Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2021-02-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-56-718/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-02-05
Bylos Nr.
A15.-56-718/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01527-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. G.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-56-718/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01527-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 16.9.10.; 21.9.10.
Registro objekto Nr. ROIK:20125941896(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. vasario 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. G. (V. G.), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-11-25 V. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis nuo 2020-10-02, 16.45 val., iki 2020-10-02, 18.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę automobilį R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki stovėjusio automobilio ir į jį atsitrenkė, ir jį apgadino. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Padaryta žala viršija 15 BND. Šiais savo veiksmais V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 220 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. G. į teismo posėdį atvyko, kaltę pripažino iš dalies. Pripažino sukėlęs eismo įvykį, tačiau teigia, kad automobilių kontakto nepajuto. Įvykio metu vairavo automobilį R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra didelių gabaritų, todėl dėl patirties stokos galėjo nepajusti smūgio. 2020-10-02 automobilį pastatė prie (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis priklauso draugui, kuris leido naudotis automobiliu. Apie eismo įvykį sužinojo būdamas Lenkijoje, kuomet jam paskambino policijos pareigūnas ir pasakė apie eismo įvykį. Tik tada pastebėjo sudužusį galinį kairės pusės žibintą ir žibintą iš karto pasikeitė, nenorėdamas turėti reikalų su Lenkijos policija.

Rašydamas paaiškinimą nusižengimo tyrimo metu V. G. kaltę kategoriškai neigė. Nurodė, kad apie tariamą eismo įvykį sužinojo iš policijos pareigūno skambučio. Jokiame eismo įvykyje nedalyvavo. Tik po policijos pareigūno skambučio pastebėjo, kad yra įskilęs galinis automobilio žibintas. Būdamas Lenkijoje žibintą pakeitė (b.l. 15).

Apgadintos transporto priemonės automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja A. I. nurodė, kad 2020-10-02, apie 16.45 val., automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė prie (duomenys neskelbtini) namo. Apie 18.10 val. išvyko. 2020-10-03, apie 12.30 val., būdama prie „Akropolio“ pastebėjo, kad automobilis yra apgadintas. Grįžusi prie (duomenys neskelbtini) namo pastebėjo savo automobilio detalę ir kito automobilio sudužusius stiklus. Apie eismo įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Pradėjusi judėti pastebėjo stovėjusį automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galinis žibintas buvo sudaužytas. Iškvietė policiją, atvykę policijos pareigūnai viską užfiksavo (b.l. 17).

Iš eismo įvykio schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu automobiliui R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas. Automobiliui Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas (b.l. 13-14).

Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjos P. P. 2020-10-03 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2010-10-03 buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), vakar į stovėjusį (duomenys neskelbtini) parkinge automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir stipriai apgadino ir iš eismo įvykio pasišalino nenustatytas automobilis. Pranešėja apgadinimus pastebėjo šiandien, atvyko į įvykio vietą laukti pareigūnų. 22.30 val. atvykus nurodytu adresu policijos pareigūnus pasitiko pranešėja G. I., kuri paaiškino, kad 2020-10-02, apie 16.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), atvyko automobiliu Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į baseiną. Apie 18.10 val. grįžo prie automobilio ir išvažiavo. 2020-10-03, apie 12.30 val., adresu Taikos pr., Klaipėda, I. I. pastebėjo, kad yra apgadintas automobilio priekinis dešinysis žibintas, priekinis dešinysis sparnas, priekinis bamperis. G. I. nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur rado savo automobilio nulūžusią detalę ir šalia pabirusias stiklo šukes. Taip pat pastebėjo, kad adresu (duomenys neskelbtini), stovi automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio galinis kairės pusės žibintas išdaužtas, apgadintas galinis bamperis. Apžiūrint nurodytą eismo įvykio vietą rastos automobilio žibinto šukės, kurias įstačius į automobilio Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išdaužtą galinį kairės pusės žibintą, atitiko buvimo vietą bei pamatavus abiejų transporto priemonių apgadinimo aukščius, apgadinimai atitiko vienas kitą ( b.l. 7).

Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjo D. J. 2020-12-25 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išsiaiškinus, kad automobilį R. T., priklausantį UAB „A.“, vairavo V. G., 2020-10-13 telefonu susisiekus su V. G., pastarasis paaiškino, kad šiuo metu yra Lenkijoje ir grįš 2020-10-16, grįžęs susisieks su tyrėju. 2020-11-09 telefonu V. G. nurodė, kad dėl pandemijos nepageidauja atvykti į policijos įstaigą, todėl paaiškinimą pateiks el. paštu. Į jam išsiųstą el. laišką V. G. neatsakė, paaiškinimo nepateikė. 2020-11-11 telefonu su V. G. susisiekti nepavyko, todėl jam jo nurodytu el. pašto adresu išsiųstas šaukimas 2020-11-18 atvykti į Klaipėdos AVPK. Šaukime nurodytu laiku V. G. neatvyko. Pakartotinai su V. G. susisiekus telefonu jam buvo paaiškinta apie galimybę paskelbti jo paiešką, tuomet V. G. nurodė, kad atvyks į Klaipėdos AVPK. 2020-11-25 V. G. atvyko ir paaiškino, kad jokiame eismo įvykyje nedalyvavo ir kad ne jis atsitrenkė į kitą transporto priemonę, o tai į jo vairuojamą automobilį kažkas įvažiavo ir iš įvykio vietos pasišalino. V. G. patvirtino, kad nurodytu laiku vairavo automobilį R. T.. Sužinojęs, kad yra įtariamas pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, pamatė, kad išdužęs automobilio galinis kairės pusės žibintas, būdamas Lenkijoje iš karto jį pakeitė kitu. Tai, kad V. G., sužinojęs apie įtarimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, nedelsiant sunaikino įrodymus ir sudužusį žibintą pakeitė kitu, patvirtina, jog jis turėjo tyčią paslėpti įvykio įrodymus bei išvengti gręsiančios atsakomybės ( b.l. 8-9).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad V. G. kaltė dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje numatytų nusižengimų įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: iš dalies paties V. G. parodymais, administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūnių tarnybiniais pranešimais, G. I. rašytiniu paaiškinimