- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-19
- Bylos Nr.
- 2VP-900-1019/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11769-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. D.
- Advokatai
- Julius Jasaitis
- Kategorijos
dalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei I. K.,
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei L. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – V. D., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Asta Stanišauskaitė prašo skirti skolininkui V. D. 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2017-09-29 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo termino pasibaigimo - 2018-03-30, valstybės naudai.
Antstolė Asta Stanišauskaitė pareiškime nurodo, kad vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2017-09-29, dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, skolininkas – V. D., išieškotojas - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. 2020-07-03 patvarkymu pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė įpareigojo V. D. per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie įpareigojimo tinkamą įvykdymą bei pateikti to įrodymus. Patvarkymas skolininkui įteiktas 2020-07-09. Vykdymo procese 2020-04-21 gautas išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2021-04-19 inspekcija surašė Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus neįvykdytas.
Atsiliepimas
Skolininkas V. D. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Nurodo, kad neteisėtos statybos padariniai nėra pašalinti, t. y. statiniai nėra įteisinti, ne dėl skolininko kaltės, o dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) vilkinimo suderinti Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuris būtų prilygintas statybos leidimui. Skolininkas pažymėjo, kad nuo privalomo nurodymo surašymo dienos faktinės aplinkybės, lėmusios statinių neteisėtumą, reikšmingai pasikeitė, t. y. valstybinė žemė po neteisėtai pastatytais statiniais tapo iš dalies privati, bei patikslinus miškų kadastro duomenis, neteisėtai pastatyti statiniai nėra miško žemėje, todėl neteisėtų statybų pažeidimas prarado aktualumą, o skolininkas įgijo teisę statinius įteisinti ir šiuo metu statinių įteisinimui liko tik viena procedūra, kurios skolininkas niekaip negali įtakoti, todėl bausti už Inspekcijos privalomo nurodymo nevykdymą nėra jokio pagrindo. Skolininkas, vykdydamas Inspekcijos pavedimą, kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, t. y. į Žemės sklypo bendraturtį, su prašymu duoti rašytinį sutikimą dėl garažo bei stoginės įteisinimo. NŽT Vilniaus rajono skyrius nurodė, jog būtina parengti Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Skolininko užsakymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-17 parengė Žemės sklypo naudojimosi planą, kuris, skolininko žiniomis, 2020 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. prieš metus, buvo pateiktas NŽT Vilniaus rajono skyriui suderinimui ir patvirtinimui. Tačiau iki šiol NŽT Vilniaus rajono skyrius nepriėmė jokio sprendimo (nei neigiamo, nei teigiamo), dėl ko skolininkui sudaromos teisinės kliūtys galutinai įteisinti statinius.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad sutinka su antstolės pareiškimu ir jį palaiko, prašo tenkinti antstolės pareiškimą ir skirti skolininkui V. D. iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Inspekcijos 2017-09-29 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo dieną nuo 2018-03-30 iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo valstybės naudai, baudą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas Nr. 6804); suteikti teisę Inspekcijai įvykdyti 2017-09-29 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nugriauti kitos paskirties inžinerinį statinį – stogines (6 m x 10 m, aukštis 2,6 m, 6,5 m x 3,3 m, aukštis 4 m), pagalbinio ūkio paskirties pastatą – garažą (8 m x 7 m, aukštis 4,5 m) ir sutvarkyti statybvietę skolininko V. D. lėšomis, bei įpareigoti skolininką V. D. nesudaryti Inspekcijai, rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis Privalomojo nurodymo vykdymui, taip pat leisti Inspekcijai pačiai šalinti Privalomojo nurodymo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka skolininkas. Inspekcija V. D. kaip statytojui ir statinių naudotojui 2017-09-29 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo pareikalavo iki 2018-03-29 „<...