- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- AN2-330-574/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00913-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) 2022 m. birželio 9 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-12402-2022, kuriuo už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą V. B. skirta administracinė nuobauda – 30 Eur dydžio bauda ir 2022 m. birželio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-12700-2022, kuriuo už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, V. B. paskyrė 30 Eur dydžio baudą.
Šalies argumentai
2. V. B. dėl Institucijos nutarimų pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydama panaikinti Institucijos 2022 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12402-2022 ir 2022 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12700-2022. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi skundas atmestas iš dalies, pakeičiant Institucijos 2022 m. birželio 9 d. nutarimą.
3. Skundu Vilniaus apygardos teismui V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – jo skundus tenkinti visa apimtimi bei priteisti turėtas 725 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Skunde nurodo, kad jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Gyvenamajam namui yra priskirtas 1428 kv. m. ploto žemės sklypas, kurio dalis yra išsipirkę arba išsinuomoję gyvenamojo namo patalpų savininkai, įskaitant apeliantą. Gyvenamąjį namą ir gyvenamajam namui priklausantį žemės sklypą administruoja DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2022 m. kovo 4 d. priėmė nutarimą ir patvirtino automobilių parkavimo tvarką bei jų parkavimo schemą gyvenamojo namo kieme. Automobiliai gyvenamojo namo kieme yra statomi vadovaujantis minėta tvarka. Vienas iš gyvenamojo namo bendraturčių – negyvenamųjų patalpų savininkas V. K. pradėjo rašyti skundus dėl gyvenamojo namo kieme statomų automobilių, nurodydamas, kad pastatyti automobiliai gyvenamojo namo kieme trukdo pėsčiųjų eismui. Dėl šios priežasties pagal V. K. fiksuotas fotonuotraukas apelianto atžvilgiu buvo priimti skundžiami nutarimai, konstatuojant, kad apeliantas pastatė automobilį ant šaligatvio, tokiu būdu pažeisdamas KET 150.5 punkto reikalavimus.
3.2. Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 2 straipsnio 97 dalyje nustatyta, kad viešasis eismas – žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos (2 straipsnio 67 dalis). Automobilių kelias – visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas (2 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad vietinės reikšmės keliai skirstomi į vidaus kelius – tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kiliems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (4 straipsnio 3 dalis).
3.3. www.google.maps.com viešai skelbiamos nuotraukos, kuriose fiksuojama situacija, susijusi su gyvenamojo namo, jo kiemo, gyvenamajame mane esančių įstaigų patalpų išsidėstymu, patekimu į jas. Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, visos įstaigų, t. y. vaistinės, odontologijos klinikos, patalpos yra išorinėje gyvenamojo namo dalyje ir patekimas į šias patalpas yra numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nesinaudojant vidinio gyvenamojo namo kiemo teritorija, kurioje ir buvo statomas apelianto naudojamas automobilis. Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, vidiniame gyvenamojo namo kieme yra įrengti įėjimai į laiptines, įrengtas patekimui į gyvenamąsias patalpas, kuriomis naudojasi tik gyvenamųjų patalpų savininkai, kiemas buvo aptvertas metaliniais aptvarais. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vidinis gyvenamojo namo kiemas yra skirtas važiavimui per jį, o dalis aptvarų yra išardyta, iš pateiktų nuotraukų, o taip pat ir teismui pateiktų rašytinių įrodymų – Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2022 m. sausio 24 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą – matyti, kad būtent V. K. savavališkai nuardė minėtus aptvarus. Taigi, šios faktinės aplinkybės patvirtina apelianto skunduose išdėstytą poziciją, kad vidinis gyvenamojo namo kiemas nėra skirtas nei važiavimui, nei pėsčiųjų vaikščiojimui, šiuo kiemu naudojasi tik gyvenamojo namo gyventojai – stato vidiniame gyvenamojo namo kieme savo automobilius.
3.4. Taip pat šioje administracinio nusižengimo byloje yra dar du rašytiniai įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, kad gyvenamojo namo vidiniame kieme nėra įrengti šaligatviai. Administracinio nusižengimo byloje yra pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. atsakymas, iš kurio turinio nustatyta, kad žemės sklypų, kuriuos valdo fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise, teritorijose eismo tvarką nusistato sklypų savininkai, valdytojai. Taip pat administracinio nusižengimo byloje yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos eismo organizavimo skyriaus 2022 m. sausio 18 d. raštas Nr. A51-7514/22 (3.3.2.26-EIS), iš kurio turinio nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) g. atkarpoje nėra įrengta infrastruktūra (pėsčiųjų šaligatviai, takai ir t.t.).
3.5. Atkreiptinas teismo dėmesys į tą aplinkybę, kad išskyrus V. K. daugiau jokių pranešimų apie galimus KET pažeidimus nebuvo, nors name (duomenys neskelbtini), veikia policijos įstaiga, užtikrinanti viešąją tvarką ir saugumą. Ši faktinė aplinkybė dar kartą patvirtina, kad vidinis gyvenamojo namo kiemas naudojamas tik pačių namo gyventojų, jame pastatyti automobiliai netrukdo pėsčiųjų eismui, kas dar kartą įrodo, jog apeliantas nepažeidė KET reikalavimų.
3.6. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad neteisėtas tvoros nugriovimas suteikia teisę bet kam naudotis gyvenamojo namo kiemo teritorija. Apeliantas pateikė teismui įrodymus, kad minėtą tvorą yra nugriovęs pats V. K., kuris savivaldybės administracijos buvo įpareigotas gražinti tvorą į buvusią padėtį. Kadangi V. K. tvoros elementus paslėpė savo patalpose, bendrija kreipėsi į policiją, o pastaroji 2022 m. sausio 24 d. priėmė nutarimą (tyrimo medžiaga M-2-02-01255-21), kuriame konstatavo, jog pagal savivaldybės išaiškinimą V. K. iki savivaldybės suteikto leidimo pabaigos privalėjo atstatyti minėtą tvorą į pradinę padėtį ir ne blogesnę negu iki išmontavimo. Minėtame nutarime nustatyta, jog V. K. savavališkai tariama savo teise nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo Nr. AK-3142/42/2021 nurodytų reikalavimų, todėl padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 518 straipsnyje – savavaldžiavimas. Taigi vien aplinkybė, kad minėta tvora yra nugriauta, bet pagal savivaldybės reikalavimą nebuvo atstatyta, neleidžia teismui daryti išvados, jog kieme pėsčiųjų judėjimas niekada nebuvo ribojamas.
3.7. Teismo vertinimu, bendrijos minėtu nutarimu nustatyta automobilių parkavimo schemą nebuvo galutinė, nes juo kartu buvo priimtas sprendimas, nusprendus įrengti papildomas aikšteles, galutinę automobilių parkavimo schemą namo kieme patvirtinti namo savininkų susirinkime, o duomenų, apie tai, kad minėta schema būtų patvirtinta namo savininkų susirinkime, negauta. Tačiau teismas nevertino viso minėto bendrijos valdybos nutarimo protokolo (Nr. 3) 6 punkto turinio, o tik selektyviai vertino šio nutarimo žodžius, nes bendrijos 2022 m. kovo 4 d. valdybos nutarimo 6 punkte yra siūloma namo savininkams kooperuoti lėšas papildomoms automobilių parkavimo vietoms įrengti aikštelės dalyje ant betonuotų kiemo plytelių, panaudojant žaliosios vejos dalį tarp I ir II namo laiptinių. Nusprendus įrengti papildomas aikšteles, galutinę automobilių parkavimo schemą namo (duomenys neskelbtini), kieme patvirtinti namo savininkų susirinkime. Taigi akivaizdu, jog 2022 m. kovo 4 d. valdybos nutarimu nebuvo įrengtos jokios naujos papildomos automobilių stovėjimo aikštelės, o tik patvirtinta automobilių statymo tvarka (taisyklės) kieme. Jeigu lėšos nebus kooperuotos, papildomos aikštelės ant žaliosios vejos tarp I ir II namo laiptinių nebus įrengtos ir galutinės parkavimo schemos nebus, ir ji nebus tvirtinama susirinkime.
3.8. Tas pats pasakytina ir apie bendrijos 2022 m. rugpjūčio 9 d. skelbimą, kuriame nuo 2022 m. rugpjūčio 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. buvo siūloma balsuoti dėl galutinės automobilių parkavimo schemos namo kieme patvirtinimo. Skelbime nurodoma, kad balsavimas rengiamas vadovaujantis DNS „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos narių susirinkimo nutarimais ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. bendrijos valdybos nutarimu Nr. 6. Pastarajame valdybos nutarime siūloma namo savininkams pritarti tokiai tvarkai pagal 2022 m. kovo 4 d. bendrijos valdybos nutarimo 6 punktą, t. y. nusprendus kooperuoti lėšas papildomoms automobilių parkavimo vietoms įrengti panaudojant žaliosios vejos dalį tarp I ir II namo laiptinių, o galutinę automobilių parkavimo schemą patvirtinti namo savininkų susirinkime. Taigi šiuo atveju jokio bendrijos preliminaraus sprendimo nebuvo, o buvo sprendžiama dėl lėšų kooperavimo papildomos aikštelėms įrengti. Namo savininkai tokią schemą patvirtino. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad absoliuti dauguma (apie 85 proc. namo savininkų) tokią valią išreiškė ir naujai schemai pritarė, kartu pritardami visai kiemo naudojimo tvarkai.
