Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant kaltinamajam, nukentėjusiajam, privačiam kaltintojui ir civiliniam ieškovui E. A.,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą (į vieną bylą sujungtus priešpriešinius kaltinimus), kurioje

nukentėjusysis E. A. skundu, paduotu privataus kaltinimo tvarka, kaltina A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietį, lietuvį, aukštojo išsilavinimo, vedusį, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), neteistą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 140 str. 1 d.,

nukentėjusysis A. L. priešpriešiniu skundu, paduotu privataus kaltinimo tvarka, kaltina E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, Lietuvos Respublikos pilietį, lietuvį, aukštojo išsilavinimo, nevedusį, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), neteistą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. A., sukeldamas žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas žmogaus sveikatą padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., o būtent:

2015 m. vasario 8 d., apie 17.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, tyčia spyrė nukentėjusiajam A. L. į krūtinę, šiam nuo smūgio nukritus ant malkų ir anglių, gulinčiam A. L. spardė kojas, klubus, šonus, spirdamas ne mažiau penkiolikos kartų, pradėjus šauktis pagalbos ir bandant atsikelti, kaire koja užšoko ant A. L. dešiniojo riešo ir plaštakos, dešine koja spyrė į krūtinę, A. L. vėl bandant atsikelti, pasivertus ant šono, kelis kartus užšoko ant krūtinės, pilvo, abiejų kojų, spardė į kojas, vieną kartą ranka tyčia smogė į krūtinę, o A. L. sugriebus už E. A. laikomos rankinės diržo, smūgiavo jam į viršutinio žandikaulio priekinę dalį, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015-02-08, apie 17.00 val. E. A. keletą kartų spyrė A. L. į sėdmenis, pakinklius, strėnas gyvenamojo namo, esančio Senajiesio g. 8, Kaune, aikštelėje, virtuvėje ir koridoriuje, išeinant iš namo spyrė A. L. į nugarą, tuo sukėlė nukentėjusiajam A. L. fizinį skausmą ir jį sužalojo, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. L., kaip civilinis ieškovas, reiškia civilinį ieškinį dėl 18,82 Eur turtinės, 2000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b. l. 70-73).

E. A., kaip civilinis ieškovas, reiškia civilinį ieškinį dėl 119,96 Eur turtinės, 3000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b. l. 88-92).

Nustatytos bylos aplinkybės.

Liudytoja L. L. parodė, kad yra A. L. sutuoktinė. Pažįsta E. A.. E. S. yra A.o motina. Kai 2015-02-08 sutuoktinis išvažiavo pas motiną nuvežti maisto, laukė jo ilgai. Ji su juo nevažiavo, nors anksčiau ten važiuodavo, padėdavo susitvarkyti. Kartą gruodžio mėnesį būnant pas A.o mamą E. ėmė reikalauti iš jos sutuoktinio teismo priteistų pinigų. A. sakė, kad dar bus paduotas apeliacinis skundas. E. juos tada apspjaudė. A. ragino nepasiduoti E.o provokacijoms, kad šis vėl galėtų sumušti jos sutuoktinį. Vėliau E. A. jos sutuoktiniui ėmė skambinti net į mokyklą, kur jis dirba, klausinėti, kodėl šis nesirūpina motina. Būtent tada jis ir nuvažiavo pas motiną, kūrė ten krosnį. A. L. grįžo namo sumuštas, apspardytas. Jo mobiliojo ryšio telefonas buvo sugadintas. Sutuoktinis sakė, kad pas motiną, kuriant krosnį, atėjo E. A. ir jį užsipuolė. E. A. sudavė jam smūgį į krūtinę, sutuoktinis krito ant anglių. E. jį sumušė net būdamas su sugipsuota ranka. Sutuoktinio tik viena ranka buvo sveika, o dabar ir jos rankos riešas liko sužalotas, negali jo valdyti, gydosi iki šiol. Sutuoktinis minėjo, kad E. spardė jį gulintį, o šis nieko negalėjo padaryti, net atsikelti, nes jo keliai traumuoti, jam sunku keltis. Durys į rūsį buvo užkabintos. A. L. šaukė. Tada atbėgo jo motina. Jei ne ji, E. būtų jį užmušęs. Ji kabinosi ant E.o, kad jis daugiau nebemuštų. Mano, kad konfliktai kyla dėl turto, nes A. L. motina turi žemių, turto, santaupų, viskas yra nepadalinta. A. gali būti pretendentas į motinos turtą. Sutuoktinis, grįžęs namo, skambino policijai. Pareigūnai jiems paskambino ir pasakė, kad policijoje jau buvo E. A., nes jį neva sumušė A.. Po to matė jį traumatologiniame punkte, jokių sumušimų pas E. A. nebuvo matyti. Jos sutuoktinio visas kūnas buvo sužalotas, ant veido sumušimų nesimatė. Jos sutuoktinis dar paklausė chirurgo „ar mano sūnėnas nesusižalojo mane mušdamas...“, nes pirmasis pas tą chirurgą buvo nuėjęs E.. Chirurgas nusijuokė ir sakė, kad E.ui viskas gerai, jam nieko tokio nenutiko. Po to įvykio sutuoktinis pas motiną eidavo tik tada, kai E.o ten nebūdavo. 2015-08-23 A. vežė motinai maisto produktų ir nepastebėjo prie namo E. A. automobilio. Sutuoktinis jai paskambino ir pasakė, kad E. A. vėl jį sumušė, kad laukia policijos, muštynės nebaigtos. Po to iš karto jai paskambino N. S. iš Norvegijos ir ėmė ją terorizuoti, kad palaiko ryšį su E. A.. N. S. minėjo, jog gerai, kad muša jo brolį, tegul jis nesikiša, kur nereikia. E. A. neleido jos sutuoktiniui eiti į namą, stūmė jį į krūmus, vėl spardė ir mušė. Buvo nuvykę pas gydytoją, tą kartą sutuoktiniui buvo sulaužytas šonkaulis, sužalota gerklė, pažeisti inkstai, trūko kojų raiščiai. Dėl patirtų sužalojimų dar ir dabar lankosi pas gydytojus.

Specialistė Zofija Makšimaitė patvirtino pateiktas išvadas. Po įvykio apžiūrint A. L. šis paaiškino, kad sūnėnas jį spardė į įvairias kūno vietas, sumušė. Apžiūrėjusi nustatė sužalojimus ir surašė išvadą. Buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Visi sužalojimai atitiko jo pasakojimą, kas ir kaip jį sužalojo. A. L. nustatytas tiesioginis trauminis sužalojimas, nebūdingas griuvimui pačiam būnant neblaiviam ar panašiai. A. L. sakė, kad nuo smūgio griuvo ant malkų ir anglių krūvos. Jį apžiūrint buvo rasta daug sužalojimų, kraujosruvų būklė atitiko įvykio laiką. Jokių įtarimų nekilo, nebuvo būdingų savęs žalojimo požymių. A. L. buvo atvykęs apžiūrai 3 dienos po įvykio. Kitą išvadą 2015-09-08 surašė E. A. pagal pateiktas medicinines pažymas, paaiškinimus, kad vasario mėnesį jam dėdė laužė ranką, kuri buvo tuo metu gipse, pasakė, kokie sužalojimai jam buvo padaryti. Kadangi įvykis buvo senas, E. A. apžiūrėti neteko, viskas buvo surašyta pagal išsireikalautus medicininius dokumentus. Viskas buvo atlikta pagal visas taisykles. E. A. gydęs gydytojas savo užrašuose neužfiksavo jokių mėlynių, žaizdų, nubrozdinimų. 2015-02-09 poliklinikos tyrimo išvadoje buvo parašyta, kad A. L. plyšęs meniskas, Centro poliklinikos išraše rašoma apie raiščių plyšimą, gydymą Kauno klinikose. Raiščių plyšimas neturėjo jokios įtakos duotai išvadai. Pas E. A. buvo antro delnakaulio lūžis, kurio nevertino, nes tai kita trauma, nesusijusi su vasario 8 d. įvykiu. Nebuvo užfiksuota, kad po vasario 8 d. kažkas būtų nutikę jo rankai. Buvo atlikta rentgenograma, parašyta, kad kaulo padėtis nepakitusi, būklė nepakitusi.

Nukentėjusiojo A. L., liudytojų L. K., L. L. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Liudytoja E. J. parodė, kad gyvena kartu su E. A.. Šiuo atveju nukentėjusysis yra E.. 2015-02-08 jie atvežė močiutei maisto, po to išvažiavo. Po to E. ten nuvažiavo vienas kurti krosnį, vėliau paskambino, pasakė, kas įvyko. Sakė, kad jis buvo rūsyje, kai atėjo A.. E. prašė jo pašalinti jį šmeižiančią informaciją iš „facebook“. Tuo metu E.o dešinioji ranka buvo lūžusi. A. ėmė jį už rankos, stūmė ant anglių krūvos, parvertė ant kelių. E.o keliai buvo nubrozdinti, su kraujosruvomis, sužeistas kaklas. Kaip viskas baigėsi tą dieną - nežino, gal atėjo močiutė. Po to E. skambino policijai. Grįžus E.ui abu kartu važiavo į traumatologinį. E.ui svaigo galva. E. sakė, kad ten matė A.ą. 2015-08-23 su šeima nuvyko pas močiutę. Išgirdo triukšmą - rėkavo A.. Jis buvo įpykęs. E. nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta, o ji, paėmusi vaiką ant rankų, nuėjo pažiūrėti pro kitą namo pusę. Pamatė, kaip A. trenkė E.ui į veidą. E.ui ant kairės akies liko kraujosruva. A. sudavė ir antrą smūgį E.ui. Tada jie abu nukrito į krūmus. Ji ėmė rėkti, kad jie liautųsi, jie akimirksniu liovėsi. Visko, kas vyko krūmuose, nesimatė. Paskambino policijai. Pareigūnai atvyko greitai. A. vaikščiojo aplink piktas, pakėlęs balsą kalbėjo, kad viskas priklauso jam. Minėjo, kad susitvarkys nedarbingumą, gaus invalidumą. E. tik bandė išvengti A.o smūgio, nuo jo dengėsi rankomis. E.ui ilgai skaudėjo galvą, jam iš nosies bėgdavo kraujas. Po 2015-02-08 įvykio E. pas gydytojus ėjo vienas. A. nelanko motinos, ja nesirūpina.

Liudytojas V. S. parodė, kad yra E. A. kaimynas. Tikroji E.o motina mirė, o jos motina – močiutė augino E.ą. Pažįsta A. L.. Pažįsta N. S., A. L. brolį. Kiek žino iš N., 2015 m. žiemą tarp E.o ir A.o kilo konfliktas. Įvairius konfliktus keldavo A.. Kai E. būdavo išvykęs, liudytojas prižiūrėdavo močiutę ir namą, padėdavo tvarkytis. Kiek pamena, E. minėjo, kad keps mėsą, pasikvietė ir jį. Einant iki E.o namų iš tolo pamatė A.ą, nueinantį nuo laiptų. Jie su E.u plūdosi, konfliktavo. A., nulipdamas užsimojo, jie abu nusirito nuo kelių likusių iki apačios laiptų pakopų. Nuvirtę gulėdami dar pasiplūdo ir atsikėlė. Kol nuėjo iki namo, konflikto jau nebuvo. Apie žiemos įvykius žinojo tiek, kad tada E. buvo su gipsu ir sakė, kad jis kūrė krosnį bei tarp jo ir dėdės buvo kilęs konfliktas.

Liudytojas M. K. parodė, kad nukentėjusysis yra E. A.. Jis nukentėjo nuo savo dėdės, kurio vardo ir pavardės nežino. Jie su E.u pažįstami nuo studijų laikų. 2015 m. vasario mėnesį E. buvo sugipsuota ranka ir prašė padėti kraustytis pas draugę Eglę į Šilainius. Atvažiavus į Šilainius E. papasakojo, kad savaitgalį buvo pas močiutę, rūsyje kūrė krosnį. Ten užėjo jo dėdė ir jie susipyko. E. minėjo, kad jis su dėde jau seniai nesutaria ir kad vėl įvyko konfliktas. E. šlubčiojo, jam skaudėjo ranką. Smulkiai įvykio jis nepapasakojo, matėsi, kad jam nesmagu apie tai kalbėti. Kitą kartą E. jam pasakojo, kad dėdė jį apkalba. 2015 metų rugpjūčio mėnesį E. buvo nuvažiavęs į Rokus su savo šeima, iškylavo lauke. E. pasakojo, kad ten vėl atėjo jo dėdė. Norint išvyti dėdę, tas supyko ir užpuolė, jie susimušė. Matė kraujosruvą prie E.o akies, sumušimą krūtinės srityje. E. sakė, kad viskas vyko kieme, dėdė buvo prispaudęs jo galvą. Iškyloje prie namo buvo dar ir E.o draugas, kuris konflikto metu nesikišo ir nepadėjo E.ui, nes bijojo E.o dėdės. Dėdė dėl to įvykio kreipėsi į prokuratūrą.

Šiuos liudytojų E. J., V. S. ir M. K. parodymus, kurie tiesiogiai prieštarauja nuosekliems ir argumentuotiems nukentėjusiojo A. L., liudytojų L. K., L. L. parodymams, specialistės paaiškinimams teismas laiko jų siekiu padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam E. A..

Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė: tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ir kt.). Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (žr., Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.).

E. A. savo kaltinimą A. L. grindė savo parodymais apie tai, kad A. L. 2015 m. vasario 8 d. katilinėje sukėlė konfliktą, stūmė E. A., griebė už sugipsuotos rankos, pagriovęs spaudė prie žemės, laikydamas už rankinės diržo neleido atsistoti. A. L. neigė žalojęs E. A., priešingai – nurodė, jog šis keletą kartų spyrė A. L. į krūtinę, spardė jį į įvairias kūno vietas ir gulintį, šokinėjo ant rankos, o už rankos ir rankinės dirželio buvo sugriebęs tik todėl, kad galėtų atsikelti. Liudytojų, tiesiogiai mačiusių 2015 m. vasario 8 d. vykusį konfliktą, nėra. Liudytojas L. K. parodė, kad A. L. buvo sumuštas, tiesiog sumindžiotas, visi aplink žino, kad E. sumušė A.ą, bet visi bijo liudyti, o jis tiki savo kaimo žmonių kalbomis. Liudytoja L. L. parodė, kad A. L. grįžo namo sumuštas, apspardytas. Liudytoja E. J. parodė, kad E. A. jai pasakojo, jog 2015-02-08 A. ėmė jį už rankos, stūmė ant anglių krūvos, parvertė ant kelių, E.o keliai buvo nubrozdinti, su kraujosruvomis, sužeistas kaklas. Liudytojas M. K. parodė, kad 2015 m. vasario mėnesį E. buvo sugipsuota ranka ir prašė padėti kraustytis pas draugę Eglę į Šilainius. E. papasakojo, kad savaitgalį susipyko su dėde, be to, E. šlubčiojo, jam skaudėjo ranką. Liudytojų parodymai yra gana prieštaringi. Kritiškai vertintini liudytojos E. J. parodymai, nes ji yra kaltinamojo E. A. sugyventinė ir yra suinteresuota liudyti A. L. nenaudai. Taip pat kritiškai vertintini ir liudytojo M. K. parodymai – jis yra E. A. draugas, padėjęs jam persikraustyti pas sugyventinę. Kaip teigė liudytojas M. K., E. A. buvo sugipsuota ranka, šlubčiojo, skundėsi rankos skausmu, tačiau persikėlė į kitą gyvenamąją vietą, padedamas draugo. Kaip matyti iš byloje esančių specialistų išvadų, specialisto išvada dėl E. A. sužalojimo surašyta 2015-09-18, t. y. praėjus daugiau kaip 7 mėnesiams po įvykio, išvada surašyta remiantis medicininiais dokumentais, o išvada dėl A. L. sužalojimo – 2015-02-10, praėjus dviems dienoms po įvykio. Specialistė Zofija Makšimaitė patvirtino pateiktas išvadas dėl E. A. ir A. L. sužalojimo. Specialistė paaiškino, kad A. L. patirti sužalojimai atitiko jo pasakojimą, kas ir kaip jį sužalojo. E. A. apžiūrėti neteko, viskas buvo surašyta pagal išsireikalautus medicininius dokumentus. E. A. gydęs gydytojas savo užrašuose neužfiksavo jokių mėlynių, žaizdų, nubrozdinimų. Nebuvo užfiksuota, kad po vasario 8 d. kažkas būtų E. A. rankai. Buvo atlikta rentgenograma, parašyta, kad kaulo padėtis nepakitusi, būklė nepakitusi.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų pripažinti, kad A. L. skunde nurodytomis aplinkybėmis 2015-02-08 tyčia sužalojo E. A., todėl jis dėl šio kaltinimo išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

Be to, E. A. savo kaltinimą A. L. grindė savo parodymais apie tai, kad A. L. 2015 m. rugpjūčio 23 d., apie 16.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu ne mažiau kaip du kartus sudavė E. A. į veidą kairės akies srityje, sugriebė už kaklo, nuo ko jie nuvirto į statybinių atliekų krūvą, dėl ko E. A. susimušė dešinįjį šoną. A. L. neigė žalojęs E. A., nurodė, jog prie erškėčių su E. A. nesimušė, jokių įbrėžimų pas E. A. nebuvo, juo labiau, kad tuo metu jis nevaldė abiejų rankų, todėl rugpjūčio mėnesį sumušti E. A. niekaip negalėjo. Liudytoja E. J. parodė, kad matė įvykį - A. trenkė E.ui į veidą, po ko E.ui ant kairės akies liko kraujosruva, be to, A. sudavė ir antrą smūgį E.ui, jie abu nukrito į krūmus, visko, kas vyko krūmuose, nesimatė. Liudytojas V. S. parodė, kad A., nulipdamas nuo laiptų, užsimojo, jie abu nusirito nuo kelių likusių iki apačios laiptų pakopų. Nors liudytoja E. J. teigia mačiusi įvykį, tačiau daugiau liudytojų, tiesiogiai mačiusių 2015 m. rugpjūčio 23 d. vykusį konfliktą, nėra. Liudytojas V. S. matė tik tą konflikto dalį, kai A. L. užsimojo, ar buvo suduotas smūgis – nenurodė. Liudytojos E. J., E. A. sugyventinės, parodymus teismas vertina kritiškai, nes ji suinteresuota padėti E. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, kaltinamasis E. A. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jam A. L. 2015-08-23 sukėlė fizinį skausmą. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1546-946/2016, kurioje E. A. kaltinamas 2015 m. rugpjūčio 23 d. nesunkiai sutrikdęs A. L. sveikatą, t. y. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., padarymu, todėl A. L. pareikšti E. A. kaltinimai gali būti traktuojami kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Įvertinęs surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nerasta pakankamai įrodymų pripažinti, kad A. L. skunde nurodytomis aplinkybėmis 2015-08-23 tyčia sužalojo E. A., todėl jis dėl šio kaltinimo išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamojo E. A. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiojo A. L., liudytojų L. K., L. L. parodymų, specialistės paaiškinimų, taip pat įrodyta:

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G391/15(02), iš kurios matyti, kad A. L. konstatuotas kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas su poodine kraujosruva, poodinės kraujosruvos kairiojo klubo srityje, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, abiejuose sėdmenyse, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešiniojo kelio srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje plaštakoje, dalinis danties panirimas viršutiniame žandikaulyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2015-02-08. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 94-96);

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėja 2015-02-09 nutarimu Nr. 20-At-00423/15 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal E. A. ir A. L. pranešimus. Nutarime nurodyta, jog 2015-02-08 17.48 val. Kauno AVPK KTV Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo gautas A. L. telefoninis pranešimas apie tai, kad 17.00 val. namuose pas savo motiną jis buvo užpultas sūnėno E. A., kuris jį spardė kojomis, šokinėjo ant krūtinės (b. l. 6-7).

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamojo E. A. atžvilgiu teismas vadovaujasi nukentėjusiojo A. L. parodymais, kurie paremti liudytojų L. K., L. L. parodymais, kurie nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios yra vienodi, nuoseklūs, prieštaravimų tarp jų nėra; nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymus patvirtina specialistės paaiškinimai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G391/15(02) ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2015-02-09 nutarime Nr. 20-At-00423/15 nurodytos aplinkybės bei atitinka bylos nustatytas faktines aplinkybes.

E. A. konstatuoti dešinės rankos plaštakos sumušimas, dešinio kelio sumušimas, kaklo sumušimas galėjo būti padaryti tiek jam žalojant A. L., tiek ginantis pačiam A. L.. Tuo tarpu A. L. patyrė daugiau sužalojimų, kurių pobūdis atitiko jo nurodytas įvykio aplinkybes. Teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu ištirti E. A. kaltinantys įrodymai labiau patvirtina vienas kitą, negu jį teisinantys, todėl mano, kad jų pakanka pripažinti, jog 2015 m. vasario 8 d. kilus konfliktui tarp E. A. ir A. L., E. A. spardė A. L. bei sudavė jam smūgį, taip sukėlė nukentėjusiajam A. L. fizinį skausmą ir jį sužalojo, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo E. A. neprisipažinimą teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės bei pagrįsti savo skundą kaltinant A. L. pagal BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis E. A., smurtaudamas nukentėjusiojo A. L. atžvilgiu, sukėlė pastarajam fizinį skausmą ir jį sužalojo, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo E. A. nusikalstama veika pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikuojama teisingai.

Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, jo padaryta nusikalstama veika yra tyčinis nesunkus nusikaltimas, todėl teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Nukentėjusiojo A. L. pareikštas civilinis ieškinys dėl 18,82 Eur turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas pilnai.

Nukentėjusysis A. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t.y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Byloje nustatyta, kad A. L., kuriam E. A. neteisėtais veiksmais buvo padaryti specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, stresą, buvo nedarbingas. Teismas, vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys), kartu atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-540/2014, 2K-99-507/2015, 2K-153-696/2015) mano, jog šiuo konkrečiu atveju 1000 Eur dydžio piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, nukentėjusiojo patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus.

Nukentėjusiojo E. A. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.). Nukentėjusysis E. A. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nepasitvirtinus nukentėjusiojo kaltinimui ir A. L. išteisinus, atitinkamai nėra pagrindo priteisti nukentėjusiojo patirtų proceso išlaidų.

Nukentėjusysis A. L. prašė priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos iš kaltinamojo E. A. (BPK 105 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 115, 297, 298, 299, 301, 302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. A. per 4 (keturis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. L., privataus kaltinimo tvarka kaltintą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Priteisti iš E. A. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. L. 18,82 Eur (aštuoniolika eurų 82 ct) turtinės, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos ir 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

E. A. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kardomosios priemonės E. A. neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.