- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-09
- Bylos Nr.
- 1-1421-1033/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-03923-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
- Kategorijos
- 1.1.4.4.2Vykdytojas (BK 24 str. 3 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neturintis pastovios gyvenamosios vietos (apskaitytas Vilniaus m. sav.), teistas:
1) 1997-02-25 pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d., 146 str. 2 d., 271 str. 3 d., 278 str. 1 d. - 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
2) 1998-12-14 pagal BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 206 str. 1 d. - 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2000-07-04 paleistas lygtinai prieš 8 mėnesius 28 dienas;
3) 2001-03-14 pagal BK 271 str. 3 d., 43 str. 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
4) 2011-05-05 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – 8 mėnesių laisvės atėmimu, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S., laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 28 d. iki 2013 m. rugsėjo 29 d., veikdamas tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta, vykdė svetimo turto įgijimą, o būtent:
jis, už pažadėtą atlygį, veikdamas asmens, kuriam baudžiamoji byla atskirta, nurodymu, kokią foto įrangą paimti, 2013 m. rugsėjo 28 d., apie 19.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), PC (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvę (duomenys neskelbtini), pateikęs savo asmens tapatybės kortelę Nr. 12715740, pasirašė Kilnojamo daikto sutartį Nr. 0928 ir išsinuomojo fotoaparatą „Canon Ixus 132 Black“ 115,85 Eur (399,99 Lt) vertės, tačiau paimtos prekės negrąžino, nes prekę perdavė realizuoti asmeniui, kuriam baudžiamoji byla atskirta, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 115,85 Eur (399,99 Lt) vertės turtą;
po ko jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, už pažadėtą atlygį, veikdamas asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta, nurodymu, kokią foto įrangą paimti, 2013 m. rugsėjo 29 d., apie 13.18 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), PC (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvę (duomenys neskelbtini), pateikęs savo asmens tapatybės kortelę Nr. 12715740, pasirašė įrangos nuomos sutartį Nr. 002 ir išsinuomojo objektyvą „Canon EFS-55-250 mm f/4-5.6IS“ 254,58 Eur (879 Lt) vertės, sumokėjo 63,64 Eur (219,75 Lt) užstatą, kurį gavo iš asmens, kuriam baudžiamoji byla atskirta, tačiau paimtos prekės laiku negrąžino, nes ją perdavė realizuoti asmeniui, kuriam baudžiamoji byla atskirta, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 190,93 Eur (659,25 Lt) vertės turtą;
po ko jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, už pažadėtą atlygį, veikdamas asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta, nurodymu, kokią foto įrangą paimti, 2013 m. rugsėjo 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvę (duomenys neskelbtini), pateikęs savo asmens tapatybės kortelę Nr. 12715740 pasirašė įrangos nuomos sutartį Nr. TC1520130929 ir išsinuomojo objektyvą „Canon Lense EF-S10-22 mm“, kurio vertė 694,80 Eur (2399 Lt), sumokėjo 173,77 Eur (600 Lt) užstatą, kurį gavo iš asmens, kuriam baudžiamoji byla atskirta, tačiau paimtos prekės laiku negrąžino, nes ją perdavė realizuoti asmeniui, kuriam baudžiamoji byla atskirta, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 521,03 Eur (1799 Lt) vertės turtą.
Šiais savo veiksmais R. S. laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 28 d. iki 2013 m. rugsėjo 29 d. iš savanaudiškų paskatų, t. y. už pažadėtą atlygį bei žinodamas, kad savo įsipareigojimų pagal pasirašytas sutartis nevykdys ir paimtų prekių negrąžins, kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla atskirta, bendrai savo ir asmens, kuriam baudžiamoji byla atskirta, naudai apgaule įgijo svetimą 827,81 Eur (2855,94 Lt) vertės turtą, t. y. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. S. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad neturėjo išankstinio tikslo daryti nusikalstamą veiką. Tiesiog ėjo iš darbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) į nakvynės namus, kur tuo metu gyveno, ir sutiktas pažįstamas V. B. pasiūlė jam užsidirbti pinigų. Jis negalvojo nieko vogti, tikrai tokio planavimo nebuvo. Pripažįsta, kad ėmė prekes, bet, kad buvo grupuotėje, tai nesutinka. Grupės nebuvo, iš anksto neplanavo kažkur eiti, apiplėšti ar panašiai. Jis V. B. pažinojo iš lombardo, kuriame pastarasis dirbo ir iš kurio buvo išvarytas. Su V. B. buvo pažįstamas, bet artimai nesibičiuliavo. Sutiktas V. B. sėdėjo raudonos spalvos automobilyje, atidarė langelį, pasisveikino ir jam pasiūlė užsidirbti – duos jam pinigų, o jis turės nuvažiuoti į parduotuvę bei išsinuomoti fotoobjektyvą ir fotoaparatą. Jis nepagalvojo, kad čia kažkoks apgaulės būdas. Jie važinėjo tris dienas. Buvo jis, vairuotojas ir V. B., kuris su nešiojamu kompiuteriu per internetą pasižiūrėdavo koks yra brangiausias objektyvas, tada duodavo jam pinigų ir pasakydavo kokį fotoaparatą paimti. Jei to fotoaparato nebūdavo, V. B. išrinkdavo kitą. Jis nežinojo kur realizuojamos prekės. V. B. nesakė, kur tas prekes dėdavo. Vieną kartą matė, kad V. B. pardavė lombarde kažkokiam pažįstamam. Kitą kartą nuvažiavo iki pirmos degalinės ir V. B. persėdo su objektyvu į kitą automobilį. Bendrai už išnuomotus objektyvus jis gavo 40 eurų, nors jam buvo pažadėta daugiau. Kai policijos pareigūnai jį sulaikė nakvynės namuose, jis net nesuprato už ką. Komisariate jam parodė nuotrauką, tada jis viską prisipažino. Iš pradžių buvo trys asmenys, po dviejų dienų buvo kitas vairuotojas. Objektyvus jis imdavo vienas. Kiek iš viso tokių žmonių buvo nežino. Jis nežinojo, kad reikės apgauti, kad jie daiktų negrąžins, bet supranta kas yra apgaulė ir gailisi dėl savo padarytų veiksmų. Jam nesakė ką darys su išnuomotais daiktais, tik sakė, kad reikia išsinuomoti, o ar grąžins – nesakė. N. Š. po to iš viso nematė, o V. B. 2-3 kartus matė su žmona, kai dirbo (duomenys neskelbtini), V. B. buvo piktas. Jokio išankstinio susitarimo nebuvo. Civilinius ieškinius dėl žalos pripažįsta, nors kai buvo sulaikytas tyrėja jam sakė, kad visa žala yra atlyginta. Jau teko anksčiau būti nelaisvėje, todėl negalvoja apie nusikaltimus, nenori sėsti į kalėjimą. Kažkaip tuomet nepagalvojo, kodėl jie patys nėjo išnuomoti daiktų. Tuo metu buvo pavargęs, jam buvo sunku, reikėjo pinigų. Sutinka, kad perdavęs prekes V. B., tų prekių negalės sugrąžinti. Jis dirba ir nors turi įsiskolinimų antstoliams, nuo jų nebėga. Galėtų atlikti viešuosius darbus. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo, kad sukėlė problemų.
Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str.).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. spalio 23 d. R. S. parodė, kad turi iš matymo pažįstamą V. (V. B.), kurio pavardės nežino. V. B. 2012–2013 metais dirbo lombarde prie autobusų stoties. Su V. susitikdavo retai, buvo pasikeitę telefono numeriais. Po paskutinės sudarytos sutarties, t. y. nuo rugsėjo pabaigos nesimatė. Jis pasikeitė telefono numerį ir visi kontaktai dingo, tame tarpe ir V.. 2013 m. rugsėjo mėn. V. jam pasiūlė užsidirbti pinigų ir jis sutiko. V. nuvežė jį į parduotuvę ir paprašė savo vardu sudaryti nuomos sutartis. Jis iš viso pasirašė tris sutartis skirtingose parduotuvėse – paėmė vieną fotoaparatą ir du objektyvus. Visada važinėjo trise – jis ir V. su savo pažįstamu. V. turėjo nešiojamą kompiuterį ir pagal skelbimus atrinkdavo reikiamą prekę. Jis nuomai imdavo nurodyto modelio objektyvą, pasirašydavo sutartį ir prekę atiduodavo jiems. Užstatui pinigų duodavo V.. Jo paimtą prekę jie parduodavo. Už paslaugą jam vieną kartą sumokėjo 30 Lt, kitą kartą – 50 Lt, o už trečią kartą neatsiskaitė. V. jam vis žadėjo, kad atsiskaitys, bet taip ir nesumokėjo. Jis suprato, kad V. tokiu būdu sukčiauja, ir jis padeda daryti nusikaltimus, bet jam reikėjo pinigų ir apie pasekmes nepagalvojo. Supranta, kad dėl savo kvailumo dabar turi atlyginti padarytus nuostolius įmonėms, iš kurių buvo paimtos prekės. Prisimena, kad fotoaparatą paėmė PC (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), vieną objektyvą norėjo paimti PC (duomenys neskelbtini), bet jam nedavė, nes V. neturėjo tiek pinigų užstatui, ir paskutinį kartą paėmė objektyvą (duomenys neskelbtini), Žirmūnų g. Ar V. pažįstamas savo vardu imdavo kokias prekes, nežino. Kam pardavinėjo paimtas prekes, taip pat nežino. Tik vieną kartą važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią degalinę „Statoil“, kur V. įsėdo į kažkokį automobilį ir, matyt, tam žmogui pardavė objektyvą. Tačiau už kiek pardavė nežino, jam jokių pinigų nedavė. Dėl savo veiksmų gailisi, pasistengs atlyginti padarytą nuostolį (1 t., b. l. 32-33).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. birželio 13 d. R. S. parodė, kad tikslios datos nepamena, bet gali būti įtarime nurodytu laikotarpiu, t. y. 2013 m. rugsėjo 29 d., nuėjo į (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančią UAB (duomenys neskelbtini) ir sudarė nuomos sutartį objektyvui „Canon Lense EF-S 10-22“ 2399 Lt vertės. Jam asmeniškai objektyvo nereikėjo, jį išnuomoti paprašė V.. Kur V. gyveno, nežino, su juo susipažino, kai V. dirbo šalia Vilniaus autobusų stoties esančiame lombarde. Jis kartais lankydavosi tame lombarde. Su V. artimai nebendravo, buvo tik pažįstami. Pamena, kad vieną vakarą vyko į namus ir sutiko V.. V. buvo ne vienas, buvo dviese su draugu. Pamena, kad jie buvo su raudonos spalvos automobiliu „Alfa Romeo“. V. su draugu buvo privažiavę prie nakvynės namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje. V. pasikvietė jį į automobilį pasikalbėti. Automobilyje V. pasiūlė užsidirbti pinigų ir jis sutiko. V. nieko konkrečiai nesakė. Tada jiems automobiliu privažiavus Europos aikštėje parduotuvę (duomenys neskelbtini), V. pasakė, kad jis nueitų ir išsinuomotų fotoaparatą kelioms dienoms bei davė fotoaparato nuomai pinigų. V. jam sakydavo, kokio modelio ir firmos fotoaparatą reikia išsinuomoti. Dar pamena, kad lyg sakydavo, jog fotoaparatas turi būti veidrodinis. V. kartu su draugu, kurio vardo nepamena, savo nešiojamame kompiuteryje žiūrėdavo fotoaparatų modelius. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) jam nepavyko išnuomoti fotoaparato. Vėliau jie vyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur nuėjęs į (duomenys neskelbtini) jis sudarė nuomos sutartį objektyvui „Canon Lense EF-S 10-22“, 2399 Lt sumai. Jam V. buvo davęs 600 Lt objektyvo nuomai. Išsinuomojęs objektyvą, sugrįžo į automobilį pas V. ir pastarajam atidavė objektyvą. Taip pat V. atidavė visus dokumentus dėl nuomos sutarties. Tik vėliau suprato, kad V. šio objektyvo negrąžins. Pamena, kad jie dar vyko į Žirmūnų g. parduotuvėje (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), taip pat važiavo į kitas parduotuves ir jis išnuomojo fotoaparatus, kuriuos atidavė V.. Dėl savo neapgalvoto elgesio gailisi ir kaltę pripažįsta (1 t., b. l. 106-107).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. spalio 29 d. R. S. parodė, kad 2013 m. rugsėjo pabaigoje jis po darbo ėjo namo ir prie nakvynės namų pamatė pažįstamą V. (V. B.), kuris stovėjo prie raudonos spalvos automobilio „Alfa Romeo“. Ar V. laukė būtent jo, ar ko kito, nežino. V. jį pakvietė prie automobilio pasikalbėti. Už vairo sėdėjo jam nematytas vaikinas. Vėliau sužinojo, kad tai N. (N. Š.). Su juo kalbėjo tik V., N. buvo tik kaip vairuotojas. V. paklausė, ar jis norėtų užsidirbti. Jis iš karto sutiko, nes pinigai buvo labai reikalingi. V. pasakė, kad jis turi savo vardu paimti ar išsimokėtinai, ar išnuomoti fotoaparato objektyvą. Jis buvo labai pavargęs po darbo ir susigundė taip greitai ir be vargo užsidirbti, todėl jokių klausimų neuždavė, nepasidomėjo, kaip po to bus atsiskaityta už jo vardu paimtą prekę. Jam sutikus, iš karto nuvažiavo į PC (duomenys neskelbtini), kur jis parduotuvėje (duomenys neskelbtini) savo vardu paėmė fotoaparatą „Canon“. Prieš tai V. kompiuteryje pažiūrėjo ir pasakė kokį objektyvą jis turėtų paimti. V. padavė jam kažkiek pinigų užstatui. Tiksliai neprisimena, kiek davė, gal 300-400 Lt. Tas objektyvas buvo labai brangus gal 3000-4000 Lt vertės. Tokio objektyvo nebuvo, nes jau buvo išnuomotas, tačiau jam pasiūlė paimti fotoaparatą. Jis grįžo prie automobilio ir paaiškino situaciją, tuomet V. pasakė paimti tą fotoaparatą. Fotoaparato vertė buvo gal 400 Lt. Sutartį, atrodo, sudarinėjo vienas. Kiek sumokėjo (ar mokėjo) užstato, pasakyti negali. Grįžo prie automobilio ir fotoaparatą padavė V.. Po to jie važiavo į stotį, kur jis su N. liko automobilyje, o V. nuėjo į lombardą ir ten pardavė, bet pigiai. Iš karto jam jokių pinigų už šią paslaugą, atrodo, niekas nedavė. Kitą dieną jam paskambino V. ir vėl pasiūlė pinigų už paslaugą. Kai jis susitiko, apie pietus nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini), Žirmūnų g. (duomenys neskelbtini). Jis savo vardu paėmė objektyvą, sumokėjo užstatą, bet kiek, pasakyti negali. Pinigus jam davė V.. Po to jie nuvažiavo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), kur jis turėjo paimti objektyvą, bet jam objektyvo nedavė. Dėl kokios priežasties pasakyti negali, gal neturėjo. Po to, jau į vakarą jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), Ukmergės g., Vilniuje. Ten jis išsinuomojo brangų objektyvą virš 2000 Lt. Sumokėjo avansą, gal 600 Lt. Pinigus kaip visada jam davė V.. Paimtas prekes V. realizavo, bet tiksliai pasakyti kada, kam ir už kiek - negali. Po paskutinės sudarytos sutarties, t. y. nuo rugsėjo pabaigos, jis V. nematė. Po to pakeitė telefono numerį ir visi kontaktai, t. y. ir V., dingo. Pasiūlymą užsidirbti gavo iš V.. N. su juo nebendravo, pastarasis buvo tik vairuotojas. Bet mano, kad N. viską žinojo ir suprato, ką daro V.. N. jį vežė į kelias parduotuves, tačiau jam pavyko savo vardu pasirašyti tik tris sutartis skirtingose parduotuvėse, paėmė fotoaparatą ir du objektyvus. Visada važinėjo trise: jis, V. ir N., kurio pavardės nežino, kontaktų neturi, nes tai V. pažįstamas. V. su N. turėjo nešiojamąjį kompiuterį ir pagal skelbimus atrinkdavo reikiamą prekę. Jis imdavo nuomai nurodyto modelio objektyvą, pasirašydavo sutartį ir prekę su dokumentais ir įpakavimu atiduodavo V.. Užstatui pinigus jam duodavo V.. Paimtą prekę V. parduodavo. Už paslaugą V. jam vieną kartą sumokėjo 30 Lt, kitą kartą - 50 Lt, o už trečią kartą neatsiskaitė. V. vis žadėjo, kad atsiskaitys, atveš pinigus į darbą, bet taip ir nesumokėjo. Jis suprato, kad V. tokiu būdu sukčiauja, ir kad V. jis padeda daryti nusikaltimus, bet jam reikėjo pinigų ir apie pasekmes nepagalvojo. Ar N. savo vardu imdavo kokias prekes, nežino. Visą laiką N. buvo kaip vairuotojas. Taip pat negali pasakyti, ar V. imdavo savo vardu kokias prekes. Bet V. dažnai sakydavo:- „kad mes paėmėm“. Bet kas tie „mes“, nežino. Dabar suprato, kad tokių kaip jis galėjo būti daugiau, tačiau jų nepažįsta. Pokalbio su juo metu jie jokių vardų neminėjo. Kam V. pardavinėjo paimtas prekes, nežino. Tik vieną kartą važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią „Statoil“ degalinę, kur V. įsėdo į kažkokį automobilį ir žmogui pardavė objektyvą. Bet už kiek pardavė, nežino, jam jokių pinigų nedavė. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, suprato, kad pasielgė nusikalstamai, bet tuo metu nepagalvojo apie pasekmes (1 t., b. l. 158-160). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. liepos 27 d. R. S. davė iš esmės analogiškus parodymus (1 t., b. l. 168-169).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. spalio 24 d. įtariamasis V. B., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta, parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėn. su savo draugu N. Š. žiūrėdami vieną serialą sugalvojo sukčiavimo būdą - kitų žmonių vardu (narkomanų, alkoholikų ir pan.) imdavo nuomai brangiausias prekes ir vėliau jas priduodavo vienam žmogui, kuris dirba lombarde stoties rajone. Internete surasdavo įmonių skelbimus, kur galėjo išsinuomoti fototechniką. Suradę tinkamą žmogų, kuris buvo pažįstamas iš matymo ar sutiktas prie taboro už nedidelį atlygį (100 -300 Lt) prašė sudaryti dėl nuomos sutartį ir paimti prekę. Jie visi buvo asocialūs ir visiems jiems buvo reikalingi pinigai, todėl ir sutikdavo. Kiek prisimena, visos įmonės jokių dokumentų, patvirtinančių, kad žmogus dirba, neprašydavo. Tik viena įmonė (duomenys neskelbtini) paprašė darbo pažymėjimo. Todėl parduotuvėje nupirko darbo pažymėjimo blanką ir užpildė D. B. vardu, kuris nuėjo į UAB (duomenys neskelbtini) ir paėmė fotoaparatą su priedais ir objektyvu apie 15000 Lt vertės. Fotoaparatas dar yra, nerealizuotas. D. B., jo ir N. Š. paprašytas, kelis kartus skambino į tą įmonę ir pratęsinėjo sutartį, tai darė, kad įmonė kuo vėliau kreiptųsi į policiją su pareiškimu. Kiek prisimena, buvo A. K. (paėmė 1 fotoaparatą ir du objektyvus, žaidimo konsolę), D. B. (paėmė 2 fotoaparatus ir 3 objektyvus), R. S. (paėmė 2 objektyvus, 1 fotoaparatą), V. B. (du kartus paėmė pastolius ir žaidimo kompiuterį), A. (pavardės neprisimena) (paėmė 1 objektyvą). Kiekvienas iš jų paėmė po kelias prekes skirtingose įmonėse. A. tik vieną kartą paėmė objektyvą. Prekės buvo paimtos (duomenys neskelbtini) Ukmergės gatvėje, Žirmūnų gatvėje, UAB (duomenys neskelbtini) prekybos centre (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir vieną kartą Kaune (duomenys neskelbtini). Taip pat V. B. vardu du kartus buvo paimti pastoliai Paneriuose ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pastolių vertė buvo apie 45000 Lt ir 27000 Lt. Visos sutartys yra sudegintos, gal liko paskutinės dėl fotoaparatų. Praktiškai visos prekės liko nerealizuotos, todėl N. Š. viską gali grąžinti ir visiškai atsiskaityti su įmonėmis. Pinigus užstatams duodavo N. Š. ir jis, nes dirba, nors ir neoficialiai. Dėl šios veiklos jie dar nespėjo gauti jokio pelno, nes kol kas tik investavo, vėliau realizavus galvojo gauti nemažas pinigų sumas, bet nespėjo. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, supranta ką padarė (1 t., b. l. 4-5).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. įtariamasis V. B., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta, parodė, kad 2013 m. rudenį jis ir jo draugas N. Š. sugalvojo būdą, kaip galima užsidirbti pinigų - kitų žmonių vardu sudaryti sutartis ir jų vardu paimti prekes, kurias vėliau realizuoti. Nusprendė, kad sutartys bus sudaromos asocialių žmonių vardų. Kai kuriuos žmones jis pažinojo iš matymo, kai dirbo kioske prie stoties, su kitais kalbėjo prie čigonų taboro ar tiesiog buvo sutikę gatvėje. Tai buvo arba priklausomi nuo narkotikų arba be darbo ir gyvenamosios vietos žmonės. Jis ir N. Š., kartu su žmogumi nuvažiuodavo į kokią įmonę ir ten to žmogaus vardu sudarydavo nuomos sutartis. Imdavo prekę, kurią jiems siūlė. Niekada netikrindavo darbo vietos, tik buvo reikalingas asmens dokumentas. Pinigus užstatui ar avansui duodavo jis ir N. Š., nes tuo metu abu dirbo ir turėjo pinigų. Gavus prekę, jis internete ieškojo skelbimų, kam reikalinga ši prekė, o vėliau prekę parduodavo. Pinigais pasidalindavo su N.. Asmuo, kurio vardu buvo paimta prekė, gaudavo nedidelę pinigų sumą. Savo vardu sutartis pasirašinėjo D. B., A. K., A. Š., V. B., R. S.. Prekės buvo paimtos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dvi žaidimo konsolės iš individualių įmonių ir prekybos centre (duomenys neskelbtini), atrodo parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Taip pat vieną kartą prekę paėmė Kaune. Dažniausiai su žmonėmis kalbėjo, t. y. siūlė tokį būdą užsidirbti bei kartais eidavo kartu su jais sudaryti sutartis jis pats, kadangi N. nemokėjo paaiškinti ir įkalbėti žmonių. N. buvo kartu, vežiodavo savo automobiliu „Alfa Romeo“. Kelis kartus, kai N. automobilis sugedo, jis paprašė pasinaudoti A. Š. automobiliu „Audi“ tamsios spalvos. A. Š. niekada su jais niekur nevažiavo. Taip pat N. žinojo, kada ir kam buvo parduotos prekės. Dažniausiai jie visas gautas prekes nešdavo į prekybos kioską, kur dirba iš matymo pažįstamas M. A.. Bet M. nežinojo, kad priduodamos prekės gautos nusikalstamu būdu, nes jos buvo supakuotos ir su visais dokumentais. Taip pat prekės buvo realizuojamos ir pagal skelbimus internete. Pastoliai, kaip ir kitos prekės, buvo paimti su tikslu juos parduoti, bet kai tik juos sulaikė policija, pastoliai buvo grąžinti. Taip pat pavyko grąžinti vieną žaidimo konsolę, kurią pridavė M., ir kurios realizuoti nespėjo. Visų aplinkybių neprisimena, nes praėjo nemažai laiko ir buvo keli epizodai. Kadangi tuo metu jų finansiniai reikalai klostėsi nelabai gerai, turėjo tam tikrų įsipareigojimų, todėl ir sugalvojo tokį būdą užsidirbti. Lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų niekas nepagaus. Jie iš karto prisipažino padarę nusikalstamą veiką, geranoriškai nurodė ir kitus epizodus, kuriuose dalyvavo. Ketino dalimis padengti padarytą žalą įmonėms, bet prasidėjo finansiniai sunkumai, pajamos ženkliai sumažėjo, tačiau bandys dalimis atlyginti žalą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 137-142).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. spalio 29 d. specialusis liudytojas M. A. parodė, kad su V. B. yra pažįstamas apie 2 metus. Susipažino, kai V. B. dirbo netoli jo turimos MR taisyklos prie stoties. Anksčiau jokių bendrų reikalų neturėjo ir nebendravo, tik pasisveikindavo. Gal prieš 6 mėnesius darbdavys V. išvarė iš darbo, kiek teko girdėti, už kažkokius sukčiavimus. Nuo to laiko V. nematė. 2013 m. rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje, tiksliai pasakyti negali, jam paskambino V. B. ir pasakė, kad bus pigios foto prekės ir ar nenorėtų jų pirkti. Jis atsakė, kad tik pamatęs prekes ir sužinojęs jų kainą galės spręsti. Iš jų pokalbio suprato, kad V. turi galimybę pirkti ir vežti prekes iš užsienio. Netrukus jam paskambino V. B. ir pasakė, kad turi objektyvą. V. atvažiavo pas jį į taisyklą. Pirmą kartą V. B. atnešė objektyvą „Canon“. Pažiūrėjęs internete sužinojo šio objektyvo realią kainą ir jie pradėjo derėtis. Pagal nerašytą taisyklę pirkėjas iš pradžių siūlo pusės vertės kainą. Jei neklysta, tą objektyvą pirko iš V. už 1200 Lt. Paskutinis kartas, kai matė V. ir pirko iš jo daiktą buvo gal 2013 m. spalio 9 d. Vėliau V. ateidavo su savo draugu N.. Pirkimo-pardavimo sutartys buvo pildomos ir V., ir N. vardu. Laikotarpiu rugsėjo-spalio mėn. jie iš viso atnešė 8 daiktus: vienas fotoaparatas „Nicon D600“ su objektyvu 70-200 mm 2 kartos, sumokėjo 3500 Lt (pardavė už 4500 Lt), 6 vnt. objektyvų -„Sigma“ (kainų neprisimena), du „Nicon“ vienodi 18-200 mm (pirkti po 900 Lt, pardavė iki 1200 Lt) ir 3 „Canon“. Visos šios prekės buvo įformintos pirkimo-pardavimo sutartimis. Iš viso buvo dvi sutartys: viena N. vardu, o kita V. vardu. Iš pradžių jam jokių įtarimų atneštos pardavimui prekės nekėlė. Visos prekės buvo naujos, gamintojo pakuotėje su garantiniu talonu, tačiau be jokių pirkimo dokumentų. Taip pat jokių lipdukų lietuvių kalba ant prekių ar pakuočių nebuvo. Buvo tikras, kad jas iš tikrųjų gabena iš užsienio. Nei V., nei N. niekada nesakė, iš kur tos prekės, o jis neklausė. Spalio 10-11 d. V. ir N. atnešė žaidimo konsolę „X-Box“ su visais priedais, žaidimais, laidais ir net su krepšiu. Apžiūrėjęs atneštą konsolę, pastebėjo ant korpuso užrašą „Nuomai“. Jis nepaklausė iš kur daiktas, bet pasakė, kad nereikia, nes tokiais daiktais neprekiauja. Jie pasakė, kad labai pigiai parduos, nes labai reikalingi pinigai ir prašė pagelbėti, pasiūlė pirkti už 400 Lt, nors, jo manymu, reali tokio daikto vertė yra apie 800 Lt