3.9. Šiuo atveju susidarė ydinga teisinė situacija, kai bendrijos priimti sprendimai teismo tvarka nėra nuginčyti, todėl jie yra galiojantys, tačiau teismas nutartyje nustatė, kad bendrijos sprendimai yra negaliojantys, sukurdamas bendrijai pareigą sprendimus atšaukti arba įrodinėti jų teisėtumą, kartu sukurdamas tretiesiems asmenims teises nevykdyti priimtų bendrijos sprendimų, tuo pažeisdamas Konstitucijoje įtvirtintą teisėtų lūkesčių apsaugos principą.
Motyvuojamoji dalis
3.10. Darytina išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti vienareikšmišką ir abejonių nekeliančią išvadą, jog V. B. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
3.11. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad apeliantas veikė tyčia, su tokiomis teismo išvadomis sutikti negalima, kadangi teismo išvados yra paremtos prielaidomis, jog apeliantas žinojo, kad nutarimas yra negaliojantis ir tyčia statė automobilį, pažeisdamas KET reikalavimus. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, apeliantas automobilį statė vidiniame gyvenamojo namo kieme, vadovaujantis 2022 m. kovo 4 d. nutarimu, kuris iki šio skundo surašymo dienos nėra panaikintas ir galioja – sukelia asmenims, kurių atžvilgiu jis buvo priimtas, teises ir pareigas. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, dar 2022 m. sausio 18 d. pranešimu Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo, jog (duomenys neskelbtini) g. atkarpoje nėra įrengta infrastruktūra (pėsčiųjų šaligatviai, takai ir t.t.), ko pasėkoje gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vidinis kiemas nebuvo laikomas keliu ar šaligatviu, o gyvenamojo namo bendrija priėmė nutarimą statyti automobilius visame kieme pagal sudarytą schemą. Taigi, akivaizdu, kad apeliantas nesuvokė, kad, statydamas automobilį kieme, jis gali pažeisti KET reikalavimus, todėl ir tyčios apelianto veiksmuose nebuvo ir negalėjo būti.
3.12. Teismui panaikinus skundžiamą nutartį, apeliantui turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė pirmosios instancijos teisme – 325 Eur ir apeliacinės instancijos teisme – 400 Eur, viso – 725 Eur.
4. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo netenkinti pareiškėjo skundo ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį nepakeistą, kadangi tam nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
4.1. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie teismui nebūtų buvę žinomi ir kurie nebūtų aptarti skundžiamame nutarime, bei kurie leistų nors kiek suabejoti Vilniaus miesto apylinkės teismo išvadomis. Tenkinti pareiškėjo skundą ir keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Skundas tenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį byloje Nr. II-682-1170/2022 ir priimti naują nutarimą – jo skundus tenkinti visa apimtimi. Nurodo, jog Institucija ir pirmosios instancijos teismas jo veiksmus neteisingai įvertino kaip KET pažeidimus, kadangi jis automobilį statė tvarkingai, vadovaudamasis minimą teritoriją administruojančios Bendrijos sprendimu nustatyta transporto priemonių parkavimo tvarka.
7. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, jog V. B. Institucijos nutarimais yra nubaustas už tai, kad jis, 2022 m. kovo 24 d., 9.04 val., (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko transporto priemonę ant pėsčiųjų tako, kai trukdė praeiti pėstiesiems – paliko stovėti transporto priemonę ant praėjimo, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – Kelių eismo taisyklės), aktualios redakcijos 150.6 punkto reikalavimus ir už tai, kad jis 2022 m. kovo 21 d., 8.34 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį užvažiavo, sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę ant šaligatvio, kur nėra tokį stovėjimo būdą, nurodančio kelio ženklo, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių aktualios redakcijos 150.5 punkto reikalavimus. Nutarimais Nr. 10-ANR_N-12402-2022 ir 10-ANR_N-12700-2022 apelianto pažeidimai kvalifikuoti kaip ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai, už padarytus nusižengimus paskirtos 30 eurų dydžio baudos.
8. Pirmosios instancijos teismas atmetė V. B. skundą, pakeisdamas Institucijos 2022 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12402-2022 dalyje, nurodant, kad V. B., vairuodamas automobilį užvažiavo, sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę ant šaligatvio, kur nėra tokį stovėjimo būdą nurodančio kelio ženklo, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150.5 punktą. Teismas konstatavo, jog automobilis buvo pastatytas ne ant pėsčiųjų tako, o ant šaligatvio.
9. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, sprendžia, kad V. B. veiksmuose nepagrįstai nustatytos ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtys, neteisingai nustatytos bei įvertintos faktinės aplinkybės ir netinkamai aiškintos bei taikytos teisės normos.
10. ANK 417 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas sustojo ir stovėjo vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojo ir stovėjo nesilaikydamas kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose. KET 150.5 punkte nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Žemesnės instancijos teismas
11. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 97 dalyje nustatyta, kad viešasis eismas – žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 dalyje nurodyta, kad šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Kelių eismo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas.
12. Šias įstatymų normas taikė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau neteisingai konstatavo, jog daugiabučio namo kiemo teritorija yra kelias. Įvardytuose teisės aktuose yra pateiktos dvi sąvokos, nurodančios, kad kelias yra skirtas eismui – transporto priemonių ir pėsčiųjų judėjimui. Šiuo atveju daugiabučio namo uždara teritorija, skirta statyti automobilius, eismui naudojama tik tiek, kiek yra reikalinga nuvažiuoti iki parkavimosi vietos. Iš apibrėžimo taip pat matyti, kas yra kelio elementai, jie yra įvardyti, tačiau automobilių parkavimosi zonos nei vienoje iš sąvokų neįvardytos kaip kelias. Kadangi šaligatvis taip pat yra kelio dalis šalia kelio, o automobilių parkavimosi zona, namo uždaras daugiabučio namo kiemas negali būti laikomas keliu, tai trinkelės išklotos prie namo sienos, negali būti laikomos kelio dalimi – šaligatviu. Aplinkybę, kad kieme nėra įrengtas šaligatvis, patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos eismo organizavimo skyriaus 2022 m. sausio 18 d. raštas Nr. A51-7514/22 (3.3.2.26-EIS), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) g. atkarpoje nėra įrengta infrastruktūra (pėsčiųjų šaligatviai, takai ir t.t.). Nors apylinkės teismas namo kiemą priskyrė vidaus kelio teritorijai, su tuo sutikti aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nurodo, jog vidaus keliai, yra fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai: miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams. Pastebėtina, jog kiemų keliai nurodyti įstatyme yra prilyginami miškų ir nacionalinių parkų keliams, todėl turėtų būti laikomi keliais ne visais atvejais, o tik tais, kai tuo pačiu keliu galima patekti į kelis atskirus kiemus, kai yra pravažiuojama pro bent vieną namą, o ne įvažiuojant į uždarą teritoriją, kurioje yra vienas kiemas skirtas vieno pastato gyventojų automobilių parkavimui.
13. Taigi sutiktina su apelianto skunde nurodomais argumentais, jog teismas neteisingai sprendė, jog teritorija, kurioje buvo pastatytas automobilis, yra viešo naudojimo. Apeliantas byloje yra pateikęs duomenis, patvirtinančius, jog jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), yra priskirtas 1428 kv. m. ploto žemės sklypas, kurio dalis yra išsipirkę arba išsinuomoję gyvenamojo namo patalpų savininkai, įskaitant apeliantą. Išanalizavus byloje pateiktas nuotraukas, sulyginus jas su „Google Maps“ vaizdais, akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) esančio namo aikštelė buvo aptverta, o įvažiavimas kontroliuojamas kelio užtvaru. Nors kelio užtvaras fiziškai riboja tik transporto priemonių patekimą į teritoriją, tai, jog teritorija aktyviai naudojasi lankytojai, o būtent – odontologijos klinikoje, vaistinėje bei policijos įstaigoje besilankantys asmenys, negali būti argumentu pagrindžiančiu ginčijamų administracinių nusižengimų padarymą. Kaip teisingai pastebi apeliantas, visos minėtos įstaigos yra įsikūrusios kitoje pastato pusėje, nei yra namo gyventojų automobiliams statyti skirta aikštelė, todėl asmenims būtinybės eiti pro aptariamą teritoriją nėra, juolab kad įėjimų į minėtas įstaigas pusėje yra įrengtas platus šaligatvis skirtas pėsčiųjų eismui. Pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas aktyvų teritorijos naudojimą, netgi remiasi faktu, kad teritorija šiuo metu nėra uždara – dalis tvoros yra išardyta. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog toks išardymas oficialiai yra laikomas savavališku veiksmu ir negali būti toleruojamas teismo, kaip jo kaltę pagrindžiantis veiksnys, vadovaujantis bendruoju teisės principu, iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex injuria non oritur jus).
14. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino 2022 m. kovo 4 d. bendrijos nutarimo galiojimo aspektą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog 2022 m. kovo 4 d. valdybos nutarimo 6 punkte yra siūloma namo savininkams kooperuoti lėšas papildomoms automobilių parkavimo vietoms įrengti aikštelės dalyje ant betonuotų kiemo plytelių, panaudojant žaliosios vejos dalį tarp I ir II namo laiptinių, o nusprendus įrengti papildomas aikšteles, galutinę automobilių parkavimo schemą namo (duomenys neskelbtini), kieme patvirtinti namo savininkų susirinkime. 2022 m. kovo 4 d. valdybos nutarimu nebuvo įrengtos jokios naujos papildomos automobilių stovėjimo aikštelės, o tik patvirtinta automobilių statymo tvarka (taisyklės) kieme. Jeigu lėšos nebus kooperuotos, papildomos aikštelės ant žaliosios vejos tarp I ir II namo laiptinių nebus įrengtos ir galutinės parkavimo schemos nebus, ir ji nebus tvirtinama susirinkime. 2022 m. rugpjūčio 9 d. skelbime, kuriame nuo 2022 m. rugpjūčio 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. buvo siūloma balsuoti dėl galutinės automobilių parkavimo schemos namo kieme patvirtinimo, nurodoma, kad balsavimas rengiamas vadovaujantis DNS „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos narių susirinkimo nutarimais ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. bendrijos valdybos nutarimu Nr. 6. Pastarajame valdybos nutarime siūloma namo savininkams pritarti tokiai tvarkai pagal 2022 m. kovo 4 d. bendrijos valdybos nutarimo 6 punktą, t. y. nusprendus kooperuoti lėšas papildomoms automobilių parkavimo vietoms įrengti panaudojant žaliosios vejos dalį tarp I ir II namo laiptinių, o galutinę automobilių parkavimo schemą patvirtinti namo savininkų susirinkime. Atkreipiamas dėmesys, kad 2020 m. spalio 12 d. bendrijos narių susirinkimas klausimą dėl žemės sklypo matavimo, sužymėjimo, formavimo ir kitus darbus pavedė bendrijos valdybai. Taigi bendrijos valdyba turėjo visus įgaliojimus veikti dėl namo kiemo naudojimo tvarkos (taisyklių) nustatymo. Šiuo klausimu priimtus sprendimus bendrija yra išviešinusi DNSB įstatymo ir jos įstatuose nustatyta tvarka.
15. Darytina išvada, jog gyventojai tokią tvarką priėmė, ja vadovavosi ir naudojosi. Kad gyventojai sutiko su tokia tvarka, patvirtina ir byloje pateikti duomenys apie nutrauktas administracinių nusižengimų teisenas kitų asmenų atžvilgiu, „Google maps“ vaizdai, kuriuose matomas panašus automobilio statymo būdas (ant betoninių trinkelių). Kad trinkelės neatlieka šaligatvio funkcijų, ir kad ant jų leidžiama parkuoti automobilius, patvirtina ir kiti 2022 m. kovo 4 d. Bendrijos nutarimo punktai, kuriais leidžiama parkuoti automobilius prie įėjimo į patalpą Nr. 20, įvažiuojamojoje dalyje į kiemą, aikštelės dalyje ant betonuotų trinkelių (2-4 punktai). 5 punkte taip pat nurodyta, kad siekiant išvengti automobilių padangų pažeidimų (aštriai nuskeltose kiemo betono plytelių vietose) nutarta įrengti papildomą nuovažą automobiliams parkuoti ant aikštelės su betono plytelėmis. Šis punktas taip pat akivaizdžiai parodo, jog betono plytelės nėra skirtos išskirtinai pėsčiųjų eismui, ir netgi priešingai, nutarta dar labiau pritaikyti pastarąsias automobilių statymo galimybei. Kad tokia nustatyta parkavimosi tvarka tenkina daugiabučio gyventojus, kaip teisingai pastebi apeliantas, parodo ne tik tai, kad ir kiti parkuojasi pagal nustatytą tvarką. Pastebėtina, jog pranešėjo argumentas, kad pastarasis nebuvo supažindintas su nustatyta parkavimosi tvarka, neturi įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. V. B. teismo posėdyje nurodė, jog Bendrijos valdybos pranešimai ir nutarimai yra skelbiami viešai, susirinkimai taip pat yra vieši, todėl laikytina, jog pareiškėjas pats pakankamai nesidomėjo bendrijoje nustatytomis tvarkomis, ir, kaip pats nurodė teismo posėdyje, nebendravo su kitais namo gyventojais.
16. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog V. B. yra kaltas dėl administracinių nusižengimų padarymo, konkrečios jo kaltės formos nenurodė. Teismas konstatavo, jog jis suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, kas rodytų, jog asmuo veikė tiesiogine tyčia. Tuo tarpu teismo dėstomi argumentai leidžia manyti, jog administraciniai nusižengimai padaryti dėl nerūpestingumo (jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti ANK 9 straipsnio ). Apylinkės teismas nurodė, V. B. turi teisę vairuoti, todėl privalo žinoti Kelių eismo taisykles ir jomis vadovautis, jis žinojo, kokios KET galioja teritorijoje, esančioje šalia namo, ir pats būdamas Bendrijos nariu suvokė, jog 2022 m. kovo 4 d. nutarimas nėra galutinis. Vis dėl to aukštesnysis teismas sutinka su apelianto argumentais, jog apeliantas negalėjo ir neturėjo numatyti, jog automobilį statydamas vidiniame gyvenamojo namo kieme, vadovaudamasis 2022 m. kovo 4 d. nutarimu, kurio priėmime pats dalyvavo ir kuris nėra panaikintas, todėl galioja (sukelia asmenims, kurių atžvilgiu jis buvo priimtas, teises ir pareigas), daro KET pažeidimus. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vidinis kiemas nebuvo laikomas keliu ar šaligatviu, o gyvenamojo namo bendrija priėmė nutarimą statyti automobilius visame kieme pagal sudarytą schemą.
17. Atkreipiamas dėmesys, jog pagal 2022 m. kovo 4 d. bendrijos nustatytą parkavimosi tvarką, automobiliai turi būti pastatyti taip, kad netrukdytų praeiti ar pravažiuoti, nėra nurodytų konkrečių atstumų, kurių turi būti laikomasi. Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog automobilis pastatytas taip, kad tarp jo ir sienos būtų galima praeiti pėstiesiems, nesimato, jog būtų užstatytos durys, skirtos patekimui į patalpas.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesant V. B. veiksmuose administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėties, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-12402-2022 ir 2022 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-12700-2022 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartis, kuria minėti nutarimai palikti nepakeisti (neskaitant vienos neesminės aplinkybės), negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl naikinami, o administracinio nusižengimo teisena V. B. atžvilgiu nutrauktina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti V. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas – 725 Eur, iš kurių 325 Eur išlaidų advokatui, patirti pirmosios instancijos teisme ir 400 Eur – apeliacinės instancijos teisme.
20. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl išlaidų advokatui atlyginimo asmeniui, nepadariusiam teisės pažeidimo“ nutarė: 1) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo šiuo aspektu dar nėra nustatęs, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatuota, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021). Taigi, teismui konstatavus, jog asmuo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir nubaustas nepagrįstai, toks asmuo turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą. Šios nuostatos taikytinos ir apeliacinėje instancijoje.
21. Apygardos teismas šioje byloje vadovaujasi minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu ir formuojama kasacinio teismo praktika ir sprendžia, kad klausimas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti išspręstas. Taip pat vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomendacijomis, nurodyti maksimalūs priteistini dydžiai nebuvo viršyti – rekomendacijų 8.19 punkte nurodomas koeficientas už klientų atstovavimo teisme valandą yra 0,1, todėl maksimali valandinė atstovavimo suma yra 179,9 eurų (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1799 x 0,1). Įvertinus bylos apimtį, vykusio teismo proceso eigą, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimus: 2022 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12402-2022 ir 2022 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12700-2022 ir administracinių nusižengimų teisenas V. B. atžvilgiu nutraukti.
Patenkinti prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. B. naudai iš valstybės priteisti 725 Eur advokato išlaidoms atlyginti.