Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaravęs adresu – (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. balandžio 4 d. iki 2022 m. balandžio 4 d. nebaustas administracine tvarka, teistas tris kartus:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą. Bausmė atlikta 2007 m. sausio 19 d.;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę – trejų metų laisvės atėmimą;

3) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę – vienerių metų laisvės atėmimą, subendrinus su Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams. Bausmė atlikta 2011 m. birželio 23 d., teistumas išnykęs, asmuo laikomas neteistu; užsienio valstybėse teistas dešimt kartų;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis R. Z. nesunkiai sužalojo du žmones – nukentėjusiuosius (nesunkiai sutrikdė nukentėjusiųjų sveikatą), o būtent – jis 2020 m. birželio 4 d. apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sugyventinių K. P. ir A. P. gyvenamosios vietos – individualaus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), A. P. dėl jo neblaivumo, agresyvaus elgesio, necenzūrinių žodžių vartojimo jos ir K. P. atžvilgiais pasakius, kad jis išeitų, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius K. P. į veidą, padarydamas K. P. dvigubą abipusį apatinio žandikaulio (42–o danties srityje ir kairės sąnarinės ataugos) bei skeveldrinį nosies kaulų lūžimus, kiekvieną atskirai vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir muštinę apatinės lūpos kairės pusės žaizdą bei poodinę kraujosruvą apie kairę akį, atskirai nuo kaulų lūžių vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (sužalojimas visumoje vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu). A. P. priėjus prie jo ir pradėjus jį už rankos traukti nuo K. P., jis tyčia kojomis spyrė ne mažiau kaip penkis kartus A. P. į galvą bei kojas, padarydamas A. P. kairės akiduobės dugno ir kairės pusės viršutinio žandikaulio lūžius su poodine kraujosruva veido kairėje, su kraujosruvomis akies obuolio junginėje ir kairio žando gleivinėje, poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, dešinėje blauzdoje, kairėje čiurnoje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip R. Z. nesunkiai sužalojo du žmones – K. P. ir A. P..

2. Kaltinamasis R. Z. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė pripažįstantis, jog sužalojo nukentėjusiuosius, ir dėl to gailisi. Tačiau taip, kaip nurodoma kaltinime, nebuvo. Parodė, kad jie visi sėdėjo iki tol, kol nukentėjusioji pasakė, jog jis ją ankščiau pavadino ožka. Tuomet K., stovėdamas iš dešinės pusės, jam trenkė, ir tik dėl to kaltinamasis pradėjo su juo grumtis. Jie parkrito ant žemės, nukentėjusioji mėgino jį patraukti. Ir tik tuomet kaltinamasis trenkė jam (nukentėjusiajam) su galva du kartus ir vėliau trenkė jai (nukentėjusiajai) iš alkūnės. Tai yra viskas, ką jis padarė, tačiau jis visiškai pripažįsta, kad sužalojo nukentėjusiuosius ir dėl to gailisi. Kaltinamasis nurodė pripažįstantis, kad sudavė K. smūgius galva į veidą, kad trenkė vieną kartą iš alkūnės nukentėjusiajai. Pažymėjo, kad jis tiek smūgių, kiek nurodoma kaltinime, nesudavė, jo vertinimu, sužalojimai yra „perdėti“.

3. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, prieš susitinkant, jis susiskambino su A, susitarė susitikti. Jie pasivaikščiojo, užėjo į „IKI“ parduotuvę, ten pasiėmė butelį ir grįžo pas ją į namus. Namuose buvo ir K. Jie sėdėjo, išgėrinėjo. Po kelių taurių nukentėjusioji prisiminė, kad jis kažkada ją pavadino ožka. Kaltinamasis sakė, kad to nebuvo. Tuomet K. stovėdamas jam sudavė iš kairės pusės į veidą. Kaltinamasis su juo susikibo, nukrito ant žemės ir prasidėjo grumtynės, kaltinamasis „prasileido“ keletą smūgių, galbūt ir jis sudavė nukentėjusiajam, tačiau pradžioje jam tikrai nepataikė. Kai pajautė, kad traukia rankas, trenkė jam iš galvos ir jis prarado sąmonę. Kaltinamasis tikrai K. P. sudavė galva du smūgius ir grumdamasis galėjo suduoti vieną smūgį ranka, jis prarado sąmonę ir kaltinamasis instinktyviai sudavė jai (nukentėjusiajai). A sudavė vieną kartą ir atsistojo, tuo tarpu ji jau gulėjo ant žemės (sudavė jai iš nugaros su alkūne). Nepripažįsta, kad spyrė ne mažiau kaip penkis kartus A į galvą bei kojas. Pripažįsta, kad sudavė ne mažiau kaip tris smūgius K. P., bet sudavė juos galva. Jis sudavė du smūgius galva, o iki tol jie vienas kitam galbūt dar sudavė po smūgį. Tuomet kaltinamasis atskėlė, pasiėmė savo telefoną, A tuo metu šaukė. Jis nerado modemo, todėl paėmė A telefoną tam, kad jai jį grąžintų, kai ji jam atiduos modemą. Grįžo į namus. Jo teta jam pasakė, kad A ieškojo savo telefono. Telefoną jis grąžino vakare, o modemą atgavo tik vėliau. Dėl to, kad buvo sumuštas, į policiją ir į medikus nesikreipė, kadangi vaikystėje yra taip auklėtas – nesiskųsti. Kratos metu sakė, kad ir jis buvo sumuštas, tačiau pareiškimo neparašė, kadangi tokių dalykų nedaro. Po įvykio ryškių sumušimo žymių ant K. kūno nematė, sužalojimus ant A. kūno taip pat pamatė tik vakare, kai ji atvažiavo su mama, tuomet pamatė mėlynę po jos akimi. Galvojo, kad jiems reikėjo pagalbą suteikti. Jam teta sakė, kad tas žmogus išvažiavo su greitąja medicinos pagalba. Iš įvykio vietos jis nepabėgo, jis išėjo. Išėjo, kadangi buvo pasipiktinęs dėl susidariusios situacijos, pasijautė užpultas, todėl apsigynė ir išėjo. Jis sudavė vieną smūgį A. P. alkūne. Nežino, kaip tai galima paaiškinti, kad ji iš karto po įvykio buvo nufotografuota ir buvo didelė mėlynė po jos kaire akimi bei prakirsta jos lūpa. Jis nežino, kaip galima vienu smūgiu taip sužaloti. Nepripažįsta, kad pats pradėjo muštynes. Šiuo metu savo veiksmus vertina labai gėdingai, jaučiasi labai blogai.

4. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jie yra kaimynai. Įvykio dieną pas ją atėjo R. Z., jie išgėrė „bonkę“ ir viskas prasidėjo. Pradėjo jis kabinėtis prie K. P.. Tuomet nukentėjusioji jį traukė ir kaltinamasis jai spyrė į galvą. Visko tiksliai papasakoti negali, nes tai įvyko prieš dvejus metus. Nurodė, kad, jiems išgėrus, tarp jų kilo kažkoks konfliktas. Kaltinamasis jos ožka nevadino, ne dėl to įvyko konfliktas. Jie tarpusavyje kažko nepasidalijo. Matė, kaip jie pradėjo muštis, ji pradėjo juos skirti. Paties konflikto pradžios, kaip viskas prasidėjo, ji nematė. Girdėjo, kad jie keikėsi. Jie vienas su kitu „tampėsi“ (stumdėsi vienas su kitu), nežino, kuris pradėjo. Jie tuo metu stovėjo. Matė smūgius. Matė, kaip R. Z. trenkė K., tuomet K. jam trenkė atgal. Vėliau jie nugriuvo ant žemės. Pradžioje trenkė kumščiais – R. Z. trenkė K., o tada K. R. Z.. Po to jie pargriuvo ant žemės, ji mėgino atitraukti ir tuomet R. Z. jai spyrė iš kojos. Kiek ji prisimena, pirmas trenkė R. Z. K.. Kiek smūgių buvo suduota, neprisimena. Smūgių buvo daugiau nei vienas. Jie vienas kitam sudavė gal po lygiai smūgių, gal daugiau nei tris smūgius. Po to jie nukrito ant žemės, ji traukė R. Z. ir tuo metu jis jai spyrė vieną kartą iš kojos į veido kairę pusę, taip pat dar spyrė į ranką ir į šoną, tačiau pagrinde spyrė į veidą. Vėliau buvau netekusi sąmonės, nežino, kas vyko toliau. Kaltinamasis jos neatsiprašė, su juo po įvykio nebendravo. Nukentėjusioji patvirtino aplinkybes, kurias nurodė anksčiau – kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, pradėjo elgtis agresyviai, vartoti necenzūrinius žodžius jos ir K. atžvilgiu. Įvykio aplinkybes ji geriau prisiminė, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Šio įvykio metu jai galėjo būti sudaužyta dešinė blauzda ir kairė čiurna. Tiksliai prisimena, kad kaltinamasis jai spyrė į veidą, kur dar spyrė, tiksliai jau neprisimena. Kaltinamąjį įvykio dieną dar matė, kai mama paėmė telefoną. Mano, kad dėl alkoholio kiekio kaltinamasis pradėjo agresyviai elgtis tą vakarą. Konflikto pradžioje ji buvo namuose, dėl ko įvyko konfliktas, nukentėjusysis jai nesakė.

5. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. P. parodymų nedavė, nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino.

6. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo K. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis K. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena adresu – (duomenys neskelbtini) kartu su savo sugyventine A. P. ir jos tėvais. 2020 m. birželio 3 d., dienos metu, jis buvo namuose kartu su A. P.. Dienos metu išgėrė apie du litrus alaus. Vakare, tikslaus laiko negali pasakyti, pas juos į namus atėjo kaimynas, kiek žino, jo vardas – R. (kur jis gyvena, nežino, niekada pas jį nesilankė). Kiek pamena, atėjus R., jis ir A. P. pradėjo trise vartoti alkoholinius gėrimus, ką ir kiek gėrė, nežino, nepamena. Kas vyko toliau, nepamena, iš kur sužalojimai ant jo kūno, pasakyti negali, nes taip pat nepamena. Sužalojimus pamatė tik ryte, kai prabudo, jautėsi prastai, nelabai suprato, iš kur atsirado sužalojimai. Dėl patirtų sužalojimų pretenzijų neturi, nes nėra įsitikinęs, iš kur jie atsirado (t. 1, b. l. 144–146).

7. Liudytoja D. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnėnas. Įvykio dieną kaltinamasis atėjo į namus, ji tuo metu dirbo darže. Jis buvo kraujuotas. Neprisimena, kokie buvo sužalojimai, bet buvo daug kraujo. Jis pasakė, kad jį užpuolė dviese. Paties įvykio ji nematė. Kaltinamasis tik jai pasakė, kad jį užpuolė. Į policiją nesikreipė ir greitosios medicinos pagalbos nekvietė, kadangi nebuvo stiprių sužalojimų, ir kaltinamasis atsisakė kviesti pagalbą. Modemas priklauso jai, ji buvo jį davusi naudotis kaltinamajam. Po įvykio kaltinamasis sakė, kad modemo nėra. Jis buvo nusinešęs jį į svečius ir po to įvykio jis dingo. Ji nežino, ar jis dingo, ar jį pametė. Gal muštynių metu jis modemą pametė. Po įvykio buvo atvažiavusi turbūt A su mama, vėlai – gal apie 12 valandą nakties. Atvažiavo dėl telefono. Telefonas buvo pas R.. Susisiekė su R. ir jis tą telefoną, atrodo, grąžino. Ji neprisimena, kur konkrečiai buvo sužalojimai, buvo tik labai daug kraujo. Eidamas į namus krauju tepė visas sienas. Kraujo buvo ant rankų, kūno, visur (neprisimena, ar kraujo buvo ant veido). Jis buvo nusirengęs marškinėlius. Jis pasakė, kad jį užpuolė, ir viskas.

8. Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra jo anksčiau matęs, o su nukentėjusiaisiais kartu gyvena. Įvykis buvo gal prieš dvejus metus, jis atvažiavo iš darbo, buvo gal po penktos valandos. Jis atsisėdo sode tvarkyti dokumentus. Matė, kad jie sėdėjo trise – K., kaltinamasis ir A. Ką jie ten veikė, nematė. Jų nematė, kadangi juos jam užstojo garažas. Pamatė tik kaip kaltinamasis nubėgo pro vartus, nusimovė odinę pirštinę ir įsidėjo ją savo į krepšį. Jis puolė jį vytis, bet nepavijo, pabėgo. Išgirdo, kaip K. ir A pradėjo rėkti. Pamatė K. gulintį aukštielninką, visą kraujuotą, sudaužytą. Matė, kad jis springo. Greitąją medicinos pagalbą jis kvietė gal tris kartus. Matė, kad K. yra labai bloga. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir jie išvažiavo. Jis paties įvykio ir smurtinių veiksmų nematė. Matė tik sužalojimus ant nukentėjusiųjų. Visas As veidas buvo sudaužytas, po dešine akimi buvo didelė mėlynė. K. buvo išdaužyti visi dantys, iš nosies ir burnos bėgo kraujas. Visi K. drabužiai buvo sudraskyti. A dar buvo prakirsta barzda. A. K. sakė eiti į namus, o jis gulėjo ir net nejudėjo, tik vis atsiversdavo aukštielninkas. K. išvis nekalbėjo, tik labai sunkiai kvėpavo. Neprisimena, ar A kažką sakė apie konfliktą. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji buvo pavartoję alkoholio, ant stalo stovėjo butelis degtinės. Kai kaltinamasis bėgo, jis buvo be marškinių, matė kraują ant kaltinamojo (priekinėje kūno dalyje, ant krūtinės). Kai jis išėjo iš namų, girdėjo, kad kaltinamasis kažką keikė, nukentėjusieji tuo metu sėdėjo.

9. Teisiamojo posėdžio metu buvo išklausyti liudytojo A. J. skambučių Bendrajam pagalbos centrui garso įrašai.

10. BIRT ataskaitų žiūryklės ir 2020 m. birželio 4 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, A. J. 2020 m. birželio 4 d. 18.07 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad sumuštas vyras, apie 30 metų, ir moteris, apie 30 metų, kraujuoja, prašo greitosios medicinos pagalbos (kaip galima greičiau). Vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko A. J., jis nurodė, kad už ūkinio pastato guli sužalota jo sugyventinės dukra A. P. ir sužalotas jos draugas K. P.. Atvykusi greitoji medicinos pagalba A. P. ir K. P. išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Sumušė pažįstamas, vardu R., kuris pasišalino iki policijos pareigūnų atvykimo. Bendraujant su A. P. ji nurodė, kad išgertuvių metu juos sužalojo pažįstamas vardu R., jo pavardės nežino (t. I, b. l. 14–19).

11. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus (toliau – BPC) ikiteisminiam tyrimui pateikti BPC informacinėje sistemoje 2020 m. birželio 4 d. užregistruotų trijų skambučių iš mobiliojo ryšio numerio „(duomenys neskelbtini)“ garso įrašai, pavadinimais: „2020_06_04_18-05-32_25.05.mp3“, „2020_06_04_18-14-11_25.04.mp3“, „2020_06_04_18-16-33_25.00.mp3“. Garso įrašų pavadinimai sudaryti pagal įrašų datą ir įrašų pradžios laiką. Garso įrašo, pavadinimu „2020_06_04_18-05-32_25.05.mp3“, trukmė – 01.12 min., jame girdimas BPC darbuotojo ir A. J. pokalbis: BPC: Vienas, vienas du; A. J.: Laba diena; BPC: Laba diena; A. J.: Čia (duomenys neskelbtini); BPC: Taip; A. J.: Skubiai reikalinga greitoji pagalba į (duomenys neskelbtini) vienas; BPC: (duomenys neskelbtini) gatvė vienas, kam ten, vyrui, moteriai?; A. J.: Abiem, ir vienam ir kitam; BPC: Kas ten atsitiko, tiksliau?; A. J.: Nežinau, susimušė, aš iš darbo tik grįžau; BPC: O kas ten tokie, pažįstami asmenys tarpusavyje, ar kaip ten susimušė, kas? A. J.: Čia mano sugyventinės dukra ir jos sugyventinis; BPC: Dukra su sugyventiniu savo susimušė?; A. J.: Taip; BPC: Aha; A. J.: Ne, kažkas juos primušė, tik nežinau kas, laikyk; BPC: Tai vyrą ir moterį, tai kokio amžiaus jie yra?; A. J.: Kraujas, kraujas bėga ten; BPC: Kokio amžiaus maždaug tas vyras; A. J.: Virš trisdešimt; BPC: Vyras apie trisdešimt, moteris kiek?; A. J.: Irgi tiek pat; BPC: Ir moteris apie trisdešimties; A. J.: Galite greičiau; BPC: Pareigūnai reikalingi, kas ten juos sumušė?; A. J.: Nežinau; BPC: Nieko nežinot; A. J.: Nežinau nieko; BPC: Supratau, informuosim tuomet tarnybas; A. J.: Greičiau, greičiau; BPC: Jūsų pavardė?; A. J.: J., aš irgi ligoninėje dirbęs kažkada; BPC: Gerai, informuojam tarnybas, laukit atvykstant, viso gero. Garso įrašo, pavadinimu „2020_06_04_18-14-11_25.04.mp3“, trukmė – 22 sek. Jame girdimas BPC darbuotojos ir A. J. pokalbis: BPC: Vienas, vienas du; A. J.: Kur ta greitoji į (duomenys neskelbtini), jau čia žmogus springsta; BPC: Springsta?; A. J.: Greičiau, krauju springsta; BPC: (duomenys neskelbtini), taip?; A. J.: Kiek galima skambinti, greičiau; BPC: Jūs jį paverskit. Garso įrašo, pavadinimu „2020_06_04_18-16-33_25.00.mp3“, trukmė – 18 sek. Jame girdimas BPC darbuotojo ir A. J. pokalbis: BPC: Vienas, vienas du; A. J.: Kur greitoji į (duomenys neskelbtini) vienas, (duomenys neskelbtini)? BPC: Nu, tai važ; A. J.: Kiek galima laukti, jau dešimt, dvidešimt minučių praėjo; BPC: Vyksta pas jus medikai, laukit; A. J.: Gerai (t. 1, b. l. 73–77).

12. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – sodybos, esančios (duomenys neskelbtini)teritorija. Apžiūrima teritorija yra už sodybos kiemo, einant į kiemo gilumą. Einant žolėje išmintu takeliu, kairėje pusėje yra sandėliukas, prie kurio yra medinis suolas. Du sandėliuko langai, esantys virš suolo, yra išdaužti. Prie suolo yra apvalus plastikinis stalas, šalia jo – apvalus medinis stalas. Prie plastikinio stalo yra kėdė. Prie medinio stalo yra kėdė. Ant plastikinio stalo – stiklo šukės, batono riekutės, trys puodeliai, lėkštė, kurioje yra batono, sūrio, dešros. Po juo yra kamštis, stiklo šukės, nuorūkos, kiti objektai. Ant medinio stalo paviršiaus yra raudonai rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Sandėliuko durys praviros į išorę, prie durų, ant sandėliuko grindų, yra kartoninė dėžė, ant kurios vidinio krašto matyti raudonos rudos spalvos dėmė, panaši į kraują. Nuo sandėliuko einant į sodo gilumą, 15 m. atstumu, žolėje yra raudonos rudos spalvos dėmė, panaši į kraują (t. 1, b. l. 20–28).

13. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. P. skundo apie nusikalstamą veiką duomenimis, 2020 m. birželio 3 d. apie 16 val. pas ją į namus adresu – (duomenys neskelbtini) atėjo pažįstamas kaimynas R. Z. (apie 30 metų amžiaus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino). Ji su savo sugyventiniu K. P. ir R. Z. išėjo prie namų į kiemą, kur kartu vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė vieną litrą degtinės. Išgertuvių metu ji pasakė R. Z., kad jis išeitų iš jos kiemo, kadangi R. Z. buvo neblaivus, elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius jos ir K. P. atžvilgiu. R. Z. atsistojo ir nuėjo link išėjimo, tuomet apsisuko ir pradėjo eiti į jų pusę kažką sakydamas. Ką tiksliai sakė, ji nepamena. Ji matė, kad R. Z. išsitraukė iš savo kuprinės juodos spalvos pirštinę, užsidėjo ją sau ant dešinės rankos. Po to R. Z. priėjo prie K. P. ir be jokio pagrindo abiejų rankų kumščiais pradėjo mušti K. P. į veidą. K. P. nuo smūgių nugriuvus ant žemės, ji pamatė, kad K. P. yra be sąmonės. Tačiau R. Z. jį toliau mušė kumščiais į įvairias kūno vietas, pagrinde į veidą. R. Z. sudavė K. P. ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas. Tada ji priėjo prie R. Z. ir pradėjo jį traukti už rankos nuo K. P.. R. Z. atsisuko į jos pusę ir vieną kartą spyrė jai (ji nepamena, kaire ar dešine koja) į kairę veido pusę. Nuo smūgio ji nugriuvo ant žemės ir prarado sąmonę. Jai atrodo, kad R. Z. mušė ją gulinčią be sąmonės ant žemės. Kiek smūgių jis jai iš viso sudavė, ji negali pasakyti, kadangi buvo be sąmonės. Tačiau, po įvykio apžiūrėjusi savo kūną, pastebėjo mėlynes ant rankų, kojų, todėl mano, kad R. Z. sudavė jai ne mažiau penkių smūgių. Kai ji atgavo sąmonę, pamatė, kad atvyko greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. R. Z. jau niekur nebuvo. Vėliau ji sužinojo, kad policiją iškvietė iš darbo grįžęs jos motinos sugyventinis A. J.. Ar jis matė minėtą įvykį, ji nežino. Kadangi po įvykio ji buvo šoko būsenoje, todėl, kas vyko toliau, nelabai prisimena. Greitoji medicinos pagalba išvežė ją į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur po apžiūros ją nusiuntė į VUL Žalgirio kliniką, ten jai buvo nustatyti kairės pusės skruostikaulio, akiduobės dugno, priekinės viršutinio žandikaulio sienos lūžiai. Kai sumažėjo burnos gleivinės patinimas, ji pastebėjo, kad dėl minėto įvykio nėra trijų viršutinių krūminių dantų. Šiuo metu ji tęsia gydymą, rytoj vyks į Žalgirio kliniką, kur jai bus atlikta operacija (t. 1, b. l. 30–33, 83–84).

14. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. P. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos medicinos dokumentų išrašo/siuntimo duomenimis, A. P. diagnozuota lūpos žaizda, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis. Traumą patyrė 2020 m. birželio 4 apie 18.30 val., kai sumušė kaimynas. Skundžiasi kairės akies dvejinimusi, viršutinės lūpos, kairės pusės nosies sparnelio aptirpimu, negalėjimu pilnai išsižioti. Ekstraoraliai veidas asimetriškas dėl kairės pusės tinimo ir masyvios hematomos, palpacija skausminga, OS susiaurėjęs, stebima kraujosruva kairės pusės skleroje ir junginėje, akies judesiai nesutrikę. Žiojasi ribotai, apie 2 cm., sąkandis nesutrikęs, burna nesanuota, burnos higiena bloga, palpuojant skausminga ties priekine VŽ siena, kairėje pusėje. Detalesnė apčiuopa apsunkinta dėl masyvios edemos. Apatinėje lūpoje stebima nesiūta kiauryminė iki 2 cm. ilgio žaizda per visą lūpos storį. Rentgenologiškai stebimas kairės pusės skruostakaulio, akiduobės dugno ir priekinės V/Ž sienos lūžimas (t. I, b. l. 83).

15. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. P. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos medicinos dokumentų išrašo/siuntimo duomenimis, A. P. diagnozuota skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis. Traumą patyrė 2020 m. birželio 4 d.. Ekstraoraliai veidas asimetriškas dėl kairės pusės tinimo ir hematomos po akimi, stebima kraujosruva kairės pusės skleroje ir junginėje, akies judesiai nesutrikę. Palpuojant skausminga ties priekine viršutinio žandikaulio siena. Išsižiojimas ribotas, sąkandis nesutrikęs (t. 1, b. l. 84).

16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvados Nr. G 1571/2020 (01) duomenimis, A. P. nustatyti kairės akiduobės dugno ir kairės pusės viršutinio žandikaulio lūžiai su poodine kraujosruva veido kairėje, su kraujosruvomis akies obuolio junginėje ir kairio žando gleivinėje, poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, dešinėje blauzdoje, kairėje čiurnoje, muštinė žaizda apatinėje lūpoje; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), poodinės kraujosruvos kojose padarytos prieš šešias–dešimt parų, kiti sužalojimai – prieš devynias penkiolika parų iki apžiūros; sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžių sutrikdoma ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui; sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais (t. I, b. l. 42–43).

17. Nuotraukos, kurią ikiteisminiam tyrimui pateikė liudytojas A. J., duomenimis, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. P. veido kairėje pusėje yra poodinė kraujosruva, po jos apatine lūpa, ant smakro, yra medicininis tvarstis (t. I, b. l. 167).

18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvados Nr. G2103/2020(01) duomenimis, K. P. nustatyta dvigubas abipusis apatinio žandikaulio (42–o danties srityje ir kairės sąnarinės ataugos) bei skeveldrinis nosies kaulų lūžimai ir muštinė apatinės lūpos kairės pusės žaizda bei poodinė kraujosruva apie kairę akį; sužalojimai padaryti smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais (visumoje būdingi smūgių sudavimui), prieš kreipiantis medicininės pagalbos; sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais (smūgiais); sužalojimas visumoje ir žandikaulio bei nosies kaulų lūžiai, vertinant juos kiekvieną atskirai, atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Kraujosruva apie akį ir lūpos žaizda, vertinant atskirai nuo kaulų lūžių, atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą; K. P. nustatytų kūno sužalojimų padarymo galimybė, smūgiuojant jo veidą kumščiais, neatmetama (t. I, b. l. 54–55).

19. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. P. buvo parodytos sunumeruotuos penkių asmenų nuotraukos (tarp jų nuotrauka Nr. 2 yra kaltinamojo R. Z.). A. P. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 2, jo vardas – R., jis 2020 m. birželio 4 d. jos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini)sode ją sužalojo. Atpažįsta jį iš veido bruožų, nes jo veidą aiškiai matė (t. I, b. l. 119–122).

20. 2020 m. gruodžio 3 d. daiktų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – mobiliojo ryšio telefonas „X. R. 7A“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pateikė nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P.. Telefono ekrano apačioje yra užrašas „Redmi“. Ekrano apačioje, kairėje pusėje, telefono stiklas yra įskilęs ir sutrupėjęs (t. 1, b. l. 96–100).

21. 2022 m. kovo 13 d. daiktų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – modemas „Mezon“ su SIM kortele, ant kurios yra gamykliniai skaitmenys (duomenys neskelbtini), jį ikiteisminiam tyrimui pateikė nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P.. Stačiakampio formos baltos spalvos modemas – įrenginys, skirtas paskleisti interneto ryšį. Įrenginys yra apsitrynęs, su įbrėžimo žymėmis (t. I, b. l. 136–142).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

22. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

23. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad R. Z. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – nesunkiai sužalojo du žmones – nukentėjusiuosius K. P. ir A. P. (nesunkiai sutrikdė nukentėjusiųjų sveikatą). Šias išvadas teismas daro įvertinęs šiame nuosprendyje, jo 4, 8–19 punktuose, iš dalies 2–3, 6 punktuose, aptartų įrodymų visumą. Pažymėtina, kad pats R. Z. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad būtent jis sužalojo nukentėjusiuosius; pripažino, kad tikrai nukentėjusiajam sudavė du smūgius (galva) ir grumdamasis galėjo suduoti vieną smūgį ranka; taip pat, kad jis sudavė smūgį nukentėjusiajai, nukentėjusiajai jis sudavė vieną kartą – iš nugaros su alkūne. Kitais žodžiais tariant, kaltinamasis pripažino nukentėjusiųjų atžvilgiu atlikęs smurtinius veiksmus (smūgių jiems sudavimo aplinkybę). R. Z. taip pat patvirtino, kad matė sužalojimus ant nukentėjusiosios kūno – kraujosruvą po jos akimi (juo matė įvykio dienos vakarą). Taigi, R. Z. pripažino, kad dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu – jiems suduotų smūgių, nukentėjusieji buvo nesunkiai sužaloti (buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata). Tačiau R. Z. nurodė, kad jis nesudavė tiek smūgių, kiek yra nurodoma kaltinime, nepripažino, kad spyrė ne mažiau kaip penkis kartus nukentėjusiajai į galvą bei kojas, pažymėdamas, kad jis sudavė A. P. tik vieną smūgį alkūne; taip pat nepripažino ir smūgių, suduotų nukentėjusiajam K. P., mechanizmo (smūgių kumščiais), R. Z. nurodė, kad jis K. P. sudavė galva du smūgius ir grumdamasis galėjo suduoti vieną smūgį ranka; taip pat jis nepripažino, kad pradėjo konfliktą (muštynes), nurodydamas, kad būtent nukentėjusysis stovėdamas jam sudavė smūgį į veidą. Teismas kritiškai vertina tokius kaltinamojo parodymus, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją. Pažymėtina, kad minėtų kaltinamojo parodymų nepatvirtina kitų bylos įrodymų visetas. Byloje, be paties kaltinamojo parodymų, nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad būtent nukentėjusysis pradėjo konfliktą, suduodamas kaltinamajam smūgį į veidą, taip pat ir duomenų, kad nustatyti sužalojimai nukentėjusiesiems (kuriuos pats kaltinamasis pripažino jiems padaręs) galėjo būti padaryti mažesniu smūgių skaičiumi, ar kitokiu smūgių mechanizmu. Atkreiptinas dėmesys, kad pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kaip nukentėjusiajai galėjo būti padaryti tokio masto sužalojimai, jeigu, kaip jis teigia, jai buvo suduotas tik vienas smūgis. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji A. P. parodė, kad matė, kaip R. Z. trenkė K., vėliau jie nugriuvo ant žemės. Pradžioje trenkė kumščiais – R. Z. trenkė K.. Kiek ji prisimena, pirmas trenkė R. Z. K.. Smūgių buvo daugiau nei vienas. Po to jie nukrito ant žemės, ji traukė R. Z. ir tuo metu jis jai spyrė vieną kartą iš kojos į veido kairę pusę, taip pat dar spyrė į ranką ir į šoną, tačiau pagrinde spyrė į veidą. Vėliau ji neteko sąmonės. Šio įvykio metu jai galėjo būti sudaužyta dešinė blauzda ir kairė čiurna. Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, kai jis išėjo iš namų, girdėjo, kad kaltinamasis kažką keikė, nukentėjusieji tuo metu sėdėjo. Matė, kad jie sėdėjo trise – K., kaltinamasis ir A. Pamatė tik kaip kaltinamasis nubėgo pro vartus, nusimovė odinę pirštinę ir įsidėjo ją į savo krepšį. Išgirdo, kaip K. ir A pradėjo rėkti. Pamatė K. gulintį aukštielninką, visą kraujuotą, sudaužytą. Matė, kad jis springo. Matė, kad K. yra labai bloga. Visas A. veidas buvo sudaužytas, po dešine akimi buvo didelė mėlynė. K. buvo išdaužyti visi dantys, iš nosies ir burnos bėgo kraujas. Visi K. drabužiai buvo sudraskyti. A dar buvo prakirsta barzda. A. K. sakė eiti į namus, o jis gulėjo ir net nejudėjo, tik vis atsiversdavo aukštielninkas. K. išvis nekalbėjo, tik labai sunkiai kvėpavo. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. P. skundo apie nusikalstamą veiką duomenimis, R. Z. priėjo prie K. P. ir be jokio pagrindo abiejų rankų kumščiais pradėjo mušti K. P. į veidą. K. P. nuo smūgių nugriuvus ant žemės, ji pamatė, kad K. P. yra be sąmonės. Tačiau R. Z. jį toliau mušė kumščiais į įvairias kūno vietas, pagrinde į veidą. R. Z. sudavė K. P. ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas. Tada ji priėjo prie R. Z. ir pradėjo jį traukti už rankos nuo K. P.. R. Z. atsisuko į jos pusę ir vieną kartą spyrė jai į kairę veido pusę. Nuo smūgio ji nugriuvo ant žemės ir prarado sąmonę. Jai atrodo, kad R. Z. mušė ją gulinčią be sąmonės ant žemės. Po įvykio apžiūrėjusi savo kūną, pastebėjo mėlynes ant rankų, kojų, mano, kad R. Z. sudavė jai ne mažiau penkių smūgių. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais parodymais, atitinkamų aplinkybių (dėl nukentėjusiosios ar liudytojo parodymų nepatikimumo) nenurodė ir pats kaltinamasis. Aptartus nukentėjusiosios bei liudytojo parydymus, o tuo pačiu ir kaltinamojo nukentėjusiesiems suduotų smūgių (nurodytų kaltinime) skaičių, jų mechanizmą, patvirtina ir kitų bylos įrodymų visetas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1571/2020 (01) duomenimis, A. P. nustatyti kairės akiduobės dugno ir kairės pusės viršutinio žandikaulio lūžiai su poodine kraujosruva veido kairėje, su kraujosruvomis akies obuolio junginėje ir kairio žando gleivinėje, poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, dešinėje blauzdoje, kairėje čiurnoje, muštinė žaizda apatinėje lūpoje; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais); sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2103/2020(01) duomenimis, K. P. nustatyta dvigubas abipusis apatinio žandikaulio (42–o danties srityje ir kairės sąnarinės ataugos) bei skeveldrinis nosies kaulų lūžimai ir muštinė apatinės lūpos kairės pusės žaizda bei poodinė kraujosruva apie kairę akį; sužalojimai padaryti smūginiais (visumoje būdingi smūgių sudavimui), prieš kreipiantis medicininės pagalbos; sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais (smūgiais); sužalojimas visumoje ir žandikaulio bei nosies kaulų lūžiai, vertinant juos kiekvieną atskirai, atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, kraujosruva apie akį ir lūpos žaizda, vertinant atskirai nuo kaulų lūžių, atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą; K. P. nustatytų kūno sužalojimų padarymo galimybė, smūgiuojant jo veidą kumščiais, neatmetama.

24. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pats kaltinamasis nurodė, kad jis į policiją ir į medikus dėl jokių jam padarytų sužalojimų nesikreipė. Liudytoja apklausta D. Z. taip pat patvirtino, kad dėl kaltinamojo sužalojimų į policiją nesikreipė ir greitosios medicinos pagalbos nekvietė, kadangi nebuvo stiprių sužalojimų, ir kaltinamasis atsisakė kviesti pagalbą. Ji taip pat nurodė neprisimenanti, kur konkrečiai ir kokie buvo sužalojimai, buvo tik labai daug kraujo; kraujo buvo ant kaltinamojo rankų, kūno, visur, tačiau liudytoja nurodė neprisimenanti, ar kraujo buvo ant kaltinamojo veido. Liudytojas A. J. parodė, kad, kai kaltinamasis bėgo, jis buvo be marškinių, liudytojas matė kraują ant kaltinamojo (priekinėje kūno dalyje, ant krūtinės). Taigi, byloje yra tik duomenys apie tai, kad po įvykio ant kaltinamojo kūno buvo kraujo, tačiau nėra jokių duomenų apie kaltinamajam padarytus sužalojimus (apie tai, kad kraujas ant kaltinamojo kūno buvo būtent nuo jam, o ne nuo nukentėjusiesiems, padarytų sužalojimų), juo labiau apie sužalojimus kaltinamojo veide ir (ar) galvos srityje, jeigu, kaip nurodo kaltinamasis, nukentėjusysis stovėdamas jam sudavė smūgį į veidą, o jis K. P. smūgius sudavė galva. Taigi, atitinkamus kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi jų, kaip minėta, nepatvirtina bylos įrodymų visuma.

25. Nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą, iš dalies ir jų padarymo aplinkybes, kaip minėta, patvirtina specialisto išvadų duomenys, aptarti ankstesniame šio nuosprendžio punkte. Nukentėjusiųjų sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymą mastą. Byloje nėra jokių duomenų, kad iki įvykio su kaltinamuoju nukentėjusiųjų kūne buvo kokių nors sužalojimų, taip pat duomenų, kad sužalojimus jiems galėjo padaryti kitas asmuo, kitu būdu, ar kad sužalojimai buvo padaryti skirtingu metu. Kaltinamasis taip pat nenurodė, kad nukentėjusiesiems smūgius sudavė kitas asmuo.

26. Kaltinamojo veiksmai, dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, sudėtį.

27. Byloje taip pat nenustatytos būtinosios ginties (BK 28 straipsnis) (ar būtinojo reikalingumo (BK 31 straipsnis)) sąlygos (žr. šio nuosprendžio 23 punkte išdėstytas aplinkybes).

28. Aptarti duomenys, kurie, kaip minėta, BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama R. Z. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas R. Z. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Dėl bausmės skyrimo

29. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

30. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

31. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

32. BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

33. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

34. R. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

35. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį – R. Z. padarė apysunkį smurtinį nusikaltimą; kaltės formą bei pasekmes – nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, dėl ko nukentėjusiesiems buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusiajai A. P. padaryta turtinė bei neturtinė žala (žr. tolimesnę šio nuosprendžio dalį); taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad R. Z. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, per vienerių metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas (t. III, b. l. 8), anksčiau teistas, be kitų, ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – sunkų bei nesunkų sveikatos sutrikdymą (teistumas išvykęs), dešimt kartų teistas užsienio valstybėse (t. III, b. l. 10–25). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu R. Z. atsiprašė nukentėjusiųjų, gailėjosi dėl tokio savo poelgio, jį vertina kritiškai.

36. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai R. Z. atžvilgiu bus pasiekti jam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui – paskiriant jam laisvės atėmimą dvejiems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką kaltinamajam įskaityti jo Ispanijos Karalystėje ir Lietuvoje sulaikyme bei laikiname suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 18 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas taip pat sprendžia, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tokia teismo išvada pagrindžiama toliau šiame nuosprendyje pateikiamų motyvų pagrindu.

37. Pažymėtina, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

38. Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

39. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

40. Šiame kontekste pažymėtina, kad R. Z. nurodė, kad planuoja pradėti dirbti, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad anksčiau jam nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo jis būtų padaręs kokią nors nusikalstamą veiką (ir/ar administracinius nusižengimus) Lietuvoje. Teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, taip pat įvertinęs turimus duomenis apie ankstesnį R. Z. elgesį (jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kurie detaliau aptarti ankstesniuose šio nuosprendžio punktuose), sprendžia, kad bausmės vykdymo atidėjimo, o tuo pačiu ir probacijos priežiūros, institutų taikymas turės teigiamą įtaką R. Z., jo elgesiui. Taigi, atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai R. Z. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bei taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 5–8, 10 punktų nuostatas – laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. Z. atidedant dvejų metų šešių mėnesių terminui, įpareigojant jį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

41. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 172,04 Eur turtinės žalos atlyginimo, patirtos dėl nukentėjusiosios A. P. gydymo (t. I, b. l. 58), taip pat ieškinį dėl 480,69 Eur turtinės žalos atlyginimo, patirtos dėl nukentėjusiojo K. P. gydymo (t. I, b. l. 66). Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiųjų A. P. ir K. P. gydymo. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo R. Z. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo R. Z. veiksmais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti civilinius ieškinius, priteisiant iš kaltinamojo R. Z. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai atitinkamai 172,04 Eur ir 480,69 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

42. Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, tenkinamas taip pat ir civilinio ieškovo prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteisimo iš kaltinamojo.

43. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jos naudai iš kaltinamojo R. Z. 20 835,97 Eur (835,97 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės) žalos atlyginimą (t. I, b. l. 102–117).

44. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi, turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

45. Teismas vertina, kad nukentėjusioji (civilinė ieškovė) iš dalies įrodė jos prašomų priteisti išlaidų (456 Eur) vaistams dydį, šios išlaidos yra priežastiniu ryšiu susijusios su nagrinėjamu įvykiu – kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, todėl minėtos išlaidos (rašytiniais įrodymais pagrįstos išlaidos), priteistinos nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo, t. y. viso – 446,34 Eur. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių kitą ieškovės prašomų priteisti išlaidų vaistams dydį, taip pat kaip ir įrodymų, kad būtent šio įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefonas, bei duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atitinkamų apgadinimų mastą – padarytos turtinės žalos dydį (šiame kontekste pažymėtina, kad telefono įsigijimo kaina padarytos žalos dydžio niekaip nepatvirtina). Pažymėtina, kad būtent nukentėjusiai, kaip civilinei ieškovei, teko pastarųjų aplinkybių įrodinėjimo pareigos našta byloje. Nukentėjusioji taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp prašomų priteisti išlaidų kraujo tyrimui (6 Eur) ir kaltinamojo veiksmų, pažymėtina, kad iš pateiktų duomenų net nėra galimybės nustatyti, kada ir kam buvo atliktas tyrimas, tas pats pasisakytina ir apie prašomas priteisti transporto išlaidas (išlaidas autobusui – 6 Eur, traukiniui – 7,90 Eur, automobilio dujoms – 30 Eur, bei dyzeliniam kurui – 227,57 Eur) – pažymėtina, kad vien tik pateikti kvitai neįrodo, kad šias išlaidas patyrė būtent nukentėjusioji, taip kad išlaidos buvo patirtos vykstant į gydymo įstaigas dėl kaltinamojo nukentėjusiajai padarytų sužalojimų. Kadangi nukentėjusioji (civilinė ieškovė) į bylą nepateikė minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kita jos civilinio ieškinio dalis – dėl 389,63 Eur turtinės žalos atlyginimo, atmestina kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

46. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P. prašo priteisti jos naudai iš kaltinamojo R. Z. taip pat 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

47. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.

48. Taip pat teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

49. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

50. Byloje nustatyta, kad R. Z. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai A. P. buvo padarytas kairės akiduobės dugno ir kairės pusės viršutinio žandikaulio lūžiai su poodine kraujosruva veido kairėje, su kraujosruvomis akies obuolio junginėje ir kairio žando gleivinėje, poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, dešinėje blauzdoje, kairėje čiurnoje, muštinė žaizda apatinėje lūpoje. Nukentėjusioji savo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, jos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu, stresu, dvasiniais sukrėtimais, nepatogumais (nukentėjusioji nurodo du mėnesius negalėjusi įprastai valgyti maisto), besitęsiančiais skausmais ir dvasiniais išgyvenimais, apribotomis galimybėmis įsidarbinti, ateityje laukiančiomis medicininėmis operacijomis.

51. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo R. Z. nusikalstamų smurtinių veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamų išgyvenimų, stresą, didelį fizinį skausmą, gydantis jai kaltinamojo veiksmais padarytus sužalojimus, bei kitus su tuo susijusius nepatogumus. Nukentėjusioji buvo užpulta ir sumušta savo gyvenamojoje vietoje, be jokios aiškios priežasties, patyrė neigiamus išgyvenimus. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo – R. Z.. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, jos gydymosi trukmę, sukeltas pasekmes, jos civiliniame ieškinyje nurodytus bei teisiamajame posėdyje išsakytus argumentus.

52. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, šiuo atveju reali ir įrodyta yra 3 500 Eur dydžio neturtinė žala, kuri atitinka aukščiau įvardintus įstatyme numatytus kriterijus bei suformuotą teismų praktiką, ji priteistina iš R. Z. nukentėjusiosios naudai. Kita nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dalis atmestina.

Dėl kitų klausimų

53. Byloje taip pat pateikti duomenys apie turėtas R. Z. ekstradicijos išlaidas (t. II, b. l. 145).

54. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, jeigu ekstradicijos išlaidos atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų, jos paprastai priteisiamos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-114-699/2017).

55. Byloje nėra duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad kaltinamajam, prieš jam išvykstant iš Lietuvos, buvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį procesą, kad jis buvo tinkamai informuotas apie jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, ar apie paskelbtą paiešką. Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad šiuo atveju ekstradicijos išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis, kadangi jos atsirado ne dėl sąmoningų kaltinamojo veiksmų, siekiant išvengti dalyvavimo procese.

56. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam, išlaidų atlyginimo. Minėtoje pažymoje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 171,67 Eur.

57. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios ir teismui paliekama teisė spręsti dėl galimybės išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo būtinas.

58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

59. Nagrinėjant baudžiamąją bylą R. Z. ginti gynėja Regina Vasiliauskienė buvo paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Taigi, gynėja baudžiamosios bylos nagrinėjime šiuo atveju dalyvavo nepriklausomai nuo R. Z. valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. Z. neišieškotinos.

60. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefonas „X. R. 7A“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. gruodžio 3 d. pakvitavimą saugomas pas A. P., (t. I, b. l. 92–101), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas A. P.; o modemas „Mezon“ su SIM kortele, ant kurios yra gamykliniai skaitmenys (duomenys neskelbtini), pagal 2022 m. kovo 18 d. pakvitavimą saugomas pas D. Z., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas D. Z. (t. I, b. l. 134–142; t. II, b. l. 33–34).

61. R. Z. skirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. III, b. l. 86–88), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir skirti jam 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5–8, 10 punktais, R. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

R. Z. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į R. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo Ispanijos Karalystėje ir Lietuvoje laikiname suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 18 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną jo suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius ir priteisti iš R. Z. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 172,04 Eur (vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų keturių euro centų) ir 480,69 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų šešiasdešimt devynių euro centų) žalos atlyginimo sumas bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistas sumas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš R. Z. nukentėjusiosios A. P. naudai 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 446,34 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt šešių eurų trisdešimt keturių euro centų) turtinės žalos atlyginimą.

Kitą nukentėjusiosios A. P. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nepriteisti iš R. Z.valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir ekstradicijos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefoną „X. R. 7A“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. gruodžio 3 d. pakvitavimą saugomą pas A. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. P.; modemą „Mezon“ su SIM kortele, ant kurios yra gamykliniai skaitmenys (duomenys neskelbtini), pagal 2022 m. kovo 18 d. pakvitavimą saugomą pas D. Z., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. Z..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.