perkant pagal skelbimus. Šią žaidimo konsolę nusprendė palikti sau. Dar jie vieną kartą pasiūlė pirkti pastolius ar surasti jiems pirkėją. Jis atsisakė, nes nieko bendro su statybom neturi. Apie tai, kad pastoliai buvo išnuomoti, atvežti ir iškrauti būtent prie jo statomo namo, nieko nežino ir jų prie savo namo jų nematė. V. žinojo, kur jis stato namą, nes vieną kartą jie ten susitiko. Jis V. B. telefonu vieną kartą sakė adresą ir V. B. atvažiavo ir atvežė objektyvą. Pastolių tikrai nematė, neužsakinėjo ir apie jų buvimo vietą nieko nežino. Kodėl V. nurodė, kad pastoliai buvo atvežti jo prašymu, nežino. Spalio 27 d. N. atvažiavo pas jį į darbą ir pasakė, kad visos iš jų (V. ir N.) pirktos prekės yra įsigytos nelegaliai, kad apie jų veiklą sužinojo policija ir dabar jie turi grąžinti visus daiktus. Jis pasakė, kad visi daiktai jau parduoti. N. tik paminėjo, kad turi grąžinti fotoaparatą „Nikon“, kurio vertė įmonėje nurodyta 15000 Lt, ir pastolius. Jis pasakė, kad tas fotoaparatas jau parduotas ir neturi galimybės jo grąžinti, o apie pastolius nieko nežino. N. nesakė, kad pastoliai buvo atvežti prie namo, tik pasakė, kad pastolius grąžins. Apie žaidimo konsolę N. nieko nesakė, matyt pamiršo. Bet kai pasakė, kad jie neteisėtai įgijo ir žaidimo konsoles, jis prisiminė, kad vieną pirko ir savanoriškai ją pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jis niekada jokių užsakymų dėl fotoprekių nedarė. V. klausinėjo kokios prekės populiariausios (modelis, objektyvo stiprumas ir pan.). Jis pasakė, tačiau jie (V. ir N.) nieko iš tų išvardytų prekių neatnešė, kadangi tokios prekės yra labai brangios. Visos prekės pirktos iš V. jau yra realizuotos. Jis paduodavo skelbimus interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Atsiradus pirkėjui, susitikdavo su pirkėju kur nors mieste ar savo parduotuvėje ir prekę parduodavo (1 t., b. l. 10-12).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. spalio 24 d. įtariamasis N. Š., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta, davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir V. B. 2016 m. spalio 24 d. (1 t. b. l. 8-9).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. lapkričio 24 d. ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. įtariamasis N. Š., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta, parodė, kad visą nusikaltimų padarymo mechanizmą sugalvojo kartu su V. B.. Jie kartu surasdavo žmones, kuriems buvo reikalingi pinigai ir kurie už nedidelį atlygį sutikdavo jiems padėti. Daugumą iš jų pažinojo V.. Susipažino su jais, kai dirbo kioske prie stoties. A. K. gyveno tame pačiame bendrabutyje (duomenys neskelbtini), kur ir jie gyveno. A. K. vardu buvo paimtos 3 prekės (duomenys neskelbtini), Konstitucijos pr. ir žaidimo konsolė Žirmūnuose. Su V. B. supažindino A. Š.. V. savo vardu paėmė žaidimo konsolę ir pastolius. Už tai V. B. kažkiek sumokėta, bet kiek nepamena. Pastolius ir žaidimo konsolę vėliau grąžino M.. A. Š. jų veikloje nedalyvavo. Apie savo planus jis ir V. B. A. Š. nieko neaiškino, bet vėliau A. Š. turėjo suprasti, ką jie daro. Prisimena, kad jis su V. B. vieną kartą prašė, kad A. duotų pasinaudoti savo įmonės antspaudu, bet A. Š. atsisakė. Jis pats savo įmonės antspaudo naudoti nenorėjo, o A. įmonė jokios veiklos nevykdė. Kai sugedo jo automobilis ir A. davė savo automobilį pasinaudoti, A. Š. automobilio bagažinėje jis rado antspaudą ir jis su V. vieną kartą antspaudu pasinaudojo, kai D. B. UAB (duomenys neskelbtini) pasiėmė savo vardu brangią techniką. Vėliau pagamintas D. B. vardu darbo pažymėjimas buvo sunaikintas. Visas prekes jie (jis ir V. B.) parduodavo pagal skelbimus internete, kartais atnešdavo prekes M., kuris dirba kioske prie stoties. M. nežinojo iš kur prekės, nes visos prekės buvo su dokumentais ir įpakavimu. Bandė surasti priduotas prekes, bet nepavyko, nes jokių pirkėjų kontaktų neliko. Tik pavyko grąžinti pastolius, kurie buvo paimti (duomenys neskelbtini). Ketino dalimis atlyginti padarytą įmonėms nuostolį, bet prasidėjo finansiniai sunkumai ir negalėjo to padaryti. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, ateityje tai daugiau niekada nepasikartos. Padarytą nuostolį atlygins dalimis (1 t., b. l. 143-146).