> nugriauti kitos paskirties inžinerinį statinį – stogines (6 m. x 10 m., aukštis 2,6 m., 6,5 m. x 3,3 m., aukštis 4 m.), pagalbinio ūkio paskirties pastatą – garažą (8 m. x 7 m., aukštis 4,5 m.) ir sutvarkyti statybvietę“. Inspekcijoje, pasibaigus Privalomojo nurodymo vykdymo terminui gautas, 2018-04-26 V. D. prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija 2018-05-24 sprendimu šio prašymo netenkino. V. D. Inspekcijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018-10-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2020-04-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą taip pat atmetė. Inspekcija 2020-05-22 atliko patikrinimą ir surašė Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Inspekcija 2020-06-29 kreipėsi į antstolę dėl priverstinio vykdomojo dokumento vykdymo veiksmų pradėjimo. Atsižvelgiant į antstolės 2021-03-23 Prašymą „Dėl informacijos pateikimo“, Inspekcijai 2021-04-19 atlikus patikrinimą, surašytas Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas – „statiniai nurodyti PN nenugriauti. Pagal NTR žemės sklypas dalinai išpirktas iš valstybės, gautas savininko sutikimas dėl statinių nurodytų PN, statiniai nebepatenka į miško naudmenas, tačiau 1/2 sklypo priklauso Lietuvos Respublikai ir nėra gauta valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, kuris privalomas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą“. Skolininkui buvo suteiktas konkretus terminas prievolei, numatytai Privalomajame nurodyme įgyvendinti, o tokie skolininko veiksmai pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta. Ilgas pažeidimo padarinių nepašalinimo laikotarpis, tokių veiksmų neatlikimas, kai neteisėtos statybos padariniams pašalinti nustatytas protingas terminas, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą spręsti dėl kitokių teisinių priemonių taikymo, t. y. baudos skyrimo CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą suderinti Žemės sklypo naudojimosi planą (toliau - Planas). Vilniaus rajono skyrius, atsakydamas į šį prašymą, 2020 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojimosi tvarkos patvirtinimo“ atsisakė jį tenkinti. Rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktame Plane B raide pažymėtoje dalyje, kuria siūloma naudotis atskirai V. D., nėra išskirta dalis Žemės sklypo po ir prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, Rašte Nr. (duomenys neskelbtini) siūloma naudojimosi Žemės sklypu Planą suderinti su kita gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininke, kuriai išsiųstas kvietimas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir kuri artimiausiu metu taps Žemės sklypo bendrasavininke. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar 1/2 dalies Žemės sklypo bendraturčiai T. D. ar B. D. Vilniaus rajono skyriui patikslinti Plano nepateikė.
Skolininkas V. D. pateikė rašytinius paaiškinimus, papildomai nurodė, kad skolininko močiutei V. D., mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (šiuo metu suteiktas kitas adresas - (duomenys neskelbtini)). V. D. turėjo įstatyminę teisę lengvatine tvarka įsigyti valstybinės žemės plotą minėtiems pastatams eksploatuoti, todėl dar 1992-09-08 tuometei kompetentingai institucijai sumokėjo už valstybinės žemės plotą, reikalingą valdomiems statiniams eksploatuoti, o Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), V. D. buvo suprojektuotas 0,3497 ha žemės sklypas. Vilniaus rajono 5-ojo notarų biuro notarė S.Vinciūnienė (duomenys neskelbtini) išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kad V. D. turtą lygiomis dalimis paveldi jos sūnūs D. Z. ir D. T. Skolininko šioje byloje V. D. tėvas T. D. priėmė V. D. palikimą ir įregistravo savo vardu nuosavybę į pastatus, o kitas paveldėtojas Z. D. neįregistravo savo vardu nuosavybės teisės į pastatus. Skolininkas V. D., gyvendamas adresu (duomenys neskelbtini), dėl minėtų aplinkybių turėdamas teisėtą ir pagrįstą lūkestį, jog jo močiutės V. D. įstatyminė teisė lengvatiniu būdu iš valstybės įsigyti žemės sklypą, sumokėjus atitinkamą mokestį, yra įgyvendinta, siekdamas savo šeimai sukurti geresnį ūkio gerbūvį, 2014 m. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu suformuoto žemės sklypo ribose, šalia kitų pastatų pastatė pagalbinio ūkio paskirties I-os grupės nesudėtingą statinį - garažą su priestatais bei stogines, kurie ir yra ginčo dalykas šioje byloje. V. D. 1/2 dalies turto paveldėtojas Z. D. (duomenys neskelbtini) buvo susituokęs su V. D. Z. D. mirė (duomenys neskelbtini), o jo sutuoktinė V. D. mirė (duomenys neskelbtini). Z. D. ir jo sutuoktinė V. D. susilaukė 2 dukterų, kurios pretenduoja paveldėti senelės V. D. 1/2 dalį turto - E. D. (Š.), gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini). E. D. (Š.) ir A. D. notarė (duomenys neskelbtini) išdavė liudijimą apie jų motinos V. D. palikimo priėmimą. A. D. 2021-10-04 kreipėsi į teismą (tretieji asmenys E. Š. ir T. D.) dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, t. y. kad po V. D. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ir jos sūnus Z. D., miręs (duomenys neskelbtini), o po Z. D. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pergyvenusi sutuoktinė V. M. (D.), faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad iki šios dienos skolininko šioje byloje V. D. senelės V. D. 1/2 paveldimo turto dalis formaliai nebuvo paveldėta ir įregistruota kitų įpėdinių vardu, sukūrė situaciją, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) sprendimu 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perėjo valstybės nuosavybėn. Toks ilgalaikis 1/2 dalies žemės sklypo, kuriame yra V. D. pastatyti statiniai, savininko nebuvimas sudarė teisiniu ir faktiniu aspektais neapibrėžtą situaciją, kuri labai apsunkino V. D. pastangas įteisinti minėtus statinius. V. D. įdėjo labai daug pastangų, siekdamas įteisinti ginčo statinius, ką patvirtina faktinės aplinkybės, tačiau šis procesas užtruko dėl objektyvių, nuo V. D. nepriklausančių priežasčių, su kuo iš esmės sutiko NŽT Vilniaus skyrius. Vertinant antstolių reikalavimo pagrįstumą skirti baudą V. D., iš teismui pateiktų dokumentų akivaizdžiai matyti, kad jis negalėjo laiku įvykdyti inspekcijos reikalavimo pašalinti nurodytą pažeidimą, t. y. nugriauti neteisėtai pastatytą nesudėtingos inžinerinės paskirties statinį, nes turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį įteisinti pastatytą pastatą, kadangi nedidelė dalis jo naudojamo žemės sklypo, kuriame ir stovėjo minėtas savavališkas statinys, dėl sklype augusių kelių krūmų buvo nepagrįstai įtraukta į miško žemės fondą. Iš teismui pateiktų faktinių aplinkybių chronologijos matyti, kad 2017-12-11, t. y. praktiškai po 2 mėnesių nuo inspekcijos privalomojo nurodymo surašymo V. D., žemės sklypo naudotojas T. D. buvo kviečiamas į NŽT Vilniaus r. skyriaus surengtą susirinkimą dėl ginčo žemės sklypo projektavimo, nes iš 2018-03-08 ištraukos iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto matyti, kad ginčo sklypas ribojasi su miško žeme, o labai nedidelė miško (faktiškai - krūmų) dalis patenka į ginčo sklypą. Tais pačiais 2018 m. pradedamas rengti žemės sklypo suformavimo ir žemėtvarkos projektas ir tik 2019 m. spalio mėnesį konstatuojama, kad minėtame žemės sklype nėra taksuoto miško, dėl ko ir teisiniu aspektu pasidaro įmanomas savavališkų statinių įteisinimas. 2020 m. buvo suprojektuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,3366 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Inspekcijos atstovas V. S. 2020-06-01 el. paštu informavo V. D., kad neteisėtai pastatyti statiniai gali būti įteisinti, gavus sutikimą iš žemės sklypo bendrasavininkės Nacionalinės žemės tarnybos. Iš teismui pateiktų faktinių aplinkybių chronologijos ir V. D. susirašinėjimo su oficialiomis institucijomis bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad iš esmės žemėtvarkos projektų ir naudojimosi tvarkos žemės sklypu rengimas nepriklausė nuo V. D. norų ar valios, o buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių - institucijų galimybių ir darbuotojų užimtumo, bendro žemėtvarkos projekto rengimo tempų, t. y. procesų, kuriems skolininkas negalėjo padaryti jokios įtakos. Yra pagrindas konstatuoti, kad neteisėtos statybos padariniai nebuvo savalaikiai pašalinti ir įteisinti ne dėl skolininko V. D. kaltės.
