- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-79-896/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15772-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- R. L.
- Ieškovas
- L. Š.
- Advokatai
- Georgijus Zavtrakovas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui R. L. dėl priteisto išlaikymo dydžio ir nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. (dabartinė pavardė Š.) ieškinį atsakovui R. L. (toliau – ir atsakovas) dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Šalys susitarė, kad nepilnametės L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jos mama, susitarė dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurios 4.1 punktą „Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio Lietuvos Respublikoje. Ieškovė ir Atsakovas gali susitarti, kad nepilnametė dukra su tėvu galės bendrauti ir bet kurį kitą savaitgalį. Apie konkretų mėnesio savaitgalį, laiką ir vaiko pasiėmimą ir grąžinimą Lietuvos Respublikoje šalims suderinus elektroniniu paštu, sms žinute per skype, viber ar facebook messenger programas ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki planuojamo bendravimo pradžios. Apie negalėjimą bendrauti su nepilnamete dukra Atsakovas privalo Ieškovę informuoti pasirinktinai elektroniniu paštu, sms žinute per skype, viber ar facebook messenger programas ne vėliau kaip prieš dešimt kalendorinių dienų iki numatytos bendravimo pradžios. Ieškovė įsipareigoja užtikrinti, kad sutartu laiku dukra bus Lietuvos Respublikoje ir Atsakovas galės su ja bendrauti iš anksto sutartą laiką.“
Šalies argumentai
2. Ieškovė L. Š. (toliau ir ieškovė) Kauno apylinkės teisme pateikė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-215-434/2018 iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai L. L. padidinant jį nuo 150,00 Eur iki 351,51 Eur, pakeisti teismo nutartimi nustatytą atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką.
3. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo nepilnametei dukrai po 351,51 Eur periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje dienos; 2) nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką. Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas be apribojimų, atsižvelgdamas į vaiko ugdymo/mokyklinę ir užklasinę veiklą, bendrauja su vaiku jo gyvenamosios vietos valstybėje, konkretų vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą ir laiką šalims (tėvui ir motinai) suderinus elektroniniu paštu arba sms žinute mobiliuoju telefonu ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki numatomo tėvo bendravimo su vaiku pradžios. Tėvo bendravimas su vaiku užsienio valstybėje vyksta neutralioje vietoje (ne vaiko motinos gyvenamojoje vietoje). R. L. padengia visas šiame punkte nurodytų savo kelionių į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę ir vaiko pasiėmimo ir grąžinimo į jo nuolatinę gyvenamąją vietą užsienio valstybėje išlaidas. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku šiame punkte numatytu laiku, R. L. privalo sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaiko motiną L. Š. ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškovės L. Š. prašymą tenkino iš dalies, iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24568-451/2021 įsiteisėjimo pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-215-434/2018, 4.1. punkte nustatytą bendravimo tvarką ir nustatė laikiną atsakovo R. L. ir nepilnametės L. L. bendravimo tvarką sekančiai: „4.1. R. L. be apribojimų, atsižvelgdamas į vaiko ugdymo/ mokyklinę ir užklasinę veiklą, bendrauja su vaiku jo gyvenamosios vietos valstybėje, konkretų vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą ir laiką šalims (tėvui ir motinai) suderinus elektroniniu paštu arba sms žinute mobiliuoju telefonu ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki numatomo tėvo bendravimo su vaiku pradžios. Tėvo bendravimas su vaiku užsienio valstybėje vyksta neutralioje vietoje (ne vaiko motinos gyvenamojoje vietoje). R. L. padengia visas šiame punkte nurodytų savo kelionių į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę ir vaiko pasiėmimo ir grąžinimo į jo nuolatinę gyvenamąją vietą užsienio valstybėje išlaidas. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku šiame punkte numatytu laiku, R. L. privalo sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaiko motiną L. Š. ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios. 4.1.1. R. L. bendraują su nepilnamete dukra L. L. internetinio ar telefoninio ryšio priemonėmis kiekvieną trečiadienį ir penktadienį nuo 18 iki 19 val. Norvegijos Karalystės laiku.“ Kitų Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-215-434/2018, nustatytų bendravimo tvarkos punktų nekeitė. Teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinojo išlaikymo priteisimo.
5. Teismas nurodė, kad šiuo metu ieškovė su nepilnamete dukra gyvena Norvegijoje. Pagal šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką ieškovė yra įsipareigojusi užtikrinti, kad sutartu laiku dukra bus Lietuvos Respublikoje ir atsakovas galės su ja bendrauti iš anksto sutartą laiką (4.1. punktas). Ieškovė nurodė, kad nepilnametei pradėjus lankyti mokyklą dėl šiuo metu nustatytos bendravimo tvarkos mergaitė būtų priversta praleisti penktadienį vykstančias pamokas. Ieškovė kaip pagrindą keisti nustatytą bendravimo tvarką taip pat nurodė Covid-19 pandemiją, bei aplinkybę, jog ji turi lydėti nepilnametę dukrą lėktuvu į susitikimus su tėvu kartu su savo dar vienu 2 metų amžiaus vaiku. Tokia kelionė yra varginanti nepilnametę, o tėvas neišnaudoja bendravimui skirto laiko su dukra.
6. Teismas sprendė, kad, nepilnametei pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka neatitinka nepilnametės interesų, nes mergaitė turi praleisti penktadienio (einančio prieš kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį) pamokas dėl bendravimo su tėvu, o išvykusi į kitą šalį negali tinkamai pasiruošti pirmadienio pamokoms. Teismas pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-215-434/2018, 4.1. punktą, nustatydamas bendravimą pagal ieškovės reikalavimą 6.1 punkte bei papildė jį galimybe atsakovui bendrauti su vaiku internetinio ar telefoninio ryšio priemonėmis trečiadienį ir penktadienį nuo 18 iki 19 val. Norvegijos karalystės laiku.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas R. L., atstovaujamas advokato Georgijaus Zavtrakovo, prašo iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-24568-451/2021, atmesti ieškovės prašymą nustatyti laikiną R. L. bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo, pakeitė res judicata galią turinčią Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-215-434/2018, kuria nustatyta atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka. Tėvo ir dukters santykiai yra sureguliuoti, tokia tvarka galioja jau trejus su puse metų.
7.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo nurodytus argumentus, dėl kurių nėra galimybės nustatyti ieškovės nurodytos bendravimo tvarkos. Ieškovė išsivežė šalių dukrą gyventi į Norvegijos karalystę savo iniciatyva. Apie dukros išvežimą nuolatiniam gyvenimui į Norvegijos karalystę iš anksto (ne vėliau kaip prieš 10 dienų) atsakovas nebuvo informuotas. Nesant Covid-19 ligos sąlygotų karantininių ribojimų, ieškovė vykdė Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygas ir kartu su dukra atvykdavo į Lietuvos Respubliką, minėtas kelionės išlaidas finansuodavo būtent ieškovė, nes tik jos iniciatyva šalių dukra buvo išvežta nuolat gyventi į Norvegijos karalystę. Atitinkamai ieškovei atvežant šalių dukrą į Lietuvą, nekilo jokių nesklandumų su dukters ugdymo įstaiga ar klausimų dėl netinkamos vaiko priežiūros.
7.3. Ieškovė, teigdama, kad dėl bendravimo su atsakovu šalių dukra privalės praleisti penktadienio pamokas, nepateikia absoliučiai jokių tokius jos teiginius patvirtinančių įrodymų – nei šalių dukters ugdymo grafiko, kuriame būtų nurodyta, kada baigiasi dukters pamokos penktadieniais, nei skrydžių bendrovių grafikų, kuriuose būtų nurodyta, kada penktadieniais vyksta skrydžiai į Lietuvos Respubliką. Tik esant tokio pobūdžio įrodymams būtų galima daryti išvadą, jog šalių dukters atvykimas į Lietuvos Respubliką vieną penktadienį per mėnesį nėra įmanomas.
7.4. Teismas nebuvo aktyvus ir nesiekė nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri užtikrintų maksimalų atsakovo ir šalių dukters bendravimą. Teismas turėjo pritaikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų šalių dukters ir atsakovo bendravimą Lietuvos Respublikoje, susiejant jį su šalių dukros atvykimu į Lietuvos Respubliką jos rudens, žiemos, pavasario atostogų ugdymo įstaigoje ar šventinių dienų Norvegijoje metu.
7.5. Ieškovės sūnus N. yra pakankamo amžiaus, kad kelioms dienoms liktų su savo tėvu Norvegijoje, arba keliautų kartu su ieškove į Lietuvos Respubliką. Be to, bent jau šiuo metu ieškovės minima 10 dienų izoliacija Norvegijos Karalystėje netaikoma asmenims, turintiems ES skaitmeninį Covid sertifikatą, todėl neegzistuoja ieškovės nurodomi kelionių ribojimai ir Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartį galima vykdyti.
7.6. Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad atsakovas šiuo metu yra bedarbis, dėl ko neturi jokių finansinių galimybių atvykti į Norvegijos karalystę aplankyti dukters. Tokiu būdu nepagrįstai buvo įtvirtinta minimali atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka, nes ją sąlygotų išimtinai atsakovo turtinė padėtis, nors ne jo iniciatyva dukra išvyko gyventi į Norvegijos karalystę.
