Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, teismo pranešimu (t. 2, b. l. 30).

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes nacionaliniai teisės aktai to nenumato.

Pareiškėja skundžiasi tuo, kad naudojantis san. mazgu nebuvo tinkamai užtikrinamas privatumas. Teigia, kad san. mazgo atitvarai tik apie 1,5 m. aukščio, iš netinkamos valymui, dezinfekcijai medžiagos, teigia, kad san. mazgai atskirti tik užuolaida. Taip pat nurodo, kad nesant ventiliacijos tvyrojo blogas kvapas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgai Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose atitverti iš visų keturių pusių, tačiau galimi atvejai, kai siekdami neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas, suimtieji bei nuteistieji patys niokoja kamerų inventorių.

Šiuo atveju iš 2019 m. vasario mėn. darytos nuotraukos matyti, kad san. mazgo įėjimas kameroje Nr. 69 neatitvertas, tačiau atsakovė negalėjo patirti neigiamų išgyvenimų ar nepatogumų, kadangi šioje kameroje ji laikyta viena. Be to, iš nuotraukos matyti, kad san. mazgas pareigūnams per stebėjimo langelį nėra matomas.

Be to, gavus kalinamų asmenų prašymus ar ŠTI darbuotojams pastebėjus sugadintą inventorių, šis keičiamas, nuolat atnaujinamas, todėl teigti, kad visą pareiškėjos kalinimo laikotarpį kameroje Nr. 69 nebuvo užuolaidos – negalima. Kameros tikrinamos kiekvieną dieną, todėl tokia situacija negalėjo būti ištisinė.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu – nėra.

Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjos teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos teiginiai apie blogą kvapą dienomis, kai pareiškėja kamerose laikyta viena, apskritai nepagrįsti – kamerų plotas pakankamai didelis, jog vienam asmeniui pasinaudojus san. mazgu nekiltų diskomfortas dėl kvapo. Be to, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

Taip pat nurodome, kad kliūčių nuvalyti atitvarus – nėra, san. mazgo patalpos sienos išklijuotos lengvai valomomis plytelėmis (tai patvirtina nuotraukos), be to, vadovaujantis Higienos – dezinfekcijos planu 2018-2019 m., gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrenginiai kiekvieną dieną valomi ir dezinfekuojami dezinfekuotojo, valytojo.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjos laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjos argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Kartu nurodome tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Iš 2018-12-30 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-9198 matyti, kad kameroje Nr. 70 apšvieta, temperatūra, drėgmė tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Pelėsio nėra. Santechniniai įrenginiai tvarkingi.

Iš 2019-11-11 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-8413 matyti, kad kameroje Nr. 69 oro temperatūra, drėgmė tinkama. Sienos tvarkingos. Pelėsio nėra. Taip pat nustatyta, kad langas neturi dalies stiklo.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pavojus dėl nustatytų pažeidimų tik teorinis ir priklauso tik nuo pačio pareiškėjos tyčinių veiksmų, kurie gali įtakoti nelaimingus atsitikimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad langas nuo kameros atskirtas grotomis, o langus, kurie yra be rankenėlių, atidaro pareigūnai pagal asmenų žodinius prašymus.

Nors, kitos kameros dėl jų atitikimo higienos normoms aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

LVAT tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje nesant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y. kai jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normas (pvz., LVAT 2018-04-18 nutartis adm. Byloje Nr. A-348/2018 ir kt.).

Taip pat pridedama Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažyma Nr. 62/08-12, iš kurios matyti, kad 2018 m. remontuotos kameros Nr. 69, 70, 71, 107, 92, o iš 2020-01-22 Turto valdymo skyriaus pažymos Nr. 62-33 matyti, kad iki pareiškėjos apgyvendinimo kamerose, remontai atlikti kamerose Nr. 69, 95, 107.

Pareiškėja nurodo, kad pasivaikščiojimo trukmė per trumpa, o pasivaikščiojimo kiemelių būklė kelia grėsmę jos sveikatai. Taip pat nurodo tai, kad vienu metu gali būti organizuojami keli užsiėmimai, todėl turi rinktis tik vieną, o karantino metu užimtumas apskritai neorganizuojamas.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. 2018-04-16 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1/01-130 dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems (pagal Bausmių vykdymo kodeksą). Pagal šį įsakymą suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė. Vadovaujantis 2019-05-21 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“, nuo 2019-06-01 nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimalią teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Paaiškina, kad nuo 2019-06-01 rūkantiems suimtiesiems nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore (kas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus), o nerūkantiems suimtiesiems – 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Tokia tvarka įtvirtinta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2019-06-06 įsakymu Nr. 1/01-149.

Nurodo, kad ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė nerūkantiems motyvuoja kalinčius asmenis rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, o 1 val. pasivaikščiojimo trukmė rūkantiems atitinka imperatyvius teisės normų reikalavimus.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-06-06 patikrinimo akte Nr. PA-3528 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019-02-11 patikrinimo akte Nr. PA-384 nustatyta, kad ŠTI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai valomi ŠTI vadovo nustatyta tvarka, kiemelių patalpos švarios, sniegas nukastas, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Šiaulių departamento 2019-07-12 patikrinimo akte Nr. PA-5294, 2019-07-25 patikrinimo akte Nr. PA-5576 bei 2019-08-30 patikrinimo akte Nr. PA-6358 nustatyta, kad kai kuriuose kiemeliuose yra trūkumų (nubyrėjęs sienų tinkas, grindinio danga), tačiau atsakovas nurodo kad, nustatyti pažeidimai yra nekeliantys grėsmės kalinamų asmenų saugumui (negauta įpareigojimo jų uždaryti). Kartu nurodome ir tai, kad atsižvelgiant į turimus resursus bei į oro sąlygas, trūkumai šalinami.

Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimai nustatyti ne visuose kiemeliuose, o pareiškėja nedetalizuoja, kuriuose kiemeliuose būnant ji galimai patyrė nepatogumus ir pan.

Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjos iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti.

Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai.

Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Be to, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte numatyta, kad „Suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi būti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. Esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas“. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą.

Nurodo, kad suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiškėja, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems).

Be to, atsakovas pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti šia teise yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios.

Pažymi tai, kad užimtumo grafikai nėra sudarinėjami individualiai, o sudaromi bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems), todėl kiekvienas gali pasirinkti, į kokį siūlomą užimtumą jam eiti. Nurodo, kad jokie teisės aktai nenumato įpareigojimo kalinamiems asmenims sudaryti individualų užimtumo grafiką, o pareiškėja yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jos asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

Nors pareiškėja teigia, kad pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standartą (2002) 1 – Rev.2006 kalinamiems asmenims turi būti užtikrinama galimybė bent 8 val. praleisti ne kamerose, o lauke, toks teiginio traktavimas klaidina gerbiamą Teismą.

