- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-16
- Bylos Nr.
- 2S-109-178/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05373-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- S. S.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui V. S. ir atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir sutuoktinių turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti sudarytą 1993 m. birželio 12 d. Vilniaus CMS (įrašo Nr. 1380) santuoką tarp ieškovės ir atsakovo dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymą po 600 Lt kiekvienam mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės, priteisti iš atsakovo 4 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą vaikams, padalinti santuokoje įgytą turtą: Vilniaus rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), esantį 426,46 m², 263 042 Lt vidutinės rinkos vertės nebaigtos statybos gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priteisti atsakovo naudai; (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantį vieno kambario butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 64 400 Lt, priteisti atsakovei; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę – S.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms L. S. ir V. S. po 500 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad atsakovas teikia nepakankamą 200 Lt išlaikymą kiekvienai iš savo dukrų. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra per mažas 3-jų asmenų šeimai išlaikyti, ji yra priversta skolintis pinigų iš pažįstamų, be to, artėja ir šildymo sezonas, kai žymiai padidės buto išlaikymo išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieškovės prašymas patenkintas iš dalies. Iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo priteistas laikinas išlaikymas po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomos kiekvienam nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei (ieškovei). Nutartis nukreipta skubiam vykdymui.
Teismas nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 3.196 straipsnio 2 dalį, kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą. CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 800 Lt. Todėl teismas sprendė, kad būtiniausiems nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas po 400 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d., nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį - ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Teismas neįvertino, kad atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Lt per mėnesį, todėl jis rūpinasi savo vaikais.Atsakovas teigia, kad nors teismų praktikoje ir nurodomas orientacinis nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydis, tačiau priteisiant išlaikymą privalu atsižvelgti ir jų tėvų turtinę padėtį. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo per mėnesį gaunamas atlyginimas – 800 Lt (atskaičius mokesčius 670 Lt). Teigia, kad atsižvelgus į jo atlyginimą priteistas išlaikymas abiems vaikams – 800 Lt prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.). Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas dirba 200 valandų per mėnesį, kai įprastas darbo laikas 165 valandos. Atsakovui diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija II ir hipertenzinė kardiopatija. Atsakovo teigimu, dėl diagnozuotų ligų jis ateityje gali nebegauti papildomų pajamų už viršvalandžius. Teismas neįvertino to, kad atsakovo gaunamos pajamos yra mažesnės už ieškovės gaunamas pajamas, kurios sudaro – 1150,65 Lt. Atsakovas mano, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ nuostatas, Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalies, 1.5 straipsnių nuostatas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė su atsakovu skyrium gyvena daugiau nei vienerius metus. Per tą laiką jis net dirbdamas keliose darbovietėse teikė kiekvienam iš vaikų po 200 Lt išlaikymą per mėnesį, o naujoje darbovietėje atsakovas pradėjo dirbti tik nuo 2011 metų gegužės mėnesio. Atsakovas yra daugiau kaip vienerius metus nusišalinęs nuo išlaikymo vaikams teikimo, jų auklėjimo. Ieškovė viena prižiūri vaikus ir jai tenka didžiausia išlaikymo našta. Todėl atsakovo teikiamas išlaikymas po 200 Lt kiekvienam vaikui yra nepakankamas. Ieškovės manymu, apylinkės teismas pagrįstai priteisė išlaikymą teiktiną po 400 Lt kiekvienam vaikui.
Trečiasis asmuo O. S. atsiliepime į atskirąjį skundą su juo sutinka, prašo skundžiamąją teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės prašymą atmesti. Nurodo, kad atsakovas niekada nevengė išlaikyti savo nepilnamečių vaikų. Šiuo metu jo pajamos sudaro 800 Lt, todėl priteistas išlaikymas – po 400 Lt kiekvienam nepilnamečiam vaikui yra neprotingas. Atsakovas pagal išgales teikia nepilnamečių vaikų išlaikymą po 200 Lt kiekvienam vaikui. Kadangi O. S. yra atsakovo motina, ji teigia, kad atsakovas ir ieškovė ilgą laiką gyveno pas ją, vėliau pardavusi savo nekilnojamąjį turtą ji padėjo nusipirkti butą ieškovei ir prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos. O. S. teigia, kad atsakovas be dukrų rūpinasi ir ja, nes ji visus pinigus atidavė jo šeimai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Atskiriesiems skundams nagrinėti iš esmės taip pat taikomos šios reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme taisyklės (CPK 338 str.).
Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinas faktinis bei teisinis atskirojo skundo pagrindas.
Byloje keliamas laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio bei tėvų turtinės padėties proporcingumo (CK 3.65 str., 3.192 str. 2 d.) klausimai, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako šiuo aspektu.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Vienas iš CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja tiek priimant ir taikant teisės aktus, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį teismas atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. To paties straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Šiais atvejais išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192 - 3.203 straipsnius.
Kaip minėta, apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (CPK 3.65 str.), atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį – 800 Lt, sprendė, kad apeliantas turi teikti po 400 Lt išlaikymą kiekvienam savo nepilnamečiam vaikui, kol teismas priims sprendimą byloje, kuriuo išspręs apelianto teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams nuolatinio dydžio klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad priteisti laikiną išlaikymą yra pakankamas pagrindas, ir atmeta apelianto argumentus, kad prašymas neturėjo būti tenkinamas dėl to, kad jis savanoriškai teikiąs išlaikymą vaikams po 200 Lt. Visų pirma, tokios paramos teikimas neeliminuoja grėsmės, kad ji gali būti bet kada nutraukta, ypač esant tarp šalių konfliktinei situacijai. Antra, tokios paramos teikimas ta apimtimi, kuria ji yra teikiama, nereiškia, kad ji yra pakankama, o šiuo aspektu apeliantas jokių įrodymų ar įtikinamų argumentų nepateikė. Kita vertus, pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje teismas, nustatydamas laikino teiktino išlaikymo vaikams dydį, iš esmės tik formaliai nurodė minėtą orientacinį dydį, tačiau visiškai nevertino faktinių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Aptariamu atveju byla nėra nagrinėjama iš esmės ir nėra sprendžiama dėl ieškinio pagrįstumo, tačiau teismas ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus vis dėlto turi preliminariai vertinti byloje pateiktus įrodymus (gal būt, šioje bylos stadijoje dar neišsamius) ta apimtimi, kuri yra reikalinga sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei spręsti išlaikymo dydžio klausimą atsižvelgdamas į tėvų galimybę teikti išlaikymą.
Taigi, pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Tai pat yra išaiškinta, jog kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Šiuo atveju apelianto dukroms L. S. (gim. 1994-05-06) – 17 metų, o V. S. (gim. 1999-03-03) – 14 metų (b.l. 5-6). Ieškovė atsakovo teiktos paramos neneigia, tačiau nurodo, kad jai vienai gyvenant su vaikais apelianto teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra per mažas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apeliantas yra visiškai nusišalinęs nuo išlaikymo teikimo nepilnamečiams vaikams. Tačiau yra pakankamas pagrindas protingai manyti, kad ieškovė yra teisi, jog tokio amžiaus dukroms išlaikymas po 200 Lt (skaičiuojant abiejų tėvų pareigą tokio dydžio išlaikymui) jų poreikių tenkinimui ir visapusiškam lavinimui vis tik yra per menkas. Kita vertus, kaip minėta, turi būti įvertinta ir tai, kokias galimybes teikti išlaikymą leidžia abiejų tėvų turtinė padėtis, kuri, sprendžiant pagal į bylą šiuo metu pateiktus įrodymus apie gaunamas pajamas, yra apylygė.
Kaip matyti iš apelianto pateiktos 2011 m. gegužės 30 d. darbo sutarties Nr. 1004/1 (b.l. 50), jis dirba R. Jonaičio IĮ ,,Argus“ saugos tarnyboje, Vilniaus skyriuje. Iš pateiktų pažymų ,,Apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas įmokas“ matyti, kad apelianto per mėnesį gaunamos pajamos iki mokesčių 2011 m. rugsėjo 2 dienai vidutiniškai sudarė 1 150 Lt (3451?3) (b.l. 53), laikotarpiu nuo 2011 m. birželio iki rugpjūčio mėnesio – 1 027 Lt (3081,1? 3) (b.l. 54). Byloje kitokių duomenų apie apelianto gaunamas pajamas nepateikta. Ieškovės gaunamos pajamos faktiškai yra beveik tokios pat (b.l.53).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš virš aptartų aplinkybių spręstina, kad apylinkės teismo priteistas teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis po 400 Lt kiekvienam (400×2=800), nors ir laikinai, šiuo metu yra neproporcingas apelianto gaunamoms pajamoms. Bylos duomenys rodo, kad atskaičius apylinkės teismo vaikams priteistą ir apelianto teiktiną išlaikymą jam geriausiu atveju liktų apie 350 Lt suma, o tokios sumos gali nepakakti net elementarių suaugusio asmens poreikių tenkinimui. Tuo tarpu vaikų išlaikymui būtų skirta daugiau kaip 2/3 dalys apelianto gaunamų pajamų. Byloje šiuo metu nėra pateikta duomenų, kad apeliantas būtų dirbtinai sumažinęs savo pajamas ar vengęs gauti geriau apmokamą darbą, taip pat nėra duomenų apie išskirtinius vaikų poreikius. Be to, atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, jog jis turi sveikatos sutrikimų (b.l. 52).
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, apsiribojo vien formaliu orientaciniu išlaikymo dydžio nurodymu, bet apskritai nevertino pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį nustatinėtinų kitų aplinkybių bent jau ta apimtimi, kuria jas pradinėje bylos stadijoje galima nustatyti, tuo pažeisdamas tiek šios materialinės normos reikalavimus, tiek CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimą įvertinti reikšmingų aplinkybių visetą. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista laikino išlaikymo vaikams suma mažintina iki 300 Lt kiekvienam vaikui. Dėl to skundžiama nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.). Pažymėtina, kad šis teismo nustatytas išlaikymo dydis yra laikinas. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad ginčo šalys be gaunamų pajamų, susijusių su darbo santykiais, turi nekilnojamojo turto, kurio padalijimo klausimas sprendžiamas byloje. Todėl galutines išvadas dėl teiktino nuolatinio išlaikymo dydžio abiem nepilnamečiams vaikams teismas, nustatęs šalių turimo turto visumą ir jį atitinkamai paskirstęs šalims, padarys priimdamas galutinį procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį pakeisti - sumažinti priteistą iš atsakovo V. S. laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms L. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iki 300 Lt kas mėnesį kiekvienai.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.