Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys R. N., R. S., 759-ji daugiabučio namo savininkų bendrija „Trimitas“, akcinė bendrovė „Lesto“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškiniu ieškovas V. S. prašo nutraukti santuoką su atsakove V. S. dėl atsakovės kaltės. Atsakovė prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl V. S. pripažinimo neveiksniu. Ieškovas su prašymu nesutiko ir nurodė, jog atsakovė be pagrindo, siekdama vilkinti santuokos nutraukimo procesą, iškėlė dar kitą civilinę bylą dėl savo sutuoktinio pripažinimo neveiksniu. Pažymėjo, kad nėra jokių objektyvių požymių, kurių pagrindu būtų galima abejoti ieškovo neveiksnumu.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys R. N., R. S., 759-ji daugiabučio namo savininkų bendrija „Trimitas“, AB „Lesto, bei trečiojo asmens 759-sios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo, sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6045-872/2012 pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl V. S. pripažinimo neveiksniu. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl V. S. pripažinimo neveiksniu turės reikšmę nagrinėjant civilinę bylą dėl šių sutuoktinių santuokos nutraukimo, nes kyla klausimas, ar ieškovas V. S. santuokos nutraukimo byloje gali įgyvendinti savo teises ir pareigas pagal CK 2.5 str. nuostatas bei būti pilnateise bylos šalimi (CPK 37 str., 41 str.), nes neveiksnaus sutuoktinio interesais prašymą dėl santuokos nutraukimo gali paduoti jo globėjas, prokuroras, arba globos ir rūpybos institucija. Atkreipė dėmesį, kad priimtas teismo sprendimas dėl neveiksnumo įtakotų šalių santuokos nutraukimo pagrindus (CK 3.55 str. 1 d. 2 p.), bei pagal CK 3.58 str. nuostatas, teismas turėtų išspręsti neveiksnaus sutuoktinio turtinių teisių užtikrinimą nutraukiant santuoką, privalomai į bylą įtraukiant globos (rūpybos) instituciją, teikiančią išvadą dėl neveiksnaus sutuoktinio turtinių teisių užtikrinimo.

Ieškovas V. S. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Civilinės bylos iškėlimas dėl kito sutuoktinio neveiksnumo ir teismo psichiatrinės ekspertizės jam paskyrimas savaime nesukuria pagrindo stabdyti prasidėjusio teisminio proceso santuokos nutraukimo byloje.

2. Teismas, priėmęs nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo, faktinę situaciją įvertino tik formaliai, t. y. įvertino tik patį nutarties skirti psichiatrinę ekspertizę egzistavimo faktą, tuo tarpu duomenys, kurie leidžia abejoti bylos stabdymo būtinumu, teismo buvo neįvertinti.

3. Teismas neįvertino, jog nėra pateikta medicininių dokumentų apie V. S. psichikos sutrikimus. Ieškovo elgesys teismo posėdžių metu nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui manyti, kad būtina stabdyti civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė V. S. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma:

1. Patenkinus V. S. prašymą pripažinti V. S. neveiksniu, teismas privalės skirti ieškovui globėją, turto administratorių, ieškovo atstovas nebeteks įgaliojimų atstovauti teisme, todėl prašymas dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu ateityje gali sukelti didelių pasekmių civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo atžvilgiu.

2. Ieškovo motyvai, kad pareiškimas pripažinti asmenį neveiksniu neatitinka CPK 465 straipsnio reikalavimų, neturi teisinės reikšmės civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo sustabdymo nagrinėjimui, kadangi pareiškimas priimtas, taip pat paskirta psichiatrinė ekspertizė. Atsakovė prašė teismo išreikalauti ieškovo ligos istorijos dokumentus, kurie reikalingi byloje dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu, todėl visiškas CPK 465 straipsnyje nustatytų reikalavimų vykdymas yra objektyviai negalimas.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui. CPK 163 straipsnyje nurodyti privalomi bylos sustabdymo atvejai, todėl esant bent vienam iš CPK 163 straipsnyje numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas privalo sustabdyti bylą. Tačiau privalomojo bylos sustabdymo pagrindai nėra visada akivaizdūs. Be to, teismas neturi bylos sustabdymo pagrindų taikyti formaliai. Civilinio proceso tikslai – kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, nesudarytų sąlygų bylą vilkinti (CPK 2, 7, 72 str.). Pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Stabdydamas bylą teismas privalo įsitikinti, ar iš tikrųjų egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ar nesustabdžius bylos nėra galimybės tinkamai išnagrinėti ją, ar bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo bei nepažeis kitų joje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų.

Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas atsakovės prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą tuo pagrindu, kad atsakovė V. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu pripažinti jos sutuoktinį V. S. neveiksniu. Teismui buvo pateikta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis, kuria V. S. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Ekspertams buvo pavesta atsakyti į klausimus: ar V. S. serga chroniška psichine liga; ar jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; ar galima atsižvelgiant į jo sveikatos būklę šaukti jį į teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl V. S. pripažinimo neveiksniu turės reikšmę nagrinėjant civilinę bylą dėl šių sutuoktinių santuokos nutraukimo, nes kyla klausimas, ar ieškovas V. S. santuokos nutraukimo byloje gali įgyvendinti savo teises ir pareigas pagal CK 2.5 str. nuostatas bei būti pilnateise bylos šalimi (CPK 37 str., 41 str.), priimtas teismo sprendimas dėl neveiksnumo įtakotų šalių santuokos nutraukimo pagrindus (CK 3.55 str. 1 d. 2 p.) bei pagal CK 3.58 str. nuostatas, teismas turėtų išspręsti neveiksnaus sutuoktinio turtinių teisių užtikrinimą nutraukiant santuoką, privalomai į bylą įtraukiant globos (rūpybos) instituciją, teikiančią išvadą dėl neveiksnaus sutuoktinio turtinių teisių užtikrinimo. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo nurodytomis galimomis teisinėmis pasekmėmis sutinka, tačiau daro išvadą, kad pagal į bylą pateiktus įrodymus teismas sustabdyti civilinės bylos 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neturėjo teisės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo netenka veiksnumo nuo teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažįstamas neveiksniu, įsiteisėjimo (CK 2.10 str. 1d., CPK 468 str. 1, 4 d., 279 str. 1 d.). Be to, įsiteisėjus šiam sprendimui, teismas bet kuriuo atveju privalėtų sustabdyti bylą CPK 163 straipsnio 2 punkto pagrindu – kai šalis netenka veiksnumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesant ieškovo psichinę būklę patvirtinančių dokumentų bei nesant medicininių prielaidų (pvz., teismo ekspertizės aktas) pripažinti ieškovą neveiksniu, remdamasis vien tik atsakovės paduotu pareiškimu dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu ir tuo pagrindu iškelta civiline byla, sustabdė bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas civilinę bylą galėjo stabdyti tik 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Nagrinėjamu atveju prielaidos bylos sustabdymo būtinybei buvo, kadangi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismui buvo pateikta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis dėl teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo V. S.. Ekspertizė byloje paskirta siekiant išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes, be kurių atskleidimo, byla negali būti nagrinėjama teismo posėdyje (CPK 466 str.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į nutartyje dėl ekspertizės skyrimo pavestus atsakyti klausimus, turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą tik iki bus atlikta ekspertizė (CPK 164 str. 4 p.). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šeimos santykių bylos priklauso nedispozityvių bylų grupei, šiose bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo, nes šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas yra ir viešojo intereso gynimas (CPK 376 str.). Teismo įsitikinimu, teisinis pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą remiantis CPK 163 straipsnio 3 punktu būtų tik tuo atveju, jeigu į bylą būtų pateikta pakankamai neginčijamų duomenų, kurie rodytų esant medicininių prielaidų pripažinti šalį neveiksnia. Tokie duomenys nagrinėjamu atveju galėtų būti teismo psichiatrinės ekspertizės išvada, kurioje atsakyta į klausimus, ar V. S. serga chroniška psichine liga; ar jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; ar galima atsižvelgiant į jo sveikatos būklę šaukti jį į teismo posėdį. Kaip minėta, teismas, sustabdydamas civilinę byla, privalo atsižvelgti į tai, ar bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo bei nepažeis kitų joje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų. Į šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros užtikrinimą teismas ypatingai turėtų atsižvelgti nagrinėdamas bylą, susijusią su šeimos teisiniais santykiais. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, teismo psichiatrijos ekspertizės išvada yra pateikta, 2012 m. liepos 5 d. neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu pareiškėjos V. S. pareiškimas dėl suinteresuoto asmens V. S. pripažinimo neveiksniu atmestas. Esant nustatytų faktų visumai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatyti bylos sustabdymo pagrindai nagrinėjamu atveju yra išnykę, o dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu pirmosios instancijos teismas galėtų spręsti tik turėdamas duomenis, iš kurių būtų daroma medicininė prielaida dėl ieškovo galimybės būti pripažintam neveiksniu. Taigi dėl bylos sustabdymo iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl V. S. pripažinimo neveiksniu pirmosios instancijos teismas galės spręsti tik išsireikalavęs teismo ekspertizės išvadą bei kitus dokumentus, pagrindžiančius V. S. galimą neveiksnumą.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neteisingai aiškino ir taikė civilinės bylos sustabdymą reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdė neištyręs visų bylos aplinkybių bei sąsajų su kita nagrinėjama byla, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis naikintina, o byla perduotina toliau iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 2 p.).

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui.