Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-05-09 · Byla Nr. Iv-765-561/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-05-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-01-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-09
Bylos Nr.
Iv-765-561/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02621-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
Č. S.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-765-561/2011(Proceso Nr. 3-61-3-02621-2010-7)Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui Č. S. (Č. S.), pareiškėjo atstovams V. S. (V. S.) ir E. D., atsakovės atstovei Neringai Jokšienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Č. S. (Č. S.) skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių rinktinei dėl kompensacijos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Č. S. (Č. S.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių rinktinės (toliau – VSAT rinktinė) 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

Skunde Č. S. paaiškino, kad 2007-09-20, atliekant tarnybinę užduotį, tamsiu paros metu (apie 21 val. 30 min., nuo tarnybos pradžios praėjus 1 val. 45 min.), Kauno rajone, Babtų seniūnijos automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda 127,7 kilometre, VSAT rinktinės tarnybinis automobilis „VW Passat“, vairuojamas kito, blaivaus ir neuniformuoto VSAT rinktinės specialisto, atsitrenkė į važiuojamojoje kelio dalyje buvusį arklį su vienkinkiu vežimu be važnyčiotojo. Avarijos metu Č. S. patyrė įvairius sužalojimus: buvo diagnozuoti kaukolės ir veido kaulų lūžimo padariniai, intrakranijinis sužalojimas su ilgalaike koma, viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžimas, potrauminis sindromas, apatinių galūnių giliųjų venų flebitas ir tromboflebitas. Dėl šio įvykio buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir patvirtinta 2007-12-07 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/27)-4RN-1544(s) „Dėl Č. S. sveikatos sutrikdymo“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje konstatuota, kad pareigūno Č. S. sužalojimai patirti tarnybos metu, tačiau nėra susiję su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl jam negali būti išmokama Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 40 straipsnyje nustatyta kompensacija.

Su Tarnybinio patikrinimo išvada Č. S. nesutinka ir tvirtina, kad ši išvada, kaip individualus teisės aktas, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, kaip tai numatyta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Be to, remiantis šia nepagrįsta ir neteisėta Tarnybinio patikrinimo išvada, VSAT rinktinės vadas 2008-03-17 priėmė nepagrįstą ir neteisėtą įsakymą Nr. 2TE(RN)-27(S) (toliau – ir Įsakymas), kuriuo Č. S. buvo atleistas iš VSAT rinktinės specialisto pareigų, nepagrįstai neišmokant jam kompensacijos pagal Statuto 40 straipsnį. VSAT rinktinės spendimas nemokėti Č. S. kompensacijos buvo priimtas padarius išvadą, kad pareigūno eitos pareigos ir sveikatos sutrikdymas nėra susiję su padidėjusiu pavojumi ar rizika jo gyvybei ar sveikatai, tačiau VSAT rinktinė aiškiai pripažįsta, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Iš to seka, kad VSAT rinktinė, atlikusi tarnybinį tyrimą ir priėmusi Tarnybinio tyrimo išvadą, tikrino ir tyrė tik vieną Statuto 40 str. 3 dalyje aprašytą atvejį, t. y., ar Č. S. sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau visiškai netyrė kitų Statuto 40 str. 3 dalies dispozicijoje numatytų atvejų. Pareiškėjo teigimu, fakto, kad jo sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo neginčija ir VSAT rinktinės vadas, nes, net ir patvirtinus Tarnybinio patikrinimo išvadą, VSAT rinktinė 2008-03-13 siuntimu Nr. (21/27)-27S-3S siuntė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinei medicinos ekspertizės komisijai (toliau – CMEK) patikrinti Č. S. sveikatos būklę, nurodant, kad siunčiama sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti. Tačiau, nepaisant to, kad CMEK 2008-03-14 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – CMEK pažyma) Č. S. sveikatos sutrikdymai susieti su 2007-09-20 įvykusiu eismo įvykiu ir konstatuota, kad Č. S. netinkamas vidaus tarnybai pagal I, II, III skiltis, CMEK nepagrįstai nevertino sveikatos sutrikdymo laipsnio ir jo nenustatė. Visgi, Č. S., atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 11SP-1221 atleidžiant jį iš tarnybos jam buvo pripažintas 60 procentų netektas darbingumas, vadovaudamasis Statuto 40 str. 3 d. 2 punktu mano, jog jam privalo būti nustatyta ir išmokėta 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas Č. S. ir jo atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas papildomai paaiškino, jog tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, jis vykdė užduotį – sekė automobilį, užduotį atlikinėjo važiuojant link Tauragės. Nurodė, kad visko gerai neatsimena, nes po avarijos turi problemų su atmintimi. Pareiškėjo atstovas E. D. pabrėžė, kad byloje turi būti atsakyta į klausimus, ar Č. S. pareigų vykdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, kai pareigos susiję su padidėjusiu pavojumi, ar trečiųjų asmenų ir pareiškėjo sveikatos sutrikdymas yra susijęs su pareigų atlikimu, nes į šiuos klausimus Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra atsakyta. Akcentavo, jog tuo metu, kai įvyko avarija, Č. S. vykdė operatyvinės veiklos užduotį – sekimą, todėl buvo iškilęs pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Kadangi operatyvinės veiklos pradžios momentas šiuo atveju buvo automobilio užslaptinimas, akivaizdu, kad Č. S. yra tas asmuo, kuris tiesiogiai vykdė veiksmus, susijusius su padidėjusiu pavojumi ir rizika jo sveikatai ir gyvybei. Mano, jog prieš priimant sprendimą, atsakovė turėjo apsvarstyti ir įvertinti visus galimus pagrindus, dėl kurių Č. S. neteko 65 procentų darbingumo, ir pareiškėjui turėjo būti išmokėta 48 valandų vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, tačiau to nepadarė.

Atsakovė VSAT rinktinė su pareiškėjo Č. S. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždama, jog tiek Tarnybinio patikrinimo išvada, tiek ir jos pagrindu priimtas sprendimas neišmokėti pareiškėjui kompensacijos, numatytos Statuto 40 str. 3 dalyje, yra teisėti, motyvuoti ir pagrįsti. Paaiškino, kad kompensacija pagal Statuto 40 str. 3 dalį turi būti mokama tik tuo atveju, kai pareigūnas buvo sužalotas atliekant tarnybines pareigas ar dėl tarnybinių pareigų atlikimo, t. y., kai nustatomas priežastinis ryšys tarp tarnybinių pareigų vykdymo arba tarnybos ir pareigūno sužalojimo. Sąvoka „atliekant tarnybines pareigas“ reiškia, kad kompensacija pareigūnui turi būti mokama tuomet, kai jis buvo sužalotas arba žūsta atlikdamas tarnybines pareigas, kurios yra susijusios su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika, t. y. nustačius, kad pasekmės (sužalojimas ar mirtis) atsiranda dėl tiesiogiai teisės akte įsakmiai nurodyto pareigų vykdymo. Č. S. sužalojimai patirti tarnybos metu, tačiau nėra susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl jam negali būti išmokama Statuto 40 straipsnyje nustatyta kompensacija. Minėtas įvykis vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas tarnyboje, nes pareigūnas, vykdydamas tarnybą įprastinėmis sąlygomis, t. y. važiuodamas tarnybiniame automobilyje, atsitrenkė į kelio važiuojamojoje dalyje atsitiktinai buvusią, su užduotimi nesusijusią kliūtį. Tarnybinio patikrinimo išvadoje patvirtinta, kad Č. S. veiksmai nebuvo susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika gyvybei ir sveikatai (tokio pavojaus buvimas atliekant tarnybines pareigas yra vienas iš Statute numatyto vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principo elementų). Atsižvelgiant į susiformavusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką mano, kad VSAT rinktinės priimtas sprendimas neišmokėti kompensacijos dėl Č. S. patirtų sužalojimų yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės VSAT rinktinės atstovė su pareiškėjo Č. S. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždama, kad Č. S. į autoįvykį pateko ne atlikdamas operatyvinius veiksmus, o tik vykdamas atlikti tokius veiksmus Tauragėje. Papildomai pabrėžė, kad Č. S. neginčijo Tarnybinio patikrinimo išvados įstatyme nustatytu terminu, o kompensacija negali būti mokama nenuginčijus Tarnybinio patikrinimo išvados.

Liudytojas D. U. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog yra atsakingas už transporto priemones ir paaiškino, kad po eismo įvykio rūpinosi automobilio atsiėmimu. Kur buvo vykstama, nežinojo. Nurodė, kad valstybiniai numeriai yra keičiami vykstant į užduotį.

Liudytojas J. T. (J. T.) teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad VSAT rinktinėje dirba skyriaus viršininku ir kad Č. S. buvo jo pavaldinys. Parodė, kad 2007-09-20 pareigūnas Č. S. ir dar 4 pareigūnai turėjo vykdyti užduotį, kurios vykdymui iš Vilniaus turėjo nuvykti į Tauragę. Kelionei buvo skirta pakankamai laiko su tikslu, kad pareigūnai galėtų ramiai pasiekti užduoties vykdymo vietą. Pabrėžė, kad veiksmai turėjo būti atlikti ne pakeliui, o pačioje Tauragėje. Automobilis, kuriuo važiavo pareigūnai, buvo naudojamas operatyvinei veiklai vykdyti, jis buvo įslaptintas. Automobilio maskuojamieji darbai atliekami išvažiuojant iš buveinės. Akcentavo, jog šiuo atveju svarbu atskirti, kad slaptumo užtikrinimas pradedamas vykdyti nuo pat pradžių, o operatyvinis veiksmas pradedamas tada, kai yra pradedamas stebėjimas. Šioje situacijoje joks stebėjimas nebuvo pradėtas, įvykio metu pareigūnai jo taip pat neatliko. Visos stebėjimo priemonės (maskuotės, sekimo prietaisas) buvo nepaliestos, jos gulėjo bagažinėje. Parodė, jog vienas iš operatyvinės veiklos objektų yra aktyvūs veiksmai neutralizuojant operatyvinę veiklą. Nuo išvykimo momento galėjo būti atliekami veiksmai neutralizuojant operatyvinę veiklą, tačiau jokio ryšio tarp arklio savininko ir veiklos vykdymo nustatyta nebuvo.

Byloje kilęs ginčas dėl Č. S. teisės į Statuto 40 str. 3 dalyje numatytą kompensaciją esant pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejui jam atliekant tarnybines pareigas.

Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pareiškėjas Č. S. ginčo laikotarpiu VSAT rinktinėje dirbo Pirmosios valdybos Ketvirtojo skyriaus specialistu (statutinis valstybės tarnautojas, B lygis, 6 kategorija). Byloje pateiktoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 4-7) nurodyta, kad VSAT rinktinės komisija atliko tarnybinį patikrinimą dėl nustatymo, ar rinktinės specialisto Č. S. sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba. Tyrimo metu nustatyta, kad VSAT rinktinė 2007-08-22 gavo tarnybinę užduotį, kuri buvo pradėta vykdyti 2007-09-19. VSAT rinktinės vado 2007-09-20 įsakymu tęsti minėtos užduoties vykdymą buvo paskirti penki VSAT rinktinės pareigūnai: Č. S. ir dar keturi specialistai. Pareigūnams buvo skirtas tarnybinis automobilis, kuris yra skiriamas VSAT rinktinės užduotims vykdyti. 2007-09-20 apie 19 val. 45 min. Č. S., būdamas blaivus ir neuniformuotas, bei dar keturi blaivūs ir neuniformuoti specialistai atvyko į sutartą vietą Vilniaus mieste pradėti tarnybą – vykdyti užduotį. Apie 19 val. 50 min. visi kartu tarnybiniu automobiliu jie išvažiavo iš Vilniaus miesto Kauno miesto kryptimi. 2007-09-20 apie 21 val. 30 min., tamsiu paros metu, automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda 128,7 km, Kauno raj., Babtų sen. teritorijoje, tarnybinis automobilis, vairuojamas kito (ne Č. S.) VSAT rinktinės pareigūno (blaivaus ir neuniformuoto), atsitrenkė į arklį su vežimu. Č. S. dėl autoįvykyje patirtų traumų yra nedarbingas nuo 2007-09-20. Išnagrinėjus faktines aplinkybes, Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad Č. S. sužalojimai patirti tarnybos metu, tačiau nėra susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl jam negali būti išmokama Statuto 40 straipsnyje nustatyta kompensacija. Minėtas įvykis įvertintas kaip nelaimingas atsitikimas tarnyboje, nes pareigūnas, vykdamas į tarnybą įprastinėmis sąlygomis, t. y. važiuodamas tarnybiniame automobilyje, atsitrenkė į kelio važiuojamojoje dalyje atsitiktinai buvusią, su užduotimi nesusijusią, kliūtį. Č. S. veiksmai nebuvo susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika gyvybei ar sveikatai, o sužalojimai nesusiję su specifiniais pareigūno veiklos požymiais. Patikrinimo metu priežastinis ryšys tarp pareigūno tarnybinių pareigų atlikimo ir pasekmių (sveikatos sutrikdymo), nenustatytas. Nesant priežastinio ryšio, teisė į Statuto 40 str. 3 dalyje nustatytą kompensaciją neatsiranda. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatavo, kad VSAT rinktinės specialistas Č. S. patyrė sveikatos sutrikdymą tarnybos metu, bet ne dėl tarnybos ar einant tarnybines pareigas, kurios susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika, o nelaimingo atsitikimo metu.

VSAT rinktinės vadas, vadovaudamasis Statuto 53 str. 1 d. 4 punktu, 56 str. 1 dalimi, 57 str. 1 dalimi ir atsižvelgdamas į 2008-03-14 CMEK pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-17 įsakymu Nr. 2TE-(RN)-28(S) (b. l. 13) nuo 2008-03-17 atleido Č. S. iš VSAT rinktinės Pirmosios valdybos Ketvirtojo skyriaus specialisto pareigų.

Byloje svarbu paminėti, kad Č. S. įstatymo nustatytu terminu Tarnybinio patikrinimo išvados ir/ar Įsakymo, kuriuo buvo atleistas iš tarnybos, neskundė, o teismas 2010-09-13 nutartimi (b. l. 16-17) pareiškėjo reikalavimą dėl Tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo atsisakė priimti pareiškėjui praleidus terminą skundui paduoti. Taigi, šioje byloje nėra sprendžiamas Tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia tik pareiškėjo reikalavimą dėl jo teisės į kompensaciją Statuto 40 straipsnyje numatytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turi nustatymas aplinkybių, ar autoįvykio metu pareigūnas Č. S. vykdė tarnybines pareigas, kurios susijusios su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ir, ar yra priežastinis ryšys tarp Č. S. patirtų sužalojimų ir tarnybinių pareigų atlikimo.

Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kurioms esant įvyko autoįvykis ir kad jo metu Č. S. patyrė sužalojimus, dėl kurių neteko 60-70 procentų darbingumo. Šalių pozicijos skiriasi dėl to, ar sužalojimai (sveikatos sutrikdymas) Statuto 40 str. 3 dalies prasme buvo susiję su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu, susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Vienas iš Statuto 3 straipsnyje numatytų pagrindinių vidaus tarnybos principų – vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principas. Pagal šį principą vidaus tarnybos pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Statuto 3 str. 7 d.).

LVAT 2010-12-06 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1264/2010 nurodė, kad Statuto 40 straipsnyje numatytomis kompensacijomis pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais yra sureglamentuotas kompensavimas už padidėjusį pavojų gyvybei ar sveikatai. Pažymėjo, kad Statute numatytas vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principas yra bendras visai vidaus tarnybos sistemai, kurią sudaro Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities vidaus reikalų statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma (Statuto 3 str. 2 d.). Vidaus tarnybos sistemos statutinės įstaigos įstatymų leidėjo joms pavestus uždavinius įgyvendina organizuodamos pareigūnų, kurie tarnauja atitinkamuose vidaus reikalų statutinių įstaigų struktūriniuose padaliniuose, tarnybą statutiniais pagrindais. Vidaus tarnybos sistemos statutinių įstaigų struktūrinių padalinių pareigūnų tarnybinės pareigos padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai prasme nėra lygiavertės. Todėl, sprendžiant dėl Statuto 40 str. 3 dalies taikymo, kiekvienas konkretus vidaus tarnybos pareigūno sužalojimo, susižalojimo, sveikatos sutrikdymo faktas turi būti įvertintas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimo ar nebuvimo kontekste būtent tomis tarnybos aplinkybėmis, kuriomis pareigūnas patyrė atitinkamą traumą.

Statuto 40 str. 3 dalis numato kompensacijas pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais. Atsižvelgiant į Č. S. sužalojimo datą (2007-09-20), byloje aktuali 2007-05-15 Statuto redakcija Nr. X-1127 (įsigaliojo nuo 2007-05-29). Pagal Statuto 40 str. 3 dalį, kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo pareigūnui mokama nustačius vieną iš šių atvejų: 1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 str. 5 d.), o sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato CMEK (Statuto 40 str. 8 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintų Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių (toliau – Taisyklės) 3-10 punktų nuostatas dėl Statuto 40 str. 3 dalyje nurodytų atvejų ištyrimo vidaus tarnybos įstaigoje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas – nustatyti priežastinį ryšį, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Kitaip tariant, tarnybinio patikrinimo metu turi būti nustatyta, ar pareigūno sužalojimo, susižalojimo, sveikatos sutrikdymo atvejis priskirtinas vienam iš Statuto 40 str. 3 dalyje numatytų kompensacijos mokėjimo atvejų. Taisyklių 10 punkte yra nustatyti tarnybinio patikrinimo išvados turinio reikalavimai, tarp jų – nurodyti, ar yra nustatytas priežastinis ryšys, ar teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija (Taisyklių 10.6 punktas).

