Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-03-23 · Civilinė byla Nr. e2S-678-565/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-23
Bylos Nr.
e2S-678-565/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22238-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Pareiškėjas
H. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-678-565/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22238-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.6; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis ir UAB „Divingas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja H. R. (toliau – ir pareiškėja) pateikė skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2022 m. spalio 18 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perskaičiuoti pareiškėjos įsiskolinimą pagal 2015 m. gruodžio 31 d. pažymą.

2. Pareiškėja nurodo, kad antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 104 325,79 Eur skolos, 89 405,75 Eur palūkanų ir 4 550,51 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos. 2022 m. spalio 10 d. pareiškėja pateikė antstoliui prašymą perskaičiuoti įsiskolinimo likutį, patikslinant pagal likusią mokėti kredito sumą skaičiuojamas įsipareigojimų nevykdymo palūkanas. Savo argumentams pagrįsti pareiškėja pateikė 2015 m. gruodžio 31d. pradinio išieškotojo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus išduotą pažymą apie skolą, kurioje nurodyta, jog pagal 2007 m. spalio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. R. ir pagal 2007 m. spalio 8 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) H. R. 2015 m. gruodžio 31d. Nordea Bank AB Lietuvos skyriui yra skolingi 102 384,86 Eur sumą, kurią sudaro: 31 153,38 Eur panaudotas kreditas, 2 167,65 Eur nesumokėtos palūkanos, 68 940,59 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, 33,24 Eur nesumokėti mokesčiai už turto draudimą ir 90 Eur nesumokėti mokesčiai už laiškų siuntimą.

3. Antstolis I. Gaidelis pareiškėjos skundo netenkino. Antstolis nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. vykdomajame rašte numatyta, kad 16 proc. metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos skaičiuojamos už visą priteistą (136 420,26 Eur ir 117,78 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. sausio 18 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo. Pradinio išieškotojo 2015 m. gruodžio 31 d. pažyma nepatvirtina tarp pradinio išieškotojo ir pareiškėjos esant susitarimui palūkanas skaičiuoti nuo 31 153,38 Eur kredito sumos, o ne nuo vykdomajame dokumente ir išieškotojos 2014 m. rugpjūčio 4 d. rašte antstoliui nurodytos skolos sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

4.1. išieškotoja Nordea Bank Finland Plc pateikė antstoliui Irmantui Gaideliui Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 136 420,26 Eur ir 117,78 Lt skolos sumos, 16 proc. metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų už visą priteistą skolą, skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. sausio 18 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo bei 15 712 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos (dabartinė išieškotoja – UAB „Divingas“);

Šalies argumentai

4.2. išieškotoja, pateikdama antstoliui vykdyti minėtą vykdomąjį raštą, 2014 m. rugpjūčio 4 d. prašyme nurodė išieškoti 104 292,26 Eur ir 114,78 Lt skolos sumą, 16 proc. metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už šią skolos sumą, skaičiuojant šias palūkanas nuo 2014 m. liepos 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 15 712 Lt bylinėjimosi išlaidas;

4.3. pareiškėja 2022 m spalio 10 d. pateikė antstoliui prašymą perskaičiuoti įsiskolinimo likutį. Prašyme nurodyta, kad pradinis kreditorius 2015 m. gruodžio 31 d. pažymoje nurodė, jog pareiškėja ir V. R. 2015 m. gruodžio 31 d. pradiniam kreditoriui skolingi šias sumas: 31 153,38 Eur panaudotas kreditas, 2 167,65 Eur nesumokėtos palūkanos, 68 940,59 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanos. Pareiškėja prašyme nurodė, kad įsiskolinimas, nuo kurio galėjo būti skaičiuojamos palūkanos, yra 31 153,38 Eur. Antstolis 2022 m. spalio 18 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino pareiškėjos prašymo perskaičiuoti palūkanas;

4.4. pareiškėja, nesutikdama su antstolio 2022 m. spalio 18 d. patvarkymu, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti skundžiamą patvarkymą ir perskaičiuoti pareiškėjos įsiskolinimą pagal 2015 m. gruodžio 31 d. pažymą. Pareiškėjos nuomone, antstolis palūkanas turi skaičiuoti tik nuo nepadengtos pagrindinės prievolės sumos, nurodytos 2015 m. gruodžio 31 d. pažymoje, t. y. nuo 31 153,38 Eur. Pareiškėjos teigimu, nėra jokio pagrindo palūkanas skaičiuoti kelis kartus, be to, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų įtraukimas į bendrą skolos sumą reiškia, kad palūkanos yra skaičiuojamos už jau priskaičiuotas palūkanas;

4.5. iš esmės visi pareiškėjos skunde keliami klausimai, susiję su skolos ir palūkanų dydžiu, skaičiavimo tvarka, pareiškėjos, kaip vartotojos, teisių gynimu ir kt., buvo išspręsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi, kuria Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas;

4.6. nurodytų teismų procesinių sprendimų pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, kuriame nurodyta iš pareiškėjos išieškoti 136 420,26 Eur ir 117,78 Lt skolos sumą, 16 proc. metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už visą priteistą skolą, skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. sausio 18 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo;

4.7. pažyma, kuria remiasi pareiškėja, parengta 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. daugiau nei prieš 7 metus. Teismo vertinimu, pareiškėjos reikalavimas perskaičiuoti išieškomo įsiskolinimo sumą pagal pažymoje pateiktus duomenis laikytinas nepagrįstu dar ir todėl, kad pažymoje pateikti duomenys nėra aktualūs. Teismas 2022 m. lapkričio 11 d. rezoliucija nustatė pareiškėjai 20 dienų terminą pateikti detalius duomenis apie įsiskolinimą, nurodant, kokie mokėjimai ir kokioms prievolėms dengti buvo atlikti. Pareiškėja šia teise nepasinaudojo, nepateikė teismui nei atliktus mokėjimus pagrindžiančių dokumentų, nei kitų objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą spręsti, kad pareiškėjos įsiskolinimo išieškotojai likutis faktiškai yra mažesnis negu antstolio vykdomojoje byloje išieškoma suma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

5. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį ir priimti naują spendimą - panaikinti 2022 m. spalio 18 d. antstolio Irmanto Gaidelio patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolį Irmantą Gaidelį perskaičiuoti pareiškėjos įsiskolinimą pagal 2015 m. gruodžio 31 d. pradinio išieškotojo pažymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. kredito sutarties bendrosios dalies 8.2. punkte pradinis išieškotojas ir V. R. sutarė, kad jeigu kreditas, palūkanos ar bet koks kitas mokėjimas pagal sutartį nesumokamas nustatytu laiku į kredito sąskaitą ar kitą banko sąskaitą, kurią bankas nurodo kredito gavėjui, yra skaičiuojamos metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, kurios yra lygios 16 (šešiolika) proc. nuo visos laiku nesumokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po mokėjimo dienos, iki įsiskolinimo padengimo;

5.2. šalys konkrečiai susitarė, jog įsipareigojimų nevykdymo, t. y. kompensuojamosios palūkanos, yra skaičiuojamos nuo pagal kredito sutartį nesumokėtos sumos, kurią sutarties galiojimo metu sudaro vėluojamo grąžinti kredito ir pelno (mokėjimo) palūkanų suma. Po 2009 vasario 12 d. atlikto kredito sutarties nutraukimo kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos tik nuo negrąžinto kredito ir priskaičiuotų pelno (mokėjimo) palūkanų sumos, kuri pagal 2015 m. gruodžio 31 d. pažymą yra 31 153,38 Eur + 2 167,65 Eur, t. y. 33 321,03 Eur. Taigi, nėra jokio pagrindo kompensuojamąsias palūkanas skaičiuoti kelis kartus, t. y. į bendrą įsiskolinimo sumą įtraukiant ir įsipareigojimų nevykdymo palūkanas (2013 m. birželio 19 d. pagrindinė skola sudarė 81 094 Eur, mokėjimo palūkanos - 2 167,65 Eur, o įsipareigojimų nevykdymo palūkanos - 53 968,61 Eur), kaip šiuo atveju yra atliekama vykdomojoje byloje;

5.3. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vartojimo kredito įstatymo nuostatą, kuri įsigaliojo 2016 m. vasario 1 d. ir pagal kurią netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi (11 straipsnio 8 dalis);

5.4. Sprendimų vykdymo instrukcijos 133 punkte įtvirtinta, jog skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos sumokėjimo dienos. Palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas nuo tuo momentu likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų), t. y. nuo nesumokėto skolos likučio. Palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos;

5.5. ši taisyklė yra išplėtota ir kasacinio teismo praktikoje, nurodant, kad palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas ne nuo visos skolos pagal pagrindinę prievolę sumos, nurodytos teismo sprendime, o tik nuo tuo momentu likusios nepadengtos skolos sumos, k y. nuo nesumokėto skolos likučio.

Atsiliepimas

6. Antstolis Irmantas Gaidelis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:

6.1. pateiktame vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. vykdomajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) yra aiškiai nurodytas palūkanų dydis ir suma, nuo kurios jos yra skaičiuojamos;

6.2. vykdymo procese antstolis vadovaujasi vykdomajame dokumente ir išieškotojo prašyme nurodytais priminiais duomenimis, taip pat atsižvelgdamas į vykdymo procese iš pareiškėjos išieškotas sumas ir datas, kada jos buvo išieškotos. Palūkanų dydis Antstolių informacinėje sistemoje užfiksuojamas laikantis teisės aktų reikalavimų ir toliau (po atlikto išieškotų lėšų paskirstymo) skaičiuojamas nuo skolos likučio;

6.3. pradinio kreditoriaus Nordea Bank AB 2015 m. gruodžio 31 d. pažyma nepagrindžia fakto, kad palūkanos vykdymo procese turėjo būti (turi būti) skaičiuojamos nuo 31 153, 38 Eur sumos, kaip to siekia pareiškėja. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pasisakė, dėl kokių priežasčių iš pareiškėjos (kaip laiduotojos) priteisiamos 16 proc. metinės palūkanos už visą priteistą 136 420,26 Eur ir 117,78 Lt sumą iki prievolės visiško įvykdymo.

7. UAB „Divingas“ prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:

7.1. šioje byloje dėl antstolio veiksmų teisėtumo negali būti sprendžiamas klausimas dėl skolos susidarymo pagrindų, skolos sandaros ir dydžio, palūkanų ir kitų aplinkybių (ne)pagrįstumo, kadangi šie klausimai yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo priimtas išnagrinėjus šalių ginčą dėl skolos;

7.2. 2015 m. gruodžio 31 d. Nordea Bank AB pažyma yra vėlesnės datos, nei 2014 m. gegužės 23 d. vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu antstolis vykdo išieškojimą iš pareiškėjos. 2015 m. gruodžio 31 d. pažyma nėra proceso šalių susitarimas, ji nepagrindžia fakto, kad palūkanos vykdymo procese turėjo būti (turi būti) skaičiuojamos taip, kaip to siekia pareiškėja;

7.3. 2015 m. gruodžio 31 d. Nordea Bank AB pažymoje nurodyta informacija yra parengta asmens, kuris, tikėtina, neturėjo nei visų reikiamų duomenų, nei kompetencijos atlikti skaičiavimus, kurie atliekami vykdymo procese ir kuriuos turi atlikti antstolis, vykdydamas išieškojimą. Teismas 2022 m. lapkričio 11 d. rezoliucija nustatė pareiškėjai 20 dienų terminą nurodyti detalų įsiskolinimo dydį, kartu nurodant, kokie mokėjimai ir kokioms prievolėms dengti buvo atlikti. Pareiškėja šia teise nepasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

9. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė priteisti iš atsakovės H. R. (pareiškėjos) ieškovo Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, naudai 136 420,26 Eur ir 117,78 Lt skolos sumą, 16 proc. metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už visą priteistą skolą, skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. sausio 18 d. ) iki visiško sprendimo įvykdymo, taip pat 14 212 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šio sprendimo pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 23 d. išdavė vykdomąjį raštą, kurį 2014 m. rugpjūčio 6 d. antstolis priėmė vykdyti;

