Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. G. ir nuteistojo D. V. gynėjo advokato P. J. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. V. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje (du epi­zo­dai) ir paskyrė jam bausmes: pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimą vie­ne­riems metams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2015 m. gegužės 30 d. epizodas) – laisvės atėmimą septyniems mėnesiams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2015 m. gegužės 31 d. epizodas) – laisvės atė­mi­mą penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrino iš dalies jas sude­dant ir galutinę subendrintą bausmę D. V. paskyrė – vienerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitė laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme, įskaitytinai nuo 2014 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d. bei nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2015 m. birželio 12 d.

Taikė D. V. BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams. Įpareigojo nuteistąjį D. V. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nebus susiję su darbu ar mokymusi bei per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis.

Priteisė nukentėjusiajam V. S. solidariai iš nuteistojo D. V. ir D. Š. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje V. S. ieškinį atmetė.

Priteisė nukentėjusiajam V. M. solidariai iš nuteistųjų D. V. ir L. P., D. P., P. J. ir Š. Š. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje V. M. ieškinį atmetė.

Priteisė nukentėjusiajam J. G. solidariai iš nuteistųjų D. V., L. P., D. P., P. J., D. Š., M. Ž. ir Š. Š. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiojo J. G. ieškinį atmetė.

Nukentėjusiosios V. Š. civilinį ieškinį patenkino pilnai. Priteisė nukentė­ju­siajai V. Š. iš nuteistojo D. V. 270 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo J. G. prašymą dėl turėtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkino dalinai. Priteista iš nuteistųjų D. V., L. P., D. P., P. J., D. Š., M. Ž. ir Š. Š. po 250 Eur iš kiekvieno nukentėjusiajam J. G. turėtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiojo J. G. pra­šymo dėl advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo netenkino.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteisti Š. Š., L. P., D. Š., D. P., P. J. ir M. Ž., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. V. nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio 22 d. apie 19.17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia, be preteksto, iš chuliganiškų paskatų kumščiu smogė ne mažiau kaip vieną kartą nuken­tė­ju­siajam E. A. į veidą, tokiu būdu padarydamas jam nosies kaulų lūžį ir muštinę žaiz­dą vir­šu­tinės lūpos vidiniame paviršiuje, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. A. svei­katą.Be to, D. V., Š. Š., D. Š., M. Ž., L. P., P. J. ir D. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2015 m. gegužės 30 d. apie 23.40 val., veikdami bendrai, vie­šo­je vietoje savo ypatingai įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir su­trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: UAB „(duomenys neskelbtini)“ užkandinės lauko terasoje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie užkandinės kiosko, tyčia, be preteksto, iš chuliganiškų paskatų prikibo prie ten buvusių nukentėjusiųjų M. P., M. S., J. G., V. M., V. S., A. L., M. S. ir juos sumušė. D. P. smogė nukentėjusiajam M. S. ne mažiau vieną kartą į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skaus­mą, D. Š. smogė nukentėjusiajam V. S. vieną kartą kumščiu į vei­dą, taip su­kel­damas jam fizinį skausmą, D. V. ir Š. Š. smogė nenustatytą skaičių smū­gių, bet ne mažiau kaip po vieną į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam J. G. ir nuken­tė­ju­sia­jam A. L., taip sukeldami jiems fizinį skausmą, M. Ž. smogė nu­kentėjusiajam A. L. bei nukentėjusiajam M. P. ne mažiau vieną kartą į