- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-20
- Bylos Nr.
- e2-750-1077/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Ieškovas
- I. T.
- Atsakovas
- V. T., J. Č.
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Advokatai
- Justas Vilys, Vytautas Griežė, Romualdas Sama
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. T. ieškinį atsakovams J. Č. ir V. T. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. J. G. (mirė bylos nagrinėjimo metu), G. K., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, notarė Vaiva Staskonytė-Malcienė, akcinė bendrovė Lietuvos paštas, J. K., A. G., A. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas perkelti 2022 m. kovo 22 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos 2022 m. kovo 24 d. 11 val. 25 min. Vilniaus m. 1-ojo notaro biuro notarės Vaivos Staskonytės-Malcienės, notarinio registro Nr. 2801, NETSVEP identifikavimo Nr. 1039764495, pirkėjo teises ir pareigas ieškovui I. T., analogiškai atsakovo J. Č. pareigoms, o ieškovą I. T. įpareigoti išmokėti 21 000 Eur dydžio kompensaciją atsakovui J. Č., t. y. jo sumokėtą sumą už nekilnojamųjų daiktų įsigijimą, įpareigojant ieškovą išmokėti šią sumą per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į J. Č. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą bei priteisti jo naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. kovo 22 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta 2022 m. kovo 24 d. 11 val. 25 min. Vilniaus m. 1-ojo notaro biuro notarės Vaivos Staskonytės-Malcienės, notarinio registro Nr. 2801, NETSVEP identifikavimo Nr. 1039764495, atsakovas J. Č. iš atsakovės V. T. nusipirko: (duomenys neskelbtini). Abu nekilnojamieji daiktai buvo parduoti už bendrą 21 000 Eur sumą. 2022 m. kovo 22 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 6.3. punkte pardavėjas pareiškė, kad bendraturčiai yra tinkamai informuoti apie šios Sutarties sudarymą.
3. Ieškovas apie įvykusį pirkimo pardavimo sandorį sužinojo 2022 m. balandžio 5 d., kai gavo iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą. Pagrindas gauti tokį išrašą atsirado šių metų kovo mėnesio pabaigoje, kai pas atsakovą į namus (duomenys neskelbtini) užėjo atsakovas J. Č. ir pasakė, kad iš ieškovo buvusios sutuoktinės (atsakovės V. T.) nusipirko jai priklausiusią šio namo ir žemės dalį bei taip pat pasiūlė ieškovui parduoti savo dalį už tokią pačią sumą, t. y. 21 000,00 Eur. Apie įvykusį pirkimo–pardavimo sandorį ieškovą taip pat informavo ir V. T..
4. Šių metų balandžio mėnesio pradžioje atsakovas J. Č. atsivedė ir apgyvendino du asmenis savo įsigyto namo dalyje. Nemaloniai jausdamasis nepažįstamų asmenų draugijoje, bei jausdamas nepaaiškinamą grėsmę, ieškovas pasiryžo savo namo dalį parduoti atsakovui J. Č., bei pradėjo derinti pirkimo–pardavimo sandorio elementus pas notarą. Nepažįstami asmenys iš namo išsikraustė. Vėliau, pasitaręs su pažįstamais ir su dukra, ieškovas nutarė, jog atsakovo siūloma kaina yra netinkama, kadangi už tokią sumą neturės galimybės įsigyti kitos gyvenamosios vietos.
5. Apie savo turto dalies galimą pardavimą buvusi sutuoktinė atsakovė V. T. buvo užsiminusi prieš daugiau nei metus, tačiau apie tai, jog ruošiamas realus pirkimo–pardavimo sandoris, ieškovas informuotas nebuvo, todėl ieškovas I. T. mano, jog yra pažeistos jo teisės. Sudarant pirmiau nurodytas pirkimo–pardavimo sutartis buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį.
Atsakovų atsiliepimų į ieškinį argumentai
6. Atsakovas J. Č. ir atsakovė V. T. atsiliepimuose prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas nėra žemės sklypo bendrasavininkas, dėl to neturėjo pirmumo teisės pirkti žemės sklypą. Atsakovė V. T. parašė pareiškimą, skirtą Vilniaus miesto pirmajam notaro biurui, kuriuo prašė persiųsti ketinamo parduoti turto bendrasavininkams pareiškimą, informuojant juos apie ketinimą parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį bei nurodant, kad jie turi pirmenybės teisę pirkti minėtą turtą. Notarė pranešimus bendraturčiams, įskaitant ieškovui, išsiuntė. Notarės siųstas pareiškimas buvo įteiktas ieškovui, tai patvirtina informacija iš www.post.lt, pagal siuntos numerį matyti, kad 2022 m. vasario 19 d. siunta įteikta gavėjui. Įstatyme įtvirtinta pareiga informuoti bendraturčius apie parduodamą turtą per vieną mėnesį buvo įvykdyta.
Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos atsiliepimo į ieškinį argumentai
7. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pateikė atsilipimą. Nurodo, kad ieškovas įrodinėja, jog buvusi Žemės sklypo bendraturtė V. T. neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos ir raštu neinformavo ne tik ieškovo, tačiau ir kitų Žemės sklypo ir šiame Žemės sklype esančio pastato bendraturčių apie pirmumo teise įsigyti Žemės sklypo ir pastato dalį. Nacionalinėje žemės tarnyboje 2022 m. vasario 21 d. buvo gautas V. T. 2022 m. vasario 15 d. pareiškimas (notarinio registro Nr. 1526), adresuotas Nacionalinei žemės tarnybai, G. K., J. K., ieškovui, A. J. G. su pasiūlymu pasinaudoti CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta pirmenybės teise pirkti V. T. nuosavybės teise priklausančius (duomenys neskelbtini), už 21 000 Eur. Šiame rašte taip pat buvo nurodytas 1 mėnesio terminas pareikšti savo ketinimą arba atsisakymą pirkti minėtą turtą, o per šį terminą neįgyvendinus pirmenybės teisės pirkti, atsakovei priklausanti dalis turto bus parduota bet kuriam asmeniui.
Trečiojo asmens notarės Vaivos Staskonytės-Malcienės atsiliepimo į ieškinį argumentai
8. Trečiasis asmuo notarė Vaiva Staskonytė-Malcienė atsiliepime nesutiko su ieškiniu, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, kad ji ieškovą apie ginčijamą sandorį informavo, ieškovui 2022 m. vasario 19 d. įteiktas registruotas laiškas su atsakovės V. T. pareiškimu apie ketinamą sudaryti sandorį.
Dubliko argumentai
9. Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo ieškinį palaiko. Nurodo du atsikirtimus į atsakovų atsiliepimą.
10. Ieškovas turi pirmumo teisę pirkti atsakovės V. T. parduodamą žemes sklypą, nors ir nėra bendrasavininkas. Ieškovas I. T. yra (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis, o šis namas stovi ant žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), todėl, būdamas pastato bendrasavininkiu, turi pirmumo teisę ne tik į valstybei priklausančią sklypo dalį, bet ir į privačią sklypo dalį, jeigu ši yra parduodama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies pagrindu, o tokios privačios žemės sklypo dalies savininkas (šiuo atveju atsakovė V. T.) privalo apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas registruotu laišku (įteikiant) pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
11. Ieškovas nebuvo informuotas apie ginčo sandorius. Turi įrodyti tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Ieškovas neigia, jog buvo informuotas, dėl to atsakovai turi pareigą įrodyti, jog įvykdė įstatyme nustatytą pareigą informuoti ieškovą apie ketinamą sudaryti sandorį.
Atsiliepimas
Tripliko argumentai
12. Atsakovai J. Č. ir V. T. tripliku prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovui pasirašytinai įteikta pašto siunta su pareiškimu apie ketinamą sudaryti sandorį. Tai įrodo notarės liudijimas ir Lietuvos pašto pažyma apie įteiktą laišką. Ieškovas niekaip neįrodė, kad negavo notarės siųsto pranešimo.
Šalies argumentai
13. Ieškovas 2022 m. spalio 18 d. prašė išreikalauti įrodymus iš Lietuvos pašto apie pasirašytinai įteiktą registruotą laišką. Nurodo, kad jam notarės ir atsakovų nurodytas pranešimas apie parduodamą turtą nebuvo įteiktas. Ieškovas 2022 m. spalio 25 d. pateikė Lietuvos pašto pakvitavimą apie pasirašytinai įteiktą pašto siuntą. Ieškovas 2023 m. rugsėjo 6 d. papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovas neturėjo galimybės priimti pašto siuntą 2022 m. vasario 19 d. (šeštadienį, nedarbo dieną) savo gyvenamosios vietos adresu, kadangi savaitgaliais lanko savo senyvą motiną I. T., gim. 1934 m. I. T. yra 89 m. amžiaus, sunkiai gali savimi pasirūpinti, kadangi beveik negali vaikščioti. I. T. gyvena vienas, išsiskyręs, neturi šeimos, vaikai suaugę ir turi savo šeimas, todėl I. T. savo savaitgalius praleisdavo pas motiną (duomenys neskelbtini), rūpinosi jos gyvenamąja aplinka.
Atsiliepimas
14. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino: aš pirkau namą vienas, po skyrybų teismas padalino per pusę, aš moku visus komunalinius mokesčius. Pavasarį atėjo žmogus, J. Č., ir pasakė man, kad namo dalis parduota. V. T. kažkur prieš pusę metų žodžiu man yra minėjusi, kad ketina parduoti savo namo dalį. Mokėjimo pranešimus už mokesčius gaunu, tačiau šiuo atveju jokio pranešimo nei iš notaro, nei iš V. T. negavau. Tuo metu gyvenau vienas, niekas už mane siuntos negalėjo paimti. Siunta pagal pašto pateiktus duomenis įteikta šeštadienį, o šeštadienį visada važiuoju į (duomenys neskelbtini) rajoną pas motiną, negalėjau siuntos atsiimti. Noriu, kad buvusios sutuoktinės dalis man priklausytų. Turiu savo pašto dėžutę, prikabinta visam namui. Faktiškai ten yra trys butai. G. K. ten negyvena, J. K. ir A. J. G. ten gyveno. Turiu pinigų sumokėti už namo dalį. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovas paaiškino, kad nėra žmonių, kurie galėtų paliudyti aplinkybę, kad šeštadienį, kuomet užfiksuotas ginčo siuntos įteikimas, jis buvo išvykęs pas mamą.
15. Teismo posėdžio metu atsakovų V. T. ir J. Č. atstovas advokatas Justas Vilys palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino: įteikimo procedūros buvo išlaikytos. Galbūt ne ieškovas siekia įsigyti parduotą turto dalį, o kažkas kitas, nes ieškovas sunkiai galėjo paaiškinti savo tikslus. V. T. jau yra gavusi pinigus už ginčo turto dalį, tai būtų problema J. Č. tuos pinigus atgauti.
16. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. J. G. palaikė ieškovo poziciją. Paaiškino: man ieškovas sakė, kad jokių dokumentų negavo, o aš tai gavau. Ieškovas yra nukentėjęs, jo namo pusę buvusi sutuoktinė pavogė. Su ieškovu giminystės ryšiais nesu susijęs.
17. Teismo posėdžio metu liudytoja J. S. parodė: šios konkrečios siuntos įteikimo aplinkybių neatsimenu, tik patikrinusi pašto duomenų bazę, matau, kad siunta įteikta. Neprisimenu, ar įteikiau asmeniškai, ar kitam žmogui. Pagal taisykles kai įteikiame ne asmeniškai adresatui, turime planšetėje suvesti giminystės ryšį. Šiuo atveju pašto duomenų bazėje giminystės ryšys nenurodytas, tačiau galėjo būti įteikta ir kitam žmogui, nes man ne visada pavyksta planšetėje suvesti giminystės ryšį (pavyzdžiui, dėl sniego ar kitų nepalankių oro sąlygų). Todėl vien tai, kad šiuo atveju nesuvestas giminystės ryšys, negalima spręsti, kad siunta įteikta asmeniškai. Mes netikrinam asmens dokumento, kai įteikiam registruotą siuntą. I. T. esu mačiusi, o kada, neatsimenu. Šiuo adresu yra bendra pašto dėžutė. Kitus šio namo gyventojus prisimenu. Atsakovės V. T. iš matymo neatsimenu.
18. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovė V. T. teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino: aš žinau, kad ieškovas turėjo laišką apie pardavimą. Kai paklausiau, kodėl neskambini, pirksi ar ne butą, jis man atsakė, kad nežino, kur skambinti, nors numeris ten buvo nurodytas. Šis pokalbis įvyko praėjusiais metais, kuomet jau buvo išsiųsti pranešimai dėl ketinimo parduoti butą, maždaug praėjus mėnesiui nuo šių pranešimų išsiuntimo. Šį pokalbį inicijavau aš, nuvykau pas ieškovą, nes norėjau sužinoti jo nuomonę, ar jis pirks butą, ar galiu pardavinėti. Tuomet man ieškovas atsakė, kad nepirks. Kai mes kalbėjome, dar nebuvo suėjęs terminas bendraturčiams pareikšti ketinimą pirkti bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Aš gal ir nebūčiau pardavinėjusi buto, bet kai išėjau nuomotis, tai ieškovas pakeitė pagrindinio įėjimo durų spyną. Prieš parduodant butą ten nebegyvenau jau apie dvejus metus.
19. Trečiojo asmens A. J. G. teisių perėmėja trečiasis asmuo A. G. teismo posėdžio metu palaikė ieškovo poziciją. Paaiškino: buvau A. J. G. žmona. Pašto dėžutė visuomet būna užkimšta atsakovės V. T. laiškais. Nieko nežinau apie notaro dokumentų gavimą, man apie tai vyras nėra pasakojęs. Iki ginčo objekto pardavimo ieškovas I. T. tame bute gyveno vienas.
20. Trečiojo asmens A. J. G. teisių perėmėjas trečiasis asmuo A. G. teismo posėdžio metu palaikė ieškovo poziciją. Paaiškino: esu A. J. G. sūnus. Kai buvo pardavinėjamas ginčo butas, aš buvau kalėjime, todėl tikrai nežinau jokių su pardavimu susijusių aplinkybių. Iš kalėjimo išėjau 2022 m. rugsėjo 7 d. Atsakovė V. T. apie trejus metus tuo adresu negyvena. Mano tėvas man nieko nepasakojo apie notaro dokumentų gavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Dėl trečiojo asmens AB Lietuvos pašto prašymo pašalinti jį iš trečiųjų asmenų
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu žodine nutartimi patenkino atsakovų prašymą ir įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, AB Lietuvos paštą.
22. Trečiasis asmuo AB Lietuvos paštas 2023 m. vasario 27 d. prašymu prašo jį pašalinti iš nagrinėjamos civilinės bylos, nes vertina, jog bendrovė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, teismo sprendimas neturės įtakos bendrovės teisėms ir pareigoms.
23. Atsakovai 2023 m. gegužės 17 d. nuomonėje prašė atmesti trečiojo asmens AB Lietuvos pašto prašymą pašalinti jį iš nagrinėjamos bylos.
24. Remiantis CPK 47 straipsnio 5 dalimi, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos.
25. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kurių pagrindu šalys prašė įtraukti AB Lietuvos paštą trečiuoju asmeniu į bylą (galimai netinkamą siuntos įteikimą), nenustatė pagrindo pašalinti minėtą trečiąjį asmenį iš nagrinėjamos bylos. Pažymėtina, jog pagrindas asmeniui dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, yra tikimybė, jog teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms, ir nėra būtinas žinojimas, kad taip neabejotinai ir bus (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Todėl trečiojo asmens AB Lietuvos pašto prašymas pašalinti jį iš nagrinėjamos bylos atmestinas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo
26. Byloje kilo ginčas dėl informavimo pareigos apie bendraturčių pirmenybės teisę pirkti parduodamą bendro turto dalį įvykdymo.
27. Ieškovas I. T. kreipėsi į teismą ieškiniu, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2022 m. kovo 24 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės Vaivos Staskonytės-Malcienės, notarinio registro Nr. 2801.
28. Minėta pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė V. T. pardavė, o atsakovas J. Č. nupirko už bendrą 21 000 Eur kainą (duomenys neskelbtini). Šalys sutarties 4.1–4.3 punktuose patvirtino, kad visa sutarties kaina sumokėta prieš pasirašant šią sutartį.
29. R. N. turto registro duomenų bazės 2022 m. balandžio 5 d. išrašu, žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui J. Č. (103/620 dalys), trečiajam asmeniui J. K. (104/620 dalys) ir Lietuvos Respublikai (413/620 dalys).
30. Remiantis šiuo išrašu, pastatas – gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui J. Č. (1/6 dalis), trečiajam asmeniui G. K. (1/3 dalis), ieškovui I. T. (1/6 dalis), trečiajam asmeniui A. J. G. (1/6 dalis) ir trečiajam asmeniui J. K. (1/6 dalis). Kaip ieškovas paaiškino teismo posėdžio metu, ginčo gyvenamasis namas, nors įregistruotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas, faktiškai susideda iš trijų butų.
31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-14757-566/2018 yra nustatyta naudojimosi pastatu – gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
32. Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarė Vaiva Staskonytė-Malcienė 2022 m. kovo 24 d. liudijime, be kita ko, paliudijo, jog pareiškimas dėl bendraturčio pirmenybės teisės pasinaudojimo ieškovui I. T. buvo persiųstas 2022 m. vasario 15 d. registruotu laišku, siuntos brūkšninio kodo Nr. RS195695325LT, ir įteiktas 2022 m. vasario 19 d.
33. Atsakovės V. T. 2022 m. vasario 15 d. pareiškime bendraturčiams buvo nurodyta, jog atsakovė jai priklausantį ginčo turtą parduoda už 21 000 Eur, ir prašoma ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio pareiškimo gavimo pareikšti Vilniaus miesto 1-ajam notaro biurui savo ketinimą ar atsisakymą pirkti minėtą turtą. Pareiškime nurodyta, jog bendraturčiams per vieną mėnesį neįgyvendinus pirmenybės teisės pirkti, atsakovei priklausanti turto dalis bus parduota bet kuriam asmeniui.
34. Viešai prieinami siuntos sekimo duomenys, taip pat kartu su trečiojo asmens AB Lietuvos pašto 2022 m. spalio 21 d. atsakymu į gautą prašymą pateikti duomenys (įteikimo pranešimo išrašas) patvirtina, jog ieškovui adresuota siunta Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 19 d. pristatyta gavėjo adresu bei įteikta pasirašytinai.
35. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Aptariamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti.
36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įsigijus kitam bendraturčiui ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005).
37. Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 4.79 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos taip, kad be pagrindo apsunkintų ar varžytų bendrosios nuosavybės dalį parduodančio asmens teisinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2022 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
38. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimus grindė tuo, kad apie ketinimą parduoti bendrąja daline nuosavybe esantį ginčo turtą jis nebuvo informuotas, nepaisant byloje esančių duomenų apie siuntos įteikimą pasirašytinai. Atsakovai laikėsi pozicijos, kad jie įstatymu nustatytą pareigą informuoti bendraturtį apie ketinimą parduoti ginčo turtą įvykdė tinkamai, atliko viską, kas nuo jų priklausė. Atsakovė V. T. teigė, kad ieškovas notaro pranešimą apie ketinimą parduoti ginčo turtą buvo gavęs ir jai nurodęs žodžiu, kad turto nepirks. Iš esmės tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad toks pranešimas buvo išsiųstas, tačiau šalys nesutarė dėl to, ar toks pranešimas laikytinas tinkamai įteiktu ieškovui I. T..
39. Sprendžiant bendraturčių ginčą dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamą dalį, esančią bendrąja nuosavybe, gynimo, turi būti vertinamos kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės, atsižvelgiant į CK 4.79 straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtį ir tikslą, kartu vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertinant pagal šiuos principus tiek bendrosios nuosavybės dalį parduodančio, tiek kito bendraturčio elgesį taip, kad nebūtų pažeisti šio teisinio santykio dalyvių lygiateisiškumo, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių pusiausvyros principai (CK 1.5, 1.137 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007).
40. Iš byloje esančio AB Lietuvos pašto pateikto įteikimo pranešimo išrašo matyti, kad jog ieškovui adresuota siunta Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 19 d. pristatyta gavėjo adresu, yra gavėjo parašas. Įvertinus siųsto pranešimo turinį, darytina išvada, kad atsakovė raštu per notarą išsiuntė bendraturčiui pranešimą, atitinkantį CK 4.79 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriame buvo nurodyta ir turto pardavimo kaina, ir terminas, per kurį bendraturtis galėjo pareikšti savo valią ir pasinaudoti pirmumo teise.
41. Ieškovas teigė, kad jis tokio pranešimo nėra gavęs, nes šeštadienį, kuomet užfiksuotas siuntos įteikimas, jis būna išvykęs. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovas šių savo teiginių neįrodė, todėl nepaneigė, kad atsakovė tinkamai įvykdė savo aukščiau nurodytą pareigą (CPK 178 straipsnis). Ieškovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad ginčo siunta pagal pašto pateiktus duomenis įteikta šeštadienį, o šeštadienį ieškovas visada važiuoja į (duomenys neskelbtini) pas motiną, todėl negalėjo šios siuntos atsiimti. Šią aplinkybę ieškovas nurodė tik baigiamųjų kalbų metu. Atsižvelgiant į tai, teismas, siekdamas išsamiai atskleisti bylos esmę, 2023 m. liepos 17 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlė ieškovui teismo nustatytu terminu pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius, jog ne dėl jo kaltės ieškovui nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CPK 225 straipsnio 1 punktas, 179 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, naudodamasis šiuo siūlymu, pateikė Gyventojų registro 2023 m. rugsėjo 6 d. pažymą apie ieškovo motinos I. T. šeimos sudėtį. Pastebėtina, kad šioje pažymoje ieškovo motinos deklaruota gyvenamoji vieta nėra nurodyta. Iš šios pažymos galima spręsti tik apie ieškovą ir I. T. siejantį giminystės ryšį, tačiau pateiktas įrodymas yra aiškiai nepakankamas spręsti apie tai, kad ieškovas nurodytą konkrečią dieną buvo išvykęs iš savo gyvenamosios vietos ir siuntos gauti negalėjo. Ieškovas neprašė apklausti šią aplinkybę galinčių patvirtinti liudytojų, neteikė jokių kitų įrodymų.
42. Ieškovas savo poziciją, jog pranešimas jam nebuvo įteiktas, iš esmės grindė tik savo paties ir trečiojo asmens A. J. G. paaiškinimais. Tačiau šie įrodymai nėra pakankami paneigti tinkamą pranešimo įteikimą ieškovui, nes šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje buvo pateikta daugiau. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo tiesiogiai bylai reikšmingų aplinkybių nėra matęs, jis galėjo tik patvirtinti ieškovo žodžius, kad pranešimo ieškovas nėra gavęs. Remiantis liudytojos (laiškininkės) J. S. paaiškinimais, nors dėl prastų oro sąlygų ne visuomet būna galimybė planšetėje pažymėti giminystės ryšį, tačiau paprastai, kai registruotoji siunta įteikiama ne asmeniškai gavėjui, o kitam asmeniui, tokia informacija pažymima. Šiuo atveju iš minėto įteikimo pranešimo išrašo matyti, kad jokie duomenys apie tai, kad siunta būtų buvusi įteikta ne asmeniškai gavėjui, nebuvo pažymėti.
43. Vizualiai šiame įteikimo pranešimo išraše esantis gavėjo parašas turi tam tikrų panašumų į ieškovo parašų pavyzdžius, esančius nagrinėjamoje byloje. Remiantis liudytojos (laiškininkės) J. S. parodymais, siuntos gavimas patvirtintas pasirašant planšetėje, taigi dėl to parašas gali nevisiškai sutapti su ranka atliekamu parašu. Todėl vien ieškovo akcentuojama aplinkybė, kad įteikimo pranešime esantis parašas tam tikrais bruožais skiriasi nuo ieškovo parašo pavyzdžių, esančių byloje, negali būti vertinama kaip pagrindžianti, kad siuntą gavo ne ieškovas. Teismas, atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės, pažymėjo, jog ginčo siuntos įteikimo pranešimo išraše esantis siuntos gavėjo parašas turi tam tikrų sutampančių požymių ir su trečiojo asmens A. J. G. parašo pavyzdžiais, esančiais byloje. Tačiau, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, paaiškėjo, kad A. J. G. miręs, todėl šiuo klausimu pats pateikti jokių paaiškinimų nebegalėjo, jo teisių perėmėjams jokios aplinkybės apie ginčo dokumentų gavimą nėra žinomos, o jokie kiti įrodymai, patvirtinantys, kad pasirašyti už ieškovą galėjo A. J. G., teismui nebuvo pateikti (CPK 178 straipsnis).
44. Be to, ieškovas patvirtino, kad maždaug prieš pusmetį iki aptariamo ginčo sandorio atsakovė jį informavusi apie ketinimą parduoti ginčo objekto dalį, ir jog ieškovas jo pirkti neketino. Šiuo klausimu atsakovė V. T. nurodė kiek kitokias faktines aplinkybes. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog, dar nesibaigus terminui bendraturčiams išreikšti pageidavimą pirkti parduodamą bendrosios nuosavybės dalį terminui, ji kalbėjusi su ieškovu, ar šis ketina pirkti jos dalį. Anot atsakovės, tuomet ieškovas nurodė, kad nepirks. Atsakovė šiomis aplinkybėmis grindžia įsitikinimą, kad ieškovas laišką su pranešimu apie ketinimą parduoti bendrosios nuosavybės dalį buvo gavęs. Taigi nors šalių pozicija išsiskyrė dėl to, kuomet vyko pokalbis dėl ketinimo parduoti ginčo objekto dalį, tačiau abi šalys sutarė, kad toks pokalbis vyko. Todėl byloje nebuvo nustatyta jokio pagrindo manyti, kad atsakovė būtų siekusi nuslėpti nuo bendraturčių savo ketinimus perleisti jai priklausančio ginčo turto dalį arba kitaip piktnaudžiavusi savo teisėmis. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovė ėmėsi visų jai prieinamų priemonių informuoti bendraturčius apie ketinimus parduoti jai priklausančią dalį ir CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus atliko. Pažymėtina, kad iš nieko negalima reikalauti to, kas yra neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), o atsakovės nerūpestingumą ar nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta.
45. Priešingai, pagal byloje nustatytas aplinkybes būtent ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, nes žinodamas apie atsakovės ketinimą parduoti ginčo objektą, nesiėmė jokių priemonių savo interesams apsaugoti, dar daugiau, ieškovas pripažino, kad pirkti turto neketino.
46. Lietuvos apeliacinis teismas panašioje situacijoje yra pažymėjęs, jog pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta (CK 6.167 straipsnis), taigi oferta gali būti pripažintas ir bendraturčio pranešimas apie parduodamą už konkrečią kainą bendro turto dalį. CK 6.166 straipsnyje ofertos, akcepto arba jų atšaukimo ar kitokio pranešimo adresatui žinojimas yra siejamas su tuo momentu, kai jie pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-118-464/2018).
47. Šiuo atveju ieškovas savo teiginiams, kad jis negalėjo priimti siuntos, įrodymų nepateikė, taigi neįrodė, kad ne dėl jo kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą. Ieškovas neneigė, kad ginčo objekto adresu pranešimo įteikimo metu jis faktiškai gyveno, kitų asmenų, kurie būtų gyvenę su juo ir galėję priimti siuntą, nebuvo. Tiek atsakovės, tiek trečiųjų asmenų A. G. ir A. G. paaiškinimai, jog atsakovė vykstant ginčo turto pardavimo procesui, ginčo objekte nebegyveno, sutapo, taip pat sutapo ir šių asmenų paaiškinimai, kad ieškovas tuo metu gyveno vienas, taigi nebuvo kitų asmenų, kurie būtų galėję siuntą priimti už jį.
48. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).
49. Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas šiuo atveju sprendžia esant labiau tikėtina, jog ieškovas pranešimą apie bendraturčio ketinimą parduoti jam priklausančią turto dalį gavo. Todėl yra pagrindas ieškovo ieškinį atmesti.
50. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas atmesti ieškinį, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.
Dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo informavimo apie išnagrinėtą civilinę bylą
51. Vadovaujantis CPK 275 straipsnio 2 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, į tai, kad apie šios civilinės bylos iškėlimą buvo informuotas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, jo patvirtinta kopija nusiųstina Nekilnojamojo turto registrui, pranešant apie civilinės bylos išnagrinėjimą dėl ginčo turto.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
52. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
53. Remiantis 2022 m. spalio 17 d., 2022 m. gruodžio 12 d., 2023 m. vasario 27 d., 2023 m. liepos 4 d. prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovas J. Č. patyrė 4 487,57 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kurias sudaro: susipažinimas su byla, notarės atsiliepimo analizė, atsiliepimo į ieškinį rengimas, dubliko analizė, atsiliepimo rengimas, pasirengimas bylai (1 783,14 Eur), prašymas šaukti liudytoją, prašymo įtraukti trečiuoju asmeniu AB Lietuvos paštą parengimas (494,29 Eur), duomenų iš VĮ Registrų centro gavimas, kompensacija už VĮ Registrų centro duomenis, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje, AB Lietuvos pašto pateiktų duomenų analizė, konsultacijos šioje byloje (1 143,52 Eur), pasirengimas civiliniam procesui, derybos dėl taikos sutarties, atstovavimas teismo posėdžių metu (1 066,62 Eur). Prie minėtų prašymų pridėti įrodymai patvirtina, kad atsakovas visas išlaidas faktiškai patyrė, išskyrus 494,29 Eur sumą pagal 2022 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JV005759 – byloje nebuvo pateiktas šios sąskaitos sumokėjimą patvirtinantis įrodymas. Todėl atitinkama dalimi atsakovui J. Č. iš ieškovo priteistina mažesnė bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 3 993,28 Eur.
54. Remiantis 2022 m. spalio 17 d. prašymais (pirminiu ir patikslintu) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovė V. T. patyrė 471,90 Eur išlaidų už advokato J. V. suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį parengimas. Prie minėto pirminio prašymo pateikti įrodymai patvirtina, kad šios išlaidos buvo faktiškai patirtos.
55. Remiantis 2023 m. spalio 24 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovė V. T. sumokėjo advokatui Vytautui Griežei 300 Eur išlaidų už susipažinimą su bylos medžiaga, rengimąsi teismo posėdžiui ir atstovavimą jame. Prie šio prašymo pridėti įrodymai pagrindžia, kad šios išlaidos atsakovės buvo faktiškai patirtos.
56. Atsakovų patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos trukmę, atsakovų teiktų procesinių dokumentų kiekį ir turinį, atsakovų patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir nėra pagrindo atsakovų prašomas priteisti išlaidas mažinti.
57. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo I. T. atsakovui J. Č. priteistina 3 993,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei V. T. – 771,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
58. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (229,04 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-260, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
atmesti akcinės bendrovės Lietuvos pašto prašymą pašalinti jį iš trečiųjų asmenų.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo I. T. (I. T.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui J. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 993,28 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo I. T. (I. T.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 771,90 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt vieno euro 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo I. T. (I. T.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 229,04 Eur (dviejų šimtų dvidešimt devynių eurų 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo patvirtintą kopiją ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kadangi išnagrinėta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu: (duomenys neskelbtini) (CPK 275 straipsnio 2 dalis).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.