Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-07-12 · Administracinė byla Nr. I-4376-342/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-12
Bylos Nr.
I-4376-342/2018
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00125-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui
Advokatai
Leonidas Zubanovas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4376-342/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00125-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 12 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,dalyvaujant vertėjai Lilijai Dautarienei,

2018 m. liepos 5 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1 - 13) kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2018-02-12 raštą Nr. (2.3)NO-2-1196 (toliau – ir raštas Nr. (2.3)NO-2-1196); 2) įpareigoti atsakovą pagal kompetenciją atlikti atitinkamą patikrinimą ir priimti teisiškai įpareigojantį sprendimą dėl administracinių procedūrų pažeidimų, padarytų Tarnybos darbuotojų, Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014-08-06 sprendimu Nr. (1.31)TPA-1119-14, skiriant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kurios pareiškėjas neturėjo teisės gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą; 3) priteisti pareiškėjui padarytą turtinę žalą (50 Eur) ir neturtinę žalą (100 Eur).

Pareiškėjas nurodo, jog 2018-02-05 kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu įvykdyti veiksmus pagal savo kompetenciją. Akcentuoja, jog visi faktai ir ginčo aplinkybės išdėstyti 2018-02-05 prašyme. Pažymi, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius 2018-02-12 priėmė aktą Nr. (2.3)NTP-9-648), kuriuo atsisakė peržiūrėti 2018-02-05 prašymą. Nesutinka su minėtame rašte išdėstytais argumentais ir motyvais. Mano, jog nurodytas atsakovo neveikimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra formalus ir turi tikslą išvengti tiesioginių pareigų vykdymo pagal kompetenciją, ir pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą. Akcentuoja, kad atsakovas minėtu raštu atsisakydamas įvykdyti 2018-02-05 prašymą, pažeidė įstatymo reikalavimus ir pareiškėjo teises. Teigia, kad nemoka lietuvių kalbos ir didžiąją dalį kreipimosi pateikė suprantama rusų kalba. Nurodo, kad atsakovas ignoruoja Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio reikalavimus. Mano, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius nurodytame akte atsisako vykdyti savo tarnybines pareigas. Argumentuoja, kad susipažinus su minėtu atsakovo aktu yra akivaizdu, kad šis dokumentas neatsako į pareikštus reikalavimus ir visiškai prieštarauja teisėtumo ir protingumo principams.

Teigia, jog savo veiksmais atsakovas bando sukelti maksimalią žalą pareiškėjui. Argumentuoja, jog negalėjo pasinaudoti kasacine instancija dėl atsakovo kaltės. Taip pat dėl atsakovo kaltės Klaipėdos apygardos administracinis teismas priteisė sumokėti Tarnybos naudai 2755,50 Lt (798,05 Eur) sumą. Neturėdamas teisinės pagalbos, pralaimėjo civilinę bylą Nr. 2-3616-642/2017, ir Klaipėdos apygardos teismas 2017-09-29 nutartimi priteisė sumokėti teismo mokestį 71 Eur. Pažymi, jog dėl atsakovo kaltės buvo priverstas bylinėtis administracinėje byloje su atsakove nuo 2014 m. ir dalyvavo daugiau kaip 10 procesų, turėjo didelių materialinių išlaidų dokumentų vertimui, pašto išlaidų, kurias yra sunku apskaičiuoti ir pateikti materialine išraiška, bet jos tikrai siekia ne mažiau kaip 500 Eur. Pažymi, jog patiria nuolatinį stresą ir moralines traumas dėl to, kad tenka eikvoti asmeninį laiką, materialinius išteklius ir dėti moralines pastangas bylinėjimuisi teismuose su atsakovu. Akcentuoja, jog dokumentų vertimus į lietuvių kalbą užsakydavo pas vertėją, neturintį patento šiai veiklai vykdyti, todėl jis neturėjo galimybės išduoti kasos dokumento. Argumentuoja, jog nematerialinės žalos įvertinti neįmanoma, nes atsakovas daug metų iš pareiškėjo tyčiojasi.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu (b. l. 122 - 123) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, kad 2018-02-05 Tarnybos Klaipėdos skyriuje gautas pareiškėjo laisvos formos prašymas. Teigia, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius 2018-02-12 raštu Nr.(2.3)NO-2-1196 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atlikti tarnautojų veiksmų patikrinimą, nurodydamas, kad tam nėra teisinio pagrindo. Pažymi, kad 2014-08-06 sprendimas suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą priimtas pagal pareiškėjo pateiktą 2014-06-14 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Daro išvadą, jog su priimtu sprendimu suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas sutiko ir suteikta teisine pagalba naudojosi.

Pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015-05-20 sprendimu Nr. el-1002-609/2015 tenkino Klaipėdos tarnybos prašymą ir priteisė prašomas išlaidas. Akcentuoja, kad advokatas Leonidas Zubanovas nėra Tarnybos darbuotojas, jis antrinę teisinę pagalbą teikia pagal su Tarnyba sudarytą nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį. Advokatas nenagrinėja asmenų pateiktų prašymų suteikti teisinę pagalbą ir nepriima sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, todėl jo veiksmai niekaip negali būti siejami su Tarnyba, kaip valstybės institucija.

Mano, kad pareiškėjas nepateikė argumentų bei įrodymų patvirtinančių, jog egzistuoja viso civilinės atsakomybės sąlygos.

Pareiškėjas ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Vadovaujantis ABTĮ 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti atsakovo 2018-02-12 raštą, įpareigoti atsakovą pagal kompetenciją atlikti veiksmus bei priteisti pareiškėjui padarytą turtinę (50,00 Eur) ir neturtinę (100,00 Eur) žalą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018-05-08 nutartimi nagrinėjamoje administracinėje byloje panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018-02-26 nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Darytina išvada, kad LVAT minėta nutartimi apibrėžė šios bylos nagrinėjimo ribas, t. y. šiuo atveju nagrinėjamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (minėta, toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Pareiškėjo skundas pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu, t. y. padarytą žalą pareiškėjas kildina iš atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (žr., pvz., LVAT 2012-01-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012 ir kt.), jog atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

Analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodytus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant institucijos veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (žr., pvz., LVAT 2010-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-321/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6. 246 str. 1 d.; žr., pvz., LVAT 2007-05-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-499/2007 ir kt.).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad atsakovo 2014-08-06 sprendimu Nr.(l.31)-TPA-1119-14 (b. l. 25 28) pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014-09-06 sprendimu Nr.(1.31)-TPD-80-14 (b. l. 30) nutrauktas 2014-08-06 sprendimu NR. (1.31)-TPA-1119-14 suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimas bei pareiškėjas įpareigotas sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015-05-20 sprendimu Nr. el-1002-609/2015 priteisė atsakovui Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014-09-16 sprendime Nr. (1.31)-TPD-80-14 apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas (798,05 Eur). Minėtame 2015-05-20 sprendime inter alia (liet. be visa kita, be kita ko, be to) įvertintas atsakovo 2014-08-06 sprendimo Nr. (1.31)-TPA-1119-14 suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagrįstumas. Pareiškėjas 2018-02-06 prašymu (b. l. 150 – 155) kreipėsi į atsakovą - prašė atlikti tyrimą dėl atsakovo tarnautojų veiksmų, atsakovo 2014-08-06 sprendimu Nr. (1.31)TPA-1119-14 skiriant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kurios pareiškėjas neturėjo teisės gauti pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą, ir priimti sprendimą dėl administracinių procedūrų pažeidimų. Tarnybos Klaipėdos skyrius raštu Nr. (2.3)NO-2-1196 (b. l. 16 – 17) pareiškėjui nurodė, kad neturi teisinio pagrindo pradėti pareiškėjo prašomą tarnybinį patikrinimą.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo turtinę 50,00 Eur žalą ir neturtinę 100,00 Eur žalą. Argumentuoja, jog dėl atsakovo kaltės: negalėjo pasinaudoti kasacine instancija; Klaipėdos apygardos administracinis teismas priteisė sumokėti tarnybos naudai 2755,50 Lt (798,05 Eur) sumą; neturėdamas teisinės pagalbos, pralaimėjo civilinę bylą Nr. 2-3616-642/2017, ir Klaipėdos apygardos teismas 2017-09-29 nutartimi priteisė sumokėti teismo mokestį; buvo priverstas bylinėtis administracinėje byloje su atsakovu nuo 2014 m. ir dalyvavo daugiau kaip 10 procesų, turėjo didelių materialinių išlaidų dokumentų vertimui, pašto išlaidų; taip pat patiria nuolatinį stresą ir moralines traumas.

Apibendrinus anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovo 2014-08-06 sprendimas Nr. (l.31)-TPA-1119-14 yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. pareiškėjas šio sprendimo neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka, o Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015-05-20 sprendimu nenustatė aptariamo Tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimo neteisėtumo pagrindų. Pažymėtina, kad nenustatyti ir jokie kiti atsakovo neteisėti veiksmai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad tokio pobūdžio žala nepreziumuojama, o jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2012 ir kt.). Turtine žala pripažintinos tik realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai būtinos išlaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 ir kt.). Tokiu atveju, pareiškėjas, siekdamas prisiteisti turtinę žalą, privalo įrodyti, kad patyrė nuostolių dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų dėl turtinių praradimų, dėl kurių nukentėtų jo turtinė padėtis, nepaaiškino ir negrindė, kodėl prašo priteisti būtent skunde nurodomą sumą. Vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jam teko dalyvauti daugiau kaip 10 teisminių procesų, versti procesinius dokumentus, siųsti juos paštu ir pan., neįrodžius, kad tokių veiksmų būtinumą lėmė neteisėti atsakovo veiksmai ir nepateikus jokių įrodymų, nesuponuoja valstybės pareigos atlyginti su tuo susijusias pareiškėjo išlaidas.

Teismo vertinimu, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja veiksmų, kuriuos jis laiko neteisėtais ir kurie jam sukėlė nurodomą žalą. Atitinkamai, pareiškėjo subjektyvus įsitikinimas, kad jis buvo pažemintas nuolatinio atsakovo tyčiojimosi, pareiškėjui neįrodžius konkrečių neteisėtų atsakovo veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos atsiradimo fakto, nesant visų būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą.

Atsižvelgus į tai kas išdėstyta ir konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų viešosios atsakomybės kilimo sąlygų, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė