Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Ieškovas reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš minėtų gyvenamųjų patalpų reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.612 str. pagrindu, t. y. kai asmuo savavališkai užima gyvenamąją patalpą, t. y. įsikelia į ją be nuomos sutarties. Ieškovas reikalavimo iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų kitais CK numatytais pagrindais nereiškia.

Kolegija atkreipdama dėmesį į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, taip pat atkreipia dėmesį į EŽTT iškeldinimo bylose suformuluotas nuostatas, kad būsto praradimas yra radikaliausia teisės į būsto neliečiamybę gerbimą apribojimo forma; bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turėtų turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme; neužtenka taikomą ribojimą vien tik pagrįsti įstatymo norma. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., McCann v. United Kingdom, no 19009/04, § 50, 13 May 2008; Cosic v. Croatia, no 7205/02, 15 January 2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinybei priimti asmens nenaudai griežčiausią priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R., kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. J. D., bylos Nr. 3K-3-491/2012; 2011 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. S. V., kt., Nr. 3K-3-267/2011).

Gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo pasekmes reglamentuoja CK 6.613 str., kuriame numatyta, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, jog UAB „Bendruva“ ir atsakovo 2006-12-19 sutartis negali būti laikoma terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi. Byloje nenustatyta, kad ieškovas reikalavo atsakovo išsikelti iš gyvenamosios patalpos po 2009-12-18, t.y. sutarties pasibaigimo. Priešingai, ieškovo pateiktos nuomininkų atsiskaitymo ataskaitos patvirtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2014-07-31 skaičiavo atsakovui nuomos mokestį, kuris nors ir nebuvo atsakovo mokamas, tačiau dėl jo išieškojimo iš atsakovo ieškovas kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. sprendimu už akių iš atsakovo ieškovui už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2013-07-31 priteisė 2 089,46 Lt įsiskolinimo už buto nuomą bei 2 265,39 Lt įsiskolinimo už teiktą šilumos energiją. Taigi, nuomos santykių tarp ieškovo ir atsakovo tęstinumas, nuomos mokesčio skaičiavimas nustatytas įsiteisėjusiu sprendimu už akių civilinėje byloje 2-1013-809/2014 ir šiai bylai yra prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taip pat ieškovo pateiktų pranešimų dėl įsiskolinimų už suteiktas paslaugas, sutarties pasibaigimo turinys neįrodo, kad ieškovas reikalavo atsakovą išsikelti iš užimamų patalpų. Priešingai, kaip nustatyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šiais pranešimais ieškovas ragino atsakovą padengti susidariusius įsiskolinimus bei atvykti dėl nuomos sutarties pratęsimo, o tai tik patvirtina ieškovo ketinimą toliau nuomoti atsakovui gyvenamąją patalpą. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Bendruva“ ir atsakovo 2009-12-19 sudaryta sutartis po 2009-12-20 ieškovui ar jo pirmtakui nepareikalavus išsikelti, taikant CK 6.481 str. nuostatas (tolesnis naudojimasis daiktu pasibaigus sutarties terminui), tapo neterminuota.

CK 6.481 str. nuostatos taikomos visiems nuomos santykiams. CK šeštosios knygos IV dalies XXXI skyriaus (Gyvenamosios patalpos nuoma) nuostatos nepaneigia CK 6.481 str. nuostatų taikymo galimybės, esant gyvenamųjų patalpų nuomos santykiams. CK 6.582 str. 4 d. reglamentuotas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties termino atnaujinimas, sudarant naują terminuotą arba neterminuotą nuomos sutartį. Tačiau nei šioje teisės normoje, nei kitose CK šeštosios knygos IV dalies XXXI skyriaus normose nėra nuostatų, reglamentuojančių gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių teisinę padėtį, kai pasibaigus terminuotos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, sutartis nėra atnaujinta, tačiau nuomotojas pakankamai ilgą laiką (vertinant pagal protingumo kriterijus) nereikalauja, kad nuomininkas išsikeltų iš nuomojamos patalpos. UAB „Bendruva“ ir atsakovo sutarties terminas pasibaigė 2009-12-18, o atsakovas iki šiol šiose patalpose gyvena. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad iki bylos iškėlimo (2014-04-30) reikalavo, kad atsakovas išsikeltų iš jam išnuomoto būsto, o pateikė 2010-03-19, 2013-01-15 pranešimus, kuriais ragino atsakovą atvykti dėl nuomos sutarties pratęsimo. CK 6.481 str. nustatytas 10 dienų laikotarpis laikytinas pakankamu nuomotojui apsispręsti, ar jis ketina tęsti gyvenamosios patalpos nuomos santykius su nuomininku ir imtis atitinkamų nuomos sutarties termino pabaigos sukeltą teisinį neapibrėžtumą pašalinančių veiksmų (išsiųsti paranešimus, raginimus, nustatyti protingą terminą, per kurį nuomininkas privalo išsikelti arba pasiūlyti susitarimą dėl nuomos santykių tąsos). Šie veiksmai nėra sudėtingi ir nereikalauja ypatingo pasiruošimo, todėl 10 dienų laikotarpis jiems atlikti yra pakankamas. Taip pritaikius įstatymą, pagrįstai konstatuota, jog nuomotojui per 10 dienų nepranešus apie nuomos santykių pabaigą ir nepareikalavus, kad nuomininkas išsikeltų, terminuota UAB „Bendruva“ ir atsakovo sudaryta sutartis tapo neterminuota ir atsakovas negali būti iškeldintas iš patalpų, esančių Rinktinės g. 42-97, Vilniuje, ieškinyje nurodytu CK 6.612 str. pagrindu. Ieškovas reikalavimo iškeldinti atsakovus CK 6.611 str. pagrindu – kai nuomininkas nuolat, ne mažiau nei tris mėnesius, jeigu nuomos sutartis nenumato kitokio termino, nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunaline paslaugas, nereiškia. Todėl ieškinys dalyje dėl atsakovo iškeldinimo nepagrįstas ir netenkintinas. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kad nuomos terminui pasibaigus, išnyko aplinkybės, egzistavusios socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo metu. Konstatavus, kad nėra pagrindo iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų CK 6.612 str. pagrindu, nepagrįstas ir apelianto reikalavimas priteisti iš atsakovo 782,06 Lt sumą, kaip ieškovo negautas pajamas (CK 6.249 str.), nes ieškovas turi galimybę kreiptis į teismą dėl nuompinigių priteisimo. Šio reikalavimo patenkinimas negalimas ir ieškovo nurodytu ieškinyje CK 6.242 str. pagrindu.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Nagrinėjant bylą apeliacine instancija, atsakovui buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir patirtos išlaidos advokato pagalbai (b. l. 45). Apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos 57,90 EUR teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str., 96 str., 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 57,90 EUR teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).