2021-12-16, 2022-01-19 teismo posėdžių metu V. D. paaiškino, kad dokumentus pradėjo tvarkytis prieš statinių Statybos inspekcijos patikrinimą, kreipėsi į NŽT suprojektuoti sklypą po namu. Įteisinimas užtruko dėl ilgų terminų, dokumentų rengimo, porą kartų buvo neteisingai parengti planai. Inspekcijai nustačius įpareigojimą pašalinti neteisėtą statybą, skolininkas kreipėsi į NŽT, kad suformuotų sklypą; paaiškėjo, kad dalis žemės yra miško ūkio paskirties ir reikia padaryti „išmiškinimą“. Paaiškino, kad žemės sklypas buvo senelės, kuri mirė (duomenys neskelbtini), nuosavybė, ji buvo sumokėjusi už lengvatinį žemės sklypo išpirkimą. Miško dalis buvo nedidelė, apie 15-20 kv.m. Ginčo pastatai buvo miško žemės dalyje. Paskirtį pakeitė prieš porą metų. Užtruko dėl planų darymo, nes nepavyko iš pirmo karto, užtruko žemės paskirties keitimas. Su Statybos inspekcijos pareigūnu nuolat bendravo, siuntė jam dokumentus. Nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, darbo biržoje registruotas 7 mėnesius, turi sveikatos problemų.
2021-12-16, 2022-01-19 teismo posėdžių metu V. D. advokatas paaiškino, kad skolininkas darė viską, kad nurodymas būtų įvykdytas. Žemės paskirties pakeitimas, statybų įteisinimas užtruko ne dėl skolininko kaltės. Prašo antstolės prašymą atmesti.
2021-12-16, 2022-01-19 teismo posėdžių metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė paaiškino, kad neginčija aplinkybių, kurias nurodo skolininkas. Pažymėjo, kad skolininkas veiksmus atliko po Inspekcijos kreipimosi, surašant Privalomąjį nurodymą jam buvo suteiktas terminas. Inspekcija po termino privalėjo kreiptis į antstolę. Skolininkas prašė pratęsti terminą jam pasibaigus (nėra galimybės atnaujinti pagal įstatymus). Šiai dienai Privalomasis nurodymas įvykdytas. Palaiko poziciją dėl baudos skyrimo. Sutinka, kad procesas ilgas, bet tai neatleidžia nuo prievolės laikytis teisės aktų (atliekant statybos darbus). Tai, kad skolininkas atliko žemės sklypo formavimo procedūrą, neeliminuoja CPK 771 straipsnio pasekmių už Privalomojo nurodymo laiku neįvykdymą.
2021-12-16, 2022-01-19 teismo posėdžių metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė paaiškino, kad sklypų projektavimas, kadastriniai matavimai, sprendimų priėmimas, pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymas – labai ilgas procesas, kurį atlieka ne tik NŽT, bet ir kitos institucijos. Šiai dienai dokumentai pasirašyti, sklypas suformuotas, parduotas skolininkui, pasirašyta ir notaro patvirtinta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Nurodė, kad į NŽT skolininkas dėl sklypo suprojektavimo kreipėsi prieš Privalomąjį nurodymą.
Antstolė apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2017-09-29 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Privalomasis nurodymas) dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, skolininkas – V. D., išieškotojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Privalomajame nurodyme nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), valstybinėje, miško žemėje neteisėtai pastatyti kitos inžinerinių statinių paskirties, nesudėtingos kategorijos statiniai – stoginės (6 m x 10 m, aukštis 2,6 m, 6,5 m x 3,3 m, aukštis - 4 m) ir pagalbinio ūkio paskirties, nesudėtingas pastatas garažas su priestatais (8 m x 7 m, aukštis - 4,5 m); šių statinių statyba pagal teisinį pagrindą valstybinėje, miško žemėje negalima, todėl statytojui nurodyta nugriauti kitos paskirties inžinerinius statinius - stogines (6 m x 10 m, aukštis – 2,6 m, 6,5 x 3,3 m, aukštis – 4 m), pagalbinio ūkio paskirties pastatą – garažą (8 m x 7 m; aukštis - 4,5 m) ir sutvarkyti statybvietę. Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2018-03-29. Skolininkas ginčijo Privalomojo nurodymo teisėtumą, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinys dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo atmestas (sprendimas įsiteisėjo 2018-05-02) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Skolininkas prašė pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti, tačiau Inspekcija 2018-05-24 šį prašymą atmetė, V. D. Inspekcijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018-10-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. D. skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-04-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą taip pat atmetė. Inspekcija 2020-05-22 atliko patikrinimą ir surašė Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, 2020-06-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2017-09-29 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio vykdymo“ kreipėsi į antstolę dėl priverstinio vykdomojo dokumento vykdymo veiksmų pradėjimo. Bylos duomenimis, Inspekcija 2021-04-19 atliko patikrinimą ir surašė Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas – statiniai, nurodyti Privalomajame nurodyme, nenugriauti; pagal NTR žemės sklypas dalinai išpirktas iš valstybės, gautas savininko sutikimas dėl statinių, nurodytų Privalomajame nurodyme, statiniai nebepatenka į miško naudmenas, tačiau 1/2 sklypo priklauso Lietuvos Respublikai ir nėra gauta valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, kuris privalomas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą. Kadangi Privalomasis nurodymas nustatytu laiku nebuvo įvykdytas, antstolė 2021-04-23 priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-04-27 kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo.
Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuota CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime ar antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad šios baudos skyrimas yra teismo teisė, kas reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019).
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 14 punktas).
Taigi tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).
Privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti nustatytu laiku įvykdytas jame nurodytu vienu iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų (t. y., 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę), taip pat per nurodymo įvykdymo terminą asmuo gali pasinaudoti teise gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šio straipsnio 5 dalį. Pažymėtina, kad pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas nė vienu iš šių būdų. Vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).
Nagrinėjamu atveju privalomasis nurodymas priimtas 2017 m. rugsėjo 29 d. Bylos duomenimis, skolininkas siekė įteisinti savavališką statybą – buvo sprendžiama dėl ginčo žemės sklypo projektavimo, suformavimo, buvo patikslinti miškų valstybės kadastro duomenys, todėl žemės sklype neliko miško naudmenų, buvo suprojektuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,3366 ha žemės sklypas, nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju pripažintina, kad skolininkas neskubėjo įvykdyti privalomojo nurodymo jame nurodytu būdu ir terminais, tačiau ėmėsi veiksmų Privalomąjį nurodymą įvykdyti kitu būdu, statinius įteisinant, taip racionaliai ir ekonomiškai siekdamas išspręsti individualią situaciją.
Byloje nustatyta, kad, vykdant Privalomąjį nurodymą, skolininkas ėmėsi atitinkamų veiksmų, bendradarbiavo su NŽT, Inspekcija. Bylos duomenimis, 2019-11-27 NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro žemėtvarkos projektas, pakeičiant žemės sklypo ribas, 2020-02-26 NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas žemės sklypas, patvirtinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys ir įregistruoti VĮ Registrų centras 2020-07-09 valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo T. D. sutartis ir sklypo planas; 2021-12-10 notarės patvirtintas bendrasavininkų susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Pažymėtina, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2021-12-10, Privalomasis nurodymas buvo visiškai įvykdytas. Kaip matyti iš Inspekcijos 2021-12-15 patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), Privalomojo nurodymo įpareigojimai įvykdyti.
Įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų, teismas konstatuoja, kad skolininkas, kurio atžvilgiu vykdytinas Privalomasis nurodymas, ėmėsi veiksmų siekiant įteisinti ginčo pastatus, šių veiksmų tinkamas įgyvendinimas siejamas su daugiaetapiu procesu, kuriame pagal kompetenciją dalyvavo kelios institucijos, ir veiksmų galutiniam suderinimui buvo reikalingas laikas, be to, atsižvelgtina į aplinkybę dėl pandeminės situacijos šalyje, ko pagrindu yra dalinai apsunkinta institucijų veikla komunikuojant, atliekant atitinkamus veiksmus (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Inspekcijos teigimu, nagrinėjamu atveju, nors Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, tačiau tai, kad skolininkas atliko žemės sklypo formavimo procedūrą, neeliminuoja CPK 771 straipsnio pasekmių už Privalomojo nurodymo laiku neįvykdymą.
Teismas pažymi, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti teismo sprendimus, nutartis, privalomuosius nurodymus ir kitus vykdytinus dokumentus.
Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo ir dėl Privalomojo nurodymo neįvykdymo nustatytu terminu priežasčių svarbu tai, kad žemės sklypo projektavimas, formavimas, naudojimosi tvarkos su valstybei atstovaujančia NŽT nustatymas buvo susijęs su daugiaetapiu procesu, kuriame pagal kompetenciją dalyvavo kelios institucijos, ir veiksmų galutiniam suderinimui buvo neabejotinai reikalingas laikas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad skolininkas sąmoningai nevykdė privalomojo nurodymo – nepašalino savavališkos statybos padarinių – ir nesiėmė veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į instituto dėl baudos skyrimo tikslus, į tai, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti sankcijas skolininko atžvilgiu, todėl antstolės pareiškimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 771 straipsniais,
nutaria:
atmesti antstolės Astos Stanišauskaitės prašymą dėl baudos skyrimo skolininkui V. D.
Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.