Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. L. (toliau – ir kaltinamasis) kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė (t. 1, b. l. 149 – 151), kad nukentėjusioji pati bėgdama susižeidė į ant sugrėbto šieno volo gulėjusias jo numestas šakes, jis į ją šakių nemetė. Paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 4 d. apie 15 val. jis nuėjo pas A. S.. Nuo 15.00 val. iki 16.30 val. kalbėjosi su S.. Šis jo paprašė padėti parvežti šieną iš jo ganyklos. Praėjo laiko kol A. S. parsivedė arklį, jį pagirdė, pakinkė, užtruko apie 30 min. Jis, A. S. ir A. S. kinkytu arkliu vežimu nuvažiavo į ganyklą, esančią netoli namų, (duomenys neskelbtini), ir jis krovė šieną. A. S. buvo ant vežimo, o jis jam krovė, pats nebuvo užlipęs ant vežimo. Šieno vežimo metu mergaitė pievoje pagrebodavo šieną. Truputį įkrovęs šieno į vežimą, jis paprašė A. S. nueiti pas kaimynę atnešti degtukų. Ši atsakė jam, kad neneš, kad jis nerūkytų, nes dar uždegs šieną. Dėl to, kad nesutiko atnešti degtukų tarp jo ir mergaitės konflikto nebuvo, ant jos nepyko. Jis krovė šieną į eilę sugreboto šieno voliuko, A. stovėjo jam už nugaros, iš kairės pusės, jis pats buvo iš dešinės vežimo pusės. Sukrovęs apie 5 – 6 metrus šieno į vežimą, stovėdamas prie vežimo, A. būnant jam už nugaros, o A. S. būnant vežime, jis metė šakes į priekį, į sugrebotą šieno ritinį, kurį turėjo krauti į vežimą, kad nereikėtų jam du kartus eiti. Jo mestos šakės ne įsmigo į žemę, o nugriuvo ant to šieno voliuko. Jos ant to voliuko buvo nukritę bei pakilę nuo žemės apie 30 centimetrų. Jos gulėjo šonu, smaigaliais į viršų. Šakių virbai buvo ant šieno. Ant tos krūvos matėsi šakių kotas, o pačių nagų nelabai matėsi. Jis nematė, kaip šakės gulėjo nukritę, kai jas numetė, vėliau tik, kai ji buvo prie šakių, jas matė. Šakės turbūt buvo iš 3 strypų. Metalinė šakių dalis šiek tiek lenkta. Šakės šiek tiek lenktos, strypai lygūs. Tuomet pavedė arklį į priekį, kad liktų šieno gale, šakės atsidūrė už vežimo. Kuomet jis pavedė arklį į priekį, ten, kur buvo numetęs šakes, A. S. ėjo iš paskos. Kai pavedė arklį, tai ji buvo gale vežimo. A. S. pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, todėl jis šią juokais pagąsdino, kad pavys. Ji pasakė jam kelis žodžius, jis į ją atsisuko ir pradėjo ją vytis. Ten buvo galas vežimo, tas šienas ir ji per tą kraštą voliuko, kur gulėjo numestos šakės, bėgo. Šakės stovėjo netoli jų. Jis šią pasivijo, kadangi ji pradėjo jį keikti. Ją pagąsdindamas vijosi, paskui ją ėjo, ši bėgo priekiu per sugrėbto šieno voliuką ir bebėgdama koja pataikė ir įsidūrė į ant šieno nuvirtusių šakių smaigą – kėlė vieną koją, kėlė kitą koją, koja kabino šakių smaigą. Ji ne užšoko ant šakių, bet įsidūrė į šakes bebėgdama. Ji įsidūrė žemiau kelių, į kairės kojos šoną, vidinę blauzdą, matėsi šakių įdūrimo duobukė. Mergaitei nereikėjo šakių iš kojos išsitraukti ranka. Ji įsidūrusi riktelėjo, daugiau niekur nebėgo, ten ir sustojo, atsitūpė. Jis pats buvo netoliese jos, atėjo ir paklausė, kas buvo. Ši jam pasakė: „Kam numetei šakes, įsidūriau į koją“. Ji jam parodė koją ir pro kelnes matėsi prasisunkęs kraujas, kuris šiek tiek varvėjo. Buvo įdurta, o ne nubrozdinta. Mergaitė įsidūrė apie 17.30 val. Įvykio metu buvo šviesu. Jeigu būtų pastebėjusi šakes, tai būtų nebėgusi. Pastovėjo ir nuėjo, tačiau nematė, ar namo, ar pas kaimynę. Jis jos klausė, tačiau ši pasakė, kad pareis namo. Jo kaltė, kad jis numetė šakes ir ją užsivijo. Jis ją užsivijo pagąsdindamas. Kai mergaitė bėgo nuo jo, S. buvo ant vežimo, o šieno ritinys buvo dešinėje pusėje. Dar buvo A. S. ir D. S., kuri buvo už kalniuko. Ar mergaitė bėgo nuo jo išsigandusi, tai jis jos nevaikė ir nekoliojo. Gal Albinas matė, kaip ji įsidūrė, daugiau prie jo nieko nebuvo. Kita moteris, kuri ten dirbo, buvo nuėjusi toli, už kalno. Tą dieną jis pats buvo blaivus. Atstumas nuo tos vietos, kur vežimas stovėjo, iki sodo yra apie 300 metrų. Jis baigė krauti šieną ir jį parvežė pas A. S. į namus. Ten šieną iškrovė, A. S. nuvedė arklį, jis pats nuėjo į kambarį, kur jo V. S. paklausė, kam jis įdūrė į koją. Jis atsakė, kad neįdūrė, ji pati įsidūrė. Po įvykio nekalbėjo su nukentėjusiąja. Tą pačią dieną matė mergaitę namuose, kai grįžo iškrovę šieną. Kalbėjosi su ja. Žiūrėjo jos sužalojimą, nes matė, kai V. S. aprišinėjo jai koją. Su mergaite nebendravo. Ši jam nieko nesakė ir jis pats jai nesakė. Gal namo grįžusi pasakė mamai, kad jis metė ir jai įdūrė, o ne pati įsidūrė, jog negautų barti. Pas Sebeikus gyvena jo dukros, tarpusavio santykiai su S. šeima normalūs.

Nors kaltinamasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino visiškai, tačiau jo kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra įrodyta pilnai kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji nepilnametė A. S. (toliau – ir nukentėjusioji), apklausta ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė (t. 1, b. l. 34 – 35), kad A. L. buvo girtas, atvažiavo pas juos. Išlipo iš vežimo, prašė jos nueiti pas kaimynę degtukų. Ji nėjo ir jis jai paleido į koją šakes. Sakė, jeigu kažkam pasakys, tai ją užmuš. Gal jos sesė D. matė šį įvykį. Nenorėjo eiti namo. Paėjo į pievą, jis buvo prie šieno vežimo ir paleido į ją šakes. Ji jį išstūmė iš vežimo, jis kėlėsi. Paėjo nuo vežimo, nusisuko nugara. Ji paėjo nuo jo du-tris žingsnius, užsisuko, tupėjo. Jis metė šakes ir šakėmis pataikė į blauzdą. Įsmigo šakės ir nukrito. Norėjo eiti namo, jis neleido, pradėjo stumdyti, pasakė, kad jei kam pasakys, tai užmuš. Kraujas bėgo. Nuėjo pas kaimynę Z. B., ji užpylė peroksidu, pravalė žaizdą. Jis ir anksčiau yra ją mušęs, jos sesę, o savo vaikus pabara, bet nemuša. Ją muša, jei atsikalba. Muša ranka. Metė šakes tiesiai į ją, kai nenešė degtukų. Suprato, kad į ją taiko šakes. Jis pagrasino, sakydamas, kad mes šakes, ir pajuto skausmą. Jis buvo išgriuvęs iš vežimo, nugriuvęs. Atsistojo, ji paėjo toliau nuo vežimo. Jis gulėdamas sakė, kad mes į ją šakes. Buvo toliau nuo vežimo ir metė. Nematė jo pakėlusio šakes. Šakės buvo į kūgelį įsmeigtos. Kai pataikė šakėmis, jai suskaudo ir iš karto koja ištino, bėgo kraujas iš abiejų pusių, iš vienos pusės labai smarkiai bėgo kraujas. Jis buvo girtas, matėsi iš veido, kad girtas ir kažkaip ėjo siūbuodamas.

Nukentėjusiosios nepilnametės A. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo ir garso įrašas užfiksuotas kompaktiniame diske (t. 1, b. l. 36).

Nukentėjusiosios nepilnametės A. S. atstovė pagal įstatymą V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. 1, b. l. 153 – 154), kad viskas buvo šiais metais rugpjūčio 4 d. vakare, apie 18.00 val. Jos vyras, A. ir L. išvažiavo šieno parvežti, D. nuėjo pėsčiomis, o ji liko namuose. Tą dieną iš tų asmenų niekas nebuvo vartoję alkoholio. Vyrai gal ir išgėrė alaus butelį, tačiau ji nematė. Neužilgo grįžo A., kuri pasakė, kad jai į koją įdūrė A. L.. Mergaitė truputį verkė, sakė, kad skauda. Paklausta, kaip įdūrė, pasakė, kad nežino kaip. Mergaitė sakė, kad A. metė į ją šakes, turbūt tyčia metė. Jai buvo sunku patikėti dukros žodžiais. Grįžusi dukra šlubčiojo. Dukra buvo su maikute ir tamprėmis iki kulkšnies. Tamprėse, ten kur buvo sužalota koja, buvo lyg akys išėję. Dukra nepasakojo, dėl ko įvyko įdūR.s. Ji nepasakojo, kad konfliktavo su L.. Sakė, kad L. prašė parnešti degtukų. Sakė, kad nėjo parnešti degtukų, jis sukrovė voliuką šieno, numetė šakes ir ją užsivijo ir ji bėgo. Vėliau nurodė, kad mergaitė tą dieną, kai grįžo sužalota, sakė, kad šakes metė į ją, o ji jai pasakė, kad negali būti jog piktybiškai. Vėliau į gynybos klausimus atsakė, kad mergaitė nesakė, jog metė į ją ar link jos. Į prokurorės klausimus nurodė, jog mergaitė sakė, jog šakes A. metė į ją. Ji pati pažiūrėjo ir matė, kad blauzdoje pradurta. Buvo pradurta kairės blauzdos išorinė dalis. Jai nuvalė, bet neturėjo medikamentų, todėl kita mergaitė R. nuvedė pas kaimynę, kuri sutvarstė. Tą vakarą, kai L. grįžo, ji paklausė, kam šis įdūrė į koją. A. L. pasakė, kad neįdūrė, o ji pati užbėgo ant numestų šakių. Tą vakarą S. sakė, kad nieko nematė ir D. sakė, kad nieko nematė. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas M. B., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas, teisiamojo posėdžio metu parodė (t. 1, b. l. 152 – 153), kad jis A. L. nepažįsta, atliko savo tarnybines funkcijas. Šių metų vasarą, tikslios datos nepamena, gavę pranešimą apie mažamečio galimą sužalojimą, nuvyko į įvykio vietą. Aiškinantis įvykio aplinkybes, kalbant su nukentėjusios mažametės tėvu, jis nurodė, kad dirbant lauko darbus L. netyčia šakėmis sužalojo mažametei koją. Su mama kalbant jos istorija buvo panaši. Mažametės paklausus, kaip ji mano, ar L. tyčia ją sužalojo, ar ne, mažametė nurodė, kad tyčia – mesdamas. Tuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyR.s. Nepamena, ką sakė L.. Mažametės sužalojimų neapžiūrėjo. Jis įtarė, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi mergaitė pasakė, jog ji buvo sužalota tyčia, o ne dėl neatsargumo.

Ekspertas S. J. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. 1, b. l. 167 – 170), kad pati nukentėjusioji buvo atvykusi pas jį 2018 m. rugpjūčio 13 d., 11 val. 15 min., lydima motinos V. S.. Sužalojimas buvo kairėje blauzdoje, blauzdos viduriniame trečdalyje, išorinio ir užpakalinio paviršių riboje. Tai buvo išorinė blauzdos dalis, išorinis paviršius pereinant į užpakalinį, viduriniame trečdalyje. Šiuo atveju sužalojimo aukščio nuo padų nematavo, nes toks matavimas taikomas kada būna pjautiniai sužalojimai, kada būna sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju nebuvo matuota, tačiau tai buvo ne 5 cm nuo pado, o šiek tiek aukščiau, apie 15 – 20 cm. Konkrečiai į klausimą, ar mergaitė bėgdama galėjo įsidurti į šakes, ar šakės buvo į ją mestos, t. y. ar tai trauminis poveikis smūgiuojant, ar tai trauminis poveikis atsitrenkiant į smailą strypo pavidalo daiktą, atsakyti negali, nes šiuo atveju nėra objektyvių duomenų, leidžiančių kategoriškai pasisakyti už kurį nors sužalojimo padarymo būdą. Prabėgant, tai būtų dinaminis kontaktas ir būtų rėžis arba pailgos formos, padarant žaizdą ir pažeidžiant ne tik paviršinį odos sluoksnį, bet odą ir poodyje arba tik odos nubrozdinimas toje vietoje. Šiuo atveju buvo 1 cm iš 0,8 cm standus iškilus šašas, praėjus po įvykio 9 paroms. Jei tai būtų tik nubrozdinimas, tai per tiek laiko šašelis būtų nubyrėjęs ir sužalojimo vietoje būtų rožinės spalvos odos lopelis, fragmentais padengtas šašeliu. Šiuo atveju buvo tvirtas šašas, šiek tiek pakilę kraštai, jau gijimo procese. Pagal šašo pobūdį galima spręsti, kad ne tik paviršinis sluoksnis, bet ir gilesni odos sluoksniai ir poodis. Šiuo atveju negalima nustatyti, kokio gilumo buvo įdūR.s. Kiek tai gilu galbūt būtų detaliau aprašyta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje. Deja šių duomenų neturėjo, o kada žiūri šeimos gydytojas, jis nurodo, kad buvo kviesta greitoji medicinos pagalba po įvykio. Kadangi šlubavimas būna dėl skausmo, kurį kiekvienas skirtingai jaučiame, todėl mergaitė galėjo ir šlubuoti, ir ne. Šiuo atveju trauminis poveikis statmenai anatominei sričiai, o ne liestinis. Kalbant apie dinaminį poveikį traumuojančio daikto anatominės srities atžvilgiu, tai tokiu atveju būtų visai kita forma, jeigu būtų padaroma žaizda. Tai būtų pailgos formos arba toje vietoje labiau tikėtina odos nubrozdinimas, pailgos formos, linijinis, juostinis. Jeigu metama ir jeigu traumuojantis daiktas ar įrankis veikia statmenai anatominei sričiai, tai nėra jokio dinaminio poveikio, t. y. smigo ir įsmigo. Trauminio poveikio momentu koks yra kampas tarp traumuojamos anatominės srities ir traumuojančio daikto, nuo to priklauso sužalojimo pobūdis. Praslydimo nemato.

Liudytoja Z. B. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. 1, b. l. 170), kad jos su A. L. nesieja jokie ryšiai. Įvykis buvo 2018 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, kai abi seserys R. su A. atėjo pas juos, A. iš blauzdos labai bėgo kraujas. Paklausė, kas atsitiko. Pasakė, kad siuntė degtukų, bet ji nėjo, todėl į ją metė šakes ir pataikė į koją. Jai jos abi papasakojo ir tiek viena, tiek kita patvirtino, kad šakes metė A. L., kad nėjo pas juos degtukų skolintis. Nurodė, kad šakes metė iš piktumo, įsiutęs, tyčia, būdamas girtas. Sužalojimai atitiko, kad galėjo būti sužalota šakėmis, nes jos sakė, kad vežė šieną. Kraujas iš žaizdos bėgo apie 30 min. Tą žaizdą sutvarkė, kitą dieną A. nepaėjo, jai labai skaudėjo.

Liudytoja A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. 1, b. l. 171), kad ji yra socialinė darbuotoja, dirbanti su A. L. ir D. S. šeima. Jis yra D. S. dviejų mergaičių tėvas ir jos sugyventinis, nors toje šeimoje jis retai būna. Ji pati lankėsi šeimoje rugpjūčio 10 d. Ten būnant ir bendraujant su mergaitėmis R. ir A., jos tėvai apie įvykį nieko nesakė, tačiau R. netyčia prasitarė paklausti, kas yra A. kojai. Ji paklausė ir ši pasakė, kad yra žaizda, jai netyčia įdūrė su šakėmis. Jos sakė, kad vežant šieną susikivirčijo ir metė šakes bei jai pataikė į koją. R. ir A. abi sakė, kad A. vežė šieną, metė šakes ir pataikė į koją. R. teigė, kad tyčia metė. A. taip pat sakė, kad kažko A. prašė atnešti, ji nepakluso ir jis metė šakes. Apie tą įvykį ji pranešė policijai, greitajai pagalbai ir vaiko teisėms. Ji nematė mergaitės sužalojimų. Šeima stokoja socialinių įgūdžių, kurie pasireiškia netinkama vaikų priežiūra, piktnaudžiavimu alkoholiu. A. pastebimas neblaivus, nesilaiko duoto žodžio, sako, kad šeimai nuneša maisto, tačiau, kaip jis teigia, mergaitėms nuneša tik saldumynų ir pampersų. Tai netinkamas rūpestis. Ji tą įvykio dieną nematė ar L. buvo neblaivus, tačiau mergaitė R. apie tai buvo užsiminus.

Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė (t.1, b. l. 172), kad A. L. yra būsimas žentas, dukros D. S. sužadėtinis. 2018 m. vasaros pabaigoje, neprisimena, kada tiksliai, vežimu vežė šieną, A. L. paprašė padėti pakrauti, šieną parsivežė, daugiau nieko nematė. Šieną vežė su A. L.. Dar buvo dukra A.. Daugiau mergaičių nebuvo. Tik viena A. padėjo. Jis pats buvo vežime, o A. L. jam padavinėjo šieną. A. šiek tiek pagrebojo grėbliu. D. tikrai nebuvo. Jis pats nematė, kaip ten buvo. Jis pats buvo neišgėręs. L. gal buvo truputį išgėręs, tačiau negali pasakyti, tą dieną kartu negėrė. Jokių pokalbių tarp A. ir L. negirdėjo. Apie degtukus, kad liepė atnešti, jis nieko negirdėjo. Jis pats jam tik pasakė, kad nerūkytų, nes šieną gali uždegti. Jis nežino, kas tą dieną buvo atsitikę dukrai A. S., nes ši jam nieko nesakė. Vėliau pasakė, kad įsidūrė. Ar ji įsidūrė pati, nežino, nes nematė. L. apie tai neklausė. Jam pačiam kojos ji nerodė, kad sužalota. Jis pats nematė, kad koja sužalota. Policininkui apklausiamas jis sakė teisybę, ir dabar nemeluoja.

Liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, iš jų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, jog 2018 m. rugpjūčio 4 d. apie 17 val. kartu su savo mažamete dukra A. S. bei dukters D. S. sugyventiniu A. L. prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), esančioje ganykloje vežė šieną. Jis šieną krovė į arklio traukiamą vežimą, o A. S. ir A. L. šieną grėbė į juostas, kad jį greičiau surinktų arklio traukiamas šieno grebojimo įrenginys. Maždaug apie 18 val. girdėjo, kaip A. L. liepė A. S. nueiti namo ir atnešti jam degtukų. A. S. atsisakė jam atnešti degtukų. Jis A. L. pasakė, kad šis nerūkytų, kol vežamas šienas, nes gali jį netyčia padegti. Maždaug po 1-2 minučių pastebėjo, kad A. S. per pievą eina namo. Paklausė, kur ši eina, tačiau ji jam nieko nepasakė. Kad A. L. būtų sužalojęs A. S., nematė. Apie 18.30 val. kartu su A. L. arklio traukiamu vežimu grįžęs namo ir iškrovęs šieną nuėjo į kambarį, kur A. S. pasakė, kad kai ji atsisakė atnešti A. L. degtukų, šis metė į ją šakes, kuriomis grėbė šieną, ko pasekoje vienas šakių smaigas sužalojo jai kairės kojos blauzdos minkštuosius audinius. Paklausė A. L., kodėl šis sužalojo A. S.. Šis pasakė, kad sužalojo ją netyčia, mesdamas šakes už savęs, kur stovėjo A. S. (t. 1, b. l. 48 – 49).

Liudytoja D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. 1, b. l. 173; t. 2, b. l. 5), kad ji ir L. yra sugyventiniai, jis yra jos vaikų tėvas. 2018 m. vasarą, tikslios datos nepamena, ji nuėjo grėbti šieno. Jai einant namo, atvažiavo A. su A. ir tėvu. Ji buvo už kalniuko ir išgirdo, kaip A. užverkė. Nuo to momento, kai jie atvažiavo, iki tada, kai A. užverkė, praėjo gal 2 – 3 min. Šieno jie dar nebuvo pradėję krauti. Nuo vežimo ji buvo gal 4 metrai. Nematė, kad A. L. rankose laikytų šakes. Šakes laikė tik tėvas. Tuo metu tėvas buvo prie vežimo. A. taip pat buvo prie vežimo. A. buvo toliau nuo vežimo. Negirdėjo, ar vyko pokalbis tarp A. ir A.. Išgirdo, kaip suverkė A., bet ji nesakė jokių žodžių. Ji parėjusi namo pasakė, kad ji pati įsidūrė. A. L. taip pat pasakė, kad sesuo pati įsidūrė. Ji pati to nematė. Sesė nesakė, kad tą dieną su L. pykosi. Ji pati nematė, kai buvo mestos šakės. Ji pati buvo apklausta tyrėjos praėjus savaitei laiko po įvykio, tuomet gerai atsiminė aplinkybes ir policijos pareigūnei kiek žinojo, tiek pasakė.

Liudytojos D. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, iš jų matyti (t. 1, b. l. 59 – 60; t. 2, b. l. 6 – 7), kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu D. S. parodė, jog kad 2018 m. rugpjūčio 4 d. kartu su tėvu A. S., seserimi A. S. ir A. L. netoli namų grėbė šieną. Grėbiant šieną A. su A. L. apsižodžiavo necenzūriniais žodžiais. Dėl ko, negirdėjo. A. L. sėdint ant vežimo šono, A. pribėgo prie jo ir jį išstūmė iš vežimo. A. L. nukrito prie vežimo, tada atsistojo ir pradėjo rėkti necenzūriniais žodžiais. Matė, kad A. L. metė šakes, bet nelabai gerai matė, į kurią pusę, nes pati stovėjo už vežimo. A. tuo metu stovėjo netoli A. L., toje pačioje pusėje už vežimo jie abu stovėjo. Išgirdo, kad A. pradėjo verkti. Nuėjo prie A. ir pamatė, kad jai iš kairės kojos bėga kraujas. Išsigando, nesuprato kas atsitiko. Nematė šakių prie A.. A. verkdama nuėjo namo. Pagarsinus šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teisme liudytoja parodė, kad viskas buvo ne taip, kaip ji nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Ji šiek tiek pamelavo tyrėjai apie šakes, kad metė. Kaip prieš tai sakė teismo posėdžio metu, tai taip viskas ir buvo. Prie vežimo ji nestovėjo. Ji buvo palindusi po kalniuku ir nieko nematė. Dabartiniai jos parodymai yra teisingi. Ji suvokia gresiančią atsakomybę ir ją prisiima, kad melavo policijos pareigūnui.

Nepilnametė liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. 2, b. l. 7), kad ji pati buvo namuose, kai įvyko šis įvykis. Ji buvo sodelyje, kai išgirdo, kad kažkas verkia ir atėjo pažiūrėti. Verkė jos sesė. Paklausta, kas atsitiko, ši pasakė, kad L. su šakėmis įdūrė į koją. Jos paklausus, kodėl įdūrė, ši pasakė, kad liepė atnešti degtukų, o ji nenešė degtukų, jai pagrasino, kad jei neatneš degtukų, tai paleis į ją šakes. Ji pati nuėjo su sese pas kaimynę B., kad sutvarkytų žaizdą, kadangi neturėjo medicininių priemonių. Kaimynė tą žaizdą sutvarkė. Sesuo tą patį papasakojo kaimynei. Ji pati girdėjo, ką sesuo sakė kaimynei. Sesė sakė, kad metė šakes supykęs, nes nenešė degtukų. Ji pati suprato, kad metė į ją šakes tyčia. Suprato, kad metė šakes tyčia, nes ji sakė, kad jai pagrasino, kad mes į ją šakes, o po to metė. Kai žaizdą kaimynė aptvarstė, grįžo su sese namo. Namuose tėvai klausė, tai ji pati viską papasakojo. Sesė taip pat ir tėvams papasakojo. Tėtis ten buvo, tai viską jis kaip ir matė, o mama tuo metu agurkus vakavo. Tiek ji pati, tiek ir sesė papasakojo šeimos nariams, kad tyčia L. metė šakes. Tą dieną L. sakė, kad taip nedarė, kad netyčia. Sesė laikėsi savo pozicijos, kad tyčia metė šakes. Ji pati matė sužalojimą ant sesers kojos, labai bėgo kraujas, ji negalėjo paeiti, koja buvo ištinusi. Buvo dvi žaizdos ir iš abiejų bėgo kraujas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų rajone atstovė Skaidrė Mališauskienė teisiamojo posėdžio metu paaiškino (t. 2, b. l. 7 – 8), kad šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, o nuo liepos mėn. taikoma atvejo vadyba, buvo sudarytas pagalbos planas. Pagrindinė priežastis – piktnaudžiavimas alkoholiu. Nukentėjusioji buvo tirta pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, jai skirta palengvinta programa, tačiau sveikatos problemų nėra, ligų, susijusių su šizofrenija, fantazavimu, raidos atsilikimu ar psichikos sutrikimais nėra nustatyta.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esanti ganyklos dalis, kuri yra 35 m atstumu į šiaurę nuo Nr. 11 pažymėtos sodybos. (t. 1, b. l. 7 – 8).

Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytoja V. S. pateikė šakes (t. 1, b. l. 10).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimos šakės yra mediniu plonu kotu, natūralaus medžio spalvos. Koto ilgis – 1,20 m. Prie medinio koto pritvirtinta metalinė šakių galva. Šakių pirštai yra trys, po 23 cm ilgio. Apžiūrint šakes, ant jų objektų ar kitų pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui nėra (t. 1, b. l. 11 – 13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 773/2018 (06) išvadoje nurodyta, kad A. S. padaryta durtinė žaizda kairėje blauzdoje. Sužalojimas padarytas veikiant kairę blauzdą smailiu, strypo pavidalo, žalojančiu daiktu, galimai nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Išvados aprašomojoje dalyje užfiksuota, kad kairės blauzdos išorinio ir užpakalinio paviršių ribos viduriniame trečdalyje yra 1x0,8 cm tamsiai rudas, standus, iškilas, pakraščiuose besilupantis šašas. Daugiau sužalojimų kūno paviršiuje nėra. Iš 2018 m. rugpjūčio 13 d. pateikto medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad A. S. (duomenys neskelbtini) bendros praktikos gydytojo apžiūrėta 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 2018 m. rugpjūčio 4 d. grėbiant šieną sesers draugas su šakėmis įdūrė į kairę blauzdą. Niekur nesikreipė. Apžiūrėjusio gydytojo išvada: kairės blauzdos vidurinio trečdalio durtinė žaizda. Kitokie medicinos dokumentai nepateikti (t. 1, b.l. 20).

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui ar nežymų mažamečio sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji pati bėgdama susižeidė į ant sugrėbto šieno volo gulėjusias jo numestas šakes, jis į ją šakių nemetė.

Nukentėjusioji, ikiteisminio tyrimo metu apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, išsamiai ir nuosekliai papasakojo visą įvykio eigą, jai padaryto sužalojimo esmines aplinkybes, kurias ji tapačiai papasakojo ir byloje apklaustiems liudytojams (šeimos nariams, kaimynei, socialinei darbuotojai, policijos pareigūnams), kad įvykio vietoje A. L. buvo girtas, tai matėsi iš veido ir iš siūbuojančios eisenos, ir jis supyko, kad ji atsisakė nueiti pas kaimynę degtukų, jai pagrasino, kad mes į ją šakes, o jai užsisukus, paėjus nuo A. du-tris žingsnius, jis tyčia metė tiesiai į ją šakes, kad ji nenešė degtukų, šakėmis pataikė į kairės kojos blauzdą, šakės įsmigo ir nukrito, jai suskaudo, bėgo kraujas, po įvykio ji nuėjo pas kaimynę Z. B., kuri pravalė žaizdą, jai papasakojo, kas atsitiko, su sese grįžo namo, mama pažiūrėjo koją.

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojų parodymai, kiti įrodymai. Pažymėtina, kad nors toliau vertinami liudytojų parodymai laikytini išvestiniais, netiesioginiais įrodymais, nes nei vienas liudytojas įvykio tiesiogiai nematė, tačiau jų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti dėl sekančių priežasčių: 1) visų pirma dėl to, kad teismas nenustatė, jog liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį, priešingai viso teisminio proceso metu liudytojai, būdami šeimos nariais, ne tik kad nereiškė kaltinamajam civilinio ieškinio dėl nepilnametės dukros sužalojimo, bet ir išreiškė kaltinamąjį palaikančią poziciją, menkinančią nukentėjusiosios sužalojimo mąstą, patį įvykį; 2) minėti liudytojai parodymus davė įspėti dėl melagingų parodymų davimo; 3) liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių tarpusavyje sutampa, juos patvirtina kiti bylos įrodymai. Be to, kai kurie aptariami liudytojai (V. S., Z. B., R. S.) tą pačią dieną iš kart po įvykio patys pirmieji sužinojo apie įvykį tiesiogiai iš pačios nukentėjusiosios, kiti liudytojai (A. J., M. B.) taip pat tiesiogiai iš nukentėjusiosios apie įvykį sužinojo atlikdami savo darbines funkcijas nors ir ne tą pačią dieną, jau praėjus šiek tiek laiko, tačiau papasakotos įvykio aplinkybės visiems liudytojams buvo tapačios, sutampančios dėl esminių aplinkybių, kurios buvo nurodytos ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad būtent A. L. metė į nukentėjusiąją šakes dėl to, kad ši neatnešė jam degtukų. Taigi, nukentėjusiosios nepilnametės A. S. atstovė pagal įstatymą V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą įvykio dieną A. grįžo verkdama ir šlubčiojanti, sakė, kad jai į koją įdūrė A. L., sakė, kad A. metė į ją šakes, nes ji nėjo parnešti jam degtukų, ji pati pažiūrėjusi matė, kad buvo pradurta kairės blauzdos išorinė dalis. Liudytojas M. B., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad aiškinantis įvykio aplinkybes, nukentėjusios mažametės tėvas nurodė, kad dirbant lauko darbus L. netyčia šakėmis sužalojo mažametei koją, mamos istorija buvo panaši, tuo tarpu pati mažametė nurodė, kad A. L. ją sužalojo tyčia – mesdamas į ją šakes. Liudytoja Z. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. sakė, kad siuntė degtukų, bet ji nėjo, todėl į ją A. L. iš piktumo, tyčia, būdamas girtas, metė šakes ir pataikė į koją. Liudytoja R. S. parodė, kad verkianti sesuo pasakė, kad L. su šakėmis įdūrė į koją jai todėl, kad jam liepus ji nenešė degtukų, jis prieš tai dar pagrasino, kad jei neatneš degtukų, tai paleis į ją šakes; sesuo tą patį papasakojo kaimynei, kad A. L. metė šakes supykęs, nes nenešė degtukų, tą patį papasakojo sesuo ir tėvams, kad tyčia L. metė šakes. Liudytojas A. S., pagarsinus teisiamajame posėdyje ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad A. S. pasakė, kad kai ji atsisakė atnešti A. L. degtukų, šis metė į ją šakes, ko pasekoje vienas šakių smaigas sužalojo jai kairės kojos blauzdos minkštuosius audinius, patvirtino, kad šie jo parodymai buvo teisingi. Liudytoja A. J. parodė, kad A. sakė, kad A. vežė šieną, jis paprašė kažko atnešti, ji nepakluso ir jis metė šakes ir pataikė į koją. Nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą patvirtino net tik liudytojų parodymai, tačiau ir rašytiniai bylos duomenys. 2018 m. rugpjūčio 13 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime užfiksuota, kad A. S. (duomenys neskelbtini) bendros praktikos gydytojo apžiūrėta 2018 m. rugpjūčio 13 d., apžiūros metu nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 4 d. grėbiant šieną sesers draugas su šakėmis įdūrė į kairę blauzdą. Taigi, nukentėjusiosios paaiškinimai tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek kitiems asmenims dėl įvykio aplinkybių, t. y. kad ją sužalojo, į ją mesdamas šakes, A. L., buvo vienareikšmiški ir nuoseklūs. Jokių duomenų, aplinkybių, dėl kurių reikėtų suabejoti nukentėjusios parodymais nenustatyta, juolab teisme apklausta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų rajone atstovė Skaidrė Mališauskienė nurodė, kad nors šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, o nuo liepos mėn. taikoma atvejo vadyba, sudarytas pagalbos planas dėl pagrindinės priežasties – piktnaudžiavimo alkoholiu, o nukentėjusioji buvo tirta pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, jai skirta palengvinta programa, tačiau nukentėjusiajai sveikatos problemų nėra, ligų, susijusių su šizofrenija, fantazavimu, raidos atsilikimu ar psichikos sutrikimais nėra nustatyta (t. 2, b. l. 7 – 8). Atsižvelgiant į tai, įvertinant nukentėjusiosios paaiškinimų apie įvykį liudytojams nuoseklumą, jų atitikimą ikiteisminio tyrimo metu nuketėjusiosios duotiems parodymams, taip pat į tai, kad nenustatyta, jog nukentėjusioji ar minėti liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį, priešingai, juos sieja giminystės ryšiai (nukentėjusiosios sesers vaikų tėvas), taip pat į tai, kad jos paaiškinimų nuoseklumą patvirtino minėtų liudytojų parodymai, o liudytojų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, sutampa dėl esminių aplinkybių, vieni kitus papildo, todėl teismas vadovaujasi nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtino ir kiti bylos duomenys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nėra liudytojų, kurie galėtų patvirtinti kaltinamojo parodymus, jog nukentėjusioji susižalojo pati, o jis šakių į nukentėjusiąją nemetė. Teismas pažymi, kad nesivadovauja liudytojos D. S. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, kad A., parėjusi namo, pasakė, kad ji pati įsidūrė, dėl to, jog ji, būdama kaltinamojo vaikų motina, yra galimai suinteresuota bylos baigtimi, taip pat ir dėl to, kad šie jos parodymai esmingai prieštaravo kitiems byloje ištirtiems įrodymams – nukentėjusios ir liudytojų parodymams, eksperto išvadai, eksperto paaiškinimams, o taip pat ir jos pačios parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, jos tokio paaiškinimo nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, priešingai jos parodymai visiškai paneigti teisme ištirtų įrodymų visetu. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuos liudytojos teismo posėdžio metu duotus parodymus vertina kaip galimai žinomai melagingus, siekiant suklaidinti teismą bei tikėtina padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės ir dėl to įstatymo nustatyta tvarka informuotinas prokuroras (BPK 257 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis, turėdamas du galiojančius neišnykusius ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintus teistumus už tyčinių nusikaltimų padarymą, kuriuos padarė būdamas pilnametis, praėjus nuo paskutinės bausmės – arešto atlikimo vos keturioms dienoms, vėlei padarė vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš kitą asmenį - mažametį, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).