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai įrodyta aplinkybė, kad Č. S. sužalojimus (sveikatos sutrikdymą) patyrė tarnybiniu automobiliu vykdamas atlikti tarnybinę užduotį. Byloje nėra ginčo, kad Č. S. sveikata sutrikdyta tarnybos metu. Šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar sveikata pareiškėjui buvo sutrikdyta dėl tarnybos ar einant tarnybines pareigas, kurios susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika, ar nelaimingo atsitikimo metu.

Byloje surinkti įrodymai yra pakankami spręsti, kad Č. S. sužalojimo aplinkybės yra nustatytos ir dėl jų ginčas nekyla. Tačiau pareiškėjas teigia, jog tuo metu, kai įvyko avarija, jis ir jo kolegos sekė automobilį, užduotį atlikinėjo važiuojant link Tauragės. Tuo tarpu liudytojas J. T. parodė, kad tarnybinė užduotis (konkretūs veiksmai) turėjo būti atlikti ne pakeliui, o pačioje Tauragėje. Liudytojas taip pat parodė, kad operatyvinis veiksmas pradedamas tada, kai yra pradedamas stebėjimas. Šiuo atveju joks stebėjimas dar nebuvo pradėtas, nebuvo panaudotos maskuotės ir sekimo prietaisas, visa stebėjimui reikalinga įranga gulėjo pareigūnų kuprinėse arba automobilio bagažinėje. Parodė, kad pareigūnams apskritai sekti objekto tą dieną nereikėjo, jiems tik reikėjo įdėti sekimo prietaisą.

Byloje nėra ginčo, kad avarija įvyko automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda 129 km, Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, taigi, ne Tauragėje. Pareiškėjas teismui nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, kad operatyviniai veiksmai šiuo atveju buvo atliekama kelyje Vilniaus-Kaunas-Klaipėda ir kad tuo metu, kai įvyko avarija, jis ar jo kolegos jau vykdė sekimą. Pareiškėjas ar jo atstovai neįvardijo objekto, kurį sekė, nenurodė, kokias priemones naudojo kelionės metu. Tuo tarpu liudytojas J. T. pateikė priešingą informaciją, t. y., kad pareiškėjas ir jo kolegos operatyvinę užduotį vyko atlikti į Tauragę, kad pareigūnų kelionės galutinis tikslas (vieta), kurioje turėjo būti atliekama užduotis, buvo Tauragėje, kad sekti jokio objekto nei pareiškėjui, nei jo kolegoms užduotyje nebuvo nurodyta ir, kad pareigūnai tik turėjo įdėti sekimo prietaisą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai patvirtinti jo teiginių pagrįstumą ir paneigtų atsakovės bei liudytojo J. T. parodymų teisingumą, teismas nepagrįstais laiko Č. S. skundo argumentus, kad autoįvykio metu pareiškėjas jau vykdė operatyvinę veiklą – operatyvinį sekimą, kuri susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, kad Č. S. buvo sužalotas tarnybos metu, tačiau sužalojimo metu jis nevykdė jokių tarnybos pareigų, susijusių su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei.

Vertinant pareiškėjo Č. S. ir jo atstovų argumentus, kad autoįvykio metu pareiškėjas Č. S. jau vykdė operatyvinę užduotį, nes transporto priemonė, kuria pareigūnai vyko keliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda, buvo su tarnybiniais numeriais, pastebėtina, kad faktas, jog tarnybinis automobilis, kuriuo pareiškėjas ir jo kolegos vyko atlikti užduoties buvo iš anksto (prieš išvykstant iš Vilniaus) paruoštas užduoties tikslui (atlikti automobilio maskuojamieji darbai, uždėti operatyviniai numeriai) nėra pagrindas tvirtinti, kad operatyvinės veiklos pradžios momentu laikytinas momentas, nuo kurio automobilis yra paruošiamas užduoties vykdymui. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais bei savo vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad operatyvinės veiklos pradžios momentu protinga laikyti ne automobilio, kuriuo bus vykstama į užduoties vietą, paruošiamuosius veiksmus, bet pačių veiksmų (šiuo atveju stebėjimo ar sekimo) pradžią. Esant išdėstytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad Č. S. autoįvykio metu, tarnybiniu, paruoštu operatyviniai užduočiai automobiliu vykdamas į užduoties vietą, dar nevykdė pačios užduoties, t. y. neatliko operatyvinių veiksmų, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad jo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu atliekant veiksmus, kurie susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ir sveikatai. Minėtas įvykis atsakovės pagrįstai įvertintas kaip nelaimingas atsitikimas tarnyboje, nes pareigūnas, vykdamas į tarnybą įprastinėmis sąlygomis, t. y. važiuodamas tarnybiniame automobilyje, atsitrenkė į kelio važiuojamojoje dalyje atsitiktinai buvusią, su užduotimi nesusijusią, kliūtį (jokio ryšio tarp arklio vežimo, į kurį automobilis atsitrenkė, savininko ir užduoties vykdymo nustatyta nebuvo ir pareiškėjas šio ryšio nebuvimo neneigia).

Pažymėtina, kad automobilis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme yra padidinto pavojaus šaltinis, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad automobilio naudojimo pareigūno tarnybos funkcijoms atlikti faktas pats savaime nėra pagrindas pripažinti, jog pareigūno tarnyba Statuto 40 str. 3 dalies prasme buvo atliekama padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno sveikatai ar gyvybei sąlygomis. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme didesnio pavojaus šaltiniu laikoma veikla, kuri kelia aplinkiniams didesnį nei įprasta pavojų. Kiekvienas kelių eisme dalyvaujantis automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis aplinkiniams, nepriklausomai nuo to, koks valdytojas ir kokiu tikslu jį eksploatuoja (vykdant tarnybos funkcijas, asmeniniams reikalams ar kt.). Pažymėtina, kad tarnybos funkcijas atliekantis vidaus tarnybos pareigūnas vairuodamas automobilį ar juo važiuodamas yra kelių eismo dalyvis ir jo padėtis Kelių eismo taisyklių prasme yra tokia pat kaip ir visų kitų eismo dalyvių (visi eismo dalyviai privalo laikytis Kelių eismo taisyklių ir jų pažeidimo atveju traukiami atsakomybėn). LVAT 2010-12-06 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1264/2010 yra išaiškinęs, kad vidaus tarnybos pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas naudojant tarnyboje transporto priemonę Statuto 40 str. 3 dalies kontekste gali būti pripažintas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei tik tuo atveju, jei pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes būtų nustatyta, kad naudojant automobilį buvo atliekamos tokio pobūdžio tarnybinės užduotys, kurių atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjo Č. S. sužalojimas atliekant tarnybą pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (sužalojimo metu Č. S. jokių konkrečių tarnybos užduočių nevykdė, o tik važiavo jas vykdyti ir pateko į eismo įvykį dėl kito eismo dalyvio kaltės). Č. S. ir jo kolegų važiavimas automobiliu minėtomis aplinkybėmis iš esmės niekuo nesiskyrė nuo automobilio eksploatavimo įprastomis sąlygomis.

Statuto 2 str. 8 dalyje yra pateikta nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar susijusio su tarnyba sąvoka – tai įvykis tarnybos metu, įskaitant eismo įvykį tarnybos metu, įvykis pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, jei pareigūnas šios pertraukos metu yra tarnybos vietoje, arba su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas. Taigi, pareiškėjo Č. S. sužalojimo eismo įvykyje atvejis pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes priskirtinas prie nelaimingų atsitikimų tarnyboje.

Teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog Č. S. sveikata buvo sutrikdyta kitų asmenų poveikiu iš šalies dėl vykdant tarnybines pareigas pareiškėjo atliktų veiksmų. Surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės yra pakankami daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo Č. S. sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, tačiau ne dėl to, kad pareiškėjas Č. S. atliko tarnybines pareigas, kurių atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, o dėl važiavimo automobiliu, ir sužalojimus jis patyrė kaip eilinis eismo dalyvis.

Išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus bei išanalizavęs teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad Č. S. buvo sužalotas tarnybos metu, tačiau jo sveikatos sutrikdymas nepriskirtinas nė vienam iš Statuto 40 str. 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sąlyga mokėti Statuto 40 str. 3 dalyje numatytą kompensaciją, todėl pareiškėjo Č. S. skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo Č. S. (Č. S.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Kaminskas