11. Pareiškėja 2022 m spalio 10 d. pateikė antstoliui prašymą perskaičiuoti vykdomojoje byloje įsiskolinimo likutį. Pareiškėja, prašydama perskaičiuoti vykdomojoje byloje įsiskolinimo likutį, rėmėsi 2015 m. gruodžio 31 d. pradinio išieškotojo Nordea Bank AB pažyma, kurioje nurodyta, kad pagal 2007 m. spalio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. R. ir pagal 2007 m. spalio 8 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) H. R. 2015 m. gruodžio 31d. Nordea Bank AB Lietuvos skyriui yra skolingi 102 384,86 Eur sumą, kurią sudaro: 1) panaudotas kreditas - 31 153,38 Eur; 2) nesumokėtos palūkanos - 2 167,65 Eur; 3) įsipareigojimų nevykdymo palūkanos - 68 940,59 Eur; 4) nesumokėti mokesčiai: už turto draudimą - 33,24 Eur; už laiškų siuntimą – 90 Eur.

12. Pareiškėja teigia, kad antstolis palūkanas turi skaičiuoti tik nuo pagrindinės prievolės sumos, nurodytos 2015 m. gruodžio 31 d. pažymoje, t. y. nuo 31 153,38 Eur (31 153,38 Eur + 2 167,65 Eur). Nėra pagrindo kompensuojamąsias (įsipareigojimų nevykdymo) palūkanas skaičiuoti kelis kartus, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų įtraukimas į bendrą įsiskolinimo sumą iš esmės reiškia, kad palūkanos yra skaičiuojamos už jau priskaičiuotas palūkanas.

13. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

14. Vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu, yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalis).

15. Vadovaujantis Antstolių įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų numatytas funkcijas. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia pateiktas vykdyti vykdomojo dokumento turinys, tačiau pats antstolis negali savo iniciatyva keisti vykdomojo dokumento turinio, interpretuoti jo savaip. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vykdymo procesas grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021, 44 punktas).

16. Kaip minėta aukščiau, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovės H. R. (pareiškėjos) ieškovo Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, naudai 136 420,26 Eur ir 117,78 Lt skolos sumą, 16 proc. metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už visą priteistą skolą, skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. sausio 18 d.). iki visiško sprendimo įvykdymo.

17. Motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad: ,,Atsakovės atsakomybės apimtis yra lygiai tokia pati, kokia yra ir pagrindinio skolininko V. R., todėl Atsakovės atžvilgiu kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos negali būti mažinamos, nes Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. liepos 8 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš pagrindinio skolininko V. R. priteisė skolą, o taip pat priteisė ir Kredito sutarties bendrosios dalies 8.2 punkte numatytas 16 % sutartines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas iki visiško skolos išieškojimo dienos. Minėta hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 8 d. nutartis yra vykdomasis dokumentas, kuriame yra nustatytas pagrindinio skolininko skolos dydis. Laiduotojo atžvilgiu skolos dydis negali būti mažinamas, kadangi nėra kreditoriaus, kaip laidavimo sutarties šalies, sutikimo dėl sąlygų pakeitimo, be to laiduotojo atsakomybės sumažinimas neatitiktų laidavimo esmės. Be to, kompensacinių palūkanų dydis negali būti prilyginamas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydžiui. Pastebėtina, kad 16 % metinių palūkanų yra 0,04 % delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, kas savo esme yra protingas dydis taikyti Atsakovei, kuri, būdama solidaria skolininke, faktiškai nuo 2009 m. vasario 12 d. (nuo Kredito sutarties nutraukimo) nepadengia skolos Bankui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 dalyje yra numatyta, jog „pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną". Taigi, įstatymų leidėjas vartotojo atžvilgiu įtvirtino įstatyme 0,05 % netesybas kaip protingas, o tai sudarytų 18,25 % metinių palūkanų (0,05 x 365)“.

18. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimas yra įsiteisėjęs.

19. Pareiškėjos pateikta 2015 gruodžio 31 d. pažyma nesuteikia pagrindo pakeisti teismo sprendimu nustatytos įsipareigojimų nevykdymo palūkanų skaičiavimo tvarkos. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ši pažyma nėra susitarimas tarp išieškotojo ir skolininko dėl išieškomos skolos modifikavimo (CPK 595 straipsnis).

20. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė