- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-20
- Bylos Nr.
- e2YT-32320-155/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Kategorijos
- 12.9pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. G. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo AB (duomenys neskelbtini) bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. G. pateikė antstoliui I. G. 2017-06-26 skundą dėl jo veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti areštą pareiškėjos J. G. nekilnojamam turtui – butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) 2) panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios pareiškėjos J. G. nekilnojamojo turto – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytinės Nr. 137803 3) priimti patvarkymą, kuriuo antrosios pareiškėjos J. G. nekilnojamojo turto – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytinės Nr. 137803 būtų paskelbtos neįvykusiomis 4) nušalinti antstolį I. G. nuo vykdomosios bylos vykdymo.
Skunde nurodė, kad antstolis I. G. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/16/02464, kurioje antstolis atlieka priverstinį išieškojimą iš skolininkės J. G. išieškotojo AB (duomenys neskelbtini) banko naudai, išieškojimą nukreipiant į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja sužinojo, kad antrosiose varžytinėse, vykusiose nuo 2017-05-05 iki 2017-06-05, jos butas buvo parduotas už 48 448 EUR sumą. Pareiškėjos manymu, antstolis neteisėtai nukreipė priverstinį išieškojimą į jos butą, kadangi šiame bute gyvena jos nepilnametis vaikas, šiam butui taikomas šeimos turto režimas ir tai yra vienintelis jų būstas. Pardavus šį butą, pareiškėjos nepilnametis vaikas liks be gyvenamojo būsto. Taip pat pareiškėjai kyla abejonių dėl antstolio nesuinteresuotumo vykdomosios bylos baigtimi bei įtarimų dėl jo galimo šališkumo, kuris siekia kuo greičiau parduoti pareiškėjos butą, nepaisant to, kad butui taikoma šeimos teisinis režimas ir bute gyvena nepilnametis vaikas. Todėl pareiškėja prašo antstolio nusišalinti nuo vykdomosios bylos, kurioje šiuo metu yra neteisėtai parduotas skolininkės turtas.
A. I. G. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė skundą nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad vykdo (duomenys neskelbtini) notarų biuro vykdomąjį įrašą dėl J. G. skolos išieškojimo iš bankui įkeisto turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Vykdymo procese 2017-02-15 patvarkymu Nr. S1-21848 nutarta įkeistą turtą realizuoti priverstine tvarka parduodant jį iš varžytinių, įkeistas turtas įkainotas nustatant 61 500 EUR vertę. Vykdymo proceso šalys prieštaravimų dėl įkeisto turto įkainavimo per nustatytą terminą nepateikė. 2017-03-22 buvo paskelbtos pirmosios įkeisto turto varžytinės, kurios neįvyko. 2017-04-24 patvarkymu buvo pasiūlyta išieškotojui perimti iš varžytinių neparduotą turtą už pradinę turto iš varžytinių kainą, tačiau išieškotojas tokios valios neišreiškė, todėl 2017-05-05 buvo paskelbtos antrosios įkeisto turto varžytinės. Šios varžytinės įvyko ir baigėsi 2017-06-05. 2017-06-20 antstolio kontoroje gautas skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų su prašymu nušalinti antstolį nuo vykdomosios bylos vykdymo. 2017-06-22 patvarkymu antstolis atsisakė šį skundą tenkinti ir persiuntė nagrinėti teismui. Vilniaus m. apylinkės teismas 2017-06-23 nutartimi Nr. 2YT-31001-816/2017 netenkino skolininkės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2017-06-27 buvo surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas ir lėšos paskirstytos. 2017-06-27 antstolio kontoroje gautas naujas skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų su nauju prašymu antstoliui nusišalinti nuo vykdomosios bylos. Antstolis nesutinka su pareiškėjos nauju skundu, kadangi skolininkė ne tik laiku nesinaudojo įstatyme nustatyta teise, laiku neteikė nušalinimo antstoliui, tačiau jau ir įgyvendino teisę, juos teikė ir pirminiame skunde antstoliui, kuris buvo perduotas nagrinėti teismui. Be to tokie skolininkės veiksmai – pakartotinai prašymai antstoliui nusišalinti, kurie grindžiami analogiškais, deklaratyviais samprotavimais, prielaidomis, abstrakčiais teiginiais, rodo akivaizdu skolininkės siekį visais įmanomais būdais vilkinti vykdymo procesą. Tuo labiau skolininkė naujai pateiktame prašyme nušalinti nenurodo nei vieno iš LR CPK 65 str. įtvirtintų pagrindų, dėl kurių antstolis gali būti nušalintas. Taip pat nepagrįsti skolininkės motyvai, jog antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į turtą ir pardavinėti jo varžytinėse, kadangi šis turtas yra vienintelė bei nuolatinė skolininkės nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Skolininkės nurodomose skunde teismų bylose faktinės bylos aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos vykdomosios bylos faktinėmis aplinkybėmis, nes minėtose bylose nebuvo sprendžiamas išieškojimo nukreipimas į hipotekinio kreditoriaus naudai įkeistą turtą teisėtumo klausimas. Pažymi, kad LR CPK 663 str. įtvirtina apribojimus taikomus vykdymo procese išieškant iš paskutinio fizinio asmens buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų skolininkui ar jo šeimos nariams gyventi, tačiau LR CPK 663 str. 5 d. aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina, kad apribojimai netaikomi, kai yra išieškoma iš įkeisto turto. Šiuo atveju antstolis vykdo išieškojimą hipotekinio kreditoriaus naudai. Neleidžiant išieškoti iš įkeisto turto, būtų paneigta hipotekos instituto esmė, pažeisti sąžiningo kreditoriaus interesai. Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Hipotekos kreditorius tokios pareigos neturi. Nekilnojamojo turto pardavimas iš varžytinių yra kraštutinė priemonė išieškotojo (hipotekos kreditoriaus) interesams tenkinti, kai vykdomojo dokumento vykdomasis procesas yra beveik baigtas. Skolininkė, norėdama apginti savo interesus, galėjo imtis kitų priemonių iki vykdomojo proceso pabaigos ir nelaukti iki jos turtas bus parduotas varžytinėse. Skolininkės skunde nenurodytas ne vienas CPK 717 str. numatytas pagrindas, dėl kurio įvykusios varžytinės galėtų ar turėtų būti paskelbtos neįvykusiomis. Taip pat skolininkė skunde nenurodo nei vieno arešto panaikinimo pagrindo. Antstolio įsitikinimu, šiuo atveju skolininkė siekia išsaugoti turtą, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, neigdama teisėtus kreditoriaus interesus, todėl teismo prašo ne tik atmesti skolininkės skundą, bet skirti skolininkei baudą už piktnaudžiavimą turimomis procesinėmis teisėmis.
Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.
Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 str. 3 d., 153 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmestinas.
Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstoliui I. G. vykdomojoje byloje Nr. 0008/16/02464 pateiktas vykdyti (duomenys neskelbtini) notarų biuro vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės J. G. išieškotojo AB (duomenys neskelbtini) banko naudai, išieškojimą nukreipiant į skolininkei nuosavybės teise priklausantį bankui įkeistą turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis priėmė šį vykdomąjį dokumentą vykdymui. 2017-01-02 skolininkei buvo išsiųstas raginimas įvykdyti vykdomąjį dokumentą. 2017-01-02 Turto arešto aktu minėtas butas buvo areštuotas. 2017-02-15 patvarkymu, skolininkei per raginimą nustatytą terminą neįvykdžius hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo, antstolis nutarė įkeistą turtą realizuoti priverste tvarka, butas buvo įkainotas 61 500 EUR suma, išaiškinant vykdymo proceso šalims, kad prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo galima pareikšti antstoliui ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos. Vykdymo proceso šalys prieštaravimų dėl įkeisto turto įkainavimo per nustatytą terminą nepateikė. 2017-03-22 buvo paskelbtos pirmosios įkeisto turto varžytinės, kurios neįvyko. 2017-04-24 patvarkymu buvo pasiūlyta išieškotojui perimti iš varžytinių neparduotą turtą už pradinę turto iš varžytinių kainą, tačiau išieškotojas tokios valios neišreiškė, todėl 2017-05-05 buvo paskelbtos antrosios įkeisto turto varžytinės. Šios varžytinės 2017-06-05 įvyko ir baigėsi. 2017-06-20 antstolio kontoroje gautas skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų su prašymu nušalinti antstolį I. G. nuo vykdomosios bylos vykdymo. 2017-06-22 patvarkymu antstolis atsisakė šį skundą tenkinti ir persiuntė nagrinėti teismui. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus m. apylinkės teismas 2017-06-26 nustatė pareiškėjai J. G. 7 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti. Vilniaus m. apylinkės teismas 2017-06-23 nutartimi Nr. 2YT-31001-816/2017 bei 2017-06-28 nutartimi Nr. 2YT-32151-905/2017 netenkino skolininkės prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2017-06-27 buvo surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas ir lėšos paskirstytos. 2017-06-27 antstolio kontoroje gautas šis naujas skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų su nauju prašymu antstoliui nusišalinti nuo vykdomosios bylos.
Pareiškėja iš esmės motyvuoja savo šį naują skundą ir prašymą nušalinti antstolį tuo, kad jos manymu, antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į jos turtą (butą) ir pardavinėti jo varžytinėse, kadangi šis turtas yra vienintelė bei nuolatinė skolininkės nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, todėl pareiškėjos manymu, tokiu būdu antstolis veikia skubotai ir šališkai.
Pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką.
LR Antstolių įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, t.y. turi būti taikomi proporcingumo ir interesų derinimo principai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).
Sprendžiant dėl skundo pagrįstumo. Pirma, laikomi nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai, kad antstolis prieš areštuodamas įkeistą turtą ar paskelbdamas įkeisto turto pirmąsias varžytines privalėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad įkeistas parduodamas turtas (butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)) yra vienintelė skolininkės nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, neįvertino socialiai reikšmingų skolininkės šeimos aplinkybių, todėl negalėjo vykdyti išieškojimo iš šio buto.
