- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- e2YT-4844-547/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00483-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pareiškėjas
- O. R.
- Suinteresuotas asmuo
- J. B., J. J., B. G., D. T.
- Advokatai
- Angelė Ikasalienė
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. G., J. B., D. T., J. J., J. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama palikimo priėmimo (paveldėjimo teisės liudijimo gavimo) tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad, pareiškėja, O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
O. R. motina A. B., mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tai iki mirties buvo jos nuolatinė gyvenamoji vieta.
Varėnos r. 2-ojo notarų biuro 2021-07-13 pažymoje Nr. S-39 nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 22 d. mirus A. B. palikimą priėmė šie asmenys: B. G., gimusi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini); J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė, po jo mirties palikimą priėmė J. J., gimusi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1633- 445/2021 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos A. B., mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdami valdyti jos turtą.
Nurodytoje byloje pareiškėjai - J. B., B. G., D. T. savo sesers O. R. nenurodė suinteresuotu asmeniu, byloje ji nedalyvavo, nors jos teisinis interesas buvo toks pats.
Šalies argumentai
O. R. raštu kreipėsi į visus A. B. turto paveldėtojus sutikimo, kad ji galėtų paveldėti jai priklausančią motinos turto dalį, kadangi po motinos mirties laiku, t. y. trijų mėnesių laikotarpyje dėl paveldėjimo nesikreipė į notarą. Pasiūlytu laiku 2021 m. rugpjūčio 12 d. visi paveldėtojai, išskyrus J. B., atvyko į Varėnos r. 2-ąjį notaro biurą ir tokį sutikimą pasirašė. Tačiau pagal įstatymą reikalingas visų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimas - LR CK 5.57 str. 1 d. J. B. atsisakė pasirašyti tokį sutikimą.
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja realizuoti savo paveldėjimo teisę gali tik teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą faktiniu valdymu.
Po pareiškėjos O. R. motinos A. B., mirties liko šis registruotas turtas:
registro Nr. (duomenys neskelbtini) - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),
registro Nr. (duomenys neskelbtini) - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),
registro Nr. (duomenys neskelbtini) - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),
registro Nr. (duomenys neskelbtini) - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),
registro Nr. (duomenys neskelbtini) - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Nurodyti žemės sklypai po palikėjos mirties buvo faktiškai naudojami. Nurodytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau buvo konstatuota, kad A. B. įpėdiniai po motinos mirties prižiūrėjo ir tvarkė jos žemės sklypus. Pasirašę sutikimą, kad O. R. paveldėtų motinos A. B. turtą, J. B., B. G., D. T., J. J. tuo patvirtino, kad O. R. faktiniu valdymu yra priėmusi palikimą. Be to, tai patvirtinama šiomis aplinkybėmis. Sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su pareiškėjos namų valda, šiame palikėjai nuosavybės teise priklausančiame ir jos vardu registruotame sklype pareiškėja vykdė ūkinę veiklą: ganydavo gyvulius, vėliau sumažinus bandą ganydavo avis, buvo įrengusi tvenkinį namų paukščiams, ten augindavo maistui žuvis, iš miško pasiimdavo malkoms tinkamus sausuolius. Sklype sandėliavo šieną ir malkas, laikydavo žemės ūkio padargus. Kitais sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) kaimuose, pareiškėja domėjosi, jų naudojimą aptardavo su kitais įpėdiniais ir sutiko, kad juos faktiškai naudotų kiti įpėdiniai, kuriems tai patogiau. Taigi, su palikėjos turtu elgėsi kaip savininkė.
Po motinos A. B. mirties pareiškėjai, kuri organizavo motinos laidotuves, buvo išmokėta A. B. priklausanti pensija, laidojimo pašalpa. O. R. atiteko motinos asmeniniai daiktai, dokumentai.
Šalies argumentai
Pareiškime pareiškėja nurodė, kad šie faktai patvirtina, kad palikimą, likusį po A. B. mirties, pareiškėja priėmė faktiniu valdymu, nurodytus faktinius palikimo priėmimo veiksmus O. R. atliko nepraleisdama trijų mėnesių termino po palikėjos mirties. Į notarą po motinos mirties per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja nesikreipė, todėl nustatytinas palikimo priėmimo faktas.
Pareiškėja ir jos atstovė posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys: B. G., D. T. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo. 2021-11-04 buvo gautas B. G. ir D. T. pranešimai, kad jos sutinka, jog pagal jų sesers O. R. pareiškimą būtų nustatytas jos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.
Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau jis, dalyvaudamas teismo posėdyje, nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka. Jis patvirtino, kad pareiškėja visas aplinkybes nurodė teisingai. Jis nurodė, kad jie, A. vaikai, jau seniai buvo sutarę, kad ta žeme, esančia (duomenys neskelbtini) kaime naudosis ir rūpinsis sesuo O., bei nurodė, kad nuo 2007 metų ja ir naudojasi iki šiol. Jis paaiškino, kad jų brolis J. B. dirbo žemėtvarkoje ir jis tvarkė visus dokumentus pagal jų visų susitarimą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad kitais sklypais, kurie yra arčiau jo gyvenamosios vietos, naudojasi jis bendru sutarimu ir 1,5 ha pievų yra išnuomojęs, iš miško išsipjauna malkų žiemai. Suinteresuotas asmuo J. B. paaiškino, kad tarp jų, brolių ir seserų, niekada nebuvo jokių ginčų dėl naudojimosi žeme, jokių pretenzijų nereiškė ir brolis J. iki mirties.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys J. J. ir J. B., kurie yra mirusio J. B. įpėdiniai, pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Jie nurodė, kad A. B. neturėjo jokio turto iki tol, kol visų reikalų nepradėjo tvarkyti jos sūnus J. B.. Motina A. B. įgaliojo J. B. atstovauti ją visose srityse iki 2015 m. liepos 29 d. Per tą laikotarpį iš savo lėšų J. B. atkūrė paveldėjimo teisę į A. B. tėvo Z. Z. ir motinos A. Z. (kurį padovanojo tik J. B.) esantį turtą, tvarkė visus dokumentus, viskuo rūpinosi. Jei J. B. nebūtų sutvarkęs dokumentų, tai visas turtas būtų atitekęs valstybei.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. J. ir J. B. nurodė, kad J. B. po motinos A. mirties kreipėsi pas notarę, praėjus trims mėnesiams. Kiti suinteresuoti asmenys J. B., D. T., O. R. ir B. G. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Nuo tada tik sūnus J. B. tapo vieninteliu teisėtu paveldėtoju. Atsiliepime nurodo, kad kiti suinteresuoti asmenys tik po J. B. mirties atvyko pas notarę dėl palikimo priėmimo po A. B. mirties. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad jie nežinojo apie pradėtą procesą kitoje civilinėje byloje Nr. 2YT-1633-445/2021. Suinteresuotas asmuo J. J. nurodė, kad kitiems A. B. įpėdiniams palikimas nepriklauso (išskyrus J. B.). O. R. neturi teisės priimti palikimo, nes buvo negražūs dalykai. J. B. nurodė, kad pareiškimo negalima tenkinti, nes visi žemės sklypai atsirado jo tėvo dėka ir J. yra vienintelis įpėdinis. Jis nurodė, kad nei mišku, nei pieva pareiškėja nesinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimu patvirtinama, kad jos tėvai buvo B. J. ir B. A.. Pareiškėjos motina A. B. mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama mirties liudijimu.
Iš viešojo registro išrašų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) matyti, kad po palikėjos mirties liko jos vardu įregistruotas nekilnojamas turtas žemės sklypai: 0,5300 ha, esantis (duomenys neskelbtini); 1,7000 ha, esantis (duomenys neskelbtini); 3,0000 ha (duomenys neskelbtini); 1,4700 ha (duomenys neskelbtini); 1,5000 ha (duomenys neskelbtini).
Iš Varėnos r. sav. 2-ojo notaro biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės 2021-07-13 Nr. S-39 pažymos matyti, jog po A. B. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė B. G., J. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (jo įpėdiniai: J. J. ir J. B.). Notarė pažymėjo, kad 2021-04-28 Alytaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1633-445/2021 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. B. ir D. T. priėmė palikimą po A. B. mirties faktiškai pradėdami valdyti jos turtą, tačiau prašymų notaro biure dar neparašė.
VĮ Registrų centro Testamentų registro išraše nurodoma, kad po A. B. mirties palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė J. B., (duomenys neskelbtini) – B. G., (duomenys neskelbtini) – J. B.. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų.
Varėnos r. 2-ajam notarų biurui A. B. turto paveldėtojai B. G., J. B., D. T., J. J. pasirašė sutikimą, kuriuo patvirtino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi sutinka, kad O. R. paveldėtų jai priklausančią turto dalį po motinos A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Tokio sutikimo nepasirašė tik vienas iš turto paveldėtojų – J. B..
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus apylinkės teisme 2021 m. balandžio 28 d. buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjų: J. B., B. G. ir D. T. pareiškimas suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui ir nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. B., B. G., D. T. po motinos A. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.
Suinteresuoti asmenys J. J. ir J. B. (A. B. mirusio sūnaus J. B. įpėdiniai), ginčydami pareiškėjos prašomą nustatyti faktą, nurodė, jog A. B. neturėjo jokio turto (tame tarpe ir nekilnojamojo) iki tol, kol nepradėjo visų reikalų tvarkyti jos sūnus J. B.. Visu turtu ir kitais finansiniais dalykais visą laiką rūpintis pavedė sūnui J. B.. 2001 m. gruodžio 28 d. A. B. sudarė dovanojimo sutartį su sūnumi J. B. teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisę savo motinos A. Z., o 2005 m. liepos 29 d. parašė įgaliojimą J. B. ją atstovauti visose srityse iki 2015 m. liepos mėn. 29 d. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad būtent per šį laikotarpį iš savo lėšų atkūrė paveldėjimo teisę į A. B. tėvo Z. Z. ir motinos A. Z. (kurį padovanojo tik J. B.) esantį turtą, tvarkė visus dokumentus, viskuo rūpinosi. Suinteresuotų asmenų J. J. ir J. B. tvirtinimu, jeigu J. B. nebūtų sutvarkęs dokumentų, tai visas turtas būtų atitekęs valstybei.
Suinteresuoti asmenys J. J. ir J. B. nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) priklausė valstybei, buvo laisvas, ten buvo natūralus tvenkinys. J. B. atkėlė pagal įstatymą į (duomenys neskelbtini) sklypą su mintimi ten įrengti vasarnamį. Tačiau A. B. staiga susirgus, dokumentai nebuvo iki galo sutvarkyti.
Suinteresuoti asmenys pateikė teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto dovanojimo 2001 m. gruodžio 28 d. sutartį, kuria A. B. padovanojo savo sūnui J. B. teisę atkurti išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybę. Nuosavybės teisių dovanotoja A. B. pareiškė, kad atkuriama nuosavybės teisė į buvusių savininkų G., A. ir A. R. 1,67 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikė teismui 2005-07-29 įgaliojimą, kuriuo A. B. įgaliojo savo sūnų J. B. atstovauti ją visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, tame tarpe ir žemėtvarkos skyriuose, tvarkant reikalus, susijusius su jai priklausančia žeme, esančia (duomenys neskelbtini) savivaldybėje ir t. t.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Bylos duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji, kaip ir kiti A. B. pirmos eilės įpėdiniai, atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, t. y. išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, valdydama, naudodama, prižiūrėdama ir rūpindamasi palikėjos turtu, kaip savo.
Pareiškėja nurodo, kad po motinos mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl praleido terminą palikimui priimti. Nepaisant to, pareiškėja priėmė palikimą per įstatymų numatytą terminą pradėdami jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja nurodė, kad atkūrus jų motinai nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ji turėjo 5 žemės sklypus ir visi šie sklypai iki šiol yra registruoti mirusios jų mamos Antaninos vardu. Ji patvirtino, kad žemės sklypu Vydenių kaime ji naudojosi jau seniai ir iki šiol, nes jis yra arčiausiai jos namų, t. y. jis ribojasi su jos namų valda. Šia žeme ji naudojosi dar mamai esant gyvai ir niekas niekada jokių pretenzijų nekėlė. Pareiškėja nurodė, kad po mamos mirties visi vaikai tarėsi, ką darys su sklypais ir priėmė sprendimą jų neparduoti, o naudotis. Jų bendru sutarimu ji naudojosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, o kitiems naudojimuisi tenka kiti keturi sklypai. Pareiškėja patvirtino, kad jų brolis J. B. dirbo žemėtvarkoje ir tvarkė visus mamos nuosavybės į žemę atkūrimo reikalus. Ji taip pat nurodė, kad mama 12 metų gyveno pas ją ir čia numirė. Ji rūpinosi mamos laidotuvėmis, jai buvo išmokėti pinigai skirti laidojimui, visi A. vaikai žinojo apie mamos mirtį ir visi dalyvavo jos laidotuvėse. Pareiškėja nurodė, kad jos santykiai su broliu J. visada buvo labai geri. Į notarą ji nesikreipė pirmiausia dėl laidotuvių skausmo, išgyvenimų, vėliau ją užklupo sveikatos problemos, todėl vis atidėliojo kreipimąsi į notarą.
Nors suinteresuoti asmenys J. J. ir J. B. nurodo, kad O. R., o ir kiti suinteresuoti asmenys neturi teisės į A. B. palikimą, teismas su tokia nuomone nesutinka. Suinteresuotas asmuo J. B. kartu su atsiliepimu į pareiškimą pateikė teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, kuria A. B. padovanojo savo sūnui J. B. teisę atkurti išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisę į 1,67 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Taigi šis dokumentas patvirtina, kad J. B. buvo padovanota teisė atkurti nuosavybės teisę ir tokiu būdu įgyti nuosavybę į 1,67 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Tačiau teisės buvo padovanotos tik į šį konkretų žemės sklypą, o ne apskritai į visą nuosavybės teisių atkūrimą. Iš pateiktų nekilnojamojo turto registrų išrašų matyti, kad ir po A. B. mirties dar yra jos vardu registruoto turto, t. y. žemės ir miškų sklypų, į kuriuos nuosavybės teisės A. B. niekam neperleido. Šį turtą gali paveldėti A. B. įpėdiniai.
Byloje esančiais dokumentais: notarės parengta pažyma ir testamentų registro išrašu, neabejotinai patvirtinama, kad teisę paveldėti A. B. turtą jau yra realizavę jos įpėdiniai: J. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini), B. G. ir J. B..
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021-04-28 sprendimu buvo nustatyta, kad ir D. T. priėmė palikimą po A. B. mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Taigi, iš visų A. B. vaikų, tik O. R. iki šio momento nesikreipė į notarų biurą ir neturi patvirtinimo, jog ji yra A. B. turto įpėdinė, kuri yra atlikusi visus būtinus, įstatyme numatytus veiksmus, leidžiančius tvirtinti, jog ji priėmė savo mamos palikimą po mamos mirties ir juo rūpinosi kaip savo turtu.
Suinteresuoti asmenys D. T., B. G. ir J. B. pateikė teismui rašytinius pranešimus, kad jie sutinka su O. R. pareiškimu, t. y. sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja O. R. po savo motinos A. B. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė likusį palikimą. J. B. šį faktą patvirtino ir teisme, nurodydamas, kad O. rūpinosi motina iki mirties, ji rūpinosi jos laidotuvėmis. Jis nurodė, kad visi vaikai po mamos mirties susitarė žemės neparduoti, o ja naudotis. Paaiškino, kad sutarė, jog (duomenys neskelbtini) esančia žeme naudosis ir ja rūpinsis O. R., o kitais sklypais, kurie yra arčiau jo namų, įsipareigojo rūpintis jis, ką jie ir daro iki šių dienų.
Be šių pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų parodymų liudytojas K. R., pareiškėjos sutuoktinis, parodė, kad žemė buvo atkelta A. B. greta R. žemės rubežiaus, kad liktų O.. Visus žemės atkėlimo reikalus tvarkė J. B.. Šita atkelta žeme O. R., o kartu visa šeima, naudojasi nuo 2007 metų iki šiol. Tik jų šeima prižiūri šią žemę. Jos deklaruoti nereikėjo, todėl nereikėjo mokėti ir jokių mokesčių. Žemė yra šlapia. Kai laikė gyvulius, tai ten juos ganydavo, kai nebeliko gyvulių, tai ten daugiau užaugo krūmais, galvoja, kad nupjovus galima bus priduoti biokurui. Ten yra ir miško plotelių, kur yra beržų, pušų, tai sausuolius surinkdavo malkai. Tame lauke, pakraštyje laikydavo šieną, malkas, žemės ūkio techniką, su kuria dirbo pas ūkininką. Šiuo metu tame sklype plečia daržą, ruošiasi statyti šiltnamius. Liudytojas nurodė, kad nei broliai, nei seserys niekada neprieštaravo O. naudojimuisi žeme, neprieštaravo ir J..
Liudytojas A. G. paaiškino, kad jis su J. B. dirbo tą patį darbą. Varėnos žemėtvarkos skyriuje jie dirbo specialistais, J. B. – (duomenys neskelbtini), o jis – (duomenys neskelbtini). Liudytojas paaiškino, kad A. B. jis nepažinojo, tik žino, kad ji yra O. R. mama. Jis paaiškino, kad A. gyveno pas O., ten ir numirė. A. buvo atkelta žemė, gal apie 2 ha, gal kiek mažiau. Šita žemė ribojosi su R. sklypu galais. Atkelta žeme naudojosi R., ten yra daržas, kūdra, miškelis, krūmai. Kitas šitos žemės galas ribojasi su J. žeme. Šita žeme R. naudojosi ir motinai esant gyvai, ir po jos mirties. Ta žemė labai maišyta, jis net nežino ar tai žemės ūkio paskirties, ar miškų žemė. Tame plote jie ganė gyvulius ir jo prašymu, buvo leidę ir jam ganyti. Liudytojas patvirtino, kad iš žemės sklype esančio miškelio galima pasidaryti kažkiek malkų yra kelios pušys, berželiai. Ant tos žemės buvo laikomos šieno kupetos. Dabar, kai nebeliko gyvulių, toje žemėje yra daugiau krūmynų.
Liudytojas D. K. paaiškino, kad jis ūkininkas, pas jį dirba R.. Liudytojas patvirtino, kad pažinojo O. R. mamą. Nurodė, kad atkelta žeme naudojosi R.. Liudytojas paaiškino, kad jis negalėtų tiksliai parodyti ribos tarp R. namų valdos ir A. B. atkeltos žemės, bet ten yra daržai, šiltnamiai. Iš tos žemės R. ruošėsi malkas, jis jiems yra padėjęs. Malkas jie ruošėsi iš to miškelio ir po mamos mirties. Liudytojas patvirtino, kad jokių kitų asmenų toje žemėje jis niekada nematė, jie buvo jos šeimininkai. Ten esančioje kūdroje buvo ir žuvies, tai K. R. ten leisdavo ir kaimynams pažvejoti.
Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad apie tai, jog Alytaus apylinkės teisme buvo 2021-04-28 priimtas sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (civilinė byla Nr. 2YT-1633-445/2021) jis sužinojo tik 2021-08-26, gavęs iš teismo jam siųstus procesinius dokumentus (į šį procesą jis nebuvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu). Civilinė byla Nr. 2YT-1633-445/2021 buvo pradėta pareiškėjams J. B., B. G. ir D. T. pateikus pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotu asmeniu nurodant VĮ Turto banką. Šioje byloje (b. l. 46) yra J. B. susirašinėjimas su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštine, iš kurio matyti, kad jau 2021-05-17 jam buvo žinoma apie tokią nagrinėjamą bylą ir kad 2021-04-28 joje buvo priimtas sprendimas. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (2021-05-31). Nors suinteresuotas asmuo tvirtina, kad jis nesutinka su tokiu spendimu, tačiau žinojo apie jo priėmimą ir jokių aktyvių veiksmų, siekdamas nuginčyti šį sprendimą, nesiėmė.
A. B. sūnus J. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini) laiku kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties ir jis ragino savo brolius ir seseris pateikti pareiškimus notarui ir tai rodo, kad jis pripažino jų teisę į motinos turtą. Net ir pasibaigus pareiškimų padavimo terminui, jis nereikalavo, jog notarė išduotų jam paveldėjimo teisės liudijimą, tuo pripažindamas kitų brolių ir seserų teisę į palikimą.
Byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad pareiškėja įrodė prašomą nustatyti faktą. Nors šį pareiškimą ginčijo suinteresuoti asmenys J. J. ir J. B., nurodydami, kad liudytojai nenurodė konkrečių aplinkybių, todėl jų parodymai kelia abejonių, tačiau jie nepateikė teismui jokių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų jų poziciją ir paneigtų pareiškėjos. Byloje apklausti liudytojai patvirtino aplinkybę, jog pareiškėja po savo motinos mirties nuolatos iki pat šiol naudojosi, tvarkė ir rūpinosi jos paliktu turtu – žemės sklypu. Pareiškėja taip pat sutvarkė ir kitus likusius asmeninius motinos daiktus, ją palaidojo.
Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą.
Bylos nagrinėjime metu ištirti įrodymai patvirtina pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad po motinos mirties ji rūpinosi motinos likusiu turtu žemės sklypu, su broliais ir seserimis susitarė, kad kitais sklypais rūpinsis – kiti, nutarė jų neparduoti, naudojasi juo iki šiol ir tai patvirtina, kad palikėjos turtu rūpinosi, naudojosi ir jį valdė kaip savo iškart po motinos mirties ir tokiu būdu faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą. Šie faktinio palikimo priėmimo veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.