Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-758-949/2016

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-06-30
Bylos Nr.: 2-758-949/2016
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rima Gudienė
Ieškovas: UAB „Furnifabs“
Atsakovas: UAB „Totus Data“
Advokatai: Virgilijus Januška, Tadas Perveneckas

Kategorijos

2.5.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.5.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
2.5.20pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme

Civilinė byla Nr. 2-758-949/2016Teisminio proceso numeris 2-70-3-10396-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.1; 2.5.18.1; 2.5.20; 3.2.3.1.; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Ramonai Subačienei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Furnifabs“ atstovui pagal pavedimą Aurimui Nenortai ir advokatui Tadui Perveneckui,

atsakovo UAB „Totus Data“ atstovui direktoriui Emiliui Markuliui, atstovams pagal pavedimą Tautvydui Milakniui ir Joanai Brasiūnaitei, advokatui Virgilijui Januškai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Furnifabs“ ieškinį atsakovui UAB „Totus Data“ dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo sukletų nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovo UAB „Totus Data“ priešieškinį ieškovui UAB „Furnifabs“ dėl skolos pagal sutartį priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 3980,17 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-03-31 ieškovas su atsakovu sudarė sutartį Nr. EN-2015-03-31, pagal kurią UAB „Totus Data“ už 6899,42 Eur įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais sukurti UAB ‚“Furnifabs“ tinklalapį (elektroninę parduotuvę) pagal sutarties priede Nr. 1 nurodytus reikalavimus ir jį, o taip pat visas intelektinės nuosavybės turtines teises perduoti ieškovui. Ieškovas 2015-04-02 sumokėjo atsakovui 1710,60 Eur avansinį mokėjimą. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, nes neprotingai ilgai vėlavo atlikti darbus, be to, perdavė ieškovui sutarties sąlygų neatitinkantį darbų rezultatą, kurio ieškovas negalėjo naudoti pagal paskirtį. Dėl to ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos atsakovas atsisako atlyginti. Pažymėjo, kad darbai pagal sutartį turėjo būti atlikti iki 2015-07-01, tačiau darbų rezultatą į ieškovo serverį atsakovas įkėlė tik 2015-09-08. Ieškovas nuolat ragino atsakovą laiku ir tinkamai atlikti darbus, pratęsė darbų atlikimo terminą iki 2015-08-15. Atsakovas nurodė, kad darbus baigs 2015-08-24. Ieškovas, siekdamas išsaugoti sutartinius santykius, 2015-07-15 sumokėjo atsakovui 2759,77 Eur ir paragino atsakovą baigti darbus iki 2015-08-24. Nurodo, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, kuriuos pašalinti atsakovas atsisakė, motyvuodamas tai programinės platformos standartinėmis funkcijomis, apie kurias ieškovas niekada nebuvo informuotas. Atsakovas taip pat nepateikė dalies teisę naudoti dalį į tinklalapį įdiegtų modulių suteikiančių dokumentų. Dalis įdiegtų modulių negali būti atnaujinami, jie funkcionuoja netinkamai. Atsakovas, būdamas savo srities profesionalas, privalėjo įvertinti sutartyje numatytus darbus bei įsipareigojimus, būtinus tinkamam sutarties įvykdymui. Atsakovas, pripažindamas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, savo iniciatyva 2015-09-08 pasiūlė ieškovui bendru sutarimu nutraukti sutartį konstatuojant, kad atsakovas atsisako dalies mokėjimo sumų pagal sutartį ir perduoda ieškovui sukurtą tinklalapį su visomis intelektinės nuosavybės teisėmis, o ieškovas sutinka nereikšti jokių pretenzijų atsakovui. Ieškovas su tokiu atsakovo pasiūlymu nesutiko. Atsakovo atliktų darbų trūkumai buvo pastebimi ir neprofesionalui, todėl ieškovas, nesutikdamas nutraukti sutartį, 2015-08-23 informavo atsakovą, kad bus atliktas darbų auditas. UAB „Elkė“ atliko auditą ir nustatė, kad dalis darbų buvo neatlikti, o atlikti darbai turėjo trūkumų. 2015-10-01 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją reikalaudamas ne vėliau kaip iki 2015-10-09 pašalinti nustatytus darbų trūkumus, informavo, kad trūkumų nepašalinus, nutrauks sutartį, darbų užbaigimui pasitelks trečiuosius asmenis ir reikalaus iš atsakovo nuostolių atlyginimo. 2015-10-12 atsakovas pateikė ieškovui raštą, kuriame nurodė, kad visi darbai atlikti, nors kituose laiškuose nurodė, kad darbai buvo atlikti su trūkumais ir reikėjo atlikti pataisymus, 2015-10-26 pateikė ieškovui atliktų darbų aktą. Ieškovas pakartotinai atliko darbų auditą, kuris patvirtino, kad trūkumai nebuvo ištaisyti. Ieškovas, negalėdamas naudoti darbų rezultato pagal paskirtį, 2015-10-27 raštu informavo atsakovą, kad dėl esminių sutarties pažeidimų nutraukia su atsakovu sudarytą sutartį ir darbų užbaigimui bei trūkumų pašalinimui pasitelks trečiąjį asmenį, taip pat informavo apie galimus nuostolius. Ieškovo pasitelktiems asmenims ištaisius atsakovo atliktų darbų trūkumus, ieškovas 2015-11-06 pateikė atsakovui pretenziją, kuria informavo atsakovą, kad pagal sutartį mažina atsakovo atliktų darbų vertę ir į atsakovui mokėtinas sumas yra įskaitomos sumos dėl ieškovo patirtų išlaidų atsakovo atliktų/neatliktų darbų auditui atlikti bei išlaidos dėl atliktų darbų trūkumų pašalinimo ir darbų pagal sutartį užbaigimo, iš viso 6050 Eur. Ieškovas pagal sutartį nebuvo sumokėjęs atsakovui 2069,83 Eur, tačiau ši suma nepadengia visų ieškovo patirtų nuostolių, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovui susidariusį 3980,17 Eur skirtumą. Atsakovas iki nurodyto 2015-11-13 termino nuostolių neatlygino, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl šios sumos priteisimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo darbuotojai negalėjo daryti jokios įtakos kuriamo produkto turiniui, ieškovui buvo suteikta galimybė prisijungti prie atsakovo programuotojo prieigos, prisijungimo duomenys nebuvo sugeneruoti individualiai ieškovui (kaip administratoriui). Nors prisijungimo duomenys prie kuriamo produkto ieškovui buvo pateikti 2015-04-30, tačiau instrukcija kaip kelti produktus buvo pateikta tik 2015-07-17, todėl produktų sukėlimo funkcionalumo patikros ieškovas negalėjo atlikti iki nurodyto termino. Sistemos administratoriaus funkcijoms atlikti reikalingos specialios žinios ir apmokymai, kurie nebuvo atlikti, instrukcijos ieškovui nepateiktos. Ieškovas nereiškė pretenzijų atsakovui dėl modulio Custumization veikimo, tačiau tinkamai neveikė Magic360. Atsakovas nurodė tik vieną atvejį, kai ieškovas priėmė kitokį sprendimą, negu buvo nurodyta prieš tai, kitų konkrečių pavyzdžių, patvirtinančių, kad nuolat keitėsi ieškovo pozicija dėl kuriamo dizaino, nepateikė. Atsakovas įsipareigojo tobulinti dizaino eskizus iki užsakovui ir vykdytojui priimtino varianto ir prisiėmė dizaino derinimo riziką. Atsakovas tinkamai neatliko sutarties priedo Nr. 1 pirmame punkte nurodytų įvedamųjų darbų, dėl to ieškovui siūlė netinkamus dizaino variantus, kuriuos vėliau reikėjo keisti. Ieškovas pakeitė slaptažodį, siekdamas tinkamai nustatyti sukurto produkto funkcionalumą bei atitikimą sutartyje nustatytiems reikalavimams jo perdavimo ieškovui dieną. Ieškovas turėjo teisę atlikti ekspertizę nesant atsakovo sutikimo, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Elkė“ yra šališkas ar nekompetentingas ekspertas. Ieškovas, nurodydamas 2015-09-01 terminą, nurodė galutinį terminą, po kurio sutarties rezultatas prarastų prasmę ieškovui, tačiau šis terminas negali būti vertinamas kaip darbų atlikimo termino nukėlimas, nes darbų atlikimo terminas nebuvo nukeltas. Atsakovas nebuvo atlikęs visų darbų ir nepagrįstai pateikė atliktų darbų priėmimo – perdavimo katą ieškovui, todėl ieškovui nekilo pareiga pateiktą aktą pasirašyti ir priimti darbus. Visos ieškovo patirtos išlaidos yra sąlygotos atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl atsakovas privalo jas atlyginti. Atsakovas nėra pateikęs vienašališkai pasirašyto darbų priėmimo – perdavimo akto, kuriame būtų nurodytos priežastys, dėl kurių ieškovas atsisakė pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktą, vėlavo atlikti darbus, jų tinkamai neatliko, todėl nepagrįstai reikalauja priteisti iš ieškovo užmokestį už atliktus darbus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas buvo įspėtas, kad bus atliekamas auditas, tačiau auditoriaus kandidatūros nesiūlė, šio klausimo išvis nesprendė. Iki sutarties pasirašymo šalių atstovai buvo susitikę, aptarė viziją, funkcionalumą, ieškovo atstovas padarė užduotį – pagrindą kaip viskas turėtų būti padaryta. Vykdant sutartį, nei vienas darbas nebuvo atliktas gerai be trikdžių. Procesas nuo prekės išsirinkimo iki apmokėjimo buvo pilnas klaidų, vartotojo ir tiekėjo duomenys, profiliai buvo blogai sukurti, kilo problemų su prekių kėlimo funkcija, neidavo pagal instrukcijas įkelti prekės taip kaip buvo numatyta patvirtintame dizaine. Sutarties vykdymo metu pasikeitė projektų vadovas, mano, kad naujajam projektų vadovui galėjo būti netinkamai perduoti darbai. Bendraudamas su atsakovu, ieškovas sprendė iškilusias problemas, o ne buvo apmokomas kaip dirbti su sistema. Ieškovas pripažįsta, kad priėmė atliktus dizaino darbus ir dėl jų atlikimo pretenzijų nereiškia, vertina, kad programavimo darbai nebuvo atlikti. Pažymėjo, kad atsakovas prisiėmė riziką suderinti dizainą pagal ieškovo pageidavimus. UAB „Elkė“ buvo suformuota lygiai tokia pati užduotis kaip ir atsakovei, jokių papildomų darbų nei buvo numatyta su atsakovu sudarytoje sutartyje, UAB „Elkė“ neatliko. Pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ieškovas UAB „Elkė“ neturi. UAB „Elkė“ atlikus darbus pagal sutartį, tinklalapis veikia gerai. Nurodė, kad tinklalapio, kuris buvo atsakovo perkeltas į ieškovo serverį, varianto nebeturi, nes jo pagrindu UAB „Elkė“ atliko tinklalapio trūkumų šalinimo darbus.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Totus Data“ priešieškiniu prašo ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo UAB „Furnifabs“ 2069,83 Eur skolą už atliktus darbus, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-04-30 pateikė ieškovui pradinius prisijungimus prie sistemos, kurie leido aiškiai identifikuoti kuriamą projektą, įtakoti jos turinį. Ieškovas 2015-05-05 patvirtinto, kad modulis veikia gerai, tačiau nuolat keitė savo poziciją dėl kuriamo tinklalapio dizaino, pateikdamas kardinalius internetinės parduotuvės pakeitimus, kurie iš esmės skyrėsi nuo jau pateiktos internetinės parduotuvės. Atsižvelgdamas į ieškovo pageidavimus, atsakovas atliko Sutarties priede Nr. 1 numatytus internetinės parduotuvės dizaino darbus. Atsakovas šiuos darbus priėmė ir patvirtino sumokėdamas 2015-07-15 sutarties 2.2.2 punkte numatytą sumą, pretenzijų dėl šių darbų kokybės nepareiškė. Atsakovas 2015-07-13, atlikęs programavimo darbus, paruošė sistemą ir nurodė, kad prekes jau galima kelti į tinklalapį, tada ieškovas įgijo galimybę naudoti ir testuoti sukurtą internetinę parduotuvę. Atsakovas 2015-09-08 perkėlė į užsakovo serverį sukurtą internetinę parduotuvę, taip sudarant galimybę ja naudotis. Ieškovas pakeitė atsakovo suteiktus slaptažodžius, todėl nebuvo galimybės atsakovui įtakoti tinklalapio turinio. Ieškovas, patvirtinęs atliktus dizaino darbus, ir toliau keitė poziciją dėl tinklalapio dizaino. Atsakovas, siekdamas bendradarbiauti, atliko internetinės parduotuvės kūrimo darbus pagal ieškovo nurodymus, atlikdamas ir sutartyje nenumatytus tinklalapio sprendinius. Teigia, kad tinkamą įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą sąlygojo paties ieškovo veiksmai, todėl darbų atlikimo terminai užsitęsė. 2015-09-08 atsakovas pateikė sutarties priedą Nr. 3, kuriuo pasiūlė šalių susitarimu sutartį nutraukti, atsakovui nereikalaujant nesumokėtos likusios dalies už atliktą darbą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nuolat keitė poziciją dėl atliktų darbų apimties ir turinio, tokiu būdu atsakovas ieškojo abiem šalims priimtiniausio varianto. Ieškovui atsisakius nutraukti sutartį darbai buvo vykdomi toliau, ieškoma ieškovui tinkamiausio varianto, visi darbai buvo atlikti ir ieškovo nurodyti trūkumai ištaisyti, todėl 2015-09-24 ieškovui pateiktas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas. Ieškovas, gavęs minėtą perdavimo – priėmimo aktą, 2015-10-02 pateikė atsakovui pretenziją, nors anksčiau iki perkėlimo į ieškovo serverį pretenzijų dėl darbų kokybės atsakovui nereiškė. Atsakovas peržiūrėjo internetinės parduotuvės trūkumus ir 2015-10-12 pateikė išsamius paaiškinimus dėl pretenzijoje pateiktų teiginių. Teigia, kad pagal sutarties 2.2.7 punktą, sutarties priedo Nr. 2 1.2 punktą pretenzijos dėl nekokybiškos paslaugos galėjo būti pareikštos iki tinklalapio perkėlimo į ieškovo serverį, ieškovui vengiant bendradarbiauti su atsakovu visa internetinė parduotuvė buvo perkelta į ieškovo serverį. Dėl ieškovo nuolat keičiamos pozicijos atsakovas galėjo nepastebėti neesminės neatitikties perkeldamas darbą į ieškovo serverį, tačiau dėl ieškovo pakeistų slaptažodžių negalėjo trūkumų pašalinti. Ieškovui neleidus prisijungti prie serverio pateikė el. paštu instrukciją kaip atlikti pakeitimus. Pakeitimus atsakovas būtų galėjęs daryti ir atlikdamas garantinį aptarnavimą, numatytą sutartyje. Atsakovas darbus atliko pagal kitų analogiškų produktų, veikiančių rinkoje, nusistovėjusią praktiką, ieškojo optimaliausių, kliento interesus atitinkančių sprendimų pagal šalių sudarytą sutartį. Ieškovo pretenzijose neįvardinti esminiai trūkumai, sąlygojantys sutartinių įsipareigojimų nutraukimą. Pretenzijų reiškimą vertina kaip vengimą priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti likusią sumą. Dėl ieškovo atlikto darbų įvertinimo pažymėjo, kad UAB „Elkė“ ieškovas pasirinko nederinęs šio klausimo su atsakovu, kelia abejones dėl šios įmonės nešališkumo ir gebėjimo profesionaliai įvertinti atliktus darbus. Ieškovo vienašališki veiksmai, nesant poreikio pasitelkti kitą asmenį kuriant tinklalapį, nulėmė papildomas išlaidas, kurias pats ieškovas ir turi atlyginti. Abi sutarties šalys yra verslo subjektai, todėl turi vienodas galimybes vertinti susiklosčiusius santykius. Darbų atlikimo terminai ir darbų apimtis buvo nustatoma bendru šalių susitarimu, o ne atsakovo iniciatyva. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas nepateikė teisės naudotis į tinklalapį įdiegtų modulių pavirtinančių dokumentų neatitinka tikrovės, nes buvo pateikti modulių legalumą patvirtinantys dokumentai. Ieškovas nepagrįstai vengė priimti atliktus darbus, nenurodydamas konkrečių pagal sutartį neatliktų darbų ir reikalaudamas nuostolių atlyginimo nepagrįstai siekia praturtėti atsakovo sąskaita. Nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtų nuostolių ir atsakovo veiksmų, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra atlikęs sutartyje numatytus darbus, ieškovas gali naudotis atliktų darbų rezultatu pagal paskirtį, todėl ieškovas negali atsisakyti priimti darbų rezultatą ir privalo atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus. Ieškovas neginčija, kad yra skolingas atsakovui 2069,83 Eur, kuriuos įskaitė tariamų nuostolių padengimui, todėl atsakovas prašo šią sumą iš atsakovo priteisti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad prisijungimas ieškovui buvo suteiktas kaip programuotojui ir administratoriui, ieškovas sutiko nukelti sutarties įvykdymo terminą, elektroniniu paštu ieškovui buvo paaiškinta kaip sukelti prekes, atlikti kitas funkcijas. Ieškovo nurodyti nuostoliai yra susidarę dirbtinai. Iki sutarties sudarymo atsakovui buvo pateikti brėžiniai, apžvalga ir sutartis. Standartinės ir nestandartinės funkcijos niekur nebuvo atskleistos, ieškovui susitikimo metu buvo paaiškintas naudojamos programos funkcionalumas. Ieškovas pateikė ne visą reikalingą informaciją tinkamam sutarties įvykdymui. Pripažįsta, kad programos klaidų buvo, tačiau buvo galima vykdyti pirkimo procesą, taigi darbas buvo baigtas, klaidos buvo neesminės. Didžiausios problemos kilo su prekių įkėlimu, tačiau šios problemos buvo išspręstos. UAB „Elkė“ sunaikino atsakovo sukurtą svetainę, taip buvo apsunkinta atsakovo galimybė įrodyti, kad darbai pagal sutartį buvo atlikti tinkamai. Nurodė, kad kuriamo tinklalapio dizainas buvo nestandartinis, ieškovo pateikti priedai prie sutarties yra rekomendacinio pobūdžio kaip turėtų atrodyti kuriamas tinklalapis, tačiau atsakovui neprivalomi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.

Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad tarp šalių 2015-03-31 buvo sudaryta sutartis Nr. EN-2015-03-31, pagal kurią vykdytojas MB „Totus Data“ (šiuo metu UAB „Totus Data“) įsipareigojo sukurti tinklalapį pagal priede Nr. 1, Furnifab E - shop overview ir Furnifab Design Moqups nurodytus punktus (toliau vadinamas Kūriniu) ir perduoti jį bei visas intelektinės nuosavybės (autoriaus) turtines teises į jį užsakovui UAB „Furnifabs“, o užsakovas priimti juos ir sumokėti (sutarties 1.1 punktas). Sutarties suma 5702 Eur be PVM. Darbus vykdytojas turėjo pradėti nedelsiant, užsakovui sumokėjus avansą, visus darbus, numatytus Priede Nr. 1, atlikti per 65 darbo dienas, užsakovui pateikus visą reikiamą informaciją projektui vykdyti (sutarties 2.1. punkto 2.1.2. 2.1.3 papunkčiai). Užsakovas pagal sutartį įsipareigojo sumokėti 1710,60 Eur avansą be PVM, atlikus ir patvirtinus dizaino darbus sumokėti 2280,80 Eur be PVM, priimti iš vykdytojo kokybiškai atliktus darbus, sutartus sutarties 1.1 punkte ir už juos sumokėti. Vykdytojo užbaigtus darbus patvirtinęs užsakovas įpareigojamas sumokėti likusią sumą prieš keliant projektą į nurodytą serverį per 5 dienas (sutarties 2.2. punkto 2.2.1., 2.2.2., 2.2.6., 2.2.7. papunkčiai).

Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad 2015-10-27 pranešimu dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo ieškovas UAB „Furnifabs“ elektroniniu paštu informavo atsakovą UAB „Totus Data“ apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo pranešimo gavimo dienos, pažymima, kad 2015-10-02 atsakovas buvo įspėtas apie sutarties nutraukimą (1 t., 148-151 b. l.). 2015-10-02 raštu „Dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo ir nuostolių atlyginimo“ ieškovas įspėjo atsakovą apie ketinimus vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo, jei atsakovas vėliausiai iki 2015-10-09 nepašalins pretenzijos prieduose nurodytų trūkumų (1 t., 102-103 b. l.) Iš 2015-10-12 atsakovo UAB „Totus Data“ rašto „Dėl 2015-10-02 pretenzijos“ matyti, kad atsakovas su ieškovo UAB „Furnifabs“ pretenzijomis dėl darbų kokybės nesutiko, nurodydamas, kad darbai pagal sutartį buvo atlikti tinkamai. Nurodė, kad pakeitimai bus atlikti ir ieškovo serveryje (1 t., 45-52, 104 b. l.).

2015-09-04 atsakovas informavo ieškovą, kad nespėja su darbais, pirmadienį informuos ieškovą dėl audito. 2015-09-04 ieškovas informavo atsakovą, kad iki pirmadienio lauks patvirtinimo, kad gali būti pradėtas atliktų darbų auditas (2 t., 25 b. l.).

Taip pat nustatyta, kad 2015-09-08 atsakovas pateikė ieškovui priedą Nr. 3 prie sutarties Nr. EN-2015-03-31, kuriuo siūloma abiem šalims geranorišku susitarimu nutraukti sutartį. Užsakovui projektas perduodamas sumokėjus už 2.2.1 ir 2.2.2 sutarties punktus iš viso 3991,40 Eur be PVM (1 t., 55 b. l.).

2015-09-23 ieškovas informavo atsakovą, kad nuo 2015-09-08 atsakovo darbas yra sustabdytas dėl kilusių abejonių dėl UAB „Totus Data“ atliktų darbų kokybės (1 t., 56).

UAB „Elkė“ atliko interneto svetainės http://demo.furnifabs.lt auditą, kurio išvados pateiktos 2015-10-01, nurodant pagal kiekvieną sutarties priedo Nr. 1 punktą, ar darbai atlikti, ar ne. Nurodyta, kad neatlikti šie darbai – 1. Įvedamieji darbai ir stilius, 2.1. Dizaino pritaikymas, 3.2 prekių atvaizdavimas, 3.7 Nuolaidos, 3.8 Klientų registracija, 3.13. Specialūs pasiūlymai, 4. Daugiakalbiškumas, 7. Testavimas. 9. Apmokymas naudotis sistema, 10. Prekių talpinimas. Pateiktas neatliktų darbų išaiškinimas (1 t., 59-101 b. l.).

UAB „Elkė“ taip pat atliko interneto svetainės http://demo.furnifabs.lt pakartotinį auditą, kurio išvados pateiktos 2015-10-22 nurodant pagal kiekvieną sutarties priedo Nr. 1 punktą, ar darbai atlikti, ar ne. Nurodyta, kad neatlikti – 1. Įvedamieji darbai ir stilius, 2.1. Dizaino pritaikymas, 3.7 Nuolaidos, 3.8 Klientų registracija, 3.13. Specialūs pasiūlymai, 4. Daugiakalbiškumas, 7. Testavimas. 9. Apmokymas naudotis sistema, 10. Prekių talpinimas. Pateiktas neatliktų darbų išaiškinimas (1 t., 107-147 b. l.).

Ieškovas į bylą pateikė ieškovui UAB „Elkė“ pateiktas 2015-09-29 ir 2015-10-22 PVM sąskaitas – faktūras dėl 1210,00 Eur ir 605,00 Eur, iš viso 1815,00 Eur sumokėjimo už elektroninės parduotuvės demi.furnifabs.lt auditą (1 t., 154, 155 b. l.).

UAB „Elkė“, atlikusi pradėtos kurti elektroninės parduotuvės Furnifabs auditą, pasiūlė darbus atlikti už 4235,00 Eur (1 t., 167-168 b. l.). Ieškovas į bylą pateikė UAB „Elkė“ jam pateiktą 2015-11-06 PVM sąskaitą – faktūrą dėl 4235,00 Eur sumokėjimo už elektroninės parduotuvės demi.furnifabs.lt kūrimo darbus (1 t.,156 b. l.).

2015-10-14 atsakovas informavo ieškovą, kad elektroninė parduotuvė perkelta į ieškovo nurodytą serverį (1 t., 105 b. l.).

2015-10-16 atsakovas informavo ieškovą, kad pastebėjo dar vieną klaidą, kurios iki galo nesutvarkė, prašė atsiųsti prisijungimus, kad galėtų pataisyti ieškovo serveryje (1 t., 106 b. l.).

2015-10-24 ir 2015-10-26 atsakovas išsiuntė ieškovui darbų priėmimo – perdavimo aktą pasirašymui, nurodydamas, kad visi darbai atlikti, prašė aktą pasirašyti per 5 darbo dienas ir pateikti jį vykdytojui (1 t., 53-54, 57-58 b. l.).

2015-11-06 raštu ieškovas UAB „Furnifabs“ informavo atsakovą apie nuostolių įskaitymą, nurodydamas, kad mažinama atsakovo atliktų darbų vertė ir į atsakovui mokėtinas sumas įskaitoma 6050 Eur suma, kurią sudaro 1815 Eur išlaidos atliktų darbų auditui atlikti ir 4235 Eur išlaidos, patirtos dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų pašalinimo ir darbų pagal sutartį užbaigimo. UAB „Furnifabs“ mokėtina suma sudaro 2069,83 Eur. Ši suma nepadengia ieškovo patirtų nuostolių, todėl reikalavo atsakovo sumokėti 3980,17 Eur nuostolių sumą iki 2015-11-13 (1 t., 152-157 b. l.).

Įvertinęs tarp šalių sudarytos sutarties turinį, pagal ją atliekamų darbų pobūdį ir darbo rezultatą, teismas konstatuoja, kad minėtos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė rangos (CK 6.644 straipsnio 1 dalis) ir atlygintinių paslaugų teikimo (CK 6.716 straipsnio 1 dalis) teisiniai santykiai. Tokią išvadą teismas daro, remdamasis sutarties nuostatomis, pagal kurias vykdant sutartį turėjo būti sukurtas tinkalalapis – kūrinys, turintis materialią išraišką, be to, pagal sutartį atsakovas įsipareigojo apmokyti ieškovą dirbti su atliktu darbo rezultatu, t.y. suteikti paslaugą.

Ieškovas pareiškė byloje reikalavimą dėl 3980,17 Eur nuostolių iš atsakovo priteisimo. Šį savo reikalavimą grindžia netinkamu darbų pagal minėtą sutartį atlikimu, vėlavimu atlikti sutartus darbus bei papildomų ieškovo išlaidų, patirtų dėl atsakovo neatliktų darbų nustatymo, atlikimo ir trūkumų šalinimo atlyginimu.

Tuo tarpu atsakovas savo reikalavimą dėl 2069,83 Eur skolos priteisimo grindžia tinkamu sutarties su ieškovu įvykdymu ir prašo priteisti iš ieškovo už atliktus darbus nesumokėtą sumą, ginčija vienašališko sutarties nutraukimo ir reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumą.

Siekiant tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą visų pirma svarbu nustatyti, ar pagrįstai buvo vienašališkai nutraukta tarp šalių sudaryta sutartis, ar ji buvo vykdoma tinkamai.

Iš byloje pateiktos sutarties 4.1 punkto matyti, kad šalys susitarė, jog sutartis gali būti nutraukta abipusiu raštišku susitarimu, dėl jokių konkrečių sutarties nutraukimo sąlygų šalys nesusitarė, todėl vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumas vertintinas pagal įstatymą.

Kaip jau minėta, tarp šalių sudaryta sutartis turi tiek rangos, tiek paslaugų teikimo sutarties elementų, atitinkamai sprendžiant klausimą dėl šios sutarties nutraukimo vertintini tiek bendrieji sutarčių nutraukimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, tiek rangos bei paslaugų sutarties nutraukimą reglamentuojantys specialieji teisės aktų reikalavimai.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties nutraukimas laikantis įstatyme ir sutartyje nustatytos tvarkos sudaro prielaidas nukentėjusiai šaliai reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi vykdydama sutartį (CK 6.222 straipsnis), taip pat reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys).

Galiojantys įstatymai bei pačios sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009, 2012 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012). Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Sprendžiant dėl esminio sutarties pažeidimo svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo metu tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį. Nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014). Teismas, spręsdamas dėl kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo turi vertinti atitinkamo pažeidimo reikšmę. Atsižvelgiant į favor contractus principą, kuriuo vadovaudamosi šalys turi siekti išsaugoti sutartį, o sutarties nutraukimas galimas tik kaip kraštutinė priemonė, darytina išvada, kad sutarties sąlygų, kurias nustačius galimas vienašalis sutarties nutraukimas, pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir nustatytų įsipareigojimų dėl jos vykdymo yra didelis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1382/2014).

Pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį, nukentėjusioji šalis vienašališkai, nesikreipdama į teismą, gali nutraukti sutartį iš anksto pranešusi apie tai kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas – per trisdešimt dienų. Tarp šalių sudaryta sutartis įspėjimo apie vienašalį sutarties nutraukimą termino nenumato. Taigi nagrinėjamu atveju apie vienašališką sutarties nutraukimą ieškovas turėjo informuoti atsakovą prieš trisdešimt dienų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pretenziją dėl darbų kokybės ir pranešimą apie ketinimą nutraukti sutartį ieškovas atsakovui išsiuntė 2015-10-02, o sutartį nutraukė 2015-10-27, t.y. nesuėjus trisdešimties dienų terminui. Tačiau iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad dar 2015-09-08 pats atsakovas ieškovui siūlė sutartį nutraukti abiejų šalių bendru sutarimu, o ieškovo pranešimas apie sutarties nutraukimą atsakovui buvo išsiųstas ieškovui gavus atsakovo 2015-10-24 ir 2015-10-26 reikalavimus pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktą. Įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad jau 2015 m. rugsėjo mėnesį atsakovas, siūlydamas nutraukti sutartį bendru šalių sutarimu, tokiais savo veiksmais netiesiogiai patvirtino, kad sutartis tuo metu nebuvo visiškai įvykdyta ir šalys tuo metu iš esmės nesutarė dėl tinkamo sutarties įvykdymo sąlygų. Atsakovo pasiūlymas nutraukti sutartį galėjo suteikti ieškovui pagrįstą pagrindą manyti, kad atsakovas nėra suinteresuotas tęsti sutartį ir užbaigti jos vykdymą. Byloje pateiktas susirašinėjimas tarp šalių patvirtina, kad po atsakovo pasiūlymo nutraukti sutartį, šalių bendradarbiavimas nebuvo konstruktyvus, joms nepavyko susitarti dėl galutinio sutarties įvykdymo rezultato. Apie vienašališką sutarties nutraukimą ieškovas informavo atsakovą, gavęs atsakovo reikalavimą pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktą, kurio pagal bylos medžiagą nepasirašė, todėl sutarties nutraukimas keliomis dienomis anksčiau nei reikalauja įstatymas, nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimu, dėl kurio neturėtų būti taikomi sutarties nutraukimu pageidaujami teisiniai padariniai.

Ieškovas nurodo, kad sutartį vienašališkai nutraukė dėl to, kad atsakovas neatliko darbų sutartyje nustatytu terminu ir neperdavė ieškovui tinkamo naudoti darbų rezultato, atsakovo sukurta elektroninė parduotuvė tinkamai neveikė. Ieškovas netinkamą darbų pagal sutartį atlikimą įrodinėja savo paaiškinimais, liudytojų E. N., R. K. ir V. M. parodymais, taip pat UAB „Elkė“ audito išvadomis, susirašinėjimo su atsakovu medžiaga. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad perdavė ieškovui tinkamai veikiančią elektroninę parduotuvę. Tinkamą sutarties vykdymą įrodinėja savo atstovų žodiniais ir rašytiniais paaiškinimais, susirašinėjimo su ieškovu medžiaga.

Pažymėtina, kad darbų atitikties sutarties reikalavimams įrodinėjimo procesinė pareiga nagrinėjamoje byloje tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jo įrodinėjimo galimybės šiame procese yra ribotos dėl to, kad ieškovas nepateikė tinklalapio, kuris buvo perkeltas į ieškovo serverį, kopijos, skirti ekspertizę siekiant įvertinti atliktų darbų rezultatą neprašė, o teismo posėdžio metu pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad audito atlikimo metu nurodyti kaip neatlikti darbai buvo atlikti.

Bylos medžiaga patvirtina, kad bendravimas tarp šalių vyko susirašinėjant elektroninio ryšio priemonėmis, taip pat bendraujant telefonu, vyko keli susitikimai. Visas pretenzijas dėl vykdomų darbų ieškovas atsakovui reiškė siųsdamas elektroninius laiškus. Būtent tokiu būdu atsakovui buvo pateiktas įspėjimas apie sutarties nutraukimą, taip pat pranešimas apie sutarties nutraukimą. Kartu su 2015-10-02 įspėjimu apie sutarties nutraukimą buvo pridėti priedai – audito išvadų kopijos, svetainės „užkrovimo“ greičio analizės dokumento kopija (Dotcom Monitor.pdf, svetainės SEO įvertinimo dokumento kopija, audite naudotų paveikslų archyvas (1 t., 103 b. l.), kuriuose nurodyti pagal sutartį neatlikti darbai (darbai, atlikti su trūkumais). Abiem šalims gerai buvo žinomos sutarties sąlygos, darbai, kurie turėjo būti atlikti pagal nurodytus punktus, todėl atsakovo argumentai, kad nebuvo nurodyti konkretūs darbai, kurie nebuvo atlikti, vertintini kaip nepagrįsti.

Vertinant sutarties nutraukimo dėl to, kad atsakovas per sutartyje numatytą terminą nepašalino sutarties vykdymo trūkumų, teisėtumą, svarbu atsižvelgti į tai, kad atsakovo prievolė pašalinti sutarties vykdymo trūkumus tiesiogiai priklauso nuo ieškovo pareigos šiuos trūkumus atskleisti sutarties nustatyta tvarka. Iš sutarties turinio matyti, kad sutartyje nebuvo aptarta tvarka, pagal kurią nustačius atliktų darbų neatitikimus sutarties prieduose keliamiems reikalavimams ar trūkumus turėtų būti informuojamas atsakovas, per kokius terminus turėtų būti pašalinti nustatyti trūkumai, koks turėtų būti pranešimo apie trūkumus turinys. Nors sutartyje tai neaptarta, akivaizdu, kad pranešime turi būti tiksliai įvardyti sutarties vykdymo trūkumai, kuriuos prašoma pašalinti. Vadovaujantis CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, jei skolininkas negali vykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu prievolę pašalinti nustatytus sutarties vykdymo trūkumus tol, kol apie šiuos trūkumus nėra tinkamai ir išsamiai informuotas ieškovo.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar šalys tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas darbus atliko neprofesionaliai, nuolat reikėjo nurodyti kokie darbai yra neatlikti, kokie darbai atlikti su trūkumais ir atsakovas nesiėmė pakankamų priemonių, kad darbai būtų tinkamai atlikti ir trūkumai pašalinti. O atsakovas nurodė, kad darbai nebuvo laiku atliekami dėl to, kad ieškovas nuolat keitė savo poziciją dėl atliekamų darbų, reikalavo atlikti sutartyje nenumatytus darbus.

Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbo rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Tuo atveju, jeigu darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine - komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis tam tikroje darbų srityje, šiuo atveju tinklalapių kūrimo, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus sutartinių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui reikšmingus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui. Rangovas, neįspėjęs užsakovo apie nurodytas aplinkybes, jeigu neįvykdo laiku užsakovo gautų nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nustatytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Iš byloje pateiktos šalių sutarties matyti, kad sutarties neatskiriama dalimi yra jos priedai, kuriuose numatyti atliktini darbai ir darbų kokybės reikalavimai. Šalys bylos nagrinėjimo metu skirtingai vertino ir aiškino sutarties priedo Furnifab E-shop overview ir Furnifab Design Moqups reikšmę vykdant sutartį, šio priedo privalomumą. Ieškovas teigė, kad šis priedas buvo privalomas, tuo tarpu atsakovo atstovai teismo posėdžio metu išsakė poziciją, kad tai tik rekomendacinio pobūdžio reikalavimai. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai teigia, kad šie priedai yra tik rekomendacinio pobūdžio, nes pagal sutarties 1.1 punktą sukurtas tinklalapis turėjo atitikti ne tik priede Nr. 1, bet ir prieduose E-shop overview ir Furnifab Design Moqups nurodytus punktus, kurie buvo pasiūlyti ieškovo ir jam buvo esminiai. Būtent pagal šiuos priedus atsakovas turėjo suvokti kokio konkretaus produkto ieškovas tikisi ir atitinkamai įvertinti savo galimybes per nustatytą terminą ieškovo pageidaujamą produktą sukurti, parinkti numatytų darbų tinkamam įgyvendinimui reikalingas priemones. Tiek ieškovo atstovas, tiek apklausti liudytojai - programavimo darbus atlikęs V. M., tiek auditą atlikusios UAB „Elkė“ atstovė R. K. teigė, kad kuriamo tinklalapio dizainas buvo nestandartinis, individualus, todėl siekiant jį sukurti neužteko įdiegti standartines funkcijas, reikėjo įdiegti ir papildomas funkcijas, kurias diegiant reikia atlikti papildomus programavimo darbus. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, šių aspektų tinkamai neįvertino, darbų atlikimui parinko standartines priemones, kurių tinkamam darbų atlikimui nepakako. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog kai kurios funkcijos audito išvadose nurodytos kaip nestandartinės, tuo tarpu nurodytos funkcijos yra standartinės Pretashop funkcijos. Tačiau šie atsakovo teiginiai nepatvirtina, kad ieškovas pasirašant sutartį buvo informuotas, kad dėl naudojamos programos standartinių funkcijų negalėtų to įgyvendinti ir dėl to būtina atlikti papildomus darbus. Kaip jau minėta, atsakovas turėjo pats pagal ieškovo suformuluotą užduotį parinkti tinkamas priemones sutarčiai įvykdyti. Standartinių funkcijų pagal programą įdiegimas automatiškai negali būti vertinamas kaip tinkamas sutarties įvykdymas. Sukurtas kūrinys turėjo atitikti pateiktuose sutarties prieduose nurodytus standartus, pavyzdžius. Liudytoju apklaustas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kuriant ginčo svetainę Pretashop programa netinka, nes pagal sukurtą dizainą reikėjo papildomų funkcijų.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai, atsikirsdami į ieškovo argumentus, kad jis kėlė nepagrįstus reikalavimus atlikti papildomus sutartyje nenumatytus darbus, keitė savo nuomonę dėl darbų apimties rėmėsi aplinkybėmis, kad nurodytų reikalavimų negalima įgyvendinti dėl vykdant sutartį naudotos TVS – Pretashop sistemos standartinių funkcijų. Kaip jau minėta, pareiga parinkti darbų atlikimui tinkamas priemones tenka būtent rangovui, šiuo atveju atsakovui. Būtent atsakovas, sudarydamas sutartį, turėjo įvertinti ir numatyti, ar pasirinkta programa yra tinkama darbams atlikti, numatyti papildomų funkcijų įdiegimo galimybes ir tam reikalingus resursus, laiko sąnaudas, nustatyti tinkamą tokių darbų atlikimo kainą. Būtent atsakovui, tinkamai neatlikusiam šių veiksmų tenka neigiami šių veiksmų neatlikimo padariniai.

Pažymėtina ir tai, kad iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovo paskirtas projekto administratorius nuolat kontroliavo projekto vykdymo eigą, elektroniniais laiškais ragino atsakovą laiku ir tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, taisyti pastebėtas klaidas. Šie duomenys leidžia teigti, kad ieškovas buvo reiklus užsakovas, aktyviai dalyvaujantis sutarties įgyvendinime, tačiau nepatvirtina, kad ieškovas nuolat keitė nuomonę. Nors atsakovas ir nurodė, kad nuolat keitėsi užsakovo pageidavimai dėl darbų apimties, pateikė keletą pavyzdžių, patvirtinančių, kad atliekant darbą pasikeitė ieškovo reikalavimai (1 t., 191-192 b. l.), tačiau įvertinus juos nėra pagrindo teigti, kad sutarties vykdymas užsitęsė būtent dėl ieškovo neapsisprendimo, nuolat keičiamų reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad pagal sutarties priedo Nr. 1, 2 punktą piešiami dizaino eskizai tobulinami iki užsakovui ir vykdytojui priimtino varianto. Taigi ieškovas pagal sutartį turėjo teisę reikalauti, kad būtų sukurtas tinklalapio dizainas, atitinkantis jo lūkesčius. Liudytojas E. N., dirbęs UAB „Totus Data“ projektų vadovu, teismo posėdžio metu parodė, kad projekto vykdymui jis vadovavo pakankamai trumpai, jau tada buvo šioks toks vėlavimas, tačiau ne dėl užsakovo kaltės, o dėl atsakovo darbų apimties įmonėje. Parodė, kad ieškovas pateikė pastabas dėl tinklalapio dizaino, tačiau kardinalių pakeitimų nebuvo. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų informavęs ieškovą apie tai, kad dėl ieškovo nurodymų dėl darbų atlikimo būdo gali kilti grėsmė atliekamo darbo tinkamumui. Dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovas nuolat reikalavo atlikti papildomus sutartyje nenumatytus darbus, teismas pažymi, kad pats atsakovas pripažino, jog sutiko atlikti kai kuriuos ieškovo pageidautus, tačiau nesutartus darbus, pavyzdžiui galimybę nusipirkti gobeleną kaip atskirą prekę. Tokiu būdu atsakovas sutikdamas atlikti papildomus darbus, aiškiai nenurodydamas ieškovui, kad dėl pageidaujamų darbų gali užsitęsti darbų vykdymo terminas ar darbų atlikimo kaina, tuo pačiu prisiėmė ir pareigą atlikti atitinkamus programavimo darbus, užtikrinti su tuo susijusių programos funkcijų įgyvendinimą sutartu laiku. Nesugebėdamas šių įsipareigojimų atlikti laiku ir tinkamai, atsakovas privalo atsakyti už darbo trūkumus.

Teismas pažymi, kad rašytiniai atsakovo paaiškinimai nepaneigia galimos darbų neatitikties tam tikriems sutarties punktams. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad prisiimti ir vertinti demo.furnifabs.lt projektą, kaip galutinį kurtą vykdytojo produktą negalima. Visa projekto kopija buvo laikoma vykdytojo serveryje http://furnifab.kokosas.lt. Nurodo, kad UAB „Elkė“ testavo projektą, kuris galėjo būti redaguotas trečiosios šalies prieš auditą. Be to, projektas išjungtas dėl užsakovo. Įvertinus tai, kad ieškovas siekė kuo greičiau gauti galutinį darbo rezultatą ir pradėti vykdyti elektroninę prekybą, nelogiški atrodo atsakovo paaiškinimai, kad ieškovas pats ar pasitelkdamas kokius nors trečiuosius asmenis galėjo redaguoti vykdytojo pateiktą projektą iki audito atlikimo. Atsakovas nenurodė jokių konkrečių keitimų, kurie galėjo būti atlikti trečiųjų šalių. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas informavo atsakovą, jog planuoja atlikti auditą, tačiau atsakovas į šį ieškovo pranešimą nereagavo, nesiūlė paskirti šalių tarpusavio susitarimu pasirinktą ekspertą išvadai dėl darbų atlikimo tinkamumo pateikti, taip pat nesiūlė UAB „Elkė“ atlikti vykdytojo serveryje laikomos projekto kopijos auditą. Be to, atsakovas nenurodė jokių priežasčių, kodėl negalėjo teismui pateikti į užsakovo serverį perkelto projekto kopijos. Todėl teismas atsakovo nurodytus argumentus, kad projektas prieš auditą galėjo būti redaguojamas trečiųjų šalių vertina kaip jokiais faktiniais bylos duomenis nepagrįstas prielaidas. Atsakovas, nors ir nurodė, kad abejoja UAB „Elkė“ kompetencija tinkamai atlikti auditą ir šios įmonės nešališkumu, nes joje dirbo buvęs UAB „Totus Data“ darbuotojas E. N., tačiau apklausta teismo posėdžio metu šios įmonės direktorė R. K. nurodė, kad įmonėje audito atlikimo metu dirbo kvalifikuoti specialistai, ji pati turi ilgametę patirtį vertinant panašaus pobūdžio produktus, pati įvertino, ar padarytos auditų išvados buvo pagrįstos ir jas pasirašė. Tuo tarpu E. N. parodė, kad tuo metu dirbo kitoje srityje ir atsakovo atlikto darbo vertinime nedalyvavo. Pagal CK 6.662 straipsnio 5 dalį, jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Konkrečių reikalavimų kas gali būti skiriamas ekspertu, kokius reikalavimus turi atitikti ekspertizės išvados (kaip jos turėtų įforminamos ir įvardijamos) įstatymas nenumato, todėl rangos sutarties šalys (šalis) turi teisę pasirinkti ekspertą savo nuožiūra. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti pateiktų audito išvadų pagrįstumu ir auditą atlikusių asmenų kompetencija.

UAB „Elkė“ pateiktų išvadų pagrįstumą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. K., pasirašiusi pateiktas audito išvadas, bei tinklalapio kūrimo darbus užbaigęs V. M.. Abu šie liudytojai nurodė, kad į ieškovo serverį perkeltas tinklalapis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį kaip elektroninė parduotuvė. Programavimo darbus atlikęs liudytojas V. M. taip pat parodė, kad pirkėjas negalėjo prisiregistruoti, neteisingai pateikti duomenys, nenumatytas ataskaitų gavimas. Buvo naudojami kai kurie seni moduliai. Jis įdiegė naujausius modulius arba tokius, kuriuos būtų galima atnaujinti. Mygtukas su facebook paskyra buvo, bet neveikė, nebuvo iki galo suprogramuotas. Buvo galima išsirinkti gobeleną, bet pasirinkimas nebuvo išsaugomas, buvo atspausdinamas ne tas pasirinkimas. Įdėtas 360 laipsnių apsisukimo mygtukas, bet nerodydavo visų apsisukimų, naudojamas senos versijos modulis. Pateikiamas ne tas baldo modelis, kuris buvo užsakytas. Taisė elektroninio pašto šabloną. Reikėjo perdaryti visą kelią nuo užsiregistravimo svetainėje iki apsipirkimo, kad nereikėtų kartoti tų pačių žingsnių keletą kartų. Naudojantis telefonu ar planšete nuotraukos ir tekstai „lipo“ vieni ant kitų. Taigi šių liudytojų parodymai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktų išvadų teisingumą dėl to, kad atsakovas tinkamai neatliko elektroninės parduotuvės programavimo darbų, naudojo netinkamus modulius. Be to, remiantis teisingumo ir protingumo principais, nėra pagrindo manyti, kad ieškovas, turėdamas galimybę tinkamai naudotis atsakovo sukurto darbo rezultatu, būtų galėjęs nepagrįstai atlikti auditą, ieškoti trečiojo asmens, kuris sutiktų užbaigti darbus ir patirti dėl to išlaidas. Audito išvados ir aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovas iki tinklalapio perkėlimo į ieškovo serverį nebuvo atlikęs darbų, užtikrinančių tinkamą jo funkcionavimą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad atsakovo serveryje funkcijos veikia korektiškai nepaneigia aukščiau padarytų išvadų pagrįstumo dėl atliktų darbų trūkumų. Atsakovas neatliko testavimo darbų ir neįvertino, ar tinklalapis tinkamai veikia ieškovo serveryje. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad tinklalapis galėjo tinkamai neveikti dėl problemų, susijusių su ieškovo serveriu.

Kaip jau minėta, atsakovas pagal sutartį ne tik turėjo sukurti kūrinį, bet ir apmokyti ieškovą naudotis skurtu kūriniu, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir paslaugos suteikimo tinkamumą ir reikšmę tinkamam sutarties įvykdymui. Vienašalį paslaugos sutarties nutraukimą reglamentuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 2 dalis numato, kad paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo visiškai atlyginti kliento patirtus nuostolius.

Remiantis CK 6.718 straipsnio 1 dalimi, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Pagal šio straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. Pagal byloje pateiktą medžiagą atsakovas pateikė ieškovui tik vieną instrukciją kaip reikėtų naudotis tinklalapiu, atlikti tam tikras funkcijas. Iš priedo Nr. 1 prie sutarties Nr. EN-2015-03-31, kuris yra neatskiriama sutarties dalis, 9 punkto matyti, kad atsakovas įsipareigojo apmokyti ieškovą naudotis sistema, atsiųsdamas atmintinę, kaip naudoti administratoriaus panelę. Paskirtas administratorius turėjo būti apmokomas naudotis sistema bei atsakoma į naudojimo eigoje iškilusius klausimus. Iš UAB „Elkė“ atliktų darbų analizės matyti, kad 9 sutarties punktas vertinamas kaip neatliktas, nes atmintinė kaip naudoti administratoriaus panelę nepateikta. Ieškovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo tinkamai apmokytas naudotis sistema. Tuo tarpu atsakovas teigė, kad ieškovo paskirtam administratoriui susitikimų metu, telefonu, taip pat elektroniniu paštu buvo rodoma ir aiškinama kaip naudotis platforma, susitikimo metu buvo pateikta standartinio valdymo nuoroda, buvo paruošta instrukcija kaip kelti prekes ir išsiųsta elektroniniu paštu. Įvertinęs byloje pateikto šalių susirašinėjimo duomenis, iš kurių matyti, kad ieškovas (jo darbuotojai) turėjo galimybę bandyti kuriamą sistemą, jos funkcionalumą, teikė pastabas dėl kuriamo produkto, ieškovui buvo atsiųsta instrukcija, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog sutarties priedo Nr. 1 punktas 9 buvo visiškai neatliktas. Tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog po tinklalapio patalpinimo į kliento pasirinktą serverį ieškovas buvo apmokytas naudotis visa sukurta sistema. Teismas sutinka su ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, kad pateikiama instrukcija kaip įkelti produktus suteikė informacijos kaip naudotis šia funkcija, tačiau negali būti vertinama kaip suteikianti visapusišką informaciją kaip naudotis visomis administratoriaus funkcijomis. Toks dalinis apmokymas, atsižvelgiant į atsakovo teikiamos paslaugos rūšį, naudojamas informacines technologijas, reikalaujančias specialių žinių ir naudojimo įgūdžių, negali būti vertintinas kaip atitinkantis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai nurodo, jog atsakovas tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir apmokymo paslaugų pagal sutartį tinkamai nesuteikė. Netinkamas apmokymas naudotis sistema galėjo apsunkinti ieškovo galimybes tinkamai naudotis sukurtu tinklalapiu, vykdyti elektroninę prekybą.

Dėl sutarties vykdymo terminų teismas pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad sutartis per joje nustatytą 65 dienų terminą nebuvo įvykdyta. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas (2015-07-22 elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad šis laiškas aiškiai pabrėžia, kad užsakovas bendru šalių sutarimu, sutinka su maksimalaus darbų, kuriuos MB „Totus Data“ įsipareigojo atlikti pagal sutartį Nr. EN-2015-03-31, atlikimo termino atidėjimui iki 2015-08-24) (1 t., 38-39 b. l.) patvirtina, kad ginčo šalys buvo suderinę valią dėl kitokio sutarties užbaigimo termino. Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas iki to laiko reiškė atsakovui pretenzijas tiek dėl darbų kokybės, tiek dėl sutarties vykdymo terminų nesilaikymo, nurodė siūlomą dizaino darbų atlikimo grafiką (1 t., 35-36 b.l.). Ieškovas elektroniniuose laiškuose nuolat pabrėždavo terminų laikymosi svarbą, darbai iki 2015-08-24 nebuvo užbaigti, po šio termino ieškovas nuolat ragino atsakovą spartinti darbų atlikimo terminus ir nustatė galutinį terminą darbams užbaigti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad net ir sutikęs atidėti sutarties įvykdymo terminus, ieškovas negavo tinkamo darbų rezultato, teismas sprendžia, kad ieškovo nurodyti sutarties vykdymo trūkumai buvo esminiai, sutarties vykdymas užsitęsė nepagrįstai ilgai, todėl ieškovas turėjo pagrindą savo teises ginti naudodamas kraštutinę priemonę - sutarties nutraukimą.

Pripažinus, kad ieškovas pagrįsti vienašališkai nutraukė sutartį, jis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartines prievoles, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė, tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Turtinė prievolė atlyginti nuostolius (žalą) kyla tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis), žalai (nuostoliams) (6.249 straipsnis), kaltei (6.248 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (6.247 straipsnis).

Byloje nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad yra pagrindas atleisti atsakovą nuo sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. Ieškovas pateikė į bylą duomenis, patvirtinančius, kad dėl atsakovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo patyrė iš viso 6050 Eur nuostolius, pagrindė šią sumą byloje pateiktomis PVM sąskaitomis - faktūromis. Ieškovo patirtos išlaidos dėl darbų trūkumo šalinimo ir auditų atlikimo yra tiesiogiai susijusios su atsakovo netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, todėl tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovo argumentai, kad nurodyti nuostoliai yra nepagrįstai dideli atmestini kaip nepagrįsti, nes UAB „Elkė“ komerciniame pasiūlyme nurodyti atliktini darbai ir jų kainos (1 t., 167-168 b. l.), UAB „Elkė“ nurodyti darbai atitinka tarp šalių sudarytos sutarties darbų apimtis. Ieškovas pateikė UAB „STEBINK“ parengtą komercinį pasiūlymą (1 t., 169 b. l.), kuriame darbus sutinkama atlikti už 4200 Eur be PVM kainą, t.y. didesnę nei pasiūlė UAB „Elkė“. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių, kad darbus buvo galima atlikti pigiau, kaip jau minėta, savo eksperto nesiūlė. Kaip minėta, atsakovo kaip verslo subjekto kaltė kaltė šiuo atveju preziumuojama, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja atlyginti 6050 Eur nuostolius. Ieškovas taip pat nurodė, kad į atsakovo mokėtiną nuostolių sumą įskaitė atsakovui likusią nesumokėtą 2069,83 Eur sumą pagal sutartį. Atsakovas priešieškiniu prašo šią sumą priteisti iš ieškovo, todėl siekiant nustatyti, ar galima 2069,83 Eur sumą įskaityti į ieškovo nurodytų nuostolių sumą, vertintinas priešieškinio pagrįstumas.

Dėl atsakovo priešieškinio. Kaip minėta, atsakovas priešieškiniu prašė priteisti skolą iš ieškovo už atliktus darbus. Pareikšdamas reikalavimą priteisti pagal sutartį nesumokėtą kainą už darbus, atsakovas privalėjo įrodyti, kad jis sutartį įvykdė tinkamai - atliko visus sutartimi sulygtus darbus ir jų rezultatą perdavė ieškovui (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. CK 6.662 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas privalo apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie atliktų darbų apimtis, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų. Iš CK 6.662 straipsnio 1 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo – perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis.

Nors iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas siuntė ieškovui darbų perdavimo - priėmimo aktus, tačiau ieškovas jų nepasirašė, tokiu būdu galutinio darbų rezultato nepriėmė. Priešingai, gavęs atsakovo siųstus perdavimo - priėmimo aktus, informavo atsakovą apie vienašališką sutarties nutraukimą, tokiu būdu aiškiai išreikšdamas valią, kad atsakovo atliktų darbų nepriima. Pagal ginčo rangos sutarties sąlygas darbų baigimui ir priėmimui yra suteikiama skirtinga teisinė prasmė, todėl darbų atlikimo faktas negali būti prilygintas tinkamam jų perdavimui ir priėmimui. Iš sutarties sąlygų matyti, kad atsiskaitymas už darbus vyko skirtingais etapais, iš pradžių buvo sumokėtas avansas, po to atlikus ir patvirtinus dizaino darbus buvo sumokėta 2280,80 Eur be PVM suma. Pagal sutarties 2.2.6. papunktį užsakovas įsipareigojo priimti iš vykdytojo kokybiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Pagal sutarties 2.2.7. papunktį vykdytojo užbaigtus darbus patvirtinęs užsakovas įpareigojamas sumokėti likusią sumą prieš keliant projektą į nurodytą serverį per 5 dienas. Tačiau pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, projektas į ieškovo serverį buvo perkeltas nepatvirtinus darbų baigimo ir negavus apmokėjimo už atliktus darbus.

Pagal CK 6.671 straipsnį jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Pagal bylos duomenis ieškovas atsakovui yra sumokėjęs iš viso 4902,20 Eur (1 t., 207 b. l.) už atsakovo faktiškai atliktus ir ieškovo priimtus darbus. Byloje pateikta šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad po to, kai atsakovas perkėlė projektą į ieškovo serverį, ieškovas nepradėjo naudotis darbų rezultatu, o kreipėsi į UAB „Elkė“ dėl atsakovo atliktų darbų audito, apribojo atsakovo teisę daryti projekto pakeitimus ir pataisymus, pakeisdamas prisijungimo slaptažodžius, siekdamas įsitikinti, ar darbai buvo atlikti tinkamai, be trūkumų. Tokie ieškovo veiksmai negali būti vertinami kaip valios priimti atliktus darbus išreiškimas. Nesant nustatyto tinkamo darbų perdavimo ir priėmimo, nesant atsakovo reikalavimo įpareigoti ieškovą priimti tinkamai atlikto darbo rezultatus, nėra pagrindo pripažinti ieškovo pareigą sumokėti likusią nesumokėtą sumą už neperduotus darbus. Dėl to atsakovo priešieškinis dėl skolos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus atsakovo priešieškinį dėl skolos priteisimo, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas sumažinti atsakovui pagal sutartį mokėtiną sumą patirta 6050 Eur nuostolių suma (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir įvertinus skirtumą tarp atsakovui nesumokėtos 2069,83 Eur sumos ir ieškovo patirtų išlaidų, kurių nepadengia darbų kainos sumažinimas, priteisti iš atsakovo 3980,17 Eur nuostolių atlyginimą yra pagrįstas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Dėl to ieškovo ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo tenkintas visiškai.

Teismui patenkinus ieškovo reikalavimą dėl 3980,17 Eur nuostolių atlyginimo, tenkintinas ir išvestinis iš pagrindinio ieškinio reikalavimo kylantis reikalavimas dėl 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015-12-30, iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio dalis). Atsakovo priešieškinis atmestas, todėl atsakovo bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Ieškovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad sumokėjo 119,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1633,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, bylos apimtį, atstovavimo teisme trukmę, surašytų procesinių dokumentų skaičių ir jų pobūdį, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijumi bei LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimais, sprendžia, jog ieškovo prašoma priteisti turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma 1633,50 Eur yra pagrįsta. Ieškovui iš atsakovo priteistina iš viso 1752,50 Eur.

Iš atsakovo tai pat priteistinos 4,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Totus Data“, įmonės kodas 302979447, ieškovui UAB „Furnifabs“, įmonės kodas 303559154, 3980,17 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt eurų 17 ct) nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3980,17 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015-12-30, iki sprendimo visiško įvykdymo ir 1752,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt du eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Totus Data“, įmonės kodas 302979447, 4,64 Eur (keturių eurų 64 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rima Gudienė