Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui A. K. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog byloje atlikta ekspertizė patvirtina, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko tėvas. Prašo ieškinį tenkinti.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog ieškinio reikalavimus palaiko, prašomo priteisti išlaikymo dydis nėra per didelis. Prašo tenkinti ieškovės prašymą.

Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis), teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta (Civilinio proceso kodekso 117 straipsnis, 123 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), prašymų negauta. Civilinė byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant, kadangi atsakovo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui, atsakovas civilinės bylos eiga nesidomi, tinkamai procesinių teisių neįgyvendina (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis, 8 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 388 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus T. G. T.. Vaiko gimimo įraše duomenų apie tėvą nėra įrašyta.

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Šios teisės užtikrinimą laiduoja Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

Nagrinėjamu atveju byloje teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi buvo paskirta genetinė biologinės tėvystės teismo ekspertizė (DNR ekspertizė) atsakovo A. K. ir jo galimo vaiko T. G. T. biologiniam tėvo ir vaiko ryšiui įrodyti. Iš byloje pateikto ekspertizės akto Nr. 0319/19 matyti, jog atlikus medicinius tyrimus nustatyta, jog atsakovas yra biologinis vaiko T. G. T. tėvas su tikimybe 99,999146 proc. Duomenų ir/ar įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti atliktos ekspertizės išvadomis byloje nėra pateikta. Ieškovė teismo posėdyje paaškino, jog santykiai su atsakovu tęsėsi trejus metus su pertraukomis, ieškinyje nurodė, jog su atsakovu kartu gyveno nuo 2015 m. gegužės mėnesio. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, įrodymų ir/ar aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti ieškovės paaiškinimais ir nurodytomis aplinkybėmis neteikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, jog egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas atsakovo tėvystei nustatyti (Civilinio proceso kodekso 183 stripasnis, 185 striapsnis, CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vienas iš vaiko interesų turinio elementų – turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų būtinybė įtvirtinta ir CK 3.169 straipsnio 2 dalyje, kurioje pasakyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnamečiu vaiku T. G. T. rūpinasi ieškovė (vaiko motina). Teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog atsakovas vaiku nesidomi. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodymų, jog ieškovės elgesys ir auklėjimas darytų neigiamą įtaką vaiko psichikai, ar pažeistų nepilnamečio vaiko teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiu šalių vaiku rūpinasi ieškovė, kuri geriausiai žino vaiko poreikius, taip pat įvertinus vaiko amžių, nepilnamečio vaiko T. G. T. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove A. T. jos gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui.

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Tačiau negali būti priteista vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, yra vertinama ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė iki 2019 m. birželio 30 d. dirbo, tačiau draudžiamosios pajamos neviršijo 800 Eur. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog šiuo metu dėl sveikatos būklės nedirba, jai mokama nedarbo draudimo išmoka. Ieškovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. Ieškovė taip pat viena augina dar du nepilnamečius vaikus. Ieškovė nurodė, jog vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga 420 Eur suma, nurodė, jog vaikas dažnai serga, jo imunitetas silpnas. Byloje pateikti duomenys, kad nepilnametis vaikas lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą (darželį).

Bylos duomenimis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas registruotino turto neturi. Atsakovas dirba (verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą), tačiau duomenų apie gaunamas pajamas teismui neteikė, ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo dydžio neginčijo, duomenų, jog šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti reikalingos mažesnės lėšos neteikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, turi būti atsakingas už savo įsipareigojimus ir privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, juos auklėti ir globoti. Abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu. Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tačiau nurodytas kriterijus nėra absoliutus, ir nustatant vaikui skirtino išlaikymo dydį, privalu atsižvelgti ir į tėvų turtinę padėtį bei į būtinybę jiems patenkinti savo asmeninius būtinuosius poreikius. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, aplinkybes, jog atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas teismui neteikė, prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo vaikui dydžio neteikė, tiksli atsakovo turtinė padėtis teismui nėra žinoma, tačiau visos abejonės dėl atsakovo galimybių teikti vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vertintinos vaiko interesų naudai, o tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, pripažintina, jog atsakovas gali teikti nepilnamečiui vaikui ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo A. K. nepilnamečio vaiko T. G. T. išlaikymui priteistina po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gegužės 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo nuomone, 200 Eur išlaikymas yra proporcingas tiek vaiko poreikiams, tiek atsakovo turtinei padėčiai (CK 3.190 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. T. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Ieškovė nurodė, jog atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2017 m. kovo mėnesio. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, prieštaravimų ar įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą abejoti ieškovės pateiktais duomenimis, todėl pripažintina, jog atsakovas pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui nevykdė nuo 2017 m. kovo mėn., nuo šio momento atsirado teisė jo reikalauti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, nes atsakovas yra nepilnamečio vaiko tėvas, abu tėvai privalo užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo, vystymosi ir kitas sąlygas, tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką nustatant priteistino išlaikymo dydį, ieškovės pateiktus skaičiavimus, teisės į išlaikymą atsiradimo momentą, byloje nesant duomenų ir/ar įrodymų, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalingos mažesnės lėšos, pripažintina, jog ieškovė teisingai ir pagrįstai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo dydį (CK 3.3 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo A. K. nepilnamečiui vaikui T. G. T. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 5 348 Eur sumai (CK 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas atsakovo nepažįsta, tarp vaiko ir atsakovo nėra susiformavęs emocinis ryšys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog maksimalaus atsakovo bendravimo su vaiku nustatymas šiuo atveju prieštarautų šalių nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.3 straipsnis). Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos neteikė, byloje nėra nustatytos aplinkybės, jog bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas pagal ieškovės siūlymą neatitiktų vaiko interesų ar darytų jam neigiamą įtaką. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nustatytina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka pagal ieškovės siūlymą, kadangi šiuo metu tai labiausiai atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesams (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.3 straipsnis, 3.175 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ar darytų jam neigiamą įtaką ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CK 3.3 straipsnis, 3.175 straipsnis, 3.165 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jai teikiama 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnis).

Iš byloje pateiktos 2020 m. sausio 6 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34) PT-61 matyti, jog byloje patirtos 425,35 Eur išlaidos (220,35 Eur išlaidos advokato pagalbai ir 205 Eur už ekspertizę).

Šioje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 249 Eur (75 Eur už neturtinį reikalavimą ir 174 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo) (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, 10 punktas).

Ieškinį tenkinus bei įvertinus aplinkybę, jog ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista, iš atsakovo valstybei priteistinos 249 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio ir 425,35 Eur išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Išaiškintina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra T. G. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o T. G. T. yra atsakovo A. K. sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. G. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. T., gim. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui T. G. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. gegužės 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui T. G. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 5 348 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) sumai.

Paskirti ieškovę A. T. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko T. G. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas.

Nustatyti atsakovo A. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku T. G. T. tvarką: A. K. su sūnumi T. G. T. gali bendrauti kas antrą savaitgalį – vienos savaitės šeštadienį, kitos savaitės sekmadienį, po dvi valandas per dieną, atsižvelgiant vaiko dienos režimą, nuo 10 iki 12 val., arba nuo 15 iki 17 val., dalyvaujant vaiko motinai A. T.. Apie pageidaujamą susitikimą ir susitikimo valandas įspėdamas prieš tris dienas iki susitikimo.

Priteisti iš atsakovo A. K. 249 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo A. K. 425,35 Eur (keturių šimtų dvidešimt penkių eurų 35 ct) bylinėjimosi išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.