylą eA-2796-492/2021).

Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Vis tik, teismų praktikoje laikoma, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016).

Teismui nekelia abejonių, kad dėl kaltinamojo teisei priešingų veiksmų (suduotų smūgių ir spyrių), nukentėjusiajam buvo ne tik nežymiai sutrikdyta sveikata, bet taip pat jam buvo sukeltas ir fizinis skausmas. Taip pat teismas neabejoja, jog nukentėjusysis A. S. patyrė ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgus į smurto panaudojimo aplinkybes (kaltinamojo veiksmai buvo agresyvūs, intensyvūs, jo nestabdė, net tai, kad aplink buvo kitų žmonių, trumpam atsitraukęs vėl grįžo smurtauti prieš mažametį ir tik kitų žmonių dėka kaltinamojo neadekvatus smurto protrūkis buvo nutrauktas), akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) metų vaikas dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, patyrė didelį stresą, baimę ir išgąstį. Teismas neturi pagrindo abejoti įstatyminiu nukentėjusiojo atstovu, kad ir praėjus kiek daugiau nei metams po įvykio nukentėjusysis jaučia baimę eiti į lauką ar kitas viešas vietas vienas, dėl ko tęsia gydymą pas psichologą.

Taigi įvertinus išdėstytą, pačio įvykio aplinkybes, tai kokiu būdu buvo sutrikdyta mažamečio sveikata, suduotų smūgių kiekį, nukentėjusiojo iki šiol išlikusius išgyvenimus, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Taip pat tenkinamas ieškinio reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo nuosprendžio dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6., 14.2.2.1., 14.4.2., 14.4.3.1, punktais, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą:

1) kaltinamajam A. T., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro: 372,92 Eur (už gynėjos advokatės D. V. teiktą teisinę pagalbą); 125 Eur (už gynėjo advokato K. O. teiktą teisinę pagalbą);

2) antrinės teisinės pagalbos išlaidos mažamečiam nukentėjusiajam A. S. sudaro 1 249,92 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ir išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 7 dalį, kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su kaltinamuoju, <...> teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamajam skito gynėjo paslaugas priteisimo, pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes iš pradžių buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo klausimas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu), vėliau gynėjas buvo skirta kitu pagrindu, t. y. dėl to, kad kaltinamasis pradėjo atlikinėti arešto bausmę (BPK 51 straipsnio 2 dalis), taigi nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Be to kaltinamasis viso proceso metu nedirbo, šiuo metu atlieka arešto bausmę, tad jo finansinė padėtis yra prasta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.

Sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už atstovo teisinę pagalbą atstovaujant mažamečio A. S. interesus, pažymėtina, kad įgaliotasis atstovas paskirtas, vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, nes A. S., kuris ikiteisminio tyrimo metu pripažintas nukentėjusiuoju, padarytos nusikalstamos veikos metu ir bylos nagrinėjimo metu teisme buvo mažametis. Nukentėjusiajam įgaliotasis atstovas paskirtas teismo nutartimi, nes nukentėjusiuoju pripažinto mažamečio teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes dėl būtino įgaliotojo atstovo ir gynėjo dalyvavimo, taip pat į tai, kad kaltinamajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, teismas visiškai tenkino civilinius ieškinius, kaltinamojo finansinė padėtis yra prasta, netenkina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti jos patirtas išlaidas už kaltinamojo gynybą ir nukentėjusiojo atstovavimą iš kaltinamojo.

Trys kompaktinės laikmenos, paliktinos saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025-01-31).

A. T., vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti recidyvistu ir jam paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su subendrinta bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-09 nutartimi, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės (arešto) bausmės, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir A. T. paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti A. T. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-07-14 17.50 val. iki 2024-07-15 10.54 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę, paskirtą 2025-04-09 nutartimi.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. T. sulaikymo bausmei atlikti dienos.

A. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos, į. k. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš A. T. 155,84 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus ir 84 euro centus) žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, mokėjimo paskirtyje nurodant: „Žala PSDF už A. S. gydymą“.

Civilinio ieškovo A. S., atstovaujamo įstatyminių atstovų O. S. ir O. S., civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. T. nukentėjusiajam ir civiliniui ieškovui A. S. priteisti 2 000 (du tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo nuosprendžio dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Nepriteisti iš A. T. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už mažamečio nukentėjusiojo atstovo ir gynėjo dalyvavimą teisme.

Byloje esančias tris kompaktines laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.