- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-18
- Bylos Nr.
- 1-159-988/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-03976-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Kaltinamasis
- M. D.
- Civilinis ieškovas
- R. E.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos (toliau – LR) pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2012-04-25 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p. 14 MGL bauda;
2) 2013-10-31 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. (6 epizodai), 182 str. 3 d., 178 str. 4 d., 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. 3, 8, 9 p. l/a bausmės vykdymas atidėtas 3 m.
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 214 str. 1 d. (2 veikos), 215 str. 1 d. (2 veikos), 198¹ str. 1 d. (2 veikos), 182 str. 1 d. (4 veikos), padarymu, teistumai neišnykę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. 2014-07-22, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau nei 14.12 val., būdamas bute pas R. E., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jai nematant bei nežinant, neteisėtai įgijo, t.y. paėmė, bute buvusius R. E. išduotus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - AB SWEDBANK banko elektroninės bankininkystės vartotojo numerį, ID prisijungimo kodus iš slaptažodžių kortelės, juos neteisėtai laikė iki tiksliai nenustatyto laiko, po ko tą pačią dieną 14.12 val., panaudojo šiuos svetimus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, save pateikdamas kaip teisėtą bankininkystės duomenų naudotoją, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones ir neteisėtai inicijavo bei atliko finansines operacijas, o būtent 2014-07-22 14.12 val., būdamas Vilniuje, tiksliau nenustatytoje vietoje, neteisėtai iš IP 78,60,220,31 adreso prisijungęs prie UAB “4finance” internetinės svetainės www.vivus.lt, joje užsiregistravo R. E. vardu ir pateikė paraišką UAB „4finance“ dėl 1000 Lt (289,62€) paskolos ir iš R. E. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „4finanse“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01cnt registracijos mokestį, po ko tą pačią dieną iš UAB „4finance“ į minėtą R. E. sąskaitą gavo 1000 Lt (289,62 €) momentinę paskolą R. E. vardu, kurią tą pačią dieną per du kartus išgrynino bankomate, esančiame Jeruzalės g. 4, Vilniuje, t.y. savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d.
Be to, M. D. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą ir neteisėtai disponuodamas svetima elektronine mokėjimo priemone, 2014-07-22, 14.12 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pasinaudojo R. E. priklausančia elektroninės AB SWEDBANK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelės duomenimis, taip suklaidindamas UAB „4 finance“, kad jis yra R. E. ir savo asmeninėms reikmėms paėmė 1000 Lt (289,62 €) kreditą, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, paėmęs R. E. priklausančios AB SWEDBANK bankui mokėjimo kortelės kodus, bankomate, esančiame Jeruzalės g. 4, Vilniuje, per du kartus išgrynino 1000 Lt (289,62 €), tuo padarydamas UAB „4finanse“ 289,62 € (1000 Lt) turtinę žalą, t.y. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
Be to, M. D. 2014-07-23, apie 13.40 val. save pateikdamas kaip teisėtą bankininkystės duomenų naudotoją, panaudodamas svetimus, R. E. priklausančius, elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, ir neteisėtai iniciavo bei atliko finansines operacijas, o būtent 2014-07-23 13.40 val., būdamas Vilniuje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto IP adreso prisijungęs prie internetinės svetainės www.bobutėspaskola.lt, joje užsiregistravo R. E. vardu ir pateikė paraišką AB „Bobutės paskola“ 173,77 € (600 Lt) paskolos ir iš R. E. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Bobutės paskola“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 lito registracijos mokestį, po ko tą pačią dieną iš UAB „Bobutės paskola“ į R. E. sąskaitą gavo 173,77 € (600 Lt) momentinę paskolą R. E. vardu, kurią tą pačią dieną išgrynino bankomate, Jeruzalės g. 4, Vilniuje, t.y. savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d.
Be to, M. D. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą ir neteisėtai disponuodamas svetima elektronine mokėjimo priemone, 2014-07-23, 13.49 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pasinaudojo R. E. priklausančia elektroninės AB SWEDBANK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelės duomenimis, taip suklaidindamas AB „Bobutės paskola“, kad jis yra R. E. ir savo asmeninėms reikmėms paėmė 600 Lt (173,77 €) kreditą, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką paėmęs R. E. priklausančios AB SWEDBANK bankui mokėjimo kortelės kodus bankomate, esančiame Jeruzalės g. 4, Vilniuje, išgrynino 600 Lt (173,77 €), tuo padarydamas AB „Bobutės paskola“ 600 Lt (173,77 €) turtinę žalą, t.y. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 3 d.
Be to, M. D. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: M. D. 2014 m. liepos mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslią dieną ir laiku, piktnaudžiaudamas R. E. pasitikėjimu, iš jos paėmė kompiuterį SAMSUNG N150 PLIUS, kurio vertė 200 €, norėdamas jį sutaisyti ir, neketindamas įvykdyti savo įsipareigojimo, pažadėjo kompiuterį grąžinti; R. E. leidus paimti kompiuterį, jis 2014-07-24 lombarde UAB „DND LT, esančiame Žemynos g. 18, Vilniuje, pasirašęs lombardo paskolos kvitą Nr. M4258 ir įsipareigojęs iki 2014-07-31 atsiimti įkeistą daiktą, už 28,96 eurus (100 Lt) įkeitė iš R. E. paimtą kompiuterį SAMSUNG N150 PLIUS, 200 eurų vertės, tačiau savo įsipareigojimo grąžinti R. E. kompiuterį neįvykdė, iki lombardo įkeitimo biliete nurodytos datos įkeisto kompiuterio neišpirko, tokiu būdu piktnaudžiaudamas R. E. pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai R. E. priklausantį 200 eurų vertės turtą, t.y. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
Be to, M. D. 2014-07-31, piktnaudžiaudamas R. E. pasitikėjimu, iš jos paėmė telefoną SAMSUNG NOTE3, kurio vertė 376,22 €, įrašyti programas ir, neketindamas įvykdyti savo įsipareigojimo, pažadėjo telefoną grąžinti; R. E. leidus paimti telefoną programų įrašymui, tačiau jis programų neįrašė ir telefono SAMSUNG NOTE3 R. E. negrąžino, tokiu būdu piktnaudžiaudamas R. E. pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai R. E. priklausantį 376,22 eurų vertės turtą, t.y. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
M. D. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2014-07-23, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau nei 13.49 val., būdamas bute pas R. E., (duomenys neskelbtini), Vilniuje jai nematant bei nežinant neteisėtai įgijo R. E. išduotus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - AB SWEDBANK banko elektroninės bankininkystės vartotojo numerį, ID prisijungimo kodus iš slaptažodžių kortelės - bei šiuos svetimus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis neteisėtai laikė, t. y. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 str. 1 d. padarymu.
Kaltinamasis M. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, parodė, kad su R. E. susipažino 2014 m. birželio pradžioje, kavinėje. Po keleto dienų pradėjo bendrauti. Po savaitės ar dviejų, tikslaus laiko neprisimena, pradėjo draugauti, kartu leisti laiką. M. D. R. E. veždavo į darbą, iš darbo. Tuo metu pats dirbo UAB „Skonio tradicija“ komercijos vadovu, papildomai prekiaudavo mugėse. 2014 m. liepos mėn. pabaigoje kaltinamasis buvo namuose pas R. E., kuomet paprašė jos paskolinti pinigų dėl koldūnų prekybos. Tuo metu jie iš dalies vedė bendrą ūkį, buvo jų draugystės pradžia. Pinigų kaltinamajam reikėjo, kad galėtų nusipirkti koldūnus ir prekiauti turguje ir mugėje – iš pradžių turguje prekiavo „Skonio tradicija“, kuri turėjo ten vietą, bet po to perleido vietą kaltinamajam – įmonė koldūnus kaltinamajam parduodavo už savikainą, o jis galėdavo parduoti už savo kainą, su įmone turėdavo atsiskaityti grynais iš karto. Kaltinamais turėjo individualios veiklos pažymėjimą. Sugalvojo tokiu būdu skolintis iš R. E., nes jam reikėjo pinigų, o jo vardu kreditų nedavė. Nukentėjusioji kaltinamajam pasakė, kad pinigų neturi, tuomet kaltinamasis nurodė jai paimti kreditą iki 2000 litų (579,24 eurų). Nukentėjusioji klausė kaltinamojo, kodėl jis pats negali pasiimti kredito, kaltinamasis pasakė, kad jo sąskaitos areštuotos, todėl negali. Apie kreditą kalbėjo 2014 m. liepos 20-21 d. R. E. sutiko, kitą dieną, t.y. 2015-07-22, paliko kodų kortelę, slaptažodžius ant stalo ir išėjo į darbą, vėliau patikslino, kad buvo palikta Swedbank kortelė, prisijungimo kodai ir slaptažodis, kuris buvo užrašytas ant lapo. Tą patį vakarą R. E. dar skambino giminaičiui, kad jai primintų slaptažodį. Minėtus daiktus R. E. paliko bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur gyveno R. E., jos brolis ir kaltinamasis. Kitą dieną kaltinamasis paėmė 1000 litų (289,62 eurų) kreditą iš „4finance“, 600 litų - iš „Bobutės paskola“. Žadėjo R. E. pinigus grąžinti. Ėmė greituosius kreditus, nes laiku grąžinus paskolą nereikia mokėti palūkanų. Paaiškino, kad savavališkai elektroninės bankininkystės duomenų paimti negalėjo, nes buvo pakeistas slaptažodis, nebūtų jo atspėjęs. R. E. davė jam kortelę ir slaptažodžius, kad kaltinamasis galėtų pasiskolinti pinigų. Tuo metu toks būdas atrodė paprastesnis, nei kad pinigus skolintis R. E. ir vėliau pasirašyti sutartį ar skolos raštelį su kaltinamuoju. Po to jie susipyko, kaltinamasis išėjo iš darbo. Nurodė kelis kartus davęs nukentėjusiajai 100 ar 200 litų grynais. Tačiau jiems susipykus, su R. E. nebebendravo. Dėl kompiuterio paaiškino, kad R. E. kompiuterį jam padovanojo, jis buvo senas, apibraižytas, jo vertė nebuvo nė 200 eurų. R. E. norėjo jį išmesti į šiukšlių dėžę, bet kaltinamasis paprašė kompiuterį atiduoti jam. Jokios sutarties dėl kompiuterio nepasirašė. Dėl telefono parodė, kad R. E. paprašė paimti jam telefoną, už kurį būtų sumokėjęs. Tuo metu R. E. dirbo „Alyne“, darbo metu, 2014-07-31, pasiėmė pertrauką ir jie kartu nuėjo į parduotuvę „Topo centras“ ar „Elektromarkt“, R. E. nupirko telefoną – telefoną paėmė išsimokėtinai kaltinamajam, už jį M. D. žadėjo atsiskaityti, jie susitarė, kad kaltinamasis sumokės nukentėjusiajai už telefoną dalimis. Tą pačią dieną M. D. užstatė telefoną lombarde, nes turėjo draugę ir norėjo nusivesti ją į kavinę ar kiną, kad galėtų atsilyginti už jos gerumą. Vėliau telefoną kaltinamasis atsiėmė ir naudojosi apie 3 mėnesius, po to telefonas iškrito ir sudužo. Už telefoną yra davęs pinigų nukentėjusiajai. Kai jie susipyko, R. E. sakė, kad sumokės už telefoną dalimis. Sumokėti nesugebėjo, nes buvo sunki padėtis. Nurodė nežinantis, ar R. E. žinojo, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas už sukčiavimą, su ja geri santykiai buvo iki 2014 m. lapkričio mėnesio, vėliau jie išsiskyrė, nes M. D. aptiko nukentėjusiąją su kitais vyrais. Nurodė sutinkantis su kredito įmonių civiliniais ieškiniais, su R. E. civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka su 350 eurų suma. Dalyje dėl kompiuterio nesutinka, nes nukentėjusioji kompiuterį jam padovanojo.
Nukentėjusioji R. E. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su M. D. susipažino 2014 m. birželio mėnesį kavinėje, jis kartais pas ją miegodavo, bendro ūkio nevedė. R. E. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su broliu, drauge ir jos vaikinu. M. D. 2014 m. liepos mėnesį nakvodavo pas ją bute, tačiau vienas niekada nelikdavo. Kiek tiksliai kartų miegodavo per mėnesį nurodyti negalėjo, mano, kad 10-12 kartų. Nurodė turėjusi savo automobilį, M. D. į darbą ją nuveždavo ir parveždavo ne kasdien, duodavo jam pinigų už kurą. Kada kaltinamasis paėmė duomenis, pasakyti negalėjo. Nurodė nepastebėjusi, kada duomenys dingo. Paaiškino, kad dažnai nesinaudoja elektroninės bankininkystės duomenimis, todėl visus duomenis laikė bendrai viename voke komodos stalčiuje, savo kambaryje – lapą, kuriame paaiškinta kaip naudotis el. bankininkyste, kodų kortelę, užrašytą slaptažodį. Nurodė, kad slaptažodžio nėra keitusi, elektronine bankininkyste naudojosi apie 2 kartus. Apie paimtus kreditus nurodė sužinojusi tik tada, kai pamatė laišką pas M. D. automobilyje – laiškas buvo adresuotas nukentėjusiosios vardu, kaip jis atsirado pas M. D. nežino, galbūt kaltinamasis pasiėmė laišką iš pašto dėžutės. Laišką automobilyje rado rugpjūčio mėnesio pradžioje. Po to, kai rado laišką, patikrino, ar yra jos prisijungimo duomenys. Liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje nurodė gavusi įspėjamąjį laišką (kad negaunamas mokėjimas ir kad yra paimta paskola), po to buvo dar vienas laiškas. Internete, puslapyje manokreditai.lt įvedė savo duomenis ir pamatė, kad yra paimtas netgi ne vienas kreditas. M. D. pasakė mačiusi tuos duomenis, tuomet jie ir pradėjo pyktis. M. D. žadėjo viską grąžinti, bet taip neįvyko. Nukentėjusioji kreipėsi į kredito įmones ir informavo jas, kad savo vardu kreditų neėmė. Kredito įmonėse jai patarė kreiptis į policiją. Taip nukentėjusioji ir padarė. Sakė kaltinamajam, kad kreipsis į policiją. Į policiją nukentėjusioji kreipėsi spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje – kreipėsi tik tada, nes kaltinamasis žadėjo sumokėti kreditus, buvo atvežęs vieną įmoką už telefoną. Nurodė, kad kaltinamasis jos atsiprašinėjo, kad neklausęs paėmė prisijungimo duomenis. Giminaičiui paklausti slaptažodžio neskambino, nes jokiam giminaičiui jokių duomenų neteikė. Giminaičio klausė apie prisijungimą prie kompiuterio, nes giminaitis jai taisydavo kompiuterį. Paaiškino, kad pati kreditų neėmė ir M. D. neleido to daryti. Buvo paimti du kreditai – 1000 litų (289,62 eurų) ir 600 litų (173,77 eurų). Šią dieną kreditai nėra grąžinti. M. D. nukentėjusiajai aiškino, kad kreditų jam reikia prekybai, bet kokiai tiksliai – nežino. Dėl kompiuterio paaiškino, kad davė kaltinamajam kompiuterį taisyti, nes jis buvo subraižytas, sudaužytas, nors buvo pirktas prieš metus laiko, strigdavo. M. D. pats pasiūlė sutaisyti kompiuterį. Davė kompiuterį liepos mėnesio pabaigoje. M. D. nukentėjusiajai sakė, kad turi gerą draugą, kuris galėtų kompiuterį sutaisyti. Kaltinamasis žadėjo kompiuterį grąžinti, sakydavo, kad draugas išvykęs, dar nepataisė. Nurodė tikrai kompiuterio nedovanojusi. M. D. siūlė sutaisyti ir nukentėjusiosios draugės kompiuterį, tačiau ji nedavė, matė, kad nukentėjusiosios kompiuteris ilgai negrįžta. Paaiškino, kad kompiuteris kainavo 450 eurų, tyrėja nukentėjusiajai paaiškino, kad yra nusidėvėjimas, todėl ir įvertino kompiuterį 200 eurų suma. Kompiuterio pati išmesti negalvojo. Dėl telefono nurodė, kad pirkosi jį sau, M. D. tik paprašė įrašyti į telefoną programas pas jo gerą draugą. Telefoną pirko 2014-07-31 ar 2014-08-01 parduotuvėje „Topo centras“, esančioje Žirmūnų g. 64, Vilniuje. Tuo metu buvo kartu su kaltinamuoju. Tą pačią dieną telefoną patikėjo M. D., kad įrašytų programą – nusipirko telefoną, su M. D. atsisėdo į automobilį, ten nukentėjusioji telefoną įsijungė ir pasakė, kad reikia įrašyti programų. Tuomet kaltinamasis ir pasakė, kad gali įrašyti. Žadėjo programas įrašyti per keletą savaičių. Kai telefono kaltinamasis negrąžino, klausė jo. Tuomet M. D. parodė kvitą už sumokėtą įmoką. Paaiškino, kad telefone nebuvo jokios kortelės, nukentėjusioji nematė, kad kaltinamasis į telefoną būtų dėjęs kortelę. Telefono kaina buvo 1400 litų (405,47 eurų), telefonas buvo Samsung Note 3. Už telefoną buvo vienas mokėjimas, kvite buvo nurodyta 150 litų (43,44 eurų). Už telefoną nukentėjusiajai 100 ar 150 litų sumokėjo M. D.. Pradžioje nukentėjusioji nemokėjo už telefoną, užaugo delspinigiai. Po to viską sumokėjo, todėl prašo už telefoną 376,22 eurų. Nurodė palaikanti savo civilinį ieškinį. Paaiškino nežinojusi, kad M. D. yra teistas, o jo sąskaitos areštuotos.
Liudytojas P. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju yra draugais, kartu žaidė futbolą, netoli gyveno. Yra kartu važiavę pasiimti nukentėjusiosios R. E. iš darbo. Nurodė, kad 2014 m. birželio mėnesį matydavo kaltinamąjį su R. E., M. D. santykiai su ja buvo rimti, norėjo netgi vesti, matė, kad kaltinamasis ėjo į nukentėjusiosios butą nakvoti. Nuo 2014 m. birželio mėnesio iki spalio mėnesio kaltinamais gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje pas nukentėjusiąją, P. K. dažnai jį ten veždavo. Tuo metu M. D. užsiiminėjo verslu, prašė investicijos. M. D. jam sakė, kad gavo pinigų iš nukentėjusiosios, kokiu būdu, nurodė nežinantis. Ar pati nukentėjusioji yra minėjusi apie pinigų davimą M. D., liudytojas pasakyti negalėjo. Tik pats kaltinamasis yra minėjęs, kad pinigų gavo. Paaiškino, kad matė pas M. D. kompiuterį ir telefoną, kaltinamasis sakė, kad telefoną jam padovanojo draugė.
Liudytojas V. E. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. D. gyveno kartu su jo seserimi R. E., apie sesers bendravimą žino, nes gyveno kartu su seserimi (duomenys neskelbtini), Vilniuje iki 2015 m. gruodžio mėnesio vidurio. Su jais dar gyveno M. D., liudytojo kolegė V. S.. M. D. su jo seserimi gyveno mažiau nei metus laiko, apie pusę metų, lankėsi pas sesę dažnai, galbūt keturis mėnesius, tiksliai laiko pasakyti negalėjo. M. D. su R. E. gyveno kaip pora. Dėl kompiuterio paaiškino, kad R. E. kompiuterį padovanojo kita sesuo, kuri gyvena Airijoje. R. E. kompiuterį davė M. D. pataisyti, atnaujinti. Kompiuterio tikrai nedovanojo M. D., V. E. taip pat naudojosi tuo kompiuteriu, todėl žino. Vėliau ne kartą klausė sesers, kur kompiuteris, ji jam sakė, kad kompiuterį davė pataisyti M. D.. Ar pats klausė M. D. apie kompiuterį, pasakyti negalėjo. M. D. žadėjo grąžinti kompiuterį R. E.. Dėl telefono paaiškino, kad sesuo nusipirko naują telefoną ir davė jį M. D., kad jis įrašytų programas. R. E. sakė V. E., kad telefoną M. D. davė tam, kad jis atnaujintų programinę įrangą, įrašytų naujų programėlių. M. D. sesei telefono negrąžino. V. E. pats bandė kalbėti su M. D., kad jis grąžintų sesei telefoną. Kartą buvo susitarę dėl susitikimo, bet taip ir nesusitiko. Norėjo susitikti ir susitarti, kaip atsiskaityti už kompiuterį ir telefoną. Dėl kredito paaiškino, kad jis pirmas pastebėjo, kai atėjo laiškas iš kredito įmonės – laiškas buvo adresuotas R. E., laišką skaitė ir liudytojas. Po to paaiškėjo, kad sesers vardu paimtas kreditas. Vėliau nurodė, kad nepamena, kas pirmas – sesuo ar jis, skaitė laišką. R. E. jam sakė, kad pati jokio kredito neėmė. Su sese išsiaiškino, kad tik M. D. galėjo prisijungti ir paimti kreditus, kadangi prisijungimo metu namuose galėjo būti tik M. D.. Prisijungimo duomenys buvo pas seserį kambaryje, nepaslėpti, akivaizdžiai matomoje vietoje. Kai V. E. bandė susisiekti su kaltinamuoju, kalbėjo su juo, M. D. norėjo grąžinti skolą, kad nebūtų problemų. Paaiškino, kad matė tik vieną laišką, todėl žino, kad vienas kreditas tikrai buvo paimtas. Ar sesuo sakė, kad buvo paimta daugiau kreditų, nepamena. Mano, kad sesuo nežinojo apie paimtą kreditą, nes gavusi laišką nustebo. V. E. siūlė M. D. susitikti, tai buvo vienintelis kartas, kai kaltinamasis atsiliepė jam telefonu. Kalbant telefonu M. D. nesakė, kur yra kompiuteris, telefonas. Tarėsi susitikti konkrečiu laiku, bet kaltinamasis negalėjo, po to liudytojas bandė ne kartą susisiekti, tačiau M. D. neatsiliepė. Dar vėliau buvo išjungtas kaltinamojo telefonas. Susitikimą organizavo 2014 metų vasaros pabaigoje, rudens pradžioje, tikslaus laiko nurodyti negalėjo. Kada tiksliai M. D. išsiskyrė su jo seserimi, neprisimena.
Akistatos tarp nukentėjusiosios R. E. ir įtariamojo M. D. protokolu, kurios metu nukentėjusioji R. E. patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus. (t. 1, b.l. 110-112)
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad UAB “DND LT“ specialistas R. R. pateikė Lombardo priduotų daiktų žurnalo dvi nuotraukas ir Lombardo kvitų kopijas, iš kurių matyti, kad M. D. 2014-07-24 pridavė į lombardą kompiuterį “Samsung 2450 Plius”, už kurį gavo 100 Lt (28,96 €), 2014-07-31 - mobiliojo ryšio telefoną “Samsung Note 3”, už kurį gavo 600 Lt (173,77 €). (t.1, b.l. 23-25)
2015-05-07 apžiūros protokole buvo užfiksuotas M. D. ir UAB “Bobutės paskola” darbuotojo pokalbio garso įrašas. (t.1, b.l. 37-38). AB „Bobutės paskola“ ir UAB „4 finance“ pateikta informacija dėl kreditų suteikimo aplinkybių (t. 1, b.l. 27-35, 66-68)
AB “Swedbank” pateikti duomenys (išrašai ir bankomatų kamerų užfiksuotos nuotraukos). (t. 1, b.l. 74-84)
Motyvuojamoji dalis
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad M. D., nežinant R. E., paėmė ir taip neteisėtai įgijo bute buvusius R. E. išduotus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - AB SWEDBANK banko elektroninės bankininkystės vartotojo numerį, ID prisijungimo kodus iš slaptažodžių kortelės, po to neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, ir neteisėtai inicijavo bei atliko finansines operacijas, t. y. šiuos duomenis neteisėtai panaudojo iš kredito bendrovių R. E. vardu paimdamas du kreditus: iš UAB „4finance“ paėmė 1000 Lt (289,62 €), o iš AB „Bobutės paskola“ - 600 Lt (173,77 €). Tokiu būdu M. D. apgaule įgijo minėtų bendrovių