- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-21
- Bylos Nr.
- 2SA-231-258/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07552-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Pareiškėjas
- G. K., D. K.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų G. K. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. K. ir D. K. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai G. K. ir D. K. prašė laikinai sustabdyti priverstinį skolininkų turto pardavimą iš varžytynių iki tol, kol bus baigti teisminiai ginčai tarp skolininkų G. K., D. K. ir ieškovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir įsiskolinimo sumų. Nurodė, kad antstolio I. G. patvarkyme Nr. 50 8 2013 02 19 483/13-1 neteisingai nurodyta išieškoma suma1380747,88 Lt bei 16 proc. metinių palūkanų. Kaip rašoma patvarkyme išieškotojas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius 2013-02-18 pateikė Vilniaus m. l apylinkės teismo 2012-02-17 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 6639V/2011 dėl išieškojimo 1380747,88 Lt bei 16 proc. metinių palūkanų. 2011-11-22 Vilniaus apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad skolininkų G. K. ir D. K. skola Nordea Bank Plc Lietuvos skyriui yra 371 177,28 Lt, kurią sudaro 359695,72 Lt negrąžinto kredito, 8978,95 Lt nesumokėtų palūkanų, 2502,61 Lt nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų. Pareiškėjai pažymėjo, kad numatomas parduoti iš varžytynių skolininkų butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra paskutinis ir vienintelis nepilnamečių vaikų D. K. ir A. K. būstas, o šiuo metu skolininkai neturi galimybės suteikti jiems kito lygiaverčio būsto, atitinkančio vaikų gyvenimo sąlygoms keliamus reikalavimus.
Antstolis I. G. 2013-03-04 patvarkymu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. Antstolis 2013-03-04 patvarkymu ištaisė priteistinas sumas, nurodydamas išieškoti 359 695,72 Lt panaudoto ir negrąžinto kredito, 8 978,95 Lt nesumokėtų palūkanų, 31 177,30 Lt nesumokėtų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, iš viso 399 851,97 Lt, taip pat 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 16 proc. metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų nuo negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų sumos (368 674,67 Lt), skaičiuojant palūkanas nuo 2012-05-15 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus daiktus. Nurodė, kad surašant patvarkymus buvo padaryta spausdinimo klaida, skolininkų skola išieškotojui nurodyta klaidingai, kadangi pagal vykdomąjį dokumentą priteista suma yra litais, o surašant patvarkymą padauginta iš 3,4528 euro kurso. Kitoje dalyje antstolis pareiškėjų skundą atmetė, nurodydamas, kad pareiga pasirūpinti vaikais pirmiausia yra tėvų pareiga ir ji negali būti be pagrindo perkeliama kitiems asmenims. Tėvų pareiga elgtis apdairiai ir apgalvotai sudarant sandorius skolinant pinigus ar veikiant kitomis aplinkybėmis, kai gali būti paliesti vaikų interesai. Vaikų apsauga nesuteikia pagrindo neigti kreditoriaus interesų. Antstolis taip pat nurodė, kad antstolių kontorai nėra pateikta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar vykdomosios bylos sustabdymo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc (AB) prašė skundą atmesti, priteisti iš skolininkų G. K. ir D. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 943,80 Lt. Nurodė, kad pareiškėjų skundas dėl sumos dydžio ištaisymo jau yra patenkintas, todėl pareiškėjų teiginiai dėl netinkamos skolos sumos yra atmestini. Jų nurodyti planuojami veiksmai bei ketinimai veikti ateityje (artimiausiu metu apskųsti 2013-01-28 Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo atmestas skolininkų atskirasis skundas dėl 2012-05-17 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutarties (vykdomojo dokumento); pateikti ieškinį dėl kredito sutarties teisėtumo ir įsiskolinimo sumos tikslinimo) nesuponuoja jokių teisinių pasekmių esamoje situacijoje, taigi neturi teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui. Pareiškėjų teiginiai dėl būsimų ginčų inicijavimo negali būti pagrindu pareiškėjų prašymu sustabdyti priverstinį turto pardavimą iš varžytynių, kadangi vykdomoji byla ir vykdymo veiksmų sustabdymas ar atidėjimas galimas tik CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, pareiškėjų nurodytos aplinkybės neatitinka nė vieno iš CPK nustatytų pagrindų. Kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumą, dėl kurio pareiškėjai teigia, kad ketina paduoti ieškinį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra patvirtinęs įsiteisėjusioje 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2012, kurioje konstatuota, kad bankas teisėtai ir pagrįstai nutraukė kreditavimo sutartį dėl pareiškėjų esminių prievolių vykdymo pažeidimo. Taigi skolininkų keliamas klausimas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo jau yra išspręstas ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai turi prejudicinę galią, todėl skolininkų nurodyta aplinkybė negali būti iš naujo ar kitaip vertinama. Be to, aplinkybė, jog pareiškėjai turi bute gyvenančių nepilnamečių vaikų, šiuo atveju nėra pagrindas stabdyti vykdomąją bylą. Teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto. Nėra nė vieno pagrindo vykdomosios bylos sustabdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė. Priteisė solidariai iš pareiškėjų G. K. ir D. K. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens Nordea Bank Finland PLc Lietuvos skyriaus naudai. Nurodė, kad antstolis ištaisė 2013-02-18 patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. 1 8 2013 02 18 483 bei 2013-02-19 patvarkyme Nr. 50 8 2013 02 19 483/13-1 padarytas spausdinimo klaidas. LR CPK 626 str. pateikiamas vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir pareiškėjų nurodomi argumentai neatitinka nustatytų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų. Skolininkų nurodyti argumentai dėl to, kad artimiausiu metu ketinama kasacine tvarka apskųsti 2013-01-28 Vilniaus apygardos teismo nutartį, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo panaikinimo, taip pat tai, kad skolininkai ketina inicijuoti ginčą dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo, nėra pakankamas pagrindas vykdomajai bylai stabdyti, tuo labiau, kad skolininkai nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytus teiginius. Įvertinęs tai, kad skolininkų skola atsirado pagal sudarytą kredito sutartį, teismas padarė išvadą, jog CPK 663 str. 4 d. nuostatos taikymui sąlygų visumos nėra. Teismas sutiko su antstolio bei išieškotojo argumentais dėl to, kad pareiga pasirūpinti vaikais pirmiausia yra tėvų pareiga ir ji negali būti be pagrindo perkeliama kitiems asmenims, tėvai privalo elgtis apdairiai ir apgalvotai sudarant sandorius skolinant pinigus ar veikiant kitomis aplinkybėmis, kai gali būti paliesti vaikų interesai, kadangi vaikų apsauga nesuteikia pagrindo neigti kreditoriaus interesų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai G. K. ir D. K. prašė Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir, klausimą išsprendus iš esmės, sustabdyti antstolio I. G. vykdomąją bylą Nr. 0008/13/00483. Nurodė, kad suma ištaisyta tik iš dalies ir liko neteisinga, t.y. 399 851,97 Lt. 2013-03-04 patvarkyme neaišku, kodėl buvo padidintos įsipareigojimo nevykdymo palūkanos nuo 2 502,61 Lt iki 31 177,30 Lt. Padavus ieškinį ženkliai keisis išieškoma įsiskolinimo suma, nes bus ginčijamos 16 proc. dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanos (delspinigiai), kaip neprotingai didelės. Atsižvelgiant į teismų praktiką, didelė tikimybė, kad ieškinys bus tenkintas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo prašomi priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigiai kiekvieną uždelstą dieną yra aiškiai per didelės netesybos, todėl sumažino jų dydį iki 0,02 proc. Nors teismas atmetė pareiškėjų skundą teigdamas, kad vaikų teise į būstą pirmiausiai turi pasirūpinti tėvai, tačiau LR Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje yra aiškiai įtvirtinta nuostata, kad ne tik tėvai, bet ir valstybės, vietos savivaldos ir visuomenės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis nuostatų, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaikų interesus. Pardavus iš varžytynių paskutinį nepilnamečių vaikų būstą būtų pažeidžiamos jų konstitucinės teisės.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis I. G. prašė atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad išieškotojas, kaip hipotekinis kreditorius, turi pirmumo teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Pareiga pasirūpinti vaikais pirmiausiai yra tėvų pareiga ir ji negali būti be pagrindo perkeliama kitiems asmenims. Vaikų apsauga nesuteikia pagrindo neigti kreditoriaus interesų. CPK 627 str. nurodyti pagrindai suteikia teisę sustabdyti vykdomąją bylą tik išieškotojui, o ne skolininkui prašant. Kreipimasis į teismą nėra pagrindas sustabdyti ar atidėti išieškojimą hipotekos kreditoriaus naudai.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc (AB) prašė pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas, paskirti pareiškėjams 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant bankui. Nurodė, kad pareiškėjų nurodomas 28 674,69 Lt skirtumas susidarė išimtinai dėl padidėjusio įsipareigojimų nevykdymo palūkanų sumos, kurios pagal šalių sudarytos kredito sutarties 8.2 p. skaičiuojamos iki realaus pinigų sumokėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2012 m. gruodžio 21 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K3-588/2012, kurioje konstatavo, kad banko atliktas vienašalis su pareiškėjais sudarytos kredito sutarties nutraukimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad 16 proc. įsipareigojimų nevykdymo palūkanos yra neprotingai didelės. Jų dydis aiškiai įtvirtintas kredito sutarties 8.2., su juos pareiškėjai sutiko, todėl prisiimto įsipareigojimo pareiškėjai privalo laikytis ir mokėti sutarto dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanas. Bankas pažymėjo, kad pareiškėjų nurodyti ateityje planuojami atlikti veiksmai nesuponuoja jokių teisinių pasekmių esamoje situacijoje, taigi neturi teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, o CPK 663 straipsnyje nurodyti apribojimai išieškant iš fizinio asmens turto nėra taikomi tais atvejais, kai yra išieškoma iš įkeisto turto. Teismų praktikoje formuojama taisyklė, kad vaikų gyvenamojo būsto užtikrinimas nesiejamas su nuosavybės teise į jį, todėl nagrinėjamoje situacijoje vaikų interesai nebuvo pažeisti. Nė vienas pareiškėjų skunde nurodytas argumentas neatitinka CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų, todėl priverstinis pareiškėjų turto pardavimas iš varžytynių negali būti stabdomas. Skolininkai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teikia nepagrįstus skundus, remdamiesi tais pačiais pagrindais ir motyvais, todėl jiems skirtina bauda.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškėjai ginčijo antstolio I. G. 2013-02-29 patvarkyme nurodytas pareiškėjų skolų sumas, teigdami, kad antstolis nepagrįstai nurodė išieškomą sumą – 1 380 747,88 Lt bei 16 proc. metinių palūkanų (b.l. 3-4). Antstolis I. G. pripažino suklydęs ir 2013-03-04 patvarkymu šias sumas ištaisė, nurodęs „išieškoti 359 695,72 Lt panaudoto ir negrąžinto kredito, 8 978,95 Lt nesumokėtų palūkanų, 31 177,30 Lt nesumokėtų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, iš viso 399 851,97 Lt, taip pat 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 16 proc. metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų nuo negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų sumos (368 674,67 Lt), skaičiuojant palūkanas nuo 2012-05-15 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus daiktus“ (b.l.3). Atskirajame skunde apeliantai teigia, kad klaida ištaisyta netinkamai, tik iš dalies, neaišku, kodėl padidintos įsipareigojimo nevykdymo palūkanos nuo 2 502,61 Lt iki 31 177,30 Lt (b.l. 40-43).
Iš vykdomosios bylos Nr. 8/13/00483 duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi įspėdamas skolininkus ir įkeistų daiktų savininkus dėl įkeistų daiktų pardavimo negrąžinus skolos, skolą nurodė taip: 359 695,72 Lt panaudoto ir negrąžinto kredito, 8 978,95 Lt nesumokėtų palūkanų, 2 502,61 Lt nesumokėtų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, iš viso 371 177,28 Lt, taip pat 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų (v.b.l. 29-30). Atkreiptinas dėmesys, kad šia nutartimi teismas įspėjo skolininkus dėl skolos negrąžinimo pasekmių, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi nutarė vykdyti patį išieškojimą. Be to, pastaroji nutartis priimta po pakartotinio kreditoriaus pareiškimo, kuriame kreditorius, atsižvelgdamas į pasikeitusią dėl ilgesnio laikotarpio palūkanų sumą, patikslino skolą: 359 695,72 Lt panaudoto ir negrąžinto kredito, 8 978,95 Lt nesumokėtų palūkanų, 31 177,30 Lt nesumokėtų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, iš viso 399 851,97 Lt, taip pat 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų (v.b.l.1-3). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis įsiteisėjusi, vadinasi, antstolis turėjo pagrindą, remdamasis šia nutartimi nurodyti didesnę pareiškėjų skolą, nei pirminėje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartyje. Be to, būtent Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi nurodyta išieškoti skolą iš G. K. ir D. K. turto, todėl būtent ši nutartis yra vykdymo veiksmų pagrindas, vadinasi, remdamasis šia nutartimi antstolis ir turėjo patvarkyme nurodyti G. K. ir D. K. skolą, kuriai išieškoti turėjo pagrindą imtis priverstinio vykdymo veiksmų.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentus dėl per didelių 16 proc. dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanų ir neteisėjo kreditavimo sutarties nutraukimo. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad jie teikė ieškinį teismui dėl neteisėto kreditavimo sutarties nutraukimo ir per didelių palūkanų bei toks ieškinys buvo tenkintas, o sprendimas įsiteisėjęs, arba pateikus tokį ieškinį, priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdytas priverstinis skolos išieškojimas. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties matyti, kad G. K. ir D. K. nesutiko su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo, argumentuodami, kad turėjo būti įvertintos kaip nesąžiningos kredito sutarties sąlygos, kurių pagrindu kreditorius nutraukė sutartį, tačiau kasacinės instancijos teismas G. K. ir D. K. argumentus atmetė, nepripažino kreditavimo sutarties nutraukimo neteisėtu. Kaip jau nurodyta aukščiau, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis, kurioje pareiškėjų skola paskaičiuota pagal ginčijamą palūkanų dydį, įsitesėjusi, todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolio veiksmai, t.y. patvarkymas, kuriame nurodyta 16 proc. dydžio metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų suma, neteisėti.
Apeliantai nesutinka su įkeisto buto, esančio Maciulevičiaus 24-177, Vilniuje, pardavimu iš varžytynių, nes jame gyvenantys pareiškėjų vaikai neteks būsto. Apeliantų argumentai dėl vaikų teisės į būstą neatitinka teisinio reglamentavimo, kuomet ginčas kyla dėl įkeisto buto pardavimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 663 str. 4 d. nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes CPK 663 str. 5 d. aiškiai nurodyta, jog šiame straipsnyje nustatyti apribojimai, vadinasi, ir apribojimai išieškant iš paskutinio buto, kuriame gyvena vaikai, netaikomi išieškant iš įkeisto turto. Remiantis CK 3.192 str. 1 d. ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 7 punktu, pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, įskaitant ir gyvenamosios vietos jiems užtikrinimą, turi tėvai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. vasario 20 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012 nurodė, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam, šios bylos kontekste pasverti savo galimybes grąžinti paskolą, turint galvoje ir vaikų interesus. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika Vaiko tiesių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui, negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininkų, turinčių vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-58/2012).
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc (AB) prašė apeliantams skirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas netenkina šio prašymo, nes pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti yra būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtinais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005m. balandžio 4d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Atsižvelgiant į tai, kad apskųsdami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį pareiškėjai tiesiog pasinaudojo savo CPK 42 str. 1 d. numatyta teise apskųsti teismo nutartį, banko prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai piktnaudžiavo ar piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl teisėjų kolegija banko prašymą dėl baudos apeliantams skyrimo atmeta.
Netenkinus atskirojo skundo iš apeliantų suinteresuotam asmeniui Nordea Bank Finland Plc (AB) priteistinos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Bankas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą patyrė 1 101,10 Lt išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma viršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.15 punkte rekomenduojamą maksimalų dydį už atsiliepimą į atskirąjį skundą, teisiniai santykiai byloje nėra sudėtingi, todėl priteisti visas prašomas banko atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo. Jos mažintinos iki rekomenduojamo dydžio – 500 Lt (8.15 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Suinteresuoto asmens Nordea Bank Finland Plc (AB) prašymo dėl baudos apeliantams skyrimo netenkinti.
Priteiti iš pareiškėjų G. K., a.k.(duomenys neskelbtini), ir D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų suinteresuotam asmeniui Nordea Bank Finland Plc (AB).