- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-13
- Bylos Nr.
- 1-274-825/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46558-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Kaltinamasis
- R. Č.
dalyvaujant prokurorui J. A., vaikų teisių apsaugos specialistui Vygintui Aukštuoliui, psichologei K. S., nukentėjusiajai R. P., jos atstovei advokato padėjėjai J. R., kaltinamajam R. Č., jo gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, fotomenininkų sąjungos narys (pagal kaltinamojo pasakymą), iš kūrybinio darbo pajamų negauna (pagal kaltinamojo pasakymą), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (pagal kaltinamojo pasakymą) (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. Č. kaltinamas tuo, kad 2016 m. spalio 2 d., apie 10.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine R. P. metu, tyčia tris kartus dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį, vieną kartą kumščiu trenkė į kairį petį, padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairio peties srityje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios R. P. sveikatą.
Kaltinamasis R. Č. teisme dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad apie 10.30 val. išėjo iš savo kambario. Vaikai ir mama valgė. Jis nuėjo darytis arbatos, ir paklausė jos kada galės išsiųsti elektroninius laiškus. Ji atsakė, kad bus matyt. Pradėjo ginčytis, ji vaikus išvedė į kitą kambarį. Jis nugara į kampą atsistojo, atsisuko į ją, ji atbėgo pikta ir pradėjo mosikuoti rankomis. Mato, kad ji nori mušti. Pastatė rankas delnais į priekį, rankos susipynė. Pagavo jos kairę ranką, bet pats išsinarino falangą. Ji dešine ranka jam trenkė į kaklą. Antrą kartą trenkė kumščiu į kairę paakę. Paėmė ją už abiejų rankų ir nustūmė. Ji nusėdo, atsigulė ant šono, pradėjo šaukti vaikus, kad kviestų policiją. Vaikai atbėgo. Mergaitė su telefonu, skambina. Ji atsikėlė be ašarų ir nuėjo į kambarį su vaikais. Jis nuėjo į savo kambarį prie kompiuterio. Po pusės valandos atvyko patrulis. Jam buvo padaryti sužalojimai. Sulaužė pirštą. Dėl sužalojimų į medikus ir pareigūnus nesikreipė. Nuketėjusiajai po šio įvykio buvo mėlynė kai ji išėjo iš vonios kambario. Nežino iš kur ji atsirado. Nereikia tenkinti civilinio ieškinio.
Nukentėjusioji R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sekmadienį ryte, apie 10.00 val. ruošėsi su vaikais valgyti. Sėdėjo prie stalo visi trys. Jis gyvena kitame kambaryje. Jis įėjo į virtuvę, atėjo prie kriauklės, pradėjo priekaištauti dėl išnešto ežiuko. Iš vakaro, šeštadienį, R. atsinešė ežiuką ir pasakė, kad tai bus jo ežiukas ir jis čia gyvens. Išnešė į balkoną. Pasakiau, kad jis ne naminis gyvūnas, jis griežtai neleido jo išnešti. R. vakare su draugais išvyko. Ežiukas naktį pradėjo blaškytis, todėl jį išnešė į lauką. Ryte pradėjo priekaištauti, kad išnešė ežiuką. Pradėjo įžeidinėti. Kai pamatė, kad darosi konfliktas, pasakė vaikams, kad eitų į kitą kambarį. Ji grįžo kažko paimti, neatlaikė dėl tėvų įžeidinėjimo, pliaukštelėjo su dešine ranka į kairį jo žandą. Atsakomieji smūgiai buvo į kairį skruostą, į petį su kumščiu. Kelis kartus trenkė, ji nukrito. Pasakė vaikams, kad kviestų policiją. Atbėgo vaikai, ji palengva pasikėlė. Laikydamasi už sienų nuėjo į kitą kambarį. Atvyko policija.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų
Niekas neginčija, ir visi įvykyje dalyvavę asmenys sutinka, kad įvykis įvyko 2016 m. spalio 2 d., apie 10.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis R. Č. nurodė, kad jis smurto nenaudojo, o priešingai smurtavo nukentėjusioji R. P., o jis, galima suprasti iš jo paaiškinimų, tik gynėsi.
Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 1, 2 dalys).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, dėl kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus.
Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančio jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai.
Kėsinimosi realumas konstatuotinas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančio vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso akivaizdaus kėsinimosi konstatavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2-K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-7-313/2012 ir kt.).
R. Č. veikė ne būtinosios ginties sąlygomis, nes niekas į jį nesikėsino.
Tai, kad R. Č. vartojo smurtą R. P. atžvilgiu patvirtinama nukentėjusiosios R. P. paaiškinimu, kad ji į R. Č. užgauliojimus davė R. Č. antausį, o jis pavartojo smurtą suduodamas tris kartus kumščiu į veido sritį, vieną kartą į kairį petį. Tai patvirtina ir Specialisto išvada Nr. G2568/16(02) (1 tomas, 15 b. l.), kurioje nurodyta, kad R. P. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio peties srityje, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, nustatytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai patvirtino ir mažamečiai R. Č. ir R. P. vaikai. Liudytoja S. Č. nurodė, kad buvo sekmadienis, jie pusryčiavo. Įėjo tėtis kažką pasiimti, ar arbatos pasidaryti, rėkti pradėjo. Jis buvo ežiuką į namus atsinešęs, jie jį išnešė, nes jis juo nesirūpino. Mama sakė eiti į kitą kambarį valgyti. Mama nuėjo į virtuvę paimti kažką, durys atidarytos buvo, viską girdėjo, kaip jis ten rėkė. Pradėjo mamos tėvus įžeidinėti, brolį, gimines, kad jie durni. Išgirdo, kad mama nukrito ant žemės. Atbėgo su broliu į kambarį ir pamatė, kaip mama gulėjo ant žemės. Mėlynė buvo ant skruostikaulio. Mama sakė kviesti policiją. Nuėjo į kitą kambarį, užsirakino, nes jis bandė atidaryti duris. Paskambino į policiją (tai patvirtinta Apžiūros protokolu, 25, 26 b. l.). Liudytojas T. Č. nurodė, kad vieną dieną tėtis atsinešė ežiuką iš lauko. Jie trise rūpinosi ežiuku. Vakare išnešė, nes namie jis negali gyventi. Kai kitą dieną tėtis pamatė, kad jį išnešė, pradėjo keikti mamą, rėkti ant jos. Jie tuo metu valgė pusryčius, todėl išėjo į kitą kambarį. Jis mamos giminaičius keikė. Jie nematė, bet išgirdo viską, kaip ji ten krito. Atbėgęs pamatė kaip mama gulėjo ant žemės, o tėtis stovėjo ir žiūrėjo į ją sugniaužęs kumščius. Jis sugniaužęs kumščius stovėjo, kokiu metro atstumu nuo mamos. Kai pamatė jį, pagalvojo, kad jis jai trenkė ir dar nori trenkti. Mama tiesiog pasakė kviesti policiją. Pakvietė policiją. Ant mamos žando buvo didelė mėlynė.
Netikėti nukentėjusiosios R. P., liudytojų S. Č. ir T. Č. parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie nuoseklūs ir vienas kitą papildantys.
Žemesnės instancijos teismas
Priešingai R. Č. paaiškinimas vertintinas kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo paaiškinimas, kad R. P. specialiai atsigulė ant žemės, o ne nugriuvo po smūgių, specialiai išsitaršė plaukus kai atvyko policija, vertintini kritiškai, nes neatitinka kitų bylos duomenų. Liudytojas T. Č. ir liudytoja S. Č. nurodė, kad išgirdę kritimo garsą, iš karto atbėgo į įvykio vietą ir pamatė R. P. gulinčią ant grindų, o R. Č. stovėjo ir žiūrėjo į ją sugniaužęs kumščius. Kad kažkaip išskirtinai atrodytų R. P. nenurodė ir liudytojas D. J., be to jis nurodė, kad ant R. P. veido matėsi sumušimas.
Kad R. Č. būtų sužalotas, liudytojas D. J. nenurodė. Priešingai teigė, kad jis niekuo nesiskundė. R. Č. aiškinimus, kad jis buvo sužalotas, teismas vertina kritiškai, nes tokių įrodymų byloje nėra. Kad R. Č. būtų sužalotas nenurodoma ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pateiktoje informacijoje apie R. Č. (142 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal R. Č. ir R. P. paaiškinimus, kad jie vedė bendrą ūkį, turi bendrus vaikus, jie yra šeimos nariai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytas nežymus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių nukentėjusiajai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, suprato, jog dėl fizinio smurto naudojimo šeimos nario atžvilgiu, kils neigiamos pasekmės. Remiantis išanalizuotais liudytojų parodymais, nukentėjusiosios parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad R. Č. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., jo kaltė, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, įrodyta.
Teismas atmeta R. Č. gynėjos priekaištus, kad R. Č. nebuvo leista pateikti duomenų, kad jis yra menininkas, ligonis, nes, pirmiausiai, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų spręsti apie asmenį. Be to, bylos nagrinėjimas vyko ne vieną posėdį, todėl tokie prašymai galėjo būti teikiami ir pirminiuose posėdžiuose nevilkinant bylos nagrinėjimo.
Teismas nagrinėjo baudžiamąją bylą dėl konkretaus nusikalstamo įvykio, aiškinosi nusikalstamo įvykio priežastis (šiuo atveju konfliktas prasidėjo dėl mažareikšmės priežasties, ežiuko), ir negali plėstis aiškinantis asmenų santykių atsiradimo pradžios, santykių raidos, asmenų nuopelnų, jų dvasinių išgyvenimų, nesusijusių su įvykiu, nes tai ne šio proceso dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pripažįsta, kad R. Č. 2016 m. spalio 2 d., apie 10.30 val., namuose, Kovo 11-osios g. 130A - 42, Kaune, konflikto su sugyventine R. P. metu, tyčia tris kartus dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį, vieną kartą kumščiu trenkė į kairį petį, padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairio peties srityje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios R. P. sveikatą.
Skiriant bausmę R. Č., teismas atsižvelgia į tai, kad jis veikdamas netiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis).
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str., teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. bus pasiekti R. Č. skiriant laisvės apribojimo bausmę. Skirus bausmę, R. Č., skirtini ir įpareigojimai. Atmestinas prokuroro prašymas skirti įpareigojimą R. Č. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nes bylos duomenimis (116 – 118 b. l.) R. Č. registruotas darbo biržoje. Prokuroras prašė skirti įpareigojimą be teismo leidimo nebendrauti su nukentėjusiąja bei lankytis jos gyvenamojoje vietoje. Tokio įpareigojimo nėra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje. Bet Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio „Laisvės apribojimas“ septintoji dalis numato, kad teismas vietoj Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Teismas mano, kad įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiosios R. P. arčiau nei 100 metrų atstumu būtų tinkama priemonė, darysianti teigiamą įtaką R. Č. elgesiui.
R. P. prašė priteisti iš R. Č. 30,92 eurų turtinės žalos, 2000 eurų neturtinės žalos bei patirtas 150 eurų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tai sudaro pirkti medikamentai nuo skausmo „Ibumetin“, „Troksevezin“ gelis, maskuojantys kremai mėlynėms „Essence“ su teptuku, maskuojantis toninis kremas. Negautas darbo užmokestis 17,65 eurų.
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pilnai įrodytas (121 - 125 b. l.), todėl tenkintinas pilna apimtimi.
R. P. nurodė, kad neturtinė žala 2000 eurų, nes patirtas pažeminimas, gėda. Žymės neišnyko daugiau nei mėnesį, ėjo į darbą. Dirba lopšelyje - darželyje sandėlininke. Darbuotojai ir vaikai mato. Dirba pagal verslo liudijimą, fotografuoja. Mato žmonės. Ne pirmą kartą jis vartojo smurtą. Psichologinis smurtas buvo vartojamas nuolat.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.
Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai mažintinas iki 1000 eurų.
Bylinėjimosi išlaidos (126 b. l.) priteistinos pilnai.
R. Č. skirtos kardomosios priemonės, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. P., nesiartinti prie nukentėjusiosios R. P. arčiau nei per 100 metrų, nesilankyti (duomenys neskelbtini) (38, 39 b. l.), ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (71, 72 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini.
R. Č. buvo sulaikytas 2016 m. spalio 2 d., 10.50 val. (55 b. l.), paleistas 2016 m. spalio 3 d., 12.00 val. (56 b. l.), todėl šis laikas įskaitytinas į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.
Byloje esantis CD su įrašu (76 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., teismas
nusprendžia:
R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisinimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų, per mėnesį išdirbant ne mažiau 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigoti bausmės vykdymo metu gyventi skyrium nuo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nesiartinti prie R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) arčiau nei 100 metrų atstumu.
Prokuroro prašymą R. Č. uždrausti be teismo leidimo bendrauti su nukentėjusiąja bei lankytis jos gyvenamojoje vietoje, bei įpareigoti R. Č. pradėti dirbti, atmesti.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčio, pagrindu, į paskirtosios galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką, iš viso 2 dienas, ir R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumažinti paskirtos galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką 4 (keturiomis) dienomis.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 30,92 (trisdešimt eurų 92 eurocentus) eurų turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1000,00 (tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 150,00 (šimtą penkiasdešimt) eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Likusioje dalyje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.
R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtas kardomasias priemones, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. P., gyvenančios Kaune, Kovo 11 – osios g. 130A – 42, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. P., nesiartinti prie nukentėjusiosios R. P. arčiau nei per 100 metrų, nesilankyti Kaune, Kovo 11 – osios g. 130A – 42 (38, 39 b. l.), ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
CD su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.