galvą, taip sukel­da­mas jiems fizinį skausmą. Tęsdami savo veiksmus bendrai, D. V., M. Ž., P. J., D. P., Š. Š., L. P. smogdami kumščiais ir spirdami ko­jo­mis sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas ir į galvą nukentėjusiajam V. M. ir ben­drai veikdami padarė nukentėjusiajam V. M. dešinio žando gleivinės nu­broz­dinimą, vir­šu­tinio kairio pirmo danties vainiko įskilimą ir odos nubrozdinimą kairiajame dil­byje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu bendrais veiksmais D. V., Š. Š., D. Š., M. Ž., L. P., P. J., D. P. tokiais įžūliais veiks­mais de­monstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė nukentėjusiųjų J. G., A. L., M. P., V. M., V. S., M. S., M. S. bei kitų asmenų teisę į ramią aplinką bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Po to, D. V. ir Š. Š., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusi­kals­ta­mos veikos padarymui, 2015 m. gegužės 31 d. apie 2.40 val., grįžę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lauko terasą (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, bendrai veikdami, vėl savo įžūliu elgesiu de­monstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o bū­tent: D. V. tyčia, be jokio preteksto, užpuolė ten buvusį nukentėjusįjį D. D., smogė kumščiu ir spyrė koja nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam D. D. į įvairias kūno vietas, sukeldamas jam fizinį skausmą, bei mesdamas suolą į kiosko sieną, sugadino sienos ap­dai­lą, o Š. Š. tuo pat metu, tyčia, be jokios priežasties, matant aplinkiniams, išmėtė ke­babinės terasoje buvusius suolus ir taip juos apgadino.Kaišiadorių rajonų apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamųjų elgesys: prikibimas be jokio preteksto, atvirai, prie kavinės lauko terasoje sėdinčių nukentėjusiųjų, smurto panaudojimas prieš juos, kai kuriems nukentėjusiesiems sveikatos su­trik­dymo padarymas, keiksmai viešoje vietoje, bravūros rodymas laikytinas viešosios tvarkos pažeidimu. Nors byloje nėra surinkta duomenų, kad kaltinamieji iš anksto susitarė atlikti tokius ar panašius veiksmus, tačiau vienam iš kaltinamųjų pradėjus muštynes, kiti kaltinamieji įvairiu laiku į jas įsitraukė ir tada veikė bendrai. Kaltinamųjų veiksmai buvo ypatingai įžūlūs, nes jie smurtavo prieš daug asmenų, dėl to tą vakarą nutrūko kavinės darbas, buvo apgadintas kavinės turtas. Teismas taip pat sprendė, kad D. V. ir Š. Š. tą pačią naktį, po daugiau kaip dvie­jų valandų, vėl sugrįžo prie kebabinės ir vėl savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą ten buvusiems asmenims ir aplinkai. Byloje teismas taip pat nustatė, kad nesunkus sveikatos sutrik­dymas atsirado būtent dėl kaltinamojo D. V. smūgio kumščiu į veidą. Teismas konstatavo, kad kal­ti­na­mojo D. V. tokių veiksmų motyvas buvo chuliganiškos paskatos: norėdamas pa­si­rodyti prieš draugą, užpuolė tuo metu jam nepažįstamą jaunuolį ir tyčia smurtavo prieš jį.Apeliaciniame skunde nuteistojo D. V. gynėjas prašo pakeisti 2016 m. rugsėjo 15 d. Kai­šiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį civilinių ieškinių ir atstovavimo išlaidų dalyje jas ženkliai sumažinant, o taip pat D. V. pervestas į teismo depozitinę sąskaitą pinigines lėšas (150 Eur) perduoti padarytai žalai atlyginti.Nurodo, kad teismas netinkamai išsprendė pateiktus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos bei J. G. patirtų atstovavimo išlaidų klausimą, priteisdamas aiškiai per dideles pi­ni­gines sumas. Gynybos manymu, nors teismas ir nurodė, kad atsižvelgia į eilę svarbių ap­linkybių, tačiau šios aplinkybės nebuvo įvertintos tinkamai. Advokatas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose teismai, vertindami netur­ti­nės žalos atly­gi­ni­mo klausimus paprastai priteisia pinigines sumas nuo 150 iki 600 eurų (ka­sacinės nutartys bylose Nr. 2K-122/2008, 2K-70/2013, 2K-170/2013, 2K-267/2013 ir kt.). Šioje byloje, teis­mas, nors ir nurodė, kad atsižvelgia į tai, kad nuketėjusieji patys buvo vartoję alkoholio, taip pat ir į kaltinamųjų turtinę padėtį, pasekmes kilusias nuken­tėju­sie­siems dėl patirtų su­ža­lojimų, šias aplinkybes vertino nepakankamai dėmesingai ir dėl to pri­teisė per dideles sumas neturtinei žalai atlyginti.Skunde taip pat nurodoma, jog bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis J. G., pa­grįsdamas civilinio ieškinio dydį, nurodė jog tokio dydžio ieš­kiniu siekia “pamokyti” gi­na­mą­jį ir kitus atsakomybėn traukiamus asmenis. Perauklėjimo ir pataisymo institutas yra labiau susijęs su bausmės paskirtimi ir tikslais, o civilinio ieš­ki­nio dalykas yra turtinės bei patirtos neturtinės žalos kompensavimas. J. G. buvo priteista 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, o tai sudaro 26,6 procentus nuo pareikšto civilinio ieškinio. J. G. buvo priteista iš viso 1750 Eur patirtų ats­to­vavimo išlaidų, kai tuo tarpu pagal patenkintų rei­kalavimų dalį priteistina suma nesiektų 1000 Eur.Vertindamas D. V. asmenybę teismas neat­si­žvelgė į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta jį charakterizuojanti medžiaga, iš kurios matyti, jog D. V. charakte­ri­zuo­ja­mas teigiamai. Taip pat pateikė mokėjimo pa­vedimą iš kurio matyti, jog į teismo depo­zi­ti­nę sąskaitą buvo pervesti 150 Eur padarytai žalai atlyginti. Spręsdamas atsakomybės klau­si­mą bei charakterizuodamas D. V., teis­mas šių aplinkybių nevertino, nurodytų piniginių lėšų klausimas neaptartas.Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kai­šia­do­rių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio dalį, kuria jo civilinis ieš­ki­nys buvo tenkintas dalinai ir priteista solidariai iš visų nuteistųjų 800 Eur neturtinei žalai at­ly­gin­ti ir prašymas dėl turėtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo buvo tenkintas dalinai, pri­tei­siant iš kiekvieno nuteistojo po 250 Eur turėtoms advokato atsto­va­vi­mo išlaidoms atlyginti; pra­šo civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš nuteis­tų­jų D. V., L. P., D. Š., D. P., P. J., M. Ž., Š. Š. 3.000 Eur padarytai neturtinei (fizinei ir moralinei) žalai atlyginti; prašymą dėl turėtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš nuteistųjų D. V., L. P., D. Š., D. P., P. J., M. Ž., Š. Š. 3.374,69 Eur turėtoms advokato ats­tovavimo išlaidoms atlyginti.Apeliantas nesupranta teismo motyvo, kad jo civilinis ieškinys turi būti sumažintas dėl to, kad ir jis įvykio metu buvo vartojęs alkoholio. Teigia, kad buvo išgėręs tik nedidelį kiekį alaus. Buvo kavinėje, kurioje legaliai prekiaujama alkoholiu, todėl jokio pažeidimo nepa­da­rė, neatliko jokių veiksmų, kas nuteistiesiems galėjo sukelti pykčio protrūkį. Būdamas už­pultas didelės grupės neblaivių nuteistųjų tik gynėsi. Be to, teismas neatsižvelgė, kad nu­si­kaltimo pasekmes jaučia ir po įvykio, dėl patirtų su­ža­lojimų buvo sugadinti jo atostogų pla­nai, nukentėjusysis patyrė fizinę ir moralinę netur­ti­nę žalą, kas taip pat didina patirtos žalos piniginę išraišką, nuteistieji į įvykio vietą atvyko tikslingai, nu­si­teikę vartoti fizinį smur­tą. Užeigos savininkė patvirtino, kad nuteistieji nieko ke­ba­binė­je nepirko ir nesiruošė pirkti.Nors teismas nurodė, kad dalis nuteistųjų nedirba, tačiau kažkodėl iš visų nuteistųjų priteisė po lygiai apelianto turėtų išlaidų, neatsižvelgė į kitų nuteistųjų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, nepagrįstai mažino J. G. patirtų išlaidų atlyginimą priklausomai nuo to, kokia apimtimi buvo patenkintas apelianto civilinis ieškinys. Patirtos išlaidos advokatui yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti teisių gynimą, atstovavimą baudžiamajame procese. Ikiteisminis tyrimas buvo vilkinimas, todėl apeliantas buvo priverstas rink­tis ne vie­tinį advokatą, siekdamas išvengti galimo šališkumo. Tik dėl nuteistųjų kaltės bylos na­grinėjimas užsitęsė, prireikė septynių teismo posėdžių. Kaltinamieji turi teisę pasirinkti savo gynybos poziciją, tačiau dėl vienokio ar kitokio pasirinkimo turi prisiimti ir tam tikrą atsakomybę. Visi asmenys buvo pripažinti kaltais, tai reiškia, kad P. J. ir Š. Š. pa­si­rinkta pozicija buvo melaginga, į ką taip pat turėjo atsižvelgti teismas, spręs­da­mas dėl ape­lian­to turėtų išlaidų priteisimo. Advokatas apeliantą atsto­va­vo ir kaip civilinį ieš­kovą, ir kaip nukentėjusįjį. Atsižvelgiant į proceso dalyvių skaičių, by­los medžiagos apim­tį, proceso trukmę, negalima teigti, kad ši byla laikytina nesudėtinga.Net 4 iš 7 nuteistųjų dirba ir gauna pakankamai gerus darbo užmokesčius. Be to, nors nuos­prendyje ir nurodyta, kad D. V. nedirba, tačiau yra žinoma, jog jis profesionaliai spor­tuo­ja ledo ritulį ir pagal kontraktą žaidžia užsienyje. Akivaizdu, kad nuteistojo D. V. pa­jamos yra pakankamai didelės, tą rodo ir jo demonstruojamas prabangus gyvenimo bū­das, vairuojamas brangus automobilis. Darbo neturėjimas jaunam ir sveikam vaikinui tu­rė­tų būti neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Be to, pats teismas, skirdamas bausmes, įpareigojo tuos nuteistuosius, kurie netu­ri darbo, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsi­tei­sė­jimo dienos įsidarbinti. Todėl aki­vaiz­du, kad darbą greitu metu turės visi nuteistieji. Teis­mas neatsižvelgė ir į tai, kad atstovo iš­laidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisin­gu­mo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse by­lo­se priteistino užmokesčio už advokato ar ad­vo­kato padėjėjo teikiamą pagalbą maksi­ma­laus dydžio“ nustatytų rekomenduojamų pri­teis­tinų užmokesčio už advokato teikiamas tei­si­nes paslaugas maksimalių dydžių.Teismo posėdyje nukentėjusysis J. G. prašė tenkinti jo apeliacinį skundą. Nuteistojo D. V. gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo skundą atmesti. Prokuroras prašė apeliacinius skun­dus atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. ir nuteistojo D. V. gynėjo advo­ka­to P. J. apeliaciniai skundai atmetami.Apeliaciniuose skunduose veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra ginčijami, apeliantai nesu­tinkama su civilinio ieškinio ir proceso išlaidų dydžiu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietu­vos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio tur­ti­nės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai at­sa­kin­giems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtaria­mojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji V. S., V. M., M. P., J. G., V. Š. ir civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinius ieškinius dėl nusi­kal­ti­mais padarytos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis V. S. prašė iš kal­ti­namųjų D. V. ir D. Š. priteisti bendrai 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nu­ken­tė­ju­sysis V. M. prašė iš kaltinamųjų D. V., L. P., D. P., P. J., M. Ž. ir Š. Š. priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis M. P. prašė iš kaltinamojo M. Ž. priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nu­ken­tėjusysis J. G. prašė iš kaltinamųjų D. V., Š. Š., D. Š., L. Po­vilaičio, P. J., M. Ž., D. P. solidariai priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 3598,54 Eur proceso išlaidoms advokato pagalbai atlyginti. Nukentėjusioji V. Š. iš kaltinamojo D. V. prašė priteisti 270 Eur turtinei žalai atlyginti už apgadintą kavinės pastato sienos apdailą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė iš kaltinamojo Š. Š. 100 Eur turtinei žalai atlyginti už apgadintus terasos suolus. Kaltinamieji ieškinius dėl neturtinės žalos at­lyginimo pripažino iš dalies, o ieškinius dėl turtinės žalos atlygino pripažino pilnai.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nus­tatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio as­mens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dva­si­nių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylos ap­linkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai sąžiningumo, tei­singumo ir protingumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtik­ri­nantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai tai­ko­mi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba regla­men­tuo­ja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, pri­teis­da­mi atlyginti asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos pa­da­ry­mo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nuken­tė­ju­sio­jo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, nes nukentėjusiajam priteisiama piniginė kom­pen­sacija nėra dar viena bausmė žalą padariusiam asmeniui. Neturtinės žalos įvertinti pi­ni­gais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia tik sudaryti ma­terialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus (ir galimus patirti ateityje) neturtinio po­bū­džio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kom­pensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas iš dalies tenkino visų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisė ją iš nuteistųjų D. V., L. P., D. P., P. J., D. Š., M. Ž. ir Š. Š.. Nukentėjusiojo J. G. pra­šy­mą dėl turėtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkino dalinai – po 250 Eur iš nu­teis­tųjų D. V., L. P., D. P., P. J., D. Š., M. Ž. ir Š. Š.. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajam J. G. teisingai įvertino visas aplinkybes, būtinas nustatant netur­tinės žalos dydį, taip pat atsižvelgė į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ir tei­sin­gai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį. Apeliantų argumentai, jog teismas nesiaiškino visų aplinkybių, yra visiškai nepagrįsti.Bylos medžiaga nustatyta, kad nežymų sveikatos sutrikdymą patyrė nukentėjusysis V. Ma­sels­kas ir nesunkų sveikatos sutrikdymą M. P.. Nukentėjusieji V. S. ir J. Gu­de­liaus­kas pas gydytojus nesikreipė ir byloje nėra nustatyta, kokį sveikatos sutrikdymo mąstą jie pa­ty­rė. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad ir smūgių suda­vi­mas šiems nukentėjusiesiems sukėlė skausmą, baimės jausmą, nepatogumų dėl galimai atsi­ra­du­sių kraujosruvų. Be to, užpuolus nukentėjusiuosius kebabinės terasoje, buvo nutrauktas nuken­tė­jusiųjų laisvalaikio praleidimas, jie buvo viešai pažeminti, galėjo pasijausti nepatogiai. Visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino ir pagrįstai sprendė, jog nuken­tė­ju­sieji V. S., V. M., M. P. ir J. G. patyrė neturtinę žalą, kuri yra susi­ju­si su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, viešu pažeminimu. Pirmosios ins­tan­ci­jos teismas savo sprendimą dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo J. G. pa­kankamai išsamiai argumentavo ir, laikydamasis BPK 305 straipsnio 5 dalies reikalavimų, aprašomojoje priimto apkaltinamojo nuosprendžio dalyje išdėstė šį sprendimą pagrindžiančius motyvus.Be to, nepagrįsti ir nuteistojo D. V. gynėjo advokato P. J. argumentai, jog teismas ne­silaikė kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose. Priešingai, priteista suma neturtinei žalai atlyginti, kolegijos įsitikinimu, nėra nei aiškiai per didelė, nei per maža, arba neproporcinga kilusioms pasekmėms ir nukentėjusiųjų patirtiems išgyvenimams. Neturtinės žalos dydis atskiriems nukentėjusiesiems nustatytas proporcingai jų patirtiems sveikatos sutrikdymams ir patirtam smurtui. J. G. priteistas neturtinės žalos dydis ati­tin­ka ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžia­mo­sio­se bylose Nr. 2K-2-35/2014, 2K-2-522/2013, 2K-2-473/2013, 2K-2-267/2013 ir kt.). Keisti netur­tinės žalos dydį ir dar labiau jį mažinti arba didinti nėra objektyvaus pagrindo.D. V. gynėjo skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nu­teistojo charakteristiką, tačiau kolegija šių skundo argumentų nenagrinėja. Nuteistojo charak­te­ris­tika buvo vertinama individualizuojant bausmę, o nagrinėjamu atveju apeliaciniai skundai pa­duoti ne dėl paskirtos bausmės, tačiau dėl civilinių ieškinių ir atstovavimo išlaidų dydžių.

Dėl patirtų atstovavimo išlaidų.

Apeliantas J. G. tvirtina, jog jo patirtos visos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl teismas privalėjo jas visas priteisti, iš viso 3598,54 Eur. Teigia, jog jos atitinka Lietuvos Res­pub­likos teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmo­kes­čio už advokato teikiamą teisinę pagalbą. Nustatyta, kad apelianto pateiktas atstovavimo išlaidas sudaro advokato konsultacija, nuken­tė­ju­sio­jo interesų atstovavimas, procesinių dokumentų parengimas ir kelionės išlaidos (4 t., b. l. 106-122). Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje teismas, spręsdamas atstovavimo išlaidų priteisimo klau­simą, vadovaujasi Baudžiamojo proceso kodekso normomis, o ne Civilinio proceso kodekso nor­momis (BPK 113 str.), todėl, nustatant atstovavimo išlaidų dydį, nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Reko­men­dacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikia­mą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytomis rekomendacijomis. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą regla­men­tuo­ja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieš­kovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo ats­tovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali šių iš­lai­dų iš nuteistojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Taigi baudžiamojoje by­lo­je prašomas priteisti patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Pirmo­sios ins­tan­cijos teismas nusprendė, kad po 250 Eur iš kiekvieno nuteistojo nukentėjusiajam J. Gu­de­liaus­kui turėtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti suma yra pakankama ats­to­va­vimo išlaidoms padengti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato pagal­bai apmokėti, jų pagrįstumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma išlai­doms už advokato pagalbą apmokėti yra teisinga. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dalį atstovavimo išlaidų sudaro advokato kelionės iš Vilniaus į Kaišiadoris, advokatas ruošė ci­vi­linį ieškinį, dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, atliko kitą teisinį darbą, tačiau pir­mo­sios instancijos teismas pagrįstai prašomą priteisti sumą sumažino atsižvelgdamas į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, todėl nukentėjusiojo atstovavimas nereikalavo didelės teisinės ana­li­zės ir papildomų intelektinio darbo sąnaudų. Kolegija sutinka, kad dalis nukentėjusiojo atstovo pa­tir­tų išlaidų advo­ka­to teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos būtinybe organizuoti savo teisių gynimą, tačiau dalis jų visiškai nebuvo būtinos. Skundo argumentas, jog kaltinamieji dėl savo pasirinktos gyny­bos pozicijos irgi turi prisiimti tam tikrą atsakomybę, taip pat atmetamas kaip nepagrįstas, nes prielaida, kad dėl jų gynybos pozicijos nukentėjusiojo atstovo išlaidos padidėjo nėra patvirtinta. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į sąžiningumo ir protingumo principus, pirmosios ins­tan­cijos teismas pagrįstai nusprendė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg di­de­lės ir nebuvo būtinos, todėl pagrįstai jas sumažino. Iš nuteistojo D. V. priteista suma lai­ky­ti­na pro­por­cinga tiek civilinio ieškovo, tiek nuteistojo atžvilgiu. Jos dydis nustatytas iš esmės pro­porcingai patenkinto civilinio ieškinio daliai.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuteistiesiems nepalankų procesinį sprendimą, bylinėjimosi išlaidas pagrįstai priteisė iš visų nuteistųjų, kaip bylą pralaimėjusių asmenų. Nuteistieji lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis proce­si­nėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų bylinė­ji­mo­si išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas, turi būti priteistos lygiomis dalimis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Nuteistojo D. V. į Kaišiadorių rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 150 Eur pervesti nurodžius paskirtį – žalos atlyginimui baudžiamojoje byloje proceso Nr. 1-01-1-30573-2015-9 (4 t., b. l. 13, 16). Nuosprendžiui įsiteisėjus šie pinigai bus nukreipti padarytai žalai atlyginti be atskiro sprendimo, todėl dėl šio nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimo teisėjų kolegija dau­giau nepasisako.Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo keisti, todėl jis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. ir nuteistojo D. V. gynėjo advokato P. J. apeliacinius skundus atmesti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.