Liudytojas R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, dirba UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi. 2013 m. rugsėjo 29 d., apie 13.18 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje R. S. sudarė nuomos sutartį Nr. 002 objektyvui „Canon EFS-55-250mm f/4-5.6IS“, kurio kaina 879 Lt. Buvo paliktas užstatas 219,75 Lt. Pagal sutartį minėtas asmuo turėjo objektyvą grąžinti 2013 m. rugsėjo 30 d., bet laiku negrąžino. Padarytą žalą vertina 659,25 Lt (1 t., 22-23).
Iš 2013 m. spalio 3 d. (duomenys neskelbtini) pareiškimo nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 29 d., apie 13.18 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje UAB (duomenys neskelbtini) R. S. sudarė nuomos sutartį Nr. 002 objektyvui „Canon EFS55-250mm f/4-5.6IS“, kurio kaina 879 Lt (buvo paliktas 219,75 Lt užstatas). Pagal sutartį R. S. objektyvą turėjo grąžinti 2013 m. rugsėjo 30 d., bet objektyvo negrąžino, todėl įmonė patyrė 659,25 Lt nuostolį. Fotonuotrauka, įrangos nuomos sutartis, įrangos perdavimo-priėmimo aktas, užstato priėmimo kvitas, R. S. asmens tapatybės kortelės kopija, patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes (1 t., b. l. 15-21).
Iš 2013 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini) pareiškimo nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 29 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje UAB (duomenys neskelbtini) R. S. sudarė nuomos sutartį Nr. 13TC1520130929 objektyvui „Canon lense EF-S 10-22“, kurio kaina 2399 Lt (buvo paliktas 600 Lt užstatas). Pagal šią sutartį R. S. objektyvą turėjo grąžinti 2013 m. rugsėjo 30 d., bet objektyvo negrąžino, todėl įmonė patyrė 1799 Lt nuostolį. Įrangos nuomos sutartis, įrangos perdavimo-priėmimo aktas, R. S. asmens tapatybės kortelės kopija, patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes (1 t., b. l. 77-82).
Iš 2013 m. lapkričio 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimo nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 28 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) R. S. sudarė Kilnojamojo daikto nuomos sutartį Nr. 0928 fotoaparatui „Canon Ixus 132“, kurio kaina 399,99 Lt. Pagal šią sutartį R. S. fotoaparatą turėjo grąžinti 2013 m. rugsėjo 29 d., tačiau jo negrąžino, negrąžinto turto vertė – 399,99 Lt. Kilnojamojo daikto nuomos sutartis, perdavimo-priėmimo aktas, R. S. asmens tapatybės kortelės kopija, patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes (1 t., b. l. 119-125).
Kaltinamojo R. S. baudžiamoji byla Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-16 nutartimi išskirta į atskirą bylą iš kaltinamųjų V. B., N. Š., D. B., A. K. ir A. Š. baudžiamosios bylos ir nagrinėjama atskirai, kadangi R. S. buvo pasislėpęs nuo teismo (2 t., b. l. 45-47, 79-80).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą kaip nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyvių ir subjektyvių požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009).
Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Kai asmuo kelis kartus padaro veikas, numatytas BK 182 straipsnyje, jos vertinamos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jeigu jas jungia vieningas sumanymas, kaltininko apgaulė naudojama prieš tą patį asmenį ir turtas ar turtinė teisė įgyjama iš to paties šaltinio (nukentėjusiojo), veikos daromos panašiu būdu ir panašiomis aplinkybėmis, esant nedideliam laiko tarpui ir pan.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. S., laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 28 d. iki 2013 m. rugsėjo 29 d., siekdamas naudos sau, už susitartą atlygį su V. B. ir V. B. nurodymu, savo vardu sudarė tris nuomos sutartis dėl V. B. nurodytų fotoprekių, už kurias V. B. duotais pinigais palikdavo užstatą ar sumokėdavo už nuomą nukentėjusioms įmonėmis. Po šių sandorių gautas prekes, suprasdamas, kad prekės nebus grąžintos įmonėms, atiduodavo V. B., kuris prekes realizuodavo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. S. padarė jam inkriminuotą veiką. Jo kaltė dėl tęstinės nusikalstamos veikos laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 28 d. iki 2013 m. rugsėjo 29 d. padarymo, t. y. apgaule įgyto svetimo turto bendrininkų grupėje, įrodyta įtariamųjų V. B., N. Š., kuriems baudžiamoji byla atskirta, liudytojo R. N., specialaus liudytojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įmonių pareiškimais, sudarytomis sutartimis, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo R. S. duotais parodymais.
R. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, nes jis veikė kaip bendravykdytojas ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.
Surašytame kaltinamajame akte nurodoma, kad R. S. laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 28 d. iki 2013 m. rugsėjo 29 d., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą įgyti svetimą turtą, veikdamas organizuotoje grupėje vienam sunkiam nusikaltimui padaryti, susidedančioje iš organizatorių N. Š., V. B., jo – vykdytojo R. S., kartu su kitais organizuotos grupės nariais, turinčiais skirtingus vaidmenis bei atliekančiais tam tikras užduotis, bendrai savo ir kitų naudai apgaule įgijo svetimą 827,81 Eur (2855,94 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad prokuroras tinkamai kvalifikavo R. S. padarytą nusikalstamą veiką, tačiau netinkamai suformulavo kaltinimą, t. y. kaltinime nurodytų aplinkybių dėl organizuotos grupės nepagrindė, inkriminuotas BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas nepriskiriamas prie sunkių nusikaltimų kategorijos, todėl kaltinimas tikslintinas. Pažymėtina, kad pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų padarant nusikalstamą veiką. Tokia bendrininkavimo forma pripažįstama tais atvejais, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301-924/2015). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad kaltinamasis R. S. nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje, apie kitus asmenis ir jų galimus vaidmenis darant kitus nusikaltimus, nieko nežinojo, bendravo ir nurodymus gaudavo bei išnuomotas prekes atiduodavo tik pažįstamam V. B., todėl kaltinime nurodyta aplinkybė, kad jis veikė organizuotoje grupėje keistina į bendrininkų grupę.
