- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e2-191-955/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08307-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- O. B.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei B. R. – P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei O. B. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės O. B. (toliau – atsakovė) 652,23 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdyje jos atstovė paaiškino, kad tarp S. G. ir ieškovės buvo sudaryta transporto priemonių draudimo (Kasko) sutartis. Šia sutartimi buvo apdraustas automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2020 m. balandžio 5 d.
3. 2019 m. lapkričio 27 d. Kaune, šis apdraustas automobilis buvo apgadintas. Kauno AVPK pažymoje nurodoma, kad transporto priemonę apgadino atsakovei O. B. priklausantys augintiniai - katės. Kadangi automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, transporto priemonių draudimu, transporto priemonės draudėjas pateikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl 2019 m. lapkričio 27 d. įvykusio įvykio apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudaro 652,23 Eur. Šią žalą ieškovė nustatė pagal nukentėjusio asmens pateiktas nuotraukas. Ieškovė, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, sumokėjo 652,23 Eur sumą transporto priemonės savininkui ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio, 6.1015 straipsnio pagrindu, dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį – atsakovę O. B.. Ieškovė kreipėsi į atsakovę O. B., reikalaudama grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovė į ieškovės raginimus nereagavo ir iki teismo proceso su atsakove susitarti dėl žalos atlyginimo nepavyko.
Šalies argumentai
4. Ieškovė taip pat prašo atnaujinti praleistą senaties terminą ieškiniui pateikti, nurodydama, kad dėl įmonės organizacinių pertvarkymų šis terminas buvo nežymiai praleistas. Dalis ieškovės turimų žalos bylų buvo popierinės, dalis elektroninės, todėl užtruko kol viskas buvo perkelta į elektroninę erdvę ir dėl to ieškinys teismui buvo pateiktas vėliau. Tačiau ieškovė nepraleisdama termino kreipėsi į atsakovę pareikšdama jai pretenzijas dėl žalos atlyginimo, todėl ieškovė tinkamai ir laiku gynė savo teises, o tai yra pagrindas atnaujinti ieškinio pateikimo terminą.
II. Atsakovės argumentai
5. Atsakovė O. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdyje jos atstovė paaiškino, kad su ieškovės reikalavimu atlyginti žalą nesutinka, kadangi Kauno AVPK pažymoje nėra nurodoma, kad transporto priemonė buvo apgadinta būtent atsakovės kačių. Pranešime yra tik nurodyta, kad atsakovė laiko du katinus ir prižiūri benamį katiną. Aplinkybę, kad ne atsakovės katės apibraižė automobilį patvirtina ir tai, jog jai administracinis nusižengimo protokolas buvo surašytas tik dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, kad pažeisti gyvūnų ženklinimo reikalavimai, bet ne dėl automobilio apgadinimo. Be to, kieme yra ir kitų kačių, kurios galėjo apgadinti automobilį, nors tokių įrodymų atsakovė neturi.
6. Be to, atsakovei kyla pagrįstas klausimas, kokiu pagrindu buvo apskaičiuota žala, kadangi draudimo įmonė automobilio net neapžiūrėjo, rėmėsi tik liudytojos pateiktomis nuotraukomis, iš kurių negalima spręsti, kad sugadinimai padaryti būtent kačių. Neaišku, kokiu pagrindu atlikti automobilio dažymo darbai nurodyti pridedamojoje sąmatoje, kyla klausimas ir dėl sugadintų automobilio detalių, nes pavyzdžiui iš automobilio savininkės pildytos paraiškos yra matyti, jog automobilis yra visas subraižytas, tačiau iš sąmatos matyti, jog buvo atliktas ne viso automobilio dažymas, o tik atskirų dalių. Kyla klausimas pagal kokius kriterijus buvo nuspręsta, jog būtent tos dalys, kurios buvo perdažytos, buvo apgadintos kačių. Atsakovės atstovės nuomone, byloje yra per daug prieštaravimų, kad būtų galima neabejotinai teigti, kad automobilį apgadino būtent atsakovės katės. Ar byloje pateiktose fotonuotraukose, kuriose yra užfiksuota ant automobilio tupinti katė, yra būtent atsakovės katė, ji tiksliai pasakyti negali, kadangi katė nelabai matosi, be to, visos katės panašios.
7. Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo padavė praleidusi ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 2022 m. lapkričio 27 d., todėl atsakovė taip pat prašo teismo ieškovės ieškinio reikalavimui taikyti senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkinamas.
8. Byloje nustatyta, kad tarp S. G. ir ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, buvo sudaryta savanoriška transporto priemonių draudimo sutartis, draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini),, kuria buvo apdraustas automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis S. G.. Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2020 m. balandžio 5 d.
9. 2019 m. lapkričio 28 d. 8.49 val. S. G. pateikė ieškovei pranešimą, kad 2019 m. lapkričio 27 d. 7.30 val. atėjusi prie automobilio, palikto (duomenys neskelbtini), kieme, rado automobilį apgadintą. Nurodo, kad automobilį apdraskė katės.
10. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato išduota pažyma patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 27 d. Kauno apskr. VPK buvo gautas S. G. pareiškimas, apie tai, kad laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 22 d. 19.00 val. iki 2019 m. lapkričio 23 d. 07.30 val. buvo apgadintas pareiškėjos automobilis Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (subraižant kėbulą), kuris buvo paliktas stovėti prie (duomenys neskelbtini),. Pareiškėjos teigimu, automobilį apibraižė kaimynės iš 3 buto, laikomos katės. Atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos kaimynė yra O. B. gyv. (duomenys neskelbtini), kuri namuose laiko du katinus ir prižiūri trečią benamį. O. B. nurodė, kad gyvūnus išleidžia į lauką be priežiūros, tačiau neigė, kad jos prižiūrimi gyvūnai galėjo apgadinti automobilį. Tyrimo metu iš pareiškėjos gauta vaizdinė medžiaga, kurioje užfiksuoti O. B. gyvūnai, ant (duomenys neskelbtini), namo esančių automobilių. O. B. buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ). Įvykis registruotas Policijos registruojamų įvykių registre Nr. 0119000639593.
11. 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje, atsakovei O. B. buvo paskirtas įspėjimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. gruodžio 5 d. 10.30 val. buvo nustatyta, kad O. B. namuose adresu (duomenys neskelbtini), laiko mišrūnų veislės šunį ir dvi kates, kurie yra neįregistruoti ir neskiepyti, tuo O. B. nevykdo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. A- 2094, 33 p. 60 p.
12. Ieškovė atliko transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, sudarė žalos sąmatą, pagal kurią automobiliui padaryti nuostoliai sudaro 652,23 Eur ir šią žalą atlygino transporto priemonės savininkei. 2020 m. kovo 31 d. ieškovė kreipėsi su pretenzija į atsakovę, prašydama per 14 dienų grąžinti išmokėtą draudimo išmoką.
13. Iš byloje pateiktos administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos ANR ROIK:19108669474 O. B. atžvilgiu nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 5 d. atsakovė davė paaiškinimus, jog ji augina mišrūnų veislės šunį ir dvi kates. Šunį į lauką išveda su pavadėliu ir antsnukiu, o katės į lauką išeina pro balkone esančią skylę. Nurodo, kad jos katės lauke būna dienos metu, o vakare būna namuose. Taip pat nurodo, kad ji niekada nėra mačiusi, kad jos katės būtų užlipusios ant kaimynų automobilio bei jį apgadinusios. Laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 22 d. 19.00 val. iki 2019 m. lapkričio 23 d. 7.30 val. katės į lauką išėjusios nebuvo, todėl apgadinti kaimynų automobilio negalėjo. Taip pat šioje administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje yra pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti ant automobilio tupinti katė.
14. Byloje apklausta liudytoja S. G. paaiškino, kad ji yra apgadinto automobilio savininkė. Liudytoja nurodė, kad kai atsakovė su dideliu šunimi ir trimis katėmis atsikraustė į jų namą, ji pirmiausiai balkone išsikirpo langelį, kad jos katės galėtų išeiti į lauką. Liudytojos sutuoktinis yra namo bendrijos pirmininkas, ir kai atsakovės katės pradėjo lipti ant mašinų, kaimynai pradėjo skųstis, todėl jis kreipėsi į atsakovę, prašydamas savo kates laikyti namuose. Tačiau atsakovė su tuo nesutiko, nurodydama, kad katėms yra būtina išeiti į lauką. Tas langelis balkone yra iki šiol. Katės niokojo ne tik jos, bet ir kitų kaimynų mašinas. Kaimynai ne kartą kreipėsi į atsakovę prašydami laikyti kates namuose arba plauti jiems mašinas kas savaitę, kadangi katės ant automobilių palieka pėdsakus, tačiau situacija nesikeitė. Galiausiai per vieną naktį (atsakovė kates į lauką išleidžia naktimis), liudytojos automobilis buvo apgadintas stipriai, t. y. kačių subraižytas. Tada liudytoja išsikvietė policijos pareigūnus, kurie atvažiavę įvykį užfiksavo. Vėliau liudytojai paskambino pareigūnė N. A., kuri tuo metu buvo jų rajono įgaliotinė. Sutartą dieną atvykus pareigūnei, dalyvavo liudytoja, jos sutuoktinis, atsakovė, jos draugė ir pareigūnės prašymu dar trys liudininkai. Kaip tik tuo metu prie jų priėjo atsakovės katinai, pareigūnė paklausė kieno čia yra katinai, o atsakovė pasakė kad ne jos. Tada pareigūnė pasakė, kad skambins į gyvūnų prieglaudos įstaigą „Nuaras“, kad ji sugaudytų ir išsivežtų neva beglobes kates. Tik tada atsakovė, visų šių liudytojų akivaizdoje, prisipažino, kad katės yra jos. Po šio atsakovės prisipažinimo liudytoja gavo draudimo išmoką. Liudytoja nurodė, kad jokių kitų gyvūnų, kurie būtų galėję apgadinti liudytojos automobilį, jų kieme nėra.
Dėl ieškinio senaties termino
15. Atsakovė prašo ieškovės ieškinį atmesti tuo pagrindu, jog ji yra praleidusi ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą.
16. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022 46 punktą). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis); jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
17. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
19. CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos, taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju draudiminis įvykis įvyko 2019 m. lapkričio 27 d., sprendimą dėl žalos atlyginimo ieškovė priėmė 2020 m. kovo 26 d., tačiau ieškinį teismui pateikė tik 2023 m. liepos 31 d., t. y. praleidusi CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą. Ieškovė nurodo, kad terminą ji praleido dėl įmonės organizacinių dalykų, kadangi ši žalos byla buvo užvesta popierinė, tačiau savo reikalavimo teisę į atsakovę ji pareiškė laiku, t. y. jau 2020 m. kovo 31 d., išsiųsdama atsakovei pretenziją, kuria raginama grąžinti 652,23 Eur sumokėtą draudimo įmoką. Be to, ir po šios pretenzijos buvo nuolat bendraujama su atsakove ir raginama sumokėti skolą. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė savo veiksmais ar neveikimu iki ieškinio pateikimo nebuvo išreiškusi atsisakymo reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo, savo reikalavimo teisę į atsakovę įgyvendino laiku, todėl ieškinio senaties terminas ieškovei atnaujinamas.
Dėl žalos atlyginimo
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apdraustai transporto priemonei buvo padaryta žala, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, draudikui (ieškovei), remiantis draudimo liudijimu, kilo pareiga atlyginti šiuo įvykiu padarytą žalą. Nustatyta, kad ieškovė atliko žalos dydžio apskaičiavimą ir dėl šio įvykio nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 652,23 Eur draudimo išmoką.
