Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. T. (V. T.), jo įgaliotam atstovui advokatui Raimondui Mažuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

CK 6.930¹ str. reglamentuoja skolininko - fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ str. 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–528/2009). Nustatyta, kad V. T. nuo 2008 m. vasario 20 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, todėl V. T., kaip įmonės vadovas, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)” finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. Mokestinė nepriemoka 2020 m. gegužės 1 d. buvo 33704,22 eurų, 2020 m. vasario 20 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka sudarė 32950,35 eurų. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. vasario 16 d. Iš banko sąskaitų išrašų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų judėjimą matyti, kad V. T., būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę veiklą ir žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, darė mokėjimus kitiems kreditoriams (AB SEB banku (kredito grąžinimas), M. T. OY, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB, (duomenys neskelbtini), UAB, (duomenys neskelbtini) IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), UAB, OOO (duomenys neskelbtini) ir kt.). Vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reglamentavimu, kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad V. T. turėjo žinoti ir žinojo apie savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o ne su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. T., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau V. T. atstovaujama bendrovė, nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Tokiu būdu V. T. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises. V. T. kaltė dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimo, t. y. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, įrodyta: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. kovo 23 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-1148 (b. l. 21-26), UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentais (b. l. 14-20, 27-46), kita bylos medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t. y. dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Jam skirtina administracinė nuobauda.

V. T. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintinas jo prisipažinimas ir gailėjimasis bei tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas). Jo atsakomybę už administracinį nusižengimą sunkinančių aplinkybių nėra.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimų pobūdį ir padarymo aplinkybes – nusižengimas savo esme buvo padarytas nesant tiesioginės tyčios, nes, kaip teismo posėdžio metu paaiškino pats V. T. ir jo įgaliotas atstovas advokatas Raimondas Mažulis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemokia ne dėl savo kaltės, bet dėl kito jos stambaus užsakovo bankroto, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo 150000 eurų. Nepaisant to, buvo stengiamasi pabaigti visus likusius projektu ir atlikti visus darbus, kad iš kitų užsakovų gauti apmokėjimą ir išlaikyti darbuotojus bei bendrovę. Kreditorinių reikalavimų eilė buvo pažeista, nes bendrovė siekė atsiskaityti su kitais subjektais, kad pati galėtų palaikyti ir tinkamai užbaigti savo veiklą. Be to, matė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos taip pat kažkiek pinigų nusikaito. Šiuo metu pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį Klaipėdos apygardos teisme yra iškelta Bendrovės bankroto byla, paskirtas Bendrovės bankroto administratorius. Atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamos V. T. asmenybę – byloje nėra duomenų, kad jis būtų baustas už administracinių nusižengimų padarymą, teismo posėdžio metu V. T. nurodė, kad teisme yra pirmą kartą, kad anksčiau visada vykdydavo visas pareigas tinkamai, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, tačiau jis vis tiek dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, jo pajamos yra labai mažos, t. y. nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio sudarė 1846,63 euro, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, į paties nusižengimo padarymo aplinkybes ir į V. T. asmenybę, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir V. T. skirti švelnesnę nuobaudos rūšį, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas V. T. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti V. T. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudos rūšį, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, - įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

V. T. (V. T.) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.