pinigines lėšas. Tokios M. D. veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 182 str. 1 d., 3 d. Nors M. D. neigė padaręs šias nusikalstamas veikas ir nurodė, kad elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis įgijo, juos panaudojo ir kreditus paėmė apie tai žinant ir su tuo sutinkant R. E., tačiau tokie jo parodymai laikytini gynybine versija, kuri teismui kelia abejonių. Apklausta teisme nukentėjusioji R. E. parodė, kad ji su M. D. susipažino 2014 m. birželio mėn., o tų pačių metų liepos mėnesį jis kartais pas ją likdavo nakvoti. Ji M. D. savo elektroninės bankininkystės duomenų nedavė ir tikrai neleido jam jais naudotis, neleido jos vardu imti kreditų. Į policiją su pareiškimu kreipėsi tik 2014 m. lapkričio mėnesį, nes tikėjosi, kad jis grąžins jai pinigus, nes tai padaryti žadėjo. Ir tik jam to nepadarius, ji kreipėsi į policiją. R. E. parodymus davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jos parodymai nuoseklūs (tokie patys duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme), logiški, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Tuo tarpu M. D. pateikta versija šiems parodymams prieštarauja, be to, teismui kyla abejonių dėl to, ar R. E. vos mėnesį pažįstamam žmogui, kuris kelis kartus pas ją nakvojo, leistų naudotis savo elektroninės bankininkystės duomenimis, leistų jos vardu imti kreditus. Pažymėtina ir tai, kad M. D. nesugebėjo paaiškinti kodėl jis negalėjo iš R. E. pasiskolinti pinigų pasirašydamas sutartį, R. E. pačiai imant kreditus savo vardu ar kitu įprastu būdu. Net ir tikint M. D. versija, toks pinigų skolinimosi būdas gali būti vertinamas nevienareikšmiškai, kadangi jis suteikia galimybę tikrajam pinigų gavėjui išvengti atsakomybės (negrąžinant pinigų), neigti kredito paėmimą ir tokiu būdu atsakomybę „perduodant“ formaliam paskolos gavėjui. Taigi net ir tokiu būdu naudojant apgaulę – apgaulė bet kokiu atveju pasireiškia suklaidinant kredito įmonės ir elektroninės bankininkystės sistemą save pateikiant ir per kodus identifikuojant kaip kitą asmenį. Šios aplinkybės teismui kelia abejonių dėl kaltinamojo versijos logiškumo ir patikimumo, be to, ji prieštarauja nukentėjusiosios parodymams, todėl teismas ją vertina kritiškai ir ja nesiremia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, taip pat konstatuoja, kad M. D. skirtingomis dienomis, padarydamas dvi nusikalstamas veikas, apgaule įgijo ir nukentėjusiosios turtą – 200 eurų vertės kompiuterį SAMSUNG N150 PLIUS ir 376,22 eurų vertės telefoną SAMSUNG NOTE3. Tokios M. D. veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 182 str. 1 d. Nors M. D. vėlgi nurodė, kad šį turtą jis gavo R. E. sutinkant: kompiuterį jam atiduodant, o telefoną jam perduodant, tačiau sutinkant įmokas už jį mokėti, tačiau ši jo versija teismui atrodo neįtikima ir nelogiška, be to, prieštarauja nukentėjusiosios parodymams. Teismui M. D. versija kelia abejonių dėl to, kad neįtikima, jog mažai pažįstamam žmogui R. E. ne tik, kad leistų jos vardu imti kreditus, bet ir atiduotų jai priklausančius ar ką tik įsigytus daiktus. Teismui abejonės kyla ir dėl to, kad M. D., tik gavęs kompiuterį ir telefoną, iš karto juos įkeitė lombarde. Pažymėtina ir tai, kad kompiuteriu naudojosi ir R. E. brolis V. E., todėl šio, liudytoju apklausto, asmens teigimu, sesuo negalėjo kompiuterio tiesiog atiduoti M. D., nes jam jo irgi reikėdavo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, nepaisant to, jog M. D. kartais nakvodavo pas R. E., tačiau kartu su ja negyveno, bendro ūkio nevedė, ji M. D. net pinigų už kurą duodavo, kai jis ją paveždavo į darbą. Todėl šios teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo tikėti M. D. pateikta versija. Apklausta teisme R. E. parodė, kad kompiuterį M. D. davė tik laikinai, kad šis jį pataisytų, kompiuterio tikrai jam neatidavė, priešingai vis klausė kada jį sutaisys ir prašė grąžinti. Tuo tarpu telefoną M. D. davė tik tam, kad jis įrašytų programėles, tačiau jam tikrai jo neatidavė visam laikui ir nesitarė už M. D. mokėti įmokų. Tokius R. E. parodymus (kaip ir parodymus dėl kreditų paėmimo) patvirtino teisme liudytojo apklaustas V. E.: jis nurodė, kad visi daiktai nebuvo M. D. atiduoti, kreditai paimti taip pat R. E. nežinant; jis net pats kalbėjo telefonu su M. D., norėdamas šias aplinkybes išsiaiškinti, tarėsi su juo susitikti. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojo parodymais. Taip pat, kaip jau minėta, teismas neturi pagrindo netikėti ir tokiais nukentėjusiosios parodymais. Todėl teismas, įvertinęs šiuos parodymus kartu, kredito bendrovių pateiktą informaciją apie kreditų paėmimą, lombardo kvitus, taip pat kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad M. D. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Teismo nuomone tai, kad kaltinamasis tam tikrą laiką galimai gyveno kartu su R. E., nepatvirtina, jog M. D. iš nukentėjusiosios neteisėtai įgytas turtas buvo jų bendrąja daline ar jungtine nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; kt.). Tačiau nagrinėjamoje byloje tokia situacija nebuvo susidariusi. Liudytojai P. K. ir V. E. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tam tikrą laiką M. D. ir R. E. gyveno kartu bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tačiau nei vienas iš liudytojų nenurodė, kad jie vedė bendrą ūkį, dalijosi gaunamomis pajamomis ir pan. Net ir teisme apklaustas M. D. irgi nurodė, kad bendrą ūkį su R. E. vedė tik iš dalies. Tuo tarpu pati R. E. neigė kartu su M. D. vedusi bendrą ūkį, nurodė, kad jis tik kartais nakvodavo pas ją, tačiau jie kartu pastoviai negyveno. Kaip minėta anksčiau, teismas neturi pagrindo abejoti R. E. parodymais, teismo nuomone jie iš esmės neprieštarauja ir liudytojų parodymams. Vien ta aplinkybė, kad M. D. bendravo su R. E., likdavo pas ją nakvoti ir tokiu būdu gyveno kartu apie 2-4 mėnesius nereiškia, kad R. E. priklausantis turtas tapo jų bendrąja nuosavybe. Kompiuterį SAMSUNG R. E. įsigijo dar prieš susipažįstant su kaltinamuoju. Telefonas Samsung Note3 taip pat buvo įgytas iš asmeninių R. E. lėšų ir jos vardu. Pagrindo laikyti šį turtą bendrąja nuosavybe teismas neturi. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis nurodė, kad su R. E. bendravo nuo 2014 metų birželio mėnesio iki 2014 metų lapkričio mėnesio, t.y. mažiau nei pusę metų. Tuo tarp pagal nukentėjusiosios ir liudytojo V. E. parodymus jie kartu gyveno 2-4 mėnesius. Net ir laikantis kaltinamojo versijos, teismas konstatuoja, kad toks trumpas bendravimo laikas savaime nepatvirtina, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja vedė bendrą ūkį ar įsigijo bendro turto. Konkrečių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Kartu pažymėtina ir tai, kad elektroninių mokėjimo priemonių ir jų duomenų naudojimas, nesant jų savininko sutikimo, bet kokiu atveju yra neteisėtas. Todėl, nepaisant to, kad M. D. bendravo su R. E. ar kažkiek kartu gyveno, nereiškia, kad M. D. galėjo, nesant R. E. sutikimo, naudoti jos elektroninės bankininkystės duomenis, jos vardu imti kreditus. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad M. D. ir R. E. buvę santykiai nešalina baudžiamosios atsakomybės už jo padarytas nusikalstamas veikas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka su prokurorės baigiamųjų kalbų metu patikslintu kaltinimu dėl 600 Lt (173,77 €) kredito paėmimo apgaule. Atsižvelgiant į paimto kredito dydį, kuris neviršija 5 MGL, padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 182 str. 3 d.
M. D. buvo kaltinamas tuo, kad du kartus – 2014-07-22 ir 2014-07-23, nežinant R. E., paėmė ir taip neteisėtai įgijo bute buvusius R. E. išduotus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - AB SWEDBANK banko elektroninės bankininkystės vartotojo numerį, ID prisijungimo kodus iš slaptažodžių kortelės. Nukentėjusioji teigė nežinanti kada ar per kiek kartų buvo įgyti jos duomenys, ji negalėjo nurodyti, kad 2014-07-22 šie duomenys buvo paimti, vėliau grąžinti, o 2014-07-23 jie dar kartą paimti, taip neteisėtai juos įgyjant. M. D. nurodė, kad šiuos duomenis nukentėjusiojo davė jam pati – tiesiog leido jam jais naudotis. Baudžiamojoje byloje nėra pakankamai įrodymų, kad 2014-07-23 M. D. dar kartą neteisėtai įgijo (o ne juos įgijęs laikė nuo 2014-07-22 dienos) R. E. elektroninės bankininkystės duomenis ir taip padarė dar vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 str. 1 d. Teismas nekeisdamas esminių faktinių aplinkybių, tikslina kaltinimą dėl BK 214 str. 1 d. (2014-07-22 veika), nurodydamas, kad būtent tada buvo neteisėtai įgyti ir laikomi minėti duomenys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. D. dėl BK 214 str. 1 d. (2014-07-23 veika) numatytos nusikalstamos veikos padarymo išteisintinas.
Teismas, skirdamas M. D. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – jis padarė 1 baudžiamąjį nusižengimą, 5 nesunkius ir 3 apysunkius tyčinius nusikaltimus. M. D. teistas, teistumai neišnykę (t. 1, b.l. 124-134), baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 119), VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (t. 1, b.l. 136, 138), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, dėl patologinio potraukio azartiniams lošimams nuo 2013-09-11 iki 2013-09-12 gydėsi stacionare, toliau gydymą tęsė VPLC ADRS Dienos centre (t. 1, b.l. 137). Jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Parenkant bausmės rūšį vertinama ir tai, kad M. D. naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, veikos padarytos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu. Teismas įvertinęs pirmiau nurodytų, bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingų, aplinkybių visumą, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuoja, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei atitinkamų straipsnių sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, tuo tarpu už baudžiamąjį nusižengimą skirtina arešto bausmė.
Nusikalstamas veikas, už kurias atsakomybė numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje, 198¹ ir 215 straipsnių 1 dalyse, M. D. padarė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnį 1 dalį, 3 dalį (kreditų paėmimas apgaule), 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu. Kitos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-31 nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu.
Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Tuo pačiu pažymėtina, kad pakartotinis laisvės atėmimo vykdymo atidėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai naujai padarytos veikos ir jų pavojingumas bei kaltinamojo asmenybė leidžia teismui padaryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi teismas, atsižvelgdamas į M. D. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, padarytos žalos dydį, kuris nedaug viršija 5 MGL dydį, į tai, kad M. D. nusikaltimų darymo metu dirbo, šiuo metu taip pat dirba, į jo sveikatos būklę, įvertinęs kitas paminėtas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti dar kartą atidedant paskirtos bausmės vykdymą (LR BK 75 straipsnis) ir skiriant pareigas. Teismo požiūriu būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamajam M. D. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Nukentėjusioji R. E. byloje pareiškė 576,22 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 21). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, daiktų vertė įrodyta R. E. parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai.
AB „Bobutės paskola“ byloje pareiškė 315,17 eurų dydžio civilinį ieškinį. Nurodė, kad AB „Bobutės paskola“ buvo padaryta 315,17 eurų turtinė žala, kurią sudaro: 173,77 eurų negrąžinto kredito; 75,42 eurų kredito mokesčio; 48,46 eurų vėlavimo palūkanos; 17,52 eurų ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos. Taip pat prašė priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.
UAB „4finance“ byloje pareiškė 333,46 eurų dydžio civilinį ieškinį, šią sumą sudaro: 273,82 eurų grąžintina paskolos suma; 57,00 eurai palūkanos; 2,64 eurai vėlavimo palūkanos.
Atsižvelgus į tai, kad UAB „4finance” ir AB „Bobutes paskola“ nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turinė žala, kuri pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis privalo šią žalą atlyginti, todėl civiliniai ieškiniai tenkintini.
AB „Bobutės paskola“ taip pat prašo priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Įstatymas nenustato konkretaus termino per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma, galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-234/2010). BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad civilinio ieškovo pateiktas reikalavimas atlyginti 5 proc. metines palūkanas nuo civiliniu ieškiniu priteistos sumos iki pilno atsiskaitymo laikytinas priešlaikiniu, teismas, priimdamas nuosprendį, negali konstatuoti fakto, kad kaltinamasis nuosprendžiui įsiteisėjus žalos neatlygins. AB „Bobutės paskola“ civilinis ieškinys dalyje dėl 5 proc. metinių palūkanų nuo civiliniu ieškiniu priteistos sumos iki pilno atsiskaitymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (2014-07-22 veika), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (2014-07-22 veika), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį (2014-07-22 veika), ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (UAB „4finance“ atžvilgiu padaryta veika), ir skirti jam 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (2014-07-23 veika), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį (2014-07-23 veika), ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (AB „Bobutės paskola“ atžvilgiu padaryta veika), ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų areštą.
M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (R. E. kompiuterio įgijimas apgaule), ir skirti jam 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
M. D.pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (R. E. telefono įgijimas apgaule), ir skirti jam 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
M. D.pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (2014-07-23 veika) išteisinti, kadangi neįrodyta, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir M. D. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-31 nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prieš šiuo nusprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-31 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 10 (dešimt) mėnesių.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant:
bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, t. y. 576,22 eurų R. E.; 333,46 eurų UAB „4finance“; 315,17 eurų AB „Bobutės paskola“; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nesilankyti azartinių žaidimų įstaigose (kazino, lošimo namuose); bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, nedirbant registruotis darbo biržoje;paskirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti nurodytą įmoką sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT 707044060000269468, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000. Įmokos kvitą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyrių.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. D. paskirtą kardomąją priemonę – periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.
R. E. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai. Priteisti iš M. D. 576,22 eurų turtinę žalą R. E..
UAB „4finance“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai. Priteisti iš M. D. 333,46 eurų turtinę žalą UAB „4finance“.
AB „Bobutės paskola“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies. Priteisti iš M. D. 315,17 eurų turtinę žalą AB „Bobutės paskola“. Civilinį ieškinį dalyje dėl 5 proc. metinių palūkanų nuo civiliniu ieškiniu priteistos sumos iki pilno atsiskaitymo atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.