- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-22
- Bylos Nr.
- 1-571-805/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- D. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.20.5.1Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje (BK 235 str. 1 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, (duomenys neskelbtini) mokinė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji D. S. 2019 m. vasario 19 d. teisiamojo posėdžio metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-100-1023/2019 dėl mažametei A. S. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų salėje, esančioje J. Brundzos g. 12, Prienuose, apklausiama kaip liudytoja, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, siekdama padėti A. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nurodydama, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. liudytojo apklausos metu melagingai liudijo ikiteisminiame tyrime, nes pati įvykio nematė, davė žinomai melagingus parodymus, t. y. kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 2 dalyje.
Įtariamąja apklausta D. S. visiškai pripažino padariusi jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė (b. l. 35-36), kad 2018 m. rugpjūčio 4 d. jos seseriai A. S. buvo sužalota koja, todėl apie sesers sužalojimo žinomas aplinkybes ji davė parodymus tyrėjai. Tuomet apklausos metu tyrėjai sakė, kad 2018 metais, tikslios datos ir laiko neprisimena, ji kartu su tėvu A. S., seserimi A. S. ir A. L. netoli namų grėbė šieną. Grėbiant šieną, sesuo su A. L. apsižodžiavo necenzūriniais žodžiais ir, A. L. sėdint ant vežimo šono, A. S. pribėgusi išstūmė jį iš vežimo, dėl ko šis nukrito prie vežimo. Tada A. L. atsistojo ir pradėjęs rėkti metė į seserį šakes, tačiau ji nelabai gerai matė į kurią pusę, nes stovėjo už vežimo, o sesuo netoli A. L., t. y. kitoje vežimo pusėje. Sesuo pradėjo verkti. Nuėjusi prie sesers pamatė, kad jai iš kairės kojos bėga kraujas. 2019 m. vasario 19 d. buvo apklausiama Prienų teisme dėl šio įvykio, prieš tai buvo pasirašytinai supažindinta ir įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Teisme pasakė, kad buvo ne taip, kaip tyrėjai sakė apklausos metu. Teisme nurodė, kad iš tiesų nieko nematė apie šakes, kad metė, nes buvo palindusi po kalniuku ir nieko nematė. Pripažįsta 2019 m. vasario 19 d. teisme davusi melagingus parodymus, kadangi siekė A. L. padėti, dėl to gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jos visiško prisipažinimo, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:
2019 m. kovo 5 d. Alytaus apylinkės teismo nutartis (b. l. 2), kurioje nurodyta, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojos D. S., įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, 2019 m. vasario 19 d. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus vertina kaip žinomai melagingus, duotus siekiant suklaidinti teismą, kadangi jie priešingi surinktų įrodymų visumai;
pasižadėjimo kopija (b. l. 11), iš kurios matyti, jog D. S. įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą;
2019 m. vasario 19 d. teisiamojo posėdžio protokolas (b. l. 12-22), kuriame užfiksuoti D. S. duoti parodymai, kuomet ji pripažino, kad, duodama parodymus tyrėjai, sumelavo, nurodė, kad teisiamajame posėdyje duoti jos parodymai yra teisingi. Teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ėjo grėbti šieno, tačiau jis buvo sugrėbtas, todėl ėjo namo. Ji buvo palindusi po kalniuku, kai išgirdo kai A. S. užrėkė. Daugiau nieko nematė. Sesės paklausė kas atsitiko, tai ši jai pasakė, kad įsidūrė į koją ir su kita sese nuėjo pas kaimynę. Pas A. L. taip pat klausė kas atsitiko, jai pasakė, kad sesuo pati įsidūrė. Pati to nematė, nematė kaip buvo mestos šakės. Teisė, kad pamelavo tyrėjai apie šakes, kad metė, prie vežimo nestovėjo, buvo palindusi po kalniuku ir nieko nematė.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra alternatyvūs: melagingo skundo, pareiškimo, pranešimo pateikimas arba melagingų parodymų davimas, arba melagingos išvados pateikimas, arba melagingas vertimas. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi, dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad kaltinamosios D. S. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, kaltinamoji duodama žinomai melagingus parodymus veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už D. S. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 40). Kaltinamoji D. S. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jai paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 40).
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamoji padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamosios D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji praeityje neteista (b. l. 31), administracine tvarka nebausta (b. l. 30), niekur nedirba (b. l. 28), Užimtumo tarnyboje neregistruota (b. l. 29), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašyta (b. l. 26). Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamosios amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, D. S. skirtina BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kuri teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį ir darytų kaltinamajai teigiamą įtaką daugiau nenusikalsti.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė jai mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajai D. S., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 38-39).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. S. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir paskirti6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. paskirti galutinę 4(keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.
D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti kaltinamajam D. S. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajai D. S. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajai D. S. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
D. S. išaiškinti, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.