Teismas pažymi, kad antstolio kontoroje vykdomas išieškojimas pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės J. G. išieškotojo AB (duomenys neskelbtini) banko naudai, išieškojimą nukreipiant į skolininkei nuosavybės teise priklausantį bankui įkeistą turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas yra įkeistas bankui (išieškotojui) pagal sutartinės hipotekos sandorį. Pareiškėja prašo teismo remtis LR CPK 663 str. 4 d. norma, kuri numato, jog teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad antstolio I. G. kontoroje vykdomas ne skolos išieškojimas už komunalines ar kitokias paslaugas nesumokėjimo, o išieškojimas dėl skolos pagal kredito sutartį nevykdymo, kurios užtikrinimui buvo pritaikyta hipoteka, įkeičiant ginčo butą. CPK 663 str. 5 d. aiškiai numato, kad CPK 663 straipsnyje numatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. Šiuo nagrinėjamu atveju išieškojimas (varžytinės) atliekamos būtent iš įkeisto pareiškėjos turto, todėl esant tokioms aplinkybėms ir esant išduotam galiojančiam (nenuginčytam) vykdomajam dokumentui šios minėtos normos dėl neišieškojimo iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi, net negali būti taikomos. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 3.192 str. 1 d. ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 7 punktą, pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, įskaitant ir gyvenamosios vietos jiems užtikrinimą, turi tėvai. LAT 2012 m. vasario 20 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012 nurodė, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam, šios bylos kontekste pasverti savo galimybes grąžinti paskolą, turint galvoje ir vaiko interesus. Šiuo atveju pareiškėja iš banko (išieškotojo) gavo kreditą (paskolą), todėl turėjo būti apdairi ir rūpestinga, pasverti paimamo kredito dydžio visas galimybes ir riziką. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto. Remiantis LAT praktika vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti suprantama kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininkų, turinčių vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (LAT 2012-02-20 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-58/2012, Vilniaus apygardos teismo 2013-11-21 nutartis civ. b. Nr. 2SA-231-258/2013, Kauno apygardos teismo 2015-01-13 nutartis Nr. 2S-208-527/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, būtų sunku gauti kreditą ar kitas finansines paslaugas, nes finansų įstaigų, norinčių kredituoti tokius asmenis, rinkoje sumažėtų ar iš viso nebūtų. Be to, taip būtų pažeidžiami kreditoriaus turtiniai interesai (Konstitucijos 23 str.). Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Todėl pareiškėja, užtikrindama savo nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, gali išsinuomoti būstą (Kauno apygardos teismo 2015-01-13 nutartis Nr. 2S-208-527/2015). Taip pat skolininkės skunde nenurodytas ne vienas CPK 717 str. numatytas pagrindas, dėl kurio įvykusios varžytinės galėtų ar turėtų būti paskelbtos neįvykusiomis. Taip pat skolininkė skunde nenurodo nei vieno arešto panaikinimo pagrindo. Atsižvelgiant į visas šias nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog antstolio I. G. veiksmai, areštuojant įkeistą turtą ir vykdant iš įkeisto turto išieškojimą, yra teisėti.
Taip pat pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų įrodymų dėl galimo antstolio šališkumo vykdymo procese, tuo labiau pareiškėjai nurodant skunde, jog šie laiko antstolį šališku vien dėl to, kad jis vykdo išieškojimą iš pareiškėjos įkeisto buto, kuriame gyvena ir pareiškėjos nepilnametis vaikas ir tai dar greitai, kas nustatyta kaip nepagrįsti skolininkės argumentai. Šiuo atveju įrodymų apie galimą antstolio šališkumą nėra. Vien tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš įkeisto pareiškėjos buto, kuriame ir gyvena nepilnametis vaikas, ir tai daro operatyviai, atsižvelgdamas į CPK principus, nėra šališkumo pripažinimo pagrindas.
Kitos skolininkės skunde nurodytos aplinkybės esminės reikšmės teisingam skundo išsprendimui neturi.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antstolis I. G., vykdydamas skolos išieškojimo veiksmus AB (duomenys neskelbtini) banko naudai skolininkės J. G. atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. 0008/16/02464 jokių konkrečių LR įstatymų bei poįstatyminių aktų nepažeidė, ir skolininkės skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais ar nušalinti antstolį nėra pagrindo.
Dėl antstolio I. G. prašymo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesu. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-224/2005; ir kt.). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje neįrodytas pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar jo nesąžiningo elgesio faktas, o tai, kad pareiškėja pasinaudojo savo procesine teise skųsti antstolio veiksmus, susijusius su jo turto areštu, pardavimu, jo nepilnamečiu vaiku, negali būti pagrindu leidžiančiu pripažinti pareiškėją piktnaudžiavus teise (CPK 95 straipsnis), nors skundas ir yra atmestas. Taigi, nenustačius teisinių pagrindų taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytas priemones dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, antstolio prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjai atmestinas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos J. G. 2017-06-26 skundą dėl antstolio I. G. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0008/16/02464 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.