7.7. Atsakovas su dukra nuotolinėmis internetinio ar telefoninio ryšio priemonėmis bendrauja neribotai, jis su dukra bendrauja kasdien, jiems abiem priimtinu metu, todėl tokio bendravimo apribojimas tik iki dviejų valandų per savaitę iš esmės pažeidžia tiek atsakovo, tiek šalių dukters interesus.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė L. Š. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:
8.1. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
8.2. 2018 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-215-434/2018 nustatyta atsakovo nuolatinė bendravimo su dukra tvarka šiuo metu yra neįgyvendinama ir pažeidžia nepilnametės dukros interesus. Po 2018 m. vasario 6 d. teismo nutarties priėmimo pasikeitė ieškovės ir ginčo šalių nepilnametės dukros nuolatinė gyvenamojo vieta, 2018 m. balandžio mėnesį iš Biržų miesto ieškovė kartu su vaiku persikėlė nuolatos gyventi į Norvegijos karalystę, kur dukra pradėjo lankyti mokyklą. Ieškovės ir atsakovo 2018 m. kovo 14 d. susirašinėjimas per Messenger programą patvirtina faktą, kad ieškovė daugiau kaip prieš dešimt dienų įspėjo atsakovą apie ieškovės ir vaiko išvykimą nuolatos gyventi į Norvegijos karalystę nuo 2018 m. balandžio mėnesio, nes dar iki 2018 m. kovo 29 d. dukra lankė (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė nusprendė išvykti gyventi į Norvegijos karalystę, nes po 2018 m. vasario 6 d. teismo nutarties priėmimo jos gaunamos pajamos Biržuose ženkliai sumažėjo ir neužteko ieškovės ir dukros pragyvenimui, o kito daugiau apmokamo darbo nerado. Kadangi atsakovas atsisakė prie dukros išlaikymo prisidėti didesne nei teismo nutartimi nustatyta suma (150 Eur per mėnesį), ieškovė, siekdama užtikrinti dukros būtiniausius poreikius, buvo priversta išvykti gyventi į Norvegijos karalystę, kurioje iki antro vaiko gimimo dirbo ir gaudavo ženkliai daugiau pajamų nei Lietuvoje ir užtikrino visus dukros būtiniausius poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakeitė ne visą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartį, o tik 4.1. punkte nustatytą bendravimo tvarką ir nustatė laikiną atsakovo ir nepilnametės L. bendravimo tvarką, o kitų Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartimi nustatytų bendravimo tvarkos punktų nepakeitė ir liko galioti 4.4. punktas, pagal kurį vaiko tėvas R. L. bendrauja su vaiku per jo vasaros atostogas pusę vaiko atostogų laikotarpio, konkrečią atostogų pradžios ir pabaigos datą bei vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą Lietuvos Respublikoje šalims (tėvui ir motinai) suderinus pasirinktinai elektroniniu paštu, sms žinute, per skype, viber ar facebook messenger programas ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų iki numatomų atostogų pradžios. Teismas skundžiama nutartimi praplėtė atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ir papildomai suteikė atsakovui galimybę bendrauti su dukra elektroninio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo užimtumą mokykloje.
8.4. Ieškovė yra sudariusi santuoką su E. Š., jiems gimė sūnus, kuriam šiuo metu yra 24 mėnesiai. Dėl sūnaus priežiūros ieškovė neturi galimybės dukros kiekvieną mėnesį lydėti į Lietuvą. Be to, kelionės ieškovei su mažamečiu sūnumi ir dukra yra labai varginančios ir brangiai kainuoja. Atsakovas visiškai ignoruoja ieškovės raginimus atvykti pačiam pas dukrą į Norvegiją, nors į šią šalį jis dažnai vyksta darbo reikalais. Atsakovas komandiruotės į Norvegiją metu dukrą aplankę tik vieną kartą ir tuo metu praleido laiką su dukra tik kelias valandas, nors laisvo laiko turėjo visą parą.
8.5. Nuo 2020 metų (su pertraukomis) iki šiol tęsiantis „Covid-19“ pandemijai yra taikomi apribojimai kelionėms iš Norvegijos karalystės į Lietuvos Respubliką ir atgal ir nebuvo galima keliauti. Šiuo metu keliaujant tarp minėtų valstybių yra privaloma 10 dienų izoliacija.
8.6. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių faktą, jog jis yra bedarbis ir negauna jokių pajamų. Atsakovas iki šiol dirba ir vežioja siuntinius į Norvegiją, dėl ko jis turi visas galimybės be jokių kelionės išlaidų dažnai aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje, tačiau tai daro labai retai, paskutinį kartą atsakovas bendravo su dukra komandiruotės Norvegijoje metu 2021 m. lapkričio 28 d.
Šalies argumentai
8.7. Šiuo metu mėnesinės išlaidos dukrai sudaro 1 406,05 Eur, tačiau ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo būsimas išlaidas už keliones pasimatyti su vaiku ir pragyvenimo lygį Lietuvoje ir Norvegijos karalystėje, ieškiniu prašo teismo iš atsakovo priteisti tik 25 proc. piniginių lėšų, reikalingų vaiko išlaikymui, kas sudaro po 351,51 Eur (593,96 Eur x 25 proc. /100) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukra sulauks pilnametystės. Tokiu būdu ieškovė prisiima pareigą teikti dukrai didesnę išlaikymo dalį bei tokiu būdu kompensuoja atsakovo kelionių pas dukrą išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - laikinos atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarkos nustatymo.
11. Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
12. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
13. Nustatyta, kad ieškovė su dukra nuo 2018 m. balandžio mėnesio išvyko nuolatos gyventi į Norvegiją. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi patvirtinta šalių sutartis dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, pagal kurios 4.1 punktą atsakovas su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio Lietuvos Respublikoje. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki teismo sprendimo priėmimo. Prašymą pakeisti atsakovo bendravimo su dukra tvarką bei pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė pasikeitusiomis aplinkybėmis, t. y. dukra pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, todėl dukra lanko pamokas penktadieniais, dėl ko nėra galimybės vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos, t. y. atvežti dukrą paskutinį mėnesio penktadienį į Lietuvą, be to, tokia kelionė vargintų dukrą, dukrai sekmadieniais reikėtų ruoštis pamokoms. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo) tenkino (žiūrėti nutarties 4 punktą).
14. Atskirasis skundas grindžiama iš esmės šiais argumentais: 1) teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo, pakeitė res judicata galią turinčią Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-215-434/2018, kuria nustatyta atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka; 2) teismas neatsižvelgė į atsakovo nurodytus argumentus, t. y., kad dukrą ieškovė išsivežė į Norvegiją savo iniciatyva be atsakovo sutikimo, kad ieškovė vykdė patvirtintą tvarką ir kelionės išlaidas apmokėdavo pati ieškovė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl dukters ugdymo negali atvykti į Lietuvą penktadieniais, kad atsakovas šiuo metu yra bedarbis, kad neegzistuoja ieškovės nurodomi kelionių ribojimai; 3) teismas nebuvo aktyvus; 4) teismas apribojo atsakovo teises neribotai bendrauti su dukra nuotolinėmis priemonėmis.
15. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Taigi, pagal kasacinio teismo išaiškinimą, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-434/2018, kuria nustatyta atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka, gali būti keičiama, nes sprendimas dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo neįgijo res judicata galios. Ieškovė, pasikeitus aplinkybėms, ir kreipėsi į teismą dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į jau nustatytą bendravimo tvarką ir ieškovės nurodytas aplinkybes, taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nustatė, kad atsakovas su dukra bendraus be apribojimų, atsižvelgdamas į vaiko ugdymo/ mokyklinę ir užklasinę veiklą, vaiko gyvenamosios vietos valstybėje (Norvegijoje).
16. Pažymėtina, kad maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-215-434/2018, kuria nustatyta atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka. Pažymėtina, kad šalys dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos susitarė, šį susitarimą patvirtino teismas, t. y. atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra bendravimo tvarka yra nustatyta. Šalys susitarė, kad atsakovas su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio Lietuvos Respublikoje. Ieškovė su dukra išvyko gyventi į Norvegiją ieškovės valia ir iniciatyva, todėl spręstina, kad ieškovei, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės ir įvertins visus byloje esančius įrodymus bei šalių argumentus, ir kyla nepatogumų, susijusių su bendravimo tvarkos užtikrinimu, pasekmės. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl dukters ugdymo (praleis vieną mokslo dieną per mėnesį, vargins, nes turės sekmadienį ruošti pamokas), šias aplinkybes vertinant santykyje su vaiko teise išlaikyti šeimos ryšius ir bendrauti su tėvu, nėra pakankamos ieškovės prašomoms laikinosios priemonėms taikyti. Pastebėtina ir tai, kad dukra turi galimybę ir buvimo su tėvu metu paruošti pamokas, nes tėvai turi pareigą užtikrinti tinkamą vaiko ugdymą. Įvertintina ir tai, kad visos aplinkybės ir argumentai, dėl kurių ieškovė prašo pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, bus įvertintos teismo išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-24568-451/2021 iš esmės.
18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktinę situaciją, dėl to netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties dalis, kuria nustatyta laikina atsakovo R. L. bendravimo su nepilnamete dukra tvarka naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - ieškovės L. Š. prašymas nustatyti laikiną atsakovo R. L. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. e2-24568-451/2021, kuria nustatyta laikina atsakovo R. L. bendravimo su nepilnamete dukra tvarka panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovės L. Š. prašymą nustatyti laikiną atsakovo R. L. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.