Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui J. S., viešame teisme posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui, advokatui A. J. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-06-25 įsakymo Nr. V-85 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo“ dalies panaikinimo ir įpareigojimo priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Tretysis suinteresuotas asmuo advokatas A. J. atsiliepime neišdėstė nuomonės dėl skundo reikalavimo pagrįstumo (b.l. 41).

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėja S. S. 2008-06-25 kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-141-386/2008 (b.l. 26-29). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius 2008-06-25 įsakymu Nr. V-85 nusišalino pats ir nušalino visus Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojus bei prašymą perdavė nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (b.l. 22, 23). Pareiškėja skundžia šį įsakymą, prašydama palikti galioti jo dalį dėl direktoriaus nusišalinimo, o kitą įsakymo dalį panaikinti taip pat prašo įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal jos 2008-06-25 prašymą.

Garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra valstybės institucija (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis), todėl privalo vadovautis ne tik šiuo įstatymu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais viešojo administravimo institucijų veiklą. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievoles, 1, 2, 4 punktuose nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo sąžiningai, nešališkai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, be to, asmuo dirbantis valstybinėje tarnyboje negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms, jeigu dėl to kyla interesų konfliktas (12 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pareiškėja į Klaipėdos tarnybą kreipėsi prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą prieš pačią Klaipėdos tarnybą. Atsakovė, spręsdama antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimo klausimą, turėtų nagrinėti savo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Tai gali neabejotinai sukelti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interesų konfliktą, todėl gali būti neužtikrintas objektyvus ir nešališkas pareiškėjos prašymo nagrinėjimas. Akivaizdu, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nagrinėdama tokio pobūdžio prašymą ir priimdama sprendimą negali išlikti visiškai nešališka bei objektyvi. Tai kliūtis tiek sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tiek atsisakymui suteikti antrinę teisinę pagalbą, todėl prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siekiant išvengti bet kokių dviprasmybių dėl sprendimo pagrįstumo, turi būti sprendžiamas kitos tarnybos, taip nenusišalinant nuo tarnyboms pavesto uždavinio įgyvendinimo – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarka, patvirtinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių kolegijos 2006 m. kovo 29 d. protokolu Nr. 2, pagal kurios 5 punktą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kai kyla interesų konfliktas dėl asmenų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo apskundimo, perduoda tokį prašymą nagrinėti priklausomai nuo prašančių asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos: Klaipėdos mieste ir rajone, Neringos, Rietavo, Plungės, Kretingos, Palangos, Skuodo rajonuose gyvenančių asmenų skundai perduodami Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Pažymėtina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi (2008-04-15 įstatymo Nr. X-1492 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008-07-01, nustatyta, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba ministro nustatyta tvarka. Nurodyta teisės norma ginčo teisinio santykio metu negaliojo, tačiau būtent tokios tvarkos ir tuo metu buvo laikomasi, siekiant išvengti interesų konfliktų.

Iš bylos duomenų matyti, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius tą pačią dieną, kai gavo S. S. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, t.y. 2008-06-25, priėmė įsakymą Nr. V-85, kuriuo nušalino visus Tarnybos darbuotojus ir nusišalino pats nuo S. S. prašymo nagrinėjimo bei perdavė jį nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, todėl nepagrįstas pareiškėjos skundo argumentas, kad atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba vilkino jos prašymo nagrinėjimą (b.l. 22, 23). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paisė teisėkūros subjektų nustatytų taisyklių bei gero administravimo principo, veikė operatyviai, taip, kaip numatė teisės aktai, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal pareiškėjos 2008-06-25 prašymą.

Pareiškėjos S. S. argumentai, kad teisinė pagalba jai neteikiama ir užkertamas kelias ją gauti, pripažintini nepagrįstais, nes Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008-02-07 sprendimu Nr. SP-332-(7.0228) suteikė S. S. antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-141-386/2008 (b.l. 36), 2008-07-17 sprendimu Nr. SP-1780-(7.0228) pakeitė pareiškėjai atstovaujantį advokatą (b.l. 42). Byloje nėra duomenų, kad sprendimas panaikintas ir antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai nutrauktas. Pareiškėjos argumentas, kad jai neužtikrinamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, nes paskirtas ne jos gyvenamojoje vietoje praktikuojantis advokatas, pripažįstamas nepagrįstu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad antrinės teisinės pagalbos teikimą tarnybos organizuoja apygardos teismo teritorijoje. Remiantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1, 3 punktų, taip pat 17 straipsnio 1 bei 3 dalių nuostatomis, tarnybos sudaro sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo su advokatais, kurie veikia atitinkamoje apygardos teismo teritorijoje, ir sudaro atitinkamus advokatų, teikiančių tokią teisinę pagalbą, sąrašus. Šiaulių tarnyba, priimdama sprendimą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą ir paskirdama advokatą, dirbantį Šiauliuose, įstatymų ar kitų teisės aktų nepažeidė. Advokatas gali vykti į bet kurį teismą ir savarankiškai rinkti įrodymus nepriklausomai nuo pareiškėjos gyvenamosios vietos ar advokato darbo vietos.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundžiamas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2008-06-25 įsakymas Nr. V-85 yra teisėtas, pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais ir įpareigoti atsakovę Klaipėdos valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai pagal jos 2008-06-25 pateiktą prašymą Nr. ATP-761. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas nepatenkintas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvydui Valančiui, advokatui A. J. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-06-25 įsakymo Nr. V-85 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo“ dalies panaikinimo ir dėl įpareigojimo priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo,

nepatenkinti pareiškėjos S. S. prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.