- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-26
- Bylos Nr.
- II-97-771/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00065-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas (pirm.)
- Nukentėjusysis
- E. N.
- Pažeidėjas
- V. K.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 21.9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl administracinio nusižengimo byloje Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos (duomenys neskelbtini)priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėja E. N. atžvilgiu (duomenys neskelbtini). surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl to, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 26 d. 10.44 val. iki 2022 m. gegužės 26 d. 11.03 val. (duomenys neskelbtini)savavališkai vykdydamas tariamą savo teisę pažymėti valstybei nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo ribas, kurias, jo nuomone, pareiškėjas įsirengdamas trinkelių grindinį pažeidė, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, rudais dažais, apipurškė pareiškėjui priklausančių 43 vienetų betoninių trinkelių, jas sugadindamas, tokiu būdu padarydamas 9,89 Eur turtinę žalą, kuri, atsižvelgiant į jos dydį, pareiškėjui nėra esminė. Tokiais savo veiksmais E. N. pažeidė teisės aktuose: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos (duomenys neskelbtini)nutarimu (toliau – skundžiamas nutarimas) E. N. buvo nubaustas už ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą ir jam paskirta 38 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023 m. kovo 23 d. gautas persiųstas E. N. skundas dėl (duomenys neskelbtini)priimto nutarimo. Skunde pareiškėjas nurodo, kad iš duotos susipažinimui bylos filmuotos medžiagos, kurią policijai pateikė V. K. patvirtinta, kad inkriminuojamą veiką atliko 2022-05-26 nuo 10.44 val. iki ll.03 val., t. y. (duomenys neskelbtini). Nesupranta, kaip galėtų (duomenys neskelbtini), matant ir netgi stebint ir dalyvaujant su teisėja atvykusiam vyriškiui atlikti kažkokią nusikalstamą veiką visų akivaizdoje ir prie liudininkų, kurie bet kada galėtų paliudyti, kad atliko neteisėtus veiksmus. Jo veika jokiu būdu nebuvo tyčinė, bet savo veiksmus atliko, siekdamas (duomenys neskelbtini)padėti nustatyti tikslias aplinkybes. Nori pabrėžti, kad nuo pat šios administracinės bylos nagrinėjimo pradžios tyrėja J. K. visiškai nesistengė objektyviai ištirti šią bylą. Netgi esminių dalykų, kokioje žemėje ar valstybinėje, ar privačioje V. K. žemėje vyko jo veiksmai, t. y. pažymėta 1 metro ilgio savaime nusiplaunančiais dažais, nebandyta V. K. atsakyti. Kažkodėl tyrėjos J. K. aklai buvo pasikliauta V. K. pateiktais ranka papaišytais jo sklypo ribų atžymėjimais, nors jis taip pat tyrėjai J. K. pateikė tokias pat ranka atžymėtas sklypų ribas, bet ne melagingas, kaip pateikė V. K., o teisingas. Tyrėja V. K. nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – NŽT) ir tik iš šios institucijos gauti objektyvią informaciją, bet iš karto V. K. pripažino nukentėjusiuoju ir netgi V. K. nepateikus jokių jam padarytos žalos jrodymų (atliktų darbų, medžiagų sąskaitos faktūros), nusprendė, kad V. K. padarė virš 9 eurų žalą. Tyrėja J. K. visiškai ignoravo ir tuos jo pateiktus faktus, kad V. K. daug kartų baustas dėl nusikalstamos veikos, atliekamos prieš jų šeimą, t. y. V. K. jau baustas už savavaldžiavimą, kai gelžbetoniniais blokais tyčia užgriozdino (duomenys neskelbtini), kad negalėtų įvažiuoti į savo sklypą, net metus nenusikėlė gelžbetoninio statinio nuo įvažiavimo į jų sklypą, nors daug kartų dėl to buvo įspėtas NŽT ir nubaustas, o šiuo metu netgi traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 167 str., o jie pripažinti nukentėjusiais, nes policija pilnai disponuoja