Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. B., B. G., D. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, jog pareiškėjų motina A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko jai priklausantis turtas, kurį sudaro penki žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėjai faktiškai valdė palikėjos žemės sklypus. Pareiškėjai šiuos žemės sklypus prižiūrėdavo ir tvarkydavo, disponavo šiais sklypais.

Tam kad įpėdinis galėtų priimti palikimą, jis turi išreikšti valią priimti palikimą. Šiuo atveju, pareiškėjai valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, t.y. prižiūrėdami, tvarkydami ir valdydami palikimo dalyku esantį turtą. Jeigu J. B., B. G. ir D. T. nuo mamos mirties nebūtų prižiūrėję ir tvarkę palikimo dalyku esančio turto, žemės sklypų vertė būtų sumažėjusi dėl jų būklės pablogėjimo, kadangi niekas nebūtų jų prižiūrėjęs. Pareiškėjai dėjo pastangas ir skyrė savo laiką tam, kad žemės sklypai būtų sutvarkyti ir prižiūrėti. Iš šių veiksmų matyti, kad pareiškėjai laiko save turto savininku ir turtą valdo kaip savo. J. B. ir B. G. bei D. T. priėmė palikėjos A. B. turtą visa apimtimi, koks buvo paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą. Palikimą priėmė po palikėjos mirties per nustatytą terminą, nes po palikėjos mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjų J. B., B. G., D. T. motina yra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjų gimimo įrašų duomenys, pareiškėjų B. G., D. T. santuokos liudijimų įrašai dėl pavardžių pakeitimo sudarius santuoką (b.l. 6,8,9,16,18,19,21)

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties faktą patvirtina išduotas mirties liudijimas (b.l. 5).

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina aplinkybes, kad A. B. nuosavybės teisėsmis valdė nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus: (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad pas notarą pareiškėjai per tris mėnesius nesikreipė, praleido įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą, todėl nebuvo užvestos paveldėjimo bylos.

Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Nagrinėjamu atveju teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjai išreiškė įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo ir jie atlikti nustatytais terminais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (pvz.,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes.

Teismo nuomone, pareiškėjai faktiniais veiksmais išreiškė savo valią, priimti palikimą faktiniu valdymu.

CK 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi negali būti eliminuoti ir tie įpėdiniai, kurie priėmė palikimą, nustatytu terminu padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjai nurodė pakankamai palikimo priėmimą įrodančių aplinkybių, o būtent nuolatos prižiūrėjo, tvarkė palikimą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą ( CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą. Todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56 13 p.). Įvertinus tai, pareiškimas tenkintinas, nustatant, kad pareiškėjai priėmė palikimą, atsiradusį po jų motinos A. B. mirties, konkrečiai to turto dalių neįvardijant. Paveldimo turto kiekio nustatymas yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas ir paveldimą turto kiekį nustato notaras, išduodantis paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti jos turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.