Nurodo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose“.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, tačiau ne laiko praleidimui lauke, kaip kad nurodo pareiškėja. Be to, minėtos nuostatos yra ne imperatyvaus, o rekomendacinio pobūdžio.

Taip pat pareiškėja skundžia tai, kad karantino metu nevykdomas užimtumas.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-01-31 įsakymo Nr. 1/01-43, nuo 2019-02-01 dėl mieste paskelbtos gripo epidemijos organizuojami renginiai suimtiesiems ir nuteistiesiems sustabdyti. Nurodome, kad siekiant kiek įmanoma užtikrinti saugią aplinką, tokie veiksmai yra proporcingi. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-03-08 įsakymo Nr. 1/01-77 matyti, kad nuo 2019-03-12 minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios.

Pareiškėja nurodo, kad kamerose veisiasi parazitai, pūva čiužiniai.

Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename rėžiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Be to, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras yra išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui.

Informuojame, kad patalpų (rėžiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjos kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planais.

Patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir pridėti patikrinimo aktai Nr. PA-9198, PA5576, PA-6358, PA-4414, PA-6204, PA-6386 bei dezinfekcijos planas. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjos iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jai tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarko palaikymo sąlygomis kamerose.

Pareiškėjos skunde teismui minimas pretenzijas dėl minkštojo inventoriaus neatitikimo higienos normos reikalavimams paneigia pateikiami patikrinimo aktai Nr. PA-4414, PA-6386. Šiaulių tardymo izoliatoriuje minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjos teiginiai, kad čiužiniai netinkami naudoti, neatitinka tikrovės.

Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymėjo, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sąlygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iš pareiškėjų tikimasi gauti detalų ir neprieštaringą ginčijamų laikymo sąlygų aprašymą ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliūtis. Vien pareiškėjos teiginiai, kuriems prieštarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumą.

Pareiškėja teigia, kad ŠTI dažnai nėra karšto vandens, jai neužtikrinama teisė kartą per savaitę praustis duše. Taip pat nurodo, kad persirengimo kambariuose neužtikrinamas jos privatumas.

Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad „karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas“.

Atsakovas nurodo, kad ŠTI duše bėga šiltas vanduo, kuris į ŠTI tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas karšto vandens tiekimo negali įtakoti, todėl, sutrikus centralizuotam vandens tiekimui, už tai nėra atsakingas. Be to, pareiškėja šios savo skundo dalies neindividualizuoja, nenurodo, kada, anot jos, ji dėl karšto vandens nebuvimo nebuvo nuvesta į dušą.

Taip pat nurodo, kad kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, tad tai suteikia galimybes rūpintis savo higiena kiekvieną dieną. Be to, aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ numatyta teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasišildyti.

Be kita ko, nurodome ir tai, kad siekiant kuo palankesnių kalinimo sąlygų, kai kuriose kamerose, kuriose laikomos moterys, yra tiekiamas karštas vanduo. Šiuo atveju karštas vanduo buvo kamerose Nr. 107, 108, 109.

Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėja yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl galimas jos asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.

Nurodo, kad stebėjimo akutė skirta siekiant užtikrinti režimo laikymąsi bei pačių kalinamųjų asmenų saugumą, be to, pro ją nėra žiūrima nuolat, nepertraukiamai. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatorius būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjos orumą ar nežmoniškai su ja elgtis.

Pareiškėja skundžia tai, kad ŠTI nebuvo sudaromos tinkamos sąlygos skalbtis.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2012-10-31 priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-210, kuriuo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos aprašas, o 2012-11-20 – įsakymas Nr. 1/01-236, kuriuo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas. 2015-11-02 priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo “papildymo“, kuriuo nustatyta, jog įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas, kuriuo tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais.

2019-04-01 bendradarbiavimo sutartis, sudaryta su UAB „Šiaulių skalbykla“, nutraukta, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymas Nr. 1/01-162 nuo 2019-04-09 pripažintas netekusiu galios, tačiau, pagal susiklosčiusią praktiką, nemokių kalinamų asmenų rūbai ir toliau buvo skalbiami pagal nusistovėjusią tvarką

Informuoja, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatytais reikalavimais, Šiaulių TI esantiems suimtiesiems/nuteistiesiems išduodama švari patalynė bei rankšluosčiai, taip pat įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami suimtųjų/nuteistųjų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 priede nustatytomis laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normomis, nemokiems suimtiesiems/nuteistiesiems kartą per 3 mėnesius išduodami skalbimo milteliai. Mokiems suimtiesiems/nuteistiesiems sudaryta galimybė Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje įsigyti skalbimo priemonių ir rūbus skalbtis kamerose.

Be to, nurodo ir tai, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę per tris mėnesius, o nuteistieji, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, per šešis mėnesius turi teisę gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį. Pabrėžiame, kad suimtiesiems/nuteistiesiems sudaryta galimybė nešvarius drabužius perduoti išskalbti savo artimajam ar kitam asmeniui Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Bausmių vykdymo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Be to, siekiant kuo palankesnių galimybių rūpintis švara, vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2019-09-04 įsakymu Nr. 1/01-209 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių asmeninių drabužių, asmeninės patalynės skalbimo ar cheminio valymo paslaugos už asmenines lėšas įsigijimo, organizavimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas tvarkos aprašas, pagal kurį sudaryta galimybė mokiems suimtiesiems bei nuteistiesiems naudotis mažiausią paslaugų kainą pasiūliusios įmonės skalbimo ar cheminio valymo paslaugomis.

Taip pat pažymi, kad gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, kuri yra reikšminga, vertinga konkrečiam teisės subjektui, šiuo atveju – pareiškėjai. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamame skunde pareiškėja nenurodo konkrečiai jos galimai patirtų nepatogumų, nedetalizuoja, kokią žalą ji patyrė, o tariamą skalbimo paslaugų neatitikimą teisės aktams abstrakčiai sieja su kitų asmenų subjektinių teisių apsauga. Atkreipia dėmesį, kad tokie motyvai/reikalavimai sietini su viešojo intereso gynyba, tačiau pareiškėja nėra asmuo, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą ir reikšti reikalavimus siekiant jį apginti.

Visa tai įvertinus konstatuoja, kad Šiaulių TI suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems sutiekiamomis galimybėmis.

Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal Fiziologinės mitybos normas nedirbančioms moterims, laikomoms kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma per parą yra 1951 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienai nedirbančiai moteriai, laikomai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2015-01-01). Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintus valgiaraščius. Visi Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas ir Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius. Taigi, Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga.

Kaip matyti iš pridėtų Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos ir Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos patikrinimo aktų, jokių esminių pažeidimų nenustatyta.

Nors ir buvo nustatyta tokių trūkumų kaip vietomis atsilupę ar pajuodę sienų ir lubų dažai, tačiau konstatuota, kad patalpų ir inventoriaus higiena iš esmės tinkama, o nustatyti nežymūs teisės aktų reikalavimų neatitikimai, neturi galimos rizikos vartotojų sveikatai.

Papildomai nurodo, kad maistas į kameras išduodamas paeiliui, ir nors maistas laikomas termosuose, Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems asmenims paprašius, maistas pašildomas.

Taip pat pažymi tai, kad galima situacija, kai tam tikrų institucijų atsakymai teikiami tik pačiai pareiškėjai (ar kitiems kalinamiems asmenims, kurie neleistinais būdais gauta informacija dalinasi tarpusavyje), todėl jų turinys Šiaulių tardymo izoliatoriui gali būti nežinomas.

Papildomai nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius imasi visų priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymas: Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1/01-225 sudarė Sutarties vykdymo kontrolės komisiją, kuri ne rečiau kaip kartą per savaitę tikrina patiekto maisto kokybę ir tai įformina aktu. Apie galimai nekokybišką maistą nedelsiant informuojama Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba, o esant poreikiui – kreipiamasi ir tiesiogiai į tiekėją.

Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį ir pan., imasi visų reikiamų veiksmų (nuo pretenzijos teikimo iki baudos skyrimo), jog sutartis būtų vykdoma tinkamai. Atsakovo nuomone, spręsti dėl pažeidimų reikšmingumo ir taikytinų sankcijų – nėra pareiškėjos kompetencijoje.

Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi.

Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, suimtiesiems suteikiama teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 86 punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, jog kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Kadangi Taisyklių 15 priede numatyta, kad vaisių ir daržovių leidžiama įsigyti ir turėti ne daugiau kaip 2 kg, siekiant kuo palankesnių kalinimo sąlygų, Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimas vaisiais ir daržovėmis, vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-09-04 įsakymu Nr. 1/01-208 patvirtintu Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo įstaigos parduotuvėje tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), organizuojamas du kartus per savaitę: Tvarkos aprašo 5 punkte įtvirtinta, kad suimtieji ir nuteistieji maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais aprūpinami ne rečiau kaip kartą per savaitę, o vaisiais ir daržovėmis pagal jų papildomus prašymus ne rečiau kaip du kartus per savaitę, esant galimybei, atsižvelgiant į apsiperkančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, žmogiškuosius išteklius suimtiesiems (nuteistiesiems) gali būti sudaromos sąlygos papildomai nusipirkti kitų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Nors minėta nuostata oficialiai įtvirtinta 2019-09-04, tačiau, tokia praktika vykdoma nuo 2018 m. pabaigos.

Informuoja, kad Šiaulių tardymo izoliatorius su UAB „Lobby Baltic“ 2018-10-19 sudarė Nekilnojamojo turto nuomos parduotuvės suimtiesiems (nuteistiesiems) veiklai sutartį Nr. 47/08-62. Sutarties 4.3.10 punktas įpareigoja UAB „Lobby Baltic“ laikytis teisės aktais nustatytų reikalavimų.

Pabrėžia, kad Šiaulių TI vadovaujasi Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-09 direktoriaus įsakymu Nr. V-172. Atsakingas Šiaulių TI darbuotojas kartą per mėnesį apsilanko šalia įstaigos esančiose parduotuvėse, kurių apyvarta yra panaši kaip ir įstaigoje esančioje parduotuvėje, ir palygina jose parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainas su tokių pačių prekių kainomis Šiaulių TI parduotuvėje. Apie gautus rezultatus informuojamas Šiaulių TI teritorijoje veikiančios parduotuvės savininkas ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad kažkurių prekių kainos Šiaulių TI teritorijoje veikiančioje parduotuvėje lyginant kainas su kitų tikrintų parduotuvių kainomis didesnės daugiau kaip 10 %, Šiaulių TI teritorijoje veikiančios parduotuvės savininkas paraginamas sumažinti tų prekių kainas. Atkreipiame dėmesį, kad kainos įstaigos parduotuvėje panašios, o kai kurių prekių net mažesnės už šalia esančių parduotuvių kainas. Taip pat nurodome, kad iki pat šios dienos UAB „Lobby Baltic“ darbuotojai, gavę raštą nedelsiant reaguoja, sumažina kainas ir apie tai raštu informuoja Šiaulių TI.

Pažymi, kad prekių kaina, jeigu rinkoje pasikeičia prekių kainas įtakojantys veiksniai, gali keistis ir tai yra natūralus reiškinys.

Taip pat nurodo, kad minėtu 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas maisto produktų asortimentas ir privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas, o šiame teisės akte nustatyti reikalavimai Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomi.

Pažymi, kad kartą per mėnesį į visas kameras yra išduodamas Šiaulių TI teritorijoje veikiančios parduotuvės prekių kainoraštis su nurodytomis galiojančiomis kainomis, taip pat jis skelbiamas ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus internetinėje svetainėje. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys turi specifinį teisinį statusą, o jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas, minėtos priemonės, kurių imasi atsakovas, jog kalintys asmenys būtų supažindinti su parduotuvės asortimentu bei kainomis, vadovaujantis protingumo principu, yra pakankamos.

Atkreipia dėmesį, kad tik esant galimybėms UAB „Lobby Baltic“ papildo asortimentą naujomis maisto produktų ir būtiniausių reikmenų prekėmis, o pagrindinių prekių asortimentas yra pastovus, todėl gerai žinomas ilgesnį laiką Šiaulių TI laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems.

Pabrėžia, kad Taisyklių 88 punktas draudžia išvesti suimtuosius iš kamerų apsipirkti parduotuvėje. Prekėmis suimtuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus personalas. Šiuo tikslu kiekvienam suimtajam, turinčiam teisę apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas, kurį suimtasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriuje suimtojo asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirktos prekės tą pačią dieną įteikiamos suimtajam. Šis pasitikrinęs prekes ir kasos kvitą, jei neturi pretenzijų, pasirašo prašyme, kuris įsegamas į Turto valdymo skyriuje saugomą segtuvą. Pažymėtina tai, kad visi suimtieji (nuteistieji) turi galimybę netinkančių prekių atsisakyti ir grąžinti jas atgal į parduotuvę. Taigi, jei asmuo nusprendžia, kad prekė neatitinka jo lūkesčių (netinkama išvaizda, nurodomas svoris tariamai melagingas ir t. t.), jis prekes gali grąžinti.

Nurodo, kad rengiant vieną iš atsakymų į vieno ŠTI laikomo asmens skundą Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai, Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus darbuotojas el. paštu kreipėsi į UAB „Lobby Baltic“ dėl informacijos apie ŠTI teritorijoje veikiančios parduotuvės patikrinimus. UAB „Lobby Baltic“ informavo, kad Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba parduotuvę tikrino 2019-08-26. Tikrinimo metu nustatyta, kad maisto produktų su pasibaigusiais terminais nerasta, maisto pakuotės nepažeistos, vaisiai ir daržovės laikomos plastikinėse dėžėse, kurios pakeltos nuo grindų ant grotelių ar stalų. Visi pieno ir mėsos produktai, vadovaujantis veterinarinės tarnybos nustatyta tvarka, iki jų pristatymo suimtiesiems (nuteistiesiems), laikomi įstaigos teritorijoje esančioje parduotuvėje – šaldytuve. Maisto produktų laikymo sąlygos parduotuvėje atitinka gamintojo nurodytas laikymo sąlygas. UAB „Lobby Baltic“ darbuotojai užtikrino, kad produktus tiekia plastikiniuose maišeliuose. Pagrindo netikėti pateiktu atsakymu, ŠTI neturi.

Informuoja, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, gavęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos raštą 2019-09-26 Nr. 587S-(57.5.)-787 dėl UAB „Lobby Baltic“ parduotuvėje nustatytų pažeidimų, 2019-10-03 kreipėsi į UAB „Lobby Baltic“ direktorių su prašymu užtikrinti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus teritorijoje veikiančioje parduotuvėje būtų parduodamos kokybiškos ir nepasibaigusio vartoti termino prekės (minėti dokumentai teikiami tik Teismui). Tai tik patvirtina, kad Šiaulių tardymo izoliatorius tinkamai siekia užtikrinti Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų teises.

Nors pareiškėja įvardina konkrečius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštus, nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius nėra šių raštų gavėjas, todėl jų turinys Šiaulių tardymo izoliatoriui nebuvo žinomas.

Atsakovas nurodo, kad apsipirkti kitose parduotuvėse galimybės nėra ir jokie teisės aktai to nenumato.

Pareiškėja nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai bando ją įbauginti, naudoja psichologinį smurtą, neregistruoja skundų. Nurodome, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai savo veikloje atlikdami pareigines funkcijas vadovaujasi teisės aktais bei pagarbos žmogui ir valstybei principu, o abstraktūs pareiškėjos teiginiai niekuo nepagrįsti.

Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu siekia, jog jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-01-17 pažyma Nr. 60-1931 „Dėl L. K.“ (t. 1, b. l. 40-49), iš kurios matyti, kad pareiškėja Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2018-11-08 iki 2020-01-06 (425 dienas). Pareiškėja nurodytu laiku buvo laikomas 425 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 425 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Pareiškėja skunde nurodo, jog kamerose ventiliacija neveikia, yra drėgna, užsiveisia parazitai, natūrali šviesa silpnai patenka į patalpas, o elektrinis apšvietimas labai stiprus, naktinio apšvietimo išjungti negalima. Kamerose dieninio apšvietimo lempos techniškai netvarkingos, be gaubtų. Visose kamerose sienos suskilusios, netvarkingos, nuo lubų krenta tinkas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. lapkričio 11 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-8413 (patikrinimas atliktas 2019 m. spalio 30 d., t. 1, b. l. 119–120) konstatuota, kad kameroje Nr. 69 nustatyta oro temperatūra ir oro santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 69 patalpas ir jose esančius įrenginius (lango rėmą, stiklus) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, nustatyta, kad minėtoje kameroje nėra dalies lango stiklo. Įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 69 patalpas, ant patalpų sienų lubų vizualiai matomų pelėsių nenustatyta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gruodžio 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-9198 (patikrinimas atliktas 2018 m. gruodžio 5 d., t. 1, b. l. 121–123) konstatuota, kad kameroje Nr. 70 bendra dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kameroje Nr. 70 veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Kameroje Nr. 70 ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra.

ŠTI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Gyvenamąsias patalpas valo patys jose gyvenantys asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonės (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinti. Valikliai išduodami esant poreikiui. Tikrintų gyvenamųjų kamerų patalpose esantys santechniniai įrenginiai tvarkingi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-3528 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d., t. 1, b. l. 124-125) konstatuota, kad ŠTI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai švarūs, tvarkingi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-384 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 126–127) konstatuota, kad kameroje Nr. 70 vizualiai matomų pelėsių nėra. Gyvenamosiose kamerose galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta. Vertinant nurodytų gyvenamųjų kamerų (ir kameros Nr. 70) patalpų lubas ir patalpose esančius elektros įrenginius (el. instaliaciją) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus nustatyta, kad kameroje Nr. 70 veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas (lubas) ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, tikrintoje kameroje nenustatyta.

Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Patikrinimo metu kiemelių patalpos buvo švarios, sniegas nukastas. Veiksnių (slidžios dangos), galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatyta.

ŠTI dušų, prausyklų patalpos valomos pagal ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2018-2019 m. Valymą ir dezinfekciją atlieka dezinfekuotojas. Peržiūrėjus sanitarinėje švarykloje pildomą Dušo ir persirengimo patalpų kasdienio dezinfekavimo žurnalą nustatyta, kad dušinių, prausyklų patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną, po kiekvieno pasinaudojimo dušu. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Mikrobac forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas.

Į ŠTI vanduo tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Nustatytas chloridų kiekis geriamajame vandenyje atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-07-23 įsakymu Nr. V-455, 20.4 papunktyje nustatytą parametro ribinę vertę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. liepos 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-5294 (patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 4 d., t. 1, b. l. 128-129) nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 1 grindinio danga yra ištrupėjusi, pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 3 sienos danga nutrupėjusi, iškritusios plytos (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. liepos 25 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-5576 (patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 15 d., t. 1, b. l. 130) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 19 sienų danga nutrupėjusi, taip pat pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 19 ištrupėjusi ir grindinio danga (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Sporto, stalo teniso salėse veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius (įrangą) naudojant pagal paskirtį, nenustatyta.

Patikrinimo metu įvertinus tikrintus pasivaikščiojimo kiemelius, vizualiai matomų pelėsių nenustatyta.

Siekiant įvertinti faktus dėl bendrojo naudojimo patalpose esančių dulkių, operatyviosios kontrolės metu vertintos sporto salės, stalo teniso salės, pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 19 patalpos ir jose esantys įrenginiai. ŠTI bendrojo naudojimo patalpos ir jose esantys įrenginiai valomi ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos ( patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2018-2019 m. Kasdieniai valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Microbac forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Valymą ir dezinfekciją atlieka dezinfekuotojas, valytojai. Patikrinimo metu nustatyta, kad sporto, stalo teniso salių, pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 19 patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6358 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. 1, b. l. 131) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 5, Nr. 6, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 15, Nr. 16 sienų danga nutrupėjusi, taip pat pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 16, Nr. 17, Nr. 20 nelygi grindinio danga; kiemelyje Nr. 21 nesaugi grindinio danga ties įėjimu į kiemelį; pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 17 ir Nr. 18 ties grotomis virš įėjimo įrengtos metalinės konstrukcijos nesaugios (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Kitų veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius (įrangą) naudojantį pagal paskirtį, nenustatyta.

ŠTI bendrojo naudojimo patalpos ir jose esantys įrenginiai valomi vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2018-2019 m. Kasdieniai valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Microbact forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Valymą ir dezinfekciją atlieka dezinfekuotojas, valytojai. Patikrinimo metu nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18, Nr. 20, Nr. 21 patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 15.4.8)PA-4414 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 11 d., t. 1, b. l. 132-133) konstatuota, kad laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Į ŠTI tiekiamas geriamasis vanduo. Karštas vanduo tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir, nustačius nariuotakojų ir (arba) graužikų buvimo pėdsakų, jų naikinimas. Paskutinis įrašas apie UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ atliktą nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimą – 2019 m. gegužės 9 d. Patikrinimo metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nepastebėta.

Patalpoms, įrangai, inventoriui valyti skirtos priemonės („Microbac forte“ 2 proc., „Haz-Tabs“, „Bacillol AF“), skalbykloje naudojamos skalbimo priemonės (skalbimo milteliai „Ūla“) naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Dušinėms, prausykloms, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenims, sanitariniams įrengimams, kirpykloje naudojamiems instrumentams valyti naudojami autorizuoti biocidiniai produktai. Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius yra švarūs.

ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. Patalpoms valyti skiriama grindų šepetys, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibirais, valikliai. ŠTI gyvenamosiose patalpose susidarančios buitinės atliekos šalinamos ŠTI vadovo nustatyta tvarka.

Laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys apgyvendinami gyvenamosiose patalpose. Patalpose, kuriose asmenys laikomi ilgiau nei 24 val., yra natūralus apšvietimas. Galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per atidaromus langus sudaryta visose tikrintose kamerose.

ŠTI įrengtoje skalbykloje yra nešvarių skalbinių, skalbimo, džiovinimo, lyginimo zonos, švarių skalbinių patalpa. Patalpos ir technologiniai įrenginiai išdėstyti taip, kad švarių ir nešvarių skalbinių srautai nesusikirstų. Švariems ir nešvariems skalbiniams transportuoti naudojami atskiri, skirtingai paženklinti vežimėliai (švariems skalbiniams) ir kitos talpos (nešvariems skalbiniams skirti daugkartiniai maišai). Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas, laikomi švariose, uždarose spintose atskirai nuo nešvarių skalbinių. ŠTI laikomų asmenų asmeniniai apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai.

Čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iš audinio, tinkamo skalbti ir (arba) dezinfekuoti ŠTI esančioje dezinfekavimo kameroje. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami po ŠTI laikomų asmenų nusiprausimo duše. ŠTI laikomiems asmenims galimybė nusiprausti duše pagal įstaigoje nustatytą tvarką ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę sudaryta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6204 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 7 d., t. 1, b. l. 134) konstatuota, kad pagal ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, ŠTI gyvenamąsias patalpas ir jose esančius įrenginius valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinti. Valikliai išduodami esant poreikiui. Vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2018-2019 m. gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrenginiai dezinfekuojami autorizuotu biocidiniu. Kasdienius sanitarinių įrenginių dezinfekcijos darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai.

ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Turto valdymo skyriaus duomenimis, įstaigoje pastabėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (ŠTI nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6386 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. 1, b. l. 135) konstatuota, kad ŠTI laikomiems asmenims išduodami čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iš audinio, tinkamo skalbti ir (arba) dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis. Nustatyta, kad minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamos dezinfekuotos dezinfekavimo kameroje. ŠTI vykdoma dezinfekuotų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė „Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sąskaita“ (toliau – Kortelė). Išduodant inventorių kiekvienas suimtasis/nuteistasis turi galimybę pasitikrinti jam išduodamą minkštąjį inventorių bei patalynę.

ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Turto valdymo skyriaus duomenimis, įstaigoje pastabėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (ŠTI nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale.

Pareiškėjos teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kamerų gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta. Juo labiau, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 15.4.8)PA-4414 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 11 d., t. 1, b. l. 132-133) konstatuota, kad laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys apgyvendinami gyvenamosiose patalpose. Patalpose, kuriose asmenys laikomi ilgiau nei 24 val., yra natūralus apšvietimas. Galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per atidaromus langus sudaryta visose tikrintose kamerose.

Pareiškėja į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais bylai aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

Pareiškėja skunde nurodė, kad kamerose tualetai nuo likusios kameros dalies atskirti apie 1,5 m aukščio medinėmis pertvaromis arba tokio pat aukščio užuolaidomis, kurios neužtikrina privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, yra matoma kameroje esančių asmenų ir ypač matoma pareigūnams per duryse įrengtą stebėjimo akutę ar atidarius kamerų duris. Be to, nesant atskiros oro šalinimo sistemos, pasinaudojus tualetu laikosi nemalonūs kvapai.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma medžiagine iš storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (t. 1, b. l. 51-54) matyti, kad kamerose Nr. 69, 70, 71, 92, 95 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis yra nuo 1,81 m iki 1,99 m, kameroje Nr. 106 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine konstrukcija, kurios aukštis 2,30 m., o kamerose Nr. 107, 108, 109 atitvarinė konstrukcija yra OSB Mūr. užuolaida, kurių aukštis nuo 2,01 m iki 2,03 m, t. y. ženkliai aukštesnės negu 1,5 m, todėl pareiškėjos argumentas, kad kamerose tualetai nuo likusios kameros dalies atskirti apie 1,5 m aukščio medinėmis pertvaromis arba tokio pat aukščio užuolaidomis, atmestinas kaip nepagrįstas. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Pareiškėjos teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs. Pareiškėja nurodė, kad naudojantis sanitariniu mazgu, yra matomas kameroje esančių asmenų ir ypač matoma pareigūnams per duryse įrengtą stebėjimo akutę ar atidarius kamerų duris. Administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėja, fotonuotraukose (t. 1, b. l. 166-172) matyti, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) arba iš kameros vidinės pusės įėjimo durų atžvilgiu. Kitų argumentų, kuo pasireiškė jos privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui, pareiškėja neįrodė. Nors pareiškėja skunde teigia, kad pagal teismų praktiką Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitarinio mazgo įrengimas pažeidžia jos teisę į privatumą, tačiau sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis arba OSB, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m, o įėjimai atitverti durimis (pvz.: kamera Nr. 69 (pareiškėja buvo 77 dienas), kamera Nr. 71 (pareiškėja buvo 13 dienų), kamera Nr. 92 (pareiškėja buvo 14 dienų), kamera Nr. 95 (pareiškėja buvo 116 dienų) arba užuolaidomis, tačiau pareiškėja kamerose (pvz.: kameros Nr. 70, 108) buvo viena (131 dieną). Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis sienelėmis ir įėjimas yra atitvertas durimis arba neperšviečiamomis užuolaidomis, šiuo atveju niekas negalėjo matyti pareiškėjos, jai naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjai minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjos teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-622/2020 ir kt.).

Tuo pačiu, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas visose kamerose, kuriose buvo laikoma pareiškėja, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjos teiginius dėl blogo kvapo kamerose, išskyrus 131 dieną, kada pareiškėja buvo laikoma kamerose viena.

Skunde pareiškėja nurodė, kad kameros netvarkingos.

Pagal HN 134:2015 37 punktą, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gruodžio 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-9198 (patikrinimas atliktas 2018 m. gruodžio 5 d., t. 1, b. l. 121–123) konstatuota, kad ŠTI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Gyvenamąsias patalpas valo patys jose gyvenantys asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonės (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinti. Valikliai išduodami esant poreikiui. Tikrintų gyvenamųjų kamerų patalpose esantys santechniniai įrenginiai tvarkingi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 15.4.8)PA-4414 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 11 d., t. 1, b. l. 132-133) konstatuota, kad ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. Patalpoms valyti skiriama grindų šepetys, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibirais, valikliai. ŠTI gyvenamosiose patalpose susidarančios buitinės atliekos šalinamos ŠTI vadovo nustatyta tvarka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6204 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 7 d., t. 1, b. l. 134) konstatuota, kad pagal ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, ŠTI gyvenamąsias patalpas ir jose esančius įrenginius valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinti. Valikliai išduodami esant poreikiui. Vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2018-2019 m. gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrenginiai dezinfekuojami autorizuotu biocidiniu. Kasdienius sanitarinių įrenginių dezinfekcijos darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6386 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. 1, b. l. 135) konstatuota, kad pagal ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, ŠTI gyvenamąsias patalpas ir jose esančius įrenginius valo patys jose laikomi asmenys. Vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu „ŠTI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2018-2019 m. gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrenginiai dezinfekuojami autorizuotu biocidiniu. Kasdienius sanitarinių įrenginių dezinfekcijos darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai.

Patikrinimo aktuose konstatuotas aplinkybes patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. (t. 1, b. l. 79–81) ir kamerų, kuriose buvo pareiškėja, fotonuotraukos (t. 1, b. l. 166-172), iš kurių matyti, kad kameros tvarkingos, todėl pareiškėjos skundo argumentas dėl netvarkingų kamerų atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebūna šilto (karšto) vandens ir nėra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-384 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 126–127) konstatuota, kad ŠTI dušų, prausyklų patalpos valomos pagal ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2018-2019 m. Valymą ir dezinfekciją atlieka dezinfekuotojas. Peržiūrėjus sanitarinėje švarykloje pildomą Dušo ir persirengimo patalpų kasdienio dezinfekavimo žurnalą nustatyta, kad dušinių, prausyklų patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną, po kiekvieno pasinaudojimo dušu. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Mikrobac forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas.

Į ŠTI vanduo tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Nustatytas chloridų kiekis geriamajame vandenyje atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-07-23 įsakymu Nr. V-455, 20.4 papunktyje nustatytą parametro ribinę vertę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 15.4.8)PA-4414 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 11 d., t. 1, b. l. 132-133) konstatuota, kad į ŠTI tiekiamas geriamasis vanduo. Karštas vanduo tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

Patalpoms, įrangai, inventoriui valyti skirtos priemonės („Microbac forte“ 2 proc., „Haz-Tabs“, „Bacillol AF“), skalbykloje naudojamos skalbimo priemonės (skalbimo milteliai „Ūla“) naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Dušinėms, prausykloms, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenims, sanitariniams įrengimams, kirpykloje naudojamiems instrumentams valyti naudojami autorizuoti biocidiniai produktai. Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius yra švarūs.

Į laisvės atėmimo vietą pristatytiems asmenims švarinti ŠTI įrengtos nusirengimo ir apsirengimo patalpos, dušinės, dezinfekavimo kamera.

ŠTI laikomiems asmenims galimybė nusiprausti duše pagal įstaigoje nustatytą tvarką ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę sudaryta.

Patikrinimo aktuose konstatuotas aplinkybes patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. (t. 1, b. l. 79–81).

Pareiškėjos argumentas, kad naudojantis dušu persirengimo kambario durys būna atidaromos arba pareigūnai stebi persirengimo kambarį per duryse įrengtą langelį, tuo pažeidžiant privatumą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėja buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, t. y. įkalinimo įstaigoje, turėjo specifinį teisinį statusą, todėl jos atžvilgiu tam tikra apimtimi buvo neišvengiami tam tikri jos asmeninių laisvių suvaržymai, siekiant užtikrinti režimo laikymąsi ir tiek pačios pareiškėjos, tiek su ja buvusių asmenų saugumą.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punkte reglamentuota, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130 nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 87). Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ 1.2 punktą (t. 1, b. l. 88-89), nustatyta nerūkantiesiems suimtiesiems (nuteistiesiems) vienos valandos ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimalią teisės aktuose nustatytą rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 1/01-149 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“, nustatyta pasivaikščiojimo gryname ore trukmė kasdien asmenims atskirai pagal 1.1.1, 1.1.2, 1.1.3, 1.2 punktus (t. 1, b. l. 90), tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-3528 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d., t. 1, b. l. 124-125) konstatuota, kad ŠTI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai švarūs, tvarkingi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-384 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 126–127) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Patikrinimo metu kiemelių patalpos buvo švarios, sniegas nukastas. Veiksnių (slidžios dangos), galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatyta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. liepos 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-5294 (patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 4 d., t. 1, b. l. 128-129) nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 1 grindinio danga yra ištrupėjusi, pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 3 sienos danga nutrupėjusi, iškritusios plytos (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. liepos 25 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-5576 (patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 15 d., t. 1, b. l. 130) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 19 sienų danga nutrupėjusi, taip pat pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 19 ištrupėjusi ir grindinio danga (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Sporto, stalo teniso salėse veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius (įrangą) naudojant pagal paskirtį, nenustatyta.

Patikrinimo metu įvertinus tikrintus pasivaikščiojimo kiemelius, vizualiai matomų pelėsių nenustatyta.

Siekiant įvertinti faktus dėl bendrojo naudojimo patalpose esančių dulkių, operatyviosios kontrolės metu vertintos sporto salės, stalo teniso salės, pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 19 patalpos ir jose esantys įrenginiai. ŠTI bendrojo naudojimo patalpos ir jose esantys įrenginiai valomi ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos ( patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2018-2019 m. Kasdieniai valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Microbac forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Valymą ir dezinfekciją atlieka dezinfekuotojas, valytojai. Patikrinimo metu nustatyta, kad sporto, stalo teniso salių, pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 19 patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6358 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. 1, b. l. 131) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 5, Nr. 6, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 15, Nr. 16 sienų danga nutrupėjusi, taip pat pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 16, Nr. 17, Nr. 20 nelygi grindinio danga; kiemelyje Nr. 21 nesaugi grindinio danga ties įėjimu į kiemelį; pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 17 ir Nr. 18 ties grotomis virš įėjimo įrengtos metalinės konstrukcijos nesaugios (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Kitų veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius (įrangą) naudojantį pagal paskirtį, nenustatyta.

Pareiškėja skunde nurodė, kad maistas į Šiaulių tardymo izoliatorių tiekiamas šaltas, neatitinka nustatytų normų, kyla grėsmė jį užkrėsti nuodingomis medžiagomis dalinimo metu.

Pagal Fiziologines mitybos normas nedirbančioms moterims, laikomoms kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 1951 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienai nedirbančiai moteriai, laikomai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietoje, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015-01-01). Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpiu maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius bei pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius, o nuo 2018-01-01 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447„Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga.

Iš administracinėje byloje esančių Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų (t. 1, b. l. 136-165) matyti, kad patiekalai negaminami, atvežami pagaminti VšĮ Bruneros, patiekalai laikomi termosuose, termosai švarūs, tvarkingi, patiekalai būdingos išvaizdos, neapdegę, neprimirkę riebaluose, dalijantys maistą asmenys, dėvi švarius, tinkamus drabužius, maistą dalija su vienkartinėmis pirštinėmis, dalijant maistą kamerų duris ir langelius atidaro lydintys pareigūnai, maistas paduodamas per langelį. Dalijantys asmenys tik paima maistui skirtą indą, kuris paduodamas iš kameros, nededamas ant langelių, tiesiai į rankas, nesukeliant rizikos užteršti maistą. Nustatyti nežymūs teisės aktų reikalavimų neatitikimai, kurie neturi galimos rizikos vartotojų sveikatai Pareiškėja ypač akcentavo, kad jos skunde dėl tiekiamo maisto nurodytus teiginius patvirtina Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo aktas Nr. 63VMĮP-185. Paminėto patikrinimo akto išvadose (t. 1, b. l. 158-159) nurodyta, kad maisto tvarkymo subjektas atitinka saugos, kokybės, ženklinimo reikalavimus. Vartotojo pranešimas (skundas) nepagrįstas dėl maisto kokybės, darbuotojų higienos, maitinimo organizavimo, atitikties. Patikrinimo metu nustatyti nežymūs teisės aktų reikalavimų neatitikimai, kurie neturi galimos rizikos vartotojų sveikatai ir už kuriuos administracinio poveikio priemonės netaikomos. Vienas iš jų, kad paukštienos kukulio pateikimo temperatūra neatitinka teisės aktų reikalavimų. Taip pat iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad maistas į kameras išduodamas paeiliui, ir nors maistas laikomas termosuose, Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems asmenims paprašius, maistas pašildomas. Taip pat iš atsiliepimo matyti, kad už maitinimo paslaugos suteikimo kontrolę Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra sudaryta Maitinimo paslaugų teikimo sutarties vykdymo užtikrinimo komisija (t. 1, b. l. 116), kuriai pavesta užtikrinti tinkamą Maitinimo paslaugų teikimo pirkimo – pardavimo sutarties su VšĮ „Bruneros“ vykdymą.

Taigi, patikrinimų metu higienos ir laikymo sąlygų atitikties esminių pažeidimų nenustatyta, todėl pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai dėl tiekiamo šalto maisto, kuris neatitinka nustatytų normų ir kyla grėsmė jį užkrėsti nuodingomis medžiagomis dalinimo metu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nesuteikė jam po 8 valandas užimtumo, ypač nustojama teikti platesnį užimtumą vasarą, arba siūloma iš karto dvi užimtumo programos, o reikia pasirinkti vieną, taip pat taikoma mažiau užimtumo programų, negu jų galėtų būti taikoma.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (t. 1, b. l. 82-86), kurioje nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Duomenų, jog pareiškėja nebūtų galėjusi naudotis nurodyta programa išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose, naudotis bibliotekos knygų fondu, nėra.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1/01-110 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“ patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė, kurioje apibrėžtas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas, t. y. dienotvarkė sudaryta visiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems asmenims, o ne individuali konkrečiam asmeniui, nes pareiškėja yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl galimi atvejai, kai asmuo turi rinktis į kokį siūlomą užimtumą jam eiti.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1/01-43 „Dėl laikino suimtųjų ir nuteistųjų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų, renginių bei susitikimų su socialiniais partneriais stabdymo“ matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2019 m. vasario 1 d. iki Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bus atšaukta gripo epidemija Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, buvo sustabdyta: ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų suteikimas, organizuoti renginiai suimtiesiems ir nuteistiesiems, susitikimai su socialiniais partneriais (t. 1, b. l. 108). Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1/01-77 aukščiau paminėtas minėtas įsakymas buvo atšauktas (t. 1, b. l. 109). Šių priemonių buvo imtasi, siekiant kiek įmanoma užtikrinti saugią aplinką ir tokie Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus veiksmai yra proporcingi, vertinant susidariusią situaciją.

Pareiškėja skunde nurodė, kad kamerose užsiveisia parazitai.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 15.4.8)PA-4414 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 11 d., t. 1, b. l. 132-133) konstatuota, kad ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir, nustačius nariuotakojų ir (arba) graužikų buvimo pėdsakų, jų naikinimas. Paskutinis įrašas apie UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ atliktą nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimą – 2019 m. gegužės 9 d. Patikrinimo metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nepastebėta.

Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjos nurodytas deklaratyvus, nekonkretus argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad kamerose čiužiniai pūna.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punktas nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymui ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis.

ŠTI įrengtoje skalbykloje yra nešvarių skalbinių, skalbimo, džiovinimo, lyginimo zonos, švarių skalbinių patalpa. Patalpos ir technologiniai įrenginiai išdėstyti taip, kad švarių ir nešvarių skalbinių srautai nesusikirstų. Švariems ir nešvariems skalbiniams transportuoti naudojami atskiri, skirtingai paženklinti vežimėliai (švariems skalbiniams) ir kitos talpos (nešvariems skalbiniams skirti daugkartiniai maišai). Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas, laikomi švariose, uždarose spintose atskirai nuo nešvarių skalbinių. ŠTI laikomų asmenų asmeniniai apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai.

Čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iš audinio, tinkamo skalbti ir (arba) dezinfekuoti ŠTI esančioje dezinfekavimo kameroje. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami po ŠTI laikomų asmenų nusiprausimo duše. ŠTI laikomiems asmenims galimybė nusiprausti duše pagal įstaigoje nustatytą tvarką ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę sudaryta.

Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintą Skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarką (t. 1, b. l. 91-93), Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai – išduodama patalynė ir rankšluosčiai, taip pat suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje. Tiek ŠTI skalbiniai, tiek asmeniniai skalbiniai skalbiami ne dažniau, kaip kartą per savaitę. Skalbiniai skalbimui iš suimtųjų (nuteistųjų) surenkami pagal ŠTI direktoriaus patvirtintą suimtųjų ir nuteistųjų maudymosi dušuose ir suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių skalbinių surinkimo grafiką. Asmeniniai skalbiniai skalbiami ir džiovinami nemokamai. Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 Suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašą (t. 1, b. l. 94-97), papildytą 2015-11-02 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo “papildymo“(t. 1, b. l. 98), kuriais nustatyta, jog įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų, taip pat neturintis asmeninėje sąskaitoje pinigų, ne trumpiau kaip 3 mėnesius, suimtasis (nuteistasis) gali išsiskalbti vieną komplektą sezoninių viršutinių drabužių, bet ne dažniau kaip kartą per 2 mėnesius, o striukes – kartą per sezoną. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas (t. 1, b. l. 99-103), kuriuo pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais. Pagal nustatytą tvarką, neturintiems pinigų užtikrinamas nemokamas viršutinių rūbų skalbimas, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų, o paminėto įsakymo 17 punkte apibrėžta, kad viršutiniai rūbai (marškiniai, sportinės kelnės ir bliuzonas) nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbiami įstaigos skalbykloje kartą per mėnesį. Vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-09-04 įsakymu Nr. 1/01-209 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių asmeninių drabužių, asmeninės patalynės skalbimo ar cheminio valymo paslaugos už asmenines lėšas įsigijimo, organizavimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (t. 1, b. l. 104-107) patvirtintas tvarkos aprašas, pagal kurį sudaryta galimybė mokiems suimtiesiems bei nuteistiesiems naudotis mažiausią paslaugų kainą pasiūliusios įmonės skalbimo ar cheminio valymo paslaugomis.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančioje parduotuvėje kainoraščiai su parduotuvėje esančių prekių pavadinimais ir jų kainomis dalinami ne dažniau nei kartą per mėnesį, tuo tarpu oficialiai nurodomos prekių kainos neretai svyruoja ir jau būna pakitusios, parduotuvėje nebuvo taikomos akcijos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 22 d.) 86 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę. Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad tardymo izoliatoriaus parduotuvėje prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius. Tardymo izoliatorių parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (87 punktas). Taisyklių 88 punktas draudžia išvesti suimtuosius iš kamerų apsipirkti parduotuvėje.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimas maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais, kuriuos nuteistieji ir suimtieji gali įsigyti įstaigos parduotuvėje, vykdomas pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-09-04 įsakymu Nr. 1/01-208 patvirtintą Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo įstaigos parduotuvėje tvarkos aprašą (t. 1, b. l. 111-115). Tvarkos parašo 5 punktas numato, kad suimtieji ir nuteistieji maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais aprūpinami ne rečiau kaip kartą per savaitę, o vaisiais ir daržovėmis pagal jų papildomus prašymus ne rečiau kaip du kartus per savaitę, esant galimybei, atsižvelgiant į apsiperkančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, žmogiškuosius išteklius suimtiesiems (nuteistiesiems) gali būti sudaromos sąlygos papildomai nusipirkti kitų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Prekėmis suimtuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus personalas. Šiuo tikslu kiekvienam suimtajam, turinčiam teisę apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas, kurį suimtasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriuje suimtojo asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirktos prekės tą pačią dieną įteikiamos suimtajam. Šis pasitikrinęs prekes ir kasos kvitą, jei neturi pretenzijų pasirašo prašyme, kuris įsegamas į Buhalterinės apskaitos skyriuje saugomą segtuvą. Visi suimtieji (nuteistieji) turi galimybę netinkančių prekių atsisakyti ir grąžinti jas atgal į parduotuvę.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas patalpų parduotuvei įrengti nuomos sutartį, privalo numatyti sąlygas, kad įstaigos parduotuvėje parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Pagal minėtų taisyklių 5 punktą laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas. Kainos turi būti tikrinamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga (6 punktas). Maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų tikrinimo rezultatas įforminamas aktu. Nustačius, kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos yra didesnės kaip 10 procentų negu šių prekių kainos parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, parduotuvės savininkui laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius pateikia raštišką įspėjimą (7 – 8 punktai).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovė paneigė pareiškėjo nurodytus teiginius dėl, neva, pakitusių ir svyruojančių kainų ŠTI parduotuvėje, įrodė, kad tinkamai vykdė Taisyklių reikalavimus dėl prekių kainų kontrolės, todėl laikytina, kad atsakovė nepažeidė Taisyklių reikalavimų užtikrinti, kad ŠTI veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad ji nematė, kaip sveriamos prekės, ar prekės buvo kokybiškos, negalėjo perskaityti informacinio lapelio, be to, negalėjo įvertinti parduodamų prekių estetinio vaizdo.

Aukščiau nurodytos Taisyklės nustato laisvės atėmimo vietos įstaigų direktoriams pareigą užtikrinti, kad šiose įstaigose laikomi asmenys ne rečiau kaip kartą per savaitę galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų bei prižiūrėti šios asmenų teisės įgyvendinimo sąlygas, t. y. kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje laikomiems asmenims siūlomas prekių asortimentas atitiktų teisės aktuose nustatytą privalomą maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentą bei kad šių prekių kaina būtu ne didesnė negu jų kaina parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir kurios veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, o nustačius neatitikimus imtis teisės aktuose nustatytų poveikio priemonių. Pažymėtina, kad privalomo maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimento užtikrinimas nereiškia laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus pareigos garantuoti, kad parduotuvėje nuolat būtų visi parduotuvės kainoraštyje nurodyti produktai ar kažkokie individualiai kalinių pageidaujami produktai (prekės). To daryti dėl galimų pasirinkimų įvairovės nėra nei poreikio, nei galimybės, todėl prekių asortimentuose yra apibrėžtos tik tam tikros maisto produktų bei būtiniausių reikmenų grupės. Tuo tarpu atskirų šių prekių grupių gaminių pasiūlą formuoja parduotuvės savininkas, o laisvės atėmimo vietos įstaigoje laikomi asmenys jiems siūlomas įsigyti prekes gali pasirinkti pagal kainos ir (ar) kitus jų poreikius atitinkančius kriterijus. Atitinkamai nesant konkrečios asmens užakytos prekės, ji gali būti pakeičiama kita tos prekių grupės preke, jeigu užsakymą pateikęs asmuo su tuo sutinka, arba asmuo gali pasinaudoti teise norimas prekes įsigyti kito apsipirkimo metu. Aplinkybė, kad tam tikrais atvejais pareiškėjas negali įsigyti konkrečios kainoraščio prekių grupėje nurodytos prekės, pati savaime nereiškia, jog pareiškėjos teisė apsipirkti buvo pažeista.