daugybe filmuotos ir fotografuotos jų sklypo, jų šeimos narių, turto vaizdo įrašų, kurie akivaizdžiai byloja, kad V. K. eilę metų neteisėtai rinko apie jų šeimą informaciją bei terorizavo jų šeimą. Būtent dėl to, kad maskuoti savo nusikalstamą veiklą pagal BK 167 str., V. K. išsigalvojo pramanus, esą jie kenkia jam ir jis turi juos sekti, ką jie veikia .Be to V. K. 2 kartus melagingai Kelių policijai pateikė jo mašinos foto, už neva padarytą nusižengimą, kad pastatė mašiną ant vejos, nors puikiai žinojo, kad mašina pastatyta (duomenys neskelbtini). Dėl melagingų pranešimų Kelių policijai, 2 kartus skirtos baudos, kurios po to buvo panaikintos, įsigilinus į aplinkybes. Ši nuotrauka, siųsta Kelių policijai apie tariamą jo nusižengimą rasta V. K. mobiliame telefone, kuris buvo išimtas kratos metu. Visas šias aplinkybes bylos tyrimo pradžioje pateikė tyrėjai J. K., tačiau V. K. net nemanė objektyviai tirti bylos ir (duomenys neskelbtini)surašė protokolą, o jų šeimą terorizavusį asmenį V. K. net pripažino nukentėjusiuoju ir patyrusiu žalą. (duomenys neskelbtini)apklausos metu jam kategoriškai reikalaujant, kad tyrėja J. K. išreikalautų iš NŽT V. K. sklypo ribas patvirtinančius dokumentus, o ne aklai tikėtų ranka papaišytais melagingais V. K. brėžiniais, J. K. labai nenoriai sutiko ir užprašė iš NŽT jo reikalaujamą medžiagą. Pateikus iš NŽT visą medžiagą paaiškėjo sekančios aplinkybės: V. K. policijai pateikė melagingas savo sklypo ribas, taip bandydamas įrodyti neva „sugadintos" jo betoninės plytelės su tikslu, kad atsirastų pretekstas ir toliau terorizuoti jų šeimą. NŽT V. K. žemės sklypo patikrinimo aktas (duomenys neskelbtini)patvirtina, kad V. K. neteisėtai išgrindė trinkelėmis (duomenys neskelbtini)ir taip pažeidė jo teises (sunkiai begalima įvažiuoti į jo tėvų sklypą (duomenys neskelbtini)dėl savavališkai užgrobtos V. K. (duomenys neskelbtini)dalies susiaurinta važiuojamoji (duomenys neskelbtini)). Šiame akte patvirtinama „nustatyta, kad už tikrinamos žemės sklypo ribos palei (duomenys neskelbtini)padėti gelžbetoniniai stulpai, pasodintos gėlės, nesilaikoma nuostatų 11.6 papunkčio. Tikrinamos žemės sklypas (V. K.) naudojamas, nesilaikant ir pažeidžiant gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teises ir įstatymų saugomus interesus. Būtent apie šią valstybinės žemės sklypo dalį ir kalba NŽT patikrinimo aktas ir būtent šioje valstybinės žemės sklypo kampelyje ir pažymėjo savaime nusiplaunančiais dažais l m ilgio atkarpą ir tai padarė (duomenys neskelbtini). Tyrėja V. K. nesistengė išsiaiškinti ir kas tas vyriškis, kuris atvažiavo su teisėja A. J. viename automobilyje į (duomenys neskelbtini), kurį jis, nežinodamas tikslios pareigybės pavadino teisėjos padėjėju. Būtent šis žmogus, atvažiavęs su teisėja A. J. ir rodo į V. K. užgrobtą žemę ir po to šio žmogaus akivaizdoje atžymėjo l m ilgio atkarpą nusiplaunančiais dažais (tai matyti jam pateiktoje susipažinimui policijai pateiktoje video medžiagoje, kurią pateikė V. K., nes video buvo V. K. filmuojamas nepertraukiamai ir net dvejomis kameromis išskirtinai jų sklypas ir valstybinė žemė). Taigi iš jų pateiktos išsamios medžiagos apie jų šeimos persekiojimą iš V. K. pusės, bei pačio V. K. neteisėtai filmuotos medžiagos, bei melagingų duomenų davimą policijai, tyrėjai J. K. turėjo suprasti, kad V. K. eilinį kartą, teikdamas policijai melagingą informaciją tikslu turi tik vieną užduotį - ir toliau terorizuoti jų šeimą ,o jo atžymėjimas (duomenys neskelbtini), matant pareigūnams, turi tikslą tik vieną - atskleisti tikslias aplinkybes Teismui, tuo būdu padedant. Tačiau tyrėja J. K. įžvelgia jo nore padėti Teismui savavaldžiavimą ir net nurodo, kad jis esą veikdamas kažkokių institucijų vardu pažeidė kažkieno teises. Absoliučiai nesuprantamas J. K. teigimas, nes kam ir kada jis yra sakęs, ar rašęs, kad atstovauju kažkokią instituciją ir veikiu jos vardu ir kieno konkrečiai interesus jis galėtų pažeisti J. K. net neužsimena. Iš visos administracinės bylos tyrimo eigos akivaizdu, kad tyrėja V. K. visiškai nesistengė objektyviai išnagrinėti šią bylą, bet stengėsi, kuo greičiau bet kokiais būdais ją užbaigti, vienašališkai ir tendencingai ginant ne jo, kaip daug kartų nukentėjusio nuo V. K. neteisėtų veiksmų pusę, bet palaikant jo šeimą terorizuojantį asmenį V. K.. Iš viso aukščiau išdėstyto patvirtina, kad kategoriškai nesutinka su tyrėjos J. K. primesta ir jam inkriminuojama veika, jokio nusižengimo nepadarė, o jo veiksmai buvo nukreipti, kad (duomenys neskelbtini)padėti atskleisti svarbias detales ir tuo būdu padėti Teismui. Taip pat nepažeidė niekieno teisių bei neatliko savavaldžiavimo, todėl ir prašo tuo pagrindu nutarimą (duomenys neskelbtini)panaikinti ir bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad nesutinka su E. N. skundu, nes mano, kad skundo reikalavimas - panaikinti (duomenys neskelbtini), nėra pagrįstas. Institucijos nuomone, vyresnioji tyrėja J. K., nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgusi į byloje esančių duomenų visumą, davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su priimtu nutarimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, o E. N. argumentai išdėstyti skunde, vertinami kritiškai. Administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų E. N. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, konstatuoti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. N. nepripažįsta, kad tyčia savavališkai žymėjo žemės sklypo ribas ir sugadino turtą, nurodo, jog jis tik atliko veiksmus, t. y. valstybinėje žemėje savaime nusiplaunančiais dažais pažymėjo atkarpą ir tai padarė siekdamas padėti (duomenys neskelbtini)nustatyti tikslias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tarp E. N. ir V. K. yra kilę nesutarimai dėl naudojimosi valstybei nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo ribų, tačiau vietoje to, kad ginčai ar tokie nesutarimai būtų sprendžiami civilinio proceso tvarka, E. N., sąmoningai ignoruodamas aukščiau aptartus, pažeistus teisės reikalavimus, tyčia, savavališkai pažymėjo valstybei nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo ribas, rudais dažais apipurškė V. K. priklausančias betonines trinkeles taip jas sugadindamas. Pažymėtina ir tai, kad iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti jog E. N. žinojo, kad trinkelės, kurias jis pats nurodo žymėdamas ribas apipurškė, priklauso V. K., t. y. suprato, kad jos yra svetimos, o ne niekam priklausantis turtas. Tai, jog trinkelės buvo sudėtos valstybinėje žemėje, o savo veikimu E. N. nepadarė esminės žalos V. K., o tik pažymėjo žemės sklypo ribas, nepašalina E. N. atsakomybės klausimo dėl nusižengimo numatyto ANK 518 straipsnyje. Prašo teismo palikti (duomenys neskelbtini)nutarimą nepakeistą ir E. N. skundo netenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. N. teismo posėdžio metu pakartojo prašymą nutraukti administracinio nusižengimo bylą bei parodė, kad nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų dėl žalos didžio. Nukentėjusysis negali reikalauti žalos atlyginimo, nes dažais apipurkštos plytelės buvo valstybinėje žemėje. Nukentėjusysis jau 3 metus užsigrobęs valstybinę žemę, o jis tik kamputį užpurškė nusiplaunančiais dažais. Purškimas plytelių nusiplaunančiais dažais nėra teisės pažeidimas. Apipurškė plytelės norėdamas pabrėžti kurioje vietoje yra valstybinė žemė. Nukentėjusysis meluoja, kad minėti dažai nenuplaunami ir teko dažus grandyti, šlifuoti plyteles.
N. V. K. parodė, kad jis savo sklype išklojęs kelio dangą apie 15 kvadratų. Apie 2 kvadratus yra išakluota valstybinėje žemėje. Per pirmąsias patikras man NTŽ inspektorius pasakė, kad tai nėra kažkoks tai pažeidimas, reikia tik apiforminti iki galo visą šitą reikalą, t. y. reikia paprašyti leidimo ir gavus leidimą, naudotis toliau tomis trinkelėmis. Sutvarkęs dokumentus, jis gavo tą leidimą. Po gauto leidimo jokių ginčų dėl tų trinkelių su institucijomis nebuvo. Buvo atvykęs teisėjas (duomenys neskelbtini), dėl užgrobtos valstybinės žemės. Toje byloje jis buvo liudytoju. (duomenys neskelbtini)ant trinkelių pradėjo atsirasti linijos, todėl buvo priverstas pasistatyti verandoje kamerą. Peržiūrėjus įrašus pamačiau, kad Z. J. N. paišė rudais dažais, gal jie ir nusiplaunantys, o E. su baltais, kurie nenusiplauna, nes jis remontuoja laivą su tais pačiais dažais. Peržiūrėjęs vaizdo medžiagą, pamatė kas purškia trinkeles. Buvo užbrauktos dvi linijos. Šias linijas purškė E. N. per siūles iš balionėlio. apsipurškė dvi linijos trinkelių. Balti dažai buvo įsigėrę į trinkeles ir vieliniu šepečiu nebenusišlifavo. Trinkelės idealiai nenusivalė. Nušlifavus trinkelių viršutinį sluoksnį, jos, praėjus 2-3 žiemoms, pradeda trūkinėti. Pasikeitė jų kokybiniai parametrai. Jeigu trinkelė turi tarnauti 15 metų, tai pažeistos tarnauja 2-3 metus. Jos išklotos apie 10 metų. Buvo sugadinta apie 43 vnt. Turtinę žalą apskaičiavau pagal PC „(duomenys neskelbtini)trinkelės kainą, kaip naujos, bet neskaičiavau nei atvežimo, nieko kito. Siūlo pateiktą skundą netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas susipažinęs su pateiktu pareiškėjo E. N. skundu nutaria nenagrinėti ir plačiau nepasisakyti apie skunde nurodytas aplinkybes: kad tyrėja J. K. ignoravo ir neatsižvelgė į E. N. pateiktus faktus apie jo šeimos pastovų terorizavimą bei daugkartinį V. K. baustumą už tai; dėl V. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnyje; dėl V. K. pateiktų nuotraukų dėl jo galimai padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kadangi visos šios aplinkybės yra visiškai nesusijusios su šia konkrečia administracinio nusižengimo byla, o tik patvirtina, kad tarp kaimynų yra seniai susiklostę konfliktiški santykiai ir abi pusės pasinaudodamos įvairiomis aplinkybėmis bando jas spręsti įvairių institucijų pagalba. Todėl teismo nuomone, tyrėja J. K. tirdama šią administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgė tik į tuos duomenis, kurie yra susiję su padarytu pažeidimu.
Pažymėtina ir tai, kad šioje konkrečioje byloje nėra nagrinėjamas administracinis nusižengimas dėl E. N. sugadintų betoninių trinkelių, todėl žalos dydžio pagrindimas objektyviais duomenimis nėra būtinas. Tuo labiau, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime yra pažymėta, kad turtinės žalos dydis pareiškėjui nėra esminis.
ANK 518 straipsnyje nustatyta, kad „Savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.”.
ANK 518 straipsnis nustato atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Minėtame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.
Kaip jau buvo minėta pirmiau, ANK 518 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju E. N. padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje, 28 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Šiose teisės normose nurodyta: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje „Nuosavybė neliečiama“, 28 straipsnyje „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje „Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų“, o 3 dalyje „Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti“.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad N. nurodė, kad trinkeles su dažais žymėjo tik esančias valstybinėje žemėje ir tai jis darė (duomenys neskelbtini)iniciatyva, kadangi pasak E. N. jo buvo paprašyta parodyti kur yra valstybinės žemės ribos. jokios žalos V. K. nepadarė, kadangi naudojo savaime nusiplaunančius dažus. Taip pat jis nurodė, kad V. K. pateikė nuotraukas kuriose neteisingai pažymėjo savo sklypo ribas, t. y. jas nurodė didesnes, nei yra iš tikro. (duomenys neskelbtini)NŽT Šiaulių skyrius atliko žemės naudojimo patikrinimą vietovėje ir surašė žemės naudojimo aptikrinimo aktą. Nustatė, kad V. K. įsirengė įvažiavimą kuris iš dalies neatitinka su anksčiau NŽT Šiaulių skyriaus išduotame sutikime suprojektuota įvažiavimo forma. Taip pat papildomai buvo gautas V. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad dažai, naudoti E. N., tikrai nebuvo savaime nusiplaunantys, nes juos buvo galima nuvalyti tik su betono šlifavimo disku. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vyko ne dėl jo užgrobtos valstybinės žemės, o buvo nagrinėjama civilinė byla, dėl įpareigojimo Z. J. N. pašalinti tvoras iš valstybinės žemės, kurioje NŽT Šiaulių skyrius jį pakvietė liudyti ir jis dalyvavo teismo posėdyje, o po pietų teismas vyko į vietą patikslinti bylos aplinkybių, tačiau V. K. ten nevyko.
Savo skunde, pateiktame teismui, E. N. nurodė, kad savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino visiškai. Skunde nurodė, kad V. K. policijai pateikė melagingas savo sklypo ribas, taip bandydamas įrodyti, kad sugadintos jam priklausančios betoninės plytelės. Tačiau NŽT patikrinimo akte nustatyta, kad V. K. žemės sklypas, naudojamas nesilaikant ir pažeidžiant gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teises ir įstatymų saugomus interesus. Todėl būtent tame valstybinės žemės sklypo kampelyje, kuris pagal NŽT patikrinimo aktą priklauso valstybinei žemei, jis pažymėjo savaime nusiplaunančiais dažais 1 m ilgio atkarpą ir tai padarė išvažiuojamojo Teismo posėdžio metu. Tokio jo elgesio tikslas buvo – atskleisti tikslias aplinkybes teismui, tuo būdu jam padedant.
Tačiau teismas pažymi, kad tokios E. N. nurodytos aplinkybės, tiek skundžiamame nutarime, tiek skunde, kad „jis pažymėjo savaime nusiplaunančiais dažais 1 m ilgio atkarpą ir tai padarė (duomenys neskelbtini). Tokio jo elgesio tikslas buvo – atskleisti tikslias aplinkybes teismui, tuo būdu jam padedant“, kurias be kita ko, patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, neturi nieko bendro su (duomenys neskelbtini), kuriame buvo tikslinamos aplinkybės visiškai nesusijusios su V. K. galimai padarytais pažeidimais. Iš byloje esančio rašto, išsiųsto Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)teisėjai (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti asmenį, kuris tuo metu buvo teisėjos padėjėjas, ir kuris galėtų paneigti ar patvirtinti E. N. administracinio nusižengimo byloje duotus parodymus dėl (duomenys neskelbtini)vykusių aplinkybių, dėl valstybinės žemės ribų žymėjimo ant trinkelių grindinio, matyti, kad buvo gautas atsakymas, kad teisėja rezoliucija prašymą atmetė, nes (duomenys neskelbtini) nedalyvavo joks teisėjo padėjėjas, ką pagrindžia vietos apžiūros protokolas ir garso įrašas byloje. Iš Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)nagrinėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės NŽT patikslintą ieškinį atsakovui Z. J. N. dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo ir įpareigojimo pašalinti padarytą pažeidimą. Iš Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)priimto sprendimo matyti, kad „Be to konstatuotina, jog (duomenys neskelbtini)teismui atliekant vietos apžiūrą, nustatyta, kad ginčo tvoros tarpe, t. y. tarp 3 ir 4 stulpų nuo vandens yra likę mediniai žalios spalvos varteliai, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovo sklypas yra paskutinis arčiausiai vandens telkinio, ginčo tvora buvo bendrai sujungta su atsakovo žemės sklypu, todėl akivaizdu, jog atsakovas vienas pats naudojosi šia neteisėtai įrengta tvora bei joje įrengtais varteliais, sudarančiais galimybę jam be kliūčių (duomenys neskelbtini). Surinktų byloje įrodymų visetas leidžia teismui daryti išvadą, jog būtent atsakovas turėjo didžiausią interesą naudotis neteisėtai aptverta valstybine žeme, ir niekas kitas be jo žinios bei sutikimo negalėjo įrengti šios tvoros, sujungtos su jo privačia namų valda (CPK 185 straipsnis). Tai pat pažymėtina, jog atsakovas negalėjo nepastebėti, kad šalia jo sklypo yra savavališkai aptverta valstybinė žemė, o šį sklypą juosianti tvora prijungta prie atsakovui priklausančios namų valdos tvoros“. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad E. N. neturėjo jokio pagrindo ir jokios teisės, (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo tikslinamos civilinės bylos aplinkybės, kurios visiškai nebuvo susijusios su V. K. ar jo padarytais pažeidimais, purškiamais dažais apipurkšti V. K. betoninių trinkelių, taip norėdamas parodyti kažkokiam asmeniui, kuris pagal nustatytas aplinkybes tikrai nebuvo teisėjos A. J. padėjėjas, kad V. K. sudėtos betoninės trinkelės yra valstybinėje žemėje ir kiek vietos pastarosios užima.
Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui inkriminuojamo ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo esmė būtent ir yra tyčinis savo teisės, dėl kurios kilo ginčas su kitu asmeniu, vykdymas nesilaikant įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tarp E. N. ir V. K. yra kilę nesutarimai dėl naudojimosi valstybei nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo ribų. Tą patvirtina E. N. paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad žymėjimas ant V. K. betoninių trinkelių vyko tam, kad būtų pasižiūrėta, kiek V. K. užgrobė valstybinės žemės ir žymėjimas vyko valstybinėje žemėje. Todėl pritartina skundžiamame nutarime vyresniosios tyrėjos J. K. nurodytiems argumentams, kad E. N. savo teises gina ar realizuoja ne per ginčus nagrinėti įgaliotas institucijas (komisijas, inspekcijas, tarnybas, antstolius, policiją, prokuratūrą, teismus ar pan.) įstatymo numatyta tvarka, naudodamasis teisėtais procesiniais instrumentais, o savarankiškai, nesivadovaudamas įstatymų keliamais reikalavimais ir nesilaikydamas juose numatytų procedūrų. Ir nors E. N. neneigia, kad ženklino valstybinę žemę, tačiau pagal įstatymo leidėjo reglamentuotas normas, tokią teisę turi tik tam tikrų institucijų darbuotojai, kurie turi viešojo administravimo įgaliojimus, o ne asmuo, norintis apginti savo tariamai pažeistas teises.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nustatytų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad E. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Tai patvirtina byloje ištirtos ir nustatytos aplinkybės. Teismui nustačius, kad E. N. padarė administracinį nusižengimą, todėl jo padaryta veika kvalifikuotina ne pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 518 straipsnį (minėtas straipsnis neturi atskirų dalių).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad skundžiamu nutarimu E. N. administracinėn atsakomybėn yra patrauktas pagrįstai, nutarime išdėstytos faktinės aplinkybės yra įrodytos byloje surinktais įrodymais, asmens padarytas administracinis nusižengimas skundžiamame nutarime kvalifikuotas teisingai. Administracinė nuobauda E. N. taip pat yra paskirta nepažeidžiant jų skyrimo taisyklių. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į tai, kad byloje nebuvo nustatyta nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, bei vadovaujantis ANK 34 straipsnyje įtvirtintomis normomis.
Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. kovo 3 d. priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti E. N. skunde išsakytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 640 straipsniu, 642 straipsniu,
nutaria:
E. N. skundo netenkinti.
Palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos (duomenys neskelbtini)priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.