R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, rūšį, (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas), jo veiksmais padarytos žalos dydį, kuri nėra atlyginta, vaidmenį nusikaltimo padaryme, į kaltinamojo asmenybę (teistas 4 kartus, tačiau teistumas išnykęs, oficialiai nedirba, baustas administracine tvarka, visos galiojančios nuobaudos už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo sankcijose numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį (BK 50 str. 2 d., 54 str.). Teismas mano, kad skirti švelnesnes bausmes nėra pagrindo, nes jomis kaltinamojo elgesio negalima pakeisti. Jis nedirba, pajamų neturi, baudų nemoka, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl skirti baudą ar laisvės apribojimą netikslinga, o viešieji darbai būtų per švelni bausmė jo padarytai tęstinei pavojingai nusikalstamai veikai. Be to, nusikaltimus nuosavybei jis buvo įvykdęs ir anksčiau, tačiau atitinkamų išvadų nepadarė. Vis dėl to teismas turi pagrindo manyti, kad R. S. gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, kadangi bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Ikiteisminio tyrimo metu R. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio numatyta tvarka nuo 2013-10-23 08.40 val. iki 2013-10-23 13.40 val. (viena diena) (1 t., b.l. 36). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-27 nutartimi R. S. kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę - suėmimą ir paskelbta jo paieška, 2017-05-16 nutartimi nustatytas suėmimo terminas 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017-05-14 (2 t., b.l. 41-43, 67-69), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę.
R. S. paskirto suėmimo terminas baigiasi 2017-07-14. Suėmimas buvo paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (bėgs (slėpsis) nuo teismo, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teisminiame bylos nagrinėjime. Kadangi R. S. baudžiamoji byla yra išnagrinėta, jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, todėl taikyti kardomąją priemonę - suėmimą nėra pagrindo. Paskirta kardomoji priemonė - suėmimas turi būti panaikinta ir kaltinamasis nedelsiant paleistas iš suėmimo teismo posėdžių salėje (BPK 309 str. 1 d. 7 p.).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. S. skirtina švelnesnė kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.1 d., 139 str.).
Byloje civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) (kurio teisių perėmėjas yra UAB (duomenys neskelbtini)) pareiškė ieškinį R. S. dėl 711,96 Eur (2458,25 Lt) turtinės žalos, pagrįstai tikėtinų 13441,26 Eur (46410 Lt) negautų pajamų ir 1511,27 Eur (5218,13 Lt solidariai iš trijų įtariamųjų) bylinėjimosi išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimo (1 t., b. l. 42-47, 73-74, 98-99, 2 t., b.l. 49).
Civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį R. S. dėl 115,85 Eur (399,99 Lt) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Prašyme dėl atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje nurodė, kad byloje nustačius, jog žala bendrovei buvo padaryta nusikalstamais grupės asmenų veiksmais, žalos atlyginimą prašo priteisti iš kaltininkų solidariai (1 t., b.l 131, 2 t., b.l. 86).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininkui padarius materialinę žalą fiziniam asmeniui įmonei, įstaigai ar organizacijai nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 182, 183 ir 184 straipsniuose, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio. Negautos pajamos (palūkanos, delspinigiai ir kt.) baudžiamojo proceso tvarka nepriteisiami, dėl jų išieškojimo gali būti sprendžiama civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-12-22 nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylos“, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-211-2011, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1-33-332/2012 ir Nr. Nr. 1-84-332/2013). Pateikti UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, žala atsirado dėl neteisėtų R. S. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis ieškinius dėl žalos padarymo pripažino, nukentėjusiems turi būti atlyginta realiai padaryta žala, todėl civiliniai ieškiniai tenkintini tik dėl turtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str.).
Pagal BK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).
Atsižvelgiant į R. S. nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį (711,96 Eur), į tai, kad advokato išlaidos patirtos ne vien dėl R. S. neteisėtų veiksmų, bet ir dėl kitų įtariamųjų, taip pat į paruošto civilinio ieškinio apimtį (6 lapai), procesinių dokumentų sudėtingumą, sugaištą laiką (pagal pateiktas ataskaitas apie suteiktas teisines paslaugas dėl skundų, civilinio ieškinio parengimo, atstovavimo teisme ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjant skundą, buvo sugaišta bendrai 17,25 val.; civilinio ieškinio parengimo įkainis 250 Lt/val., jam paruošti sugaišta 10 val.), į tai, kad nebuvo nagrinėjami labai sudėtingi klausimai, taip pat į kaltinamojo R. S. turtinę padėtį (nedirba, neturi savo būsto, yra skolingas antstoliams), taip pat į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, kad civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) priteistina iš kaltinamojo R. S. 300 Eur proceso išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 106, 115, 273, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę - laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje bei atlyginti civiliniams ieškovams teismo priteistas sumas.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2013-10-23 08.40 val. iki 2013-10-23 13.40 val. (viena diena) ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2017-05-14 iki 2017-06-09 (27 dienos), skaičiuojant vieną sulaikymo (suėmimo) dieną už vieną laisvės atėmimo parą.
Panaikinti R. S. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą ir paleisti jį teismo posėdžių salėje.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti R. S. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) (kurio teisių perėmėjas yra UAB (duomenys neskelbtini)) civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš R. S. 711,96 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur proceso išlaidų.
Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš R. S. 115,85 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.