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnį, atlyginęs žalą, ieškovas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos atsiradimą atsakingą asmenį, t. y. reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens subrogacijos tvarka.
22. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį.
23. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, laiko esant įrodytą žalos padarymo faktą, nors atsakovė nepripažįsta, kad būtent jos katės padarė žalą nukentėjusio asmens automobiliui. Byloje apklausta liudytoja S. G. paaiškino, kad konfliktai su atsakove dėl jos laikomų kačių, kurios nuolat lipdavo ant kaimynų automobilių, tęsėsi jau seniai. Liudytoja policijai pateikė visą eilę fotonuotraukų bei vaizdo įrašų, iš kurių matyti ant automobilių tupinti katė. Atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, jog tai buvo būtent jos katė, tačiau aiškinantis įvykio aplinkybes, iš pradžių šį faktą neigusi, vėliau policijos pareigūnų bei liudytojų akivaizdoje atsakovė patvirtino, kad tuo metu lauke buvusios katės yra jos. Be to, atsakovė pripažino ir faktą, kad jos balkone yra padaryta speciali anga, per kurią katės naktimis išeina į lauką. Iš pateiktų fotonuotraukų taip pat akivaizdžiai matyti kačių pėdučių žymės ant automobilio, todėl tikėtina, kad sužalojimai automobiliui padaryti būtent kačių nagais. Jokių įrodymų, jog kieme yra dar kokių nors kačių, išskyrus atsakovės, byloje nepateikta. Taip pat byloje nenustatytos jokios kitos automobilių subraižymo priežastys, kaip tik subraižymai, padaryti atsakovės kačių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog būtent atsakovės katės apgadino liudytojos automobilį.
24. Nagrinėjamu atveju teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle civiliniame procese, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-140/2007).
25. CK 6.267 straipsnio 1 dalis numato, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmai, o tiksliau neveikimas, kai jos netinkamai prižiūrimos katės apgadino automobilį, negali būti vertinami kaip mažareikšmiai ar smulkmeniški, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu, nes kiekvienas naminį gyvūną turintis asmuo turi rūpintis ir maksimaliai užtikrinti, kad jo augintinis, esantis viešoje vietoje, neturėtų galimybių padaryti kitiems asmenims ar jų turtui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.267 straipsnio 1 dalis). Tokią pat pareigą gyvūnų savininkui numato ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Kadangi atsakovė šią pareigą pažeidė ir jos laikomi naminiai gyvūnai padarė žalą S. G. turtui, teismas konstatuoja, kad yra nustatytos visos sąlygos atsakovei taikyti deliktinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl draudimo išmokos dydžio
26. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp teisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją tvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.
27. 2020 m. kovo 26 d. ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, sudarė transporto priemonės AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą Audatex sistemos pagalba, kurioje nurodyta 652,23 Eur draudimo išmoka, tokio dydžio žala ir buvo išmokėta nukentėjusiam asmeniui.
28. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Atsakovė byloje kėlė abejones dėl paskaičiuoto žalos dydžio, tačiau, kaip matyti, jokių teisinių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė galėjo netinkamai paskaičiuoti žalos dydį, nepateikė. Tuo tarpu ieškovė pateikė į bylą žalos paskaičiavimą patvirtinančius dokumentus, kurių pagrįstumas teismui nekelia abejonių.
29. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes patvirtinančias atsakovės civilinę atsakomybę, atsakovei jokiais rašytiniais įrodymais bei pakankamais argumentais nenuginčijus ieškovės atlikto žalos paskaičiavimo teisingumo, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas 652,23 Eur žalos atlyginimas.
Dėl kompensacinių bei procesinių palūkanų
30. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalies).
32. Ieškovės ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 22,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis.
33. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Atnaujinti ieškovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti.
Priteisti ieškovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, iš atsakovės O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 652,23 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 23 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (652,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 1 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo bei 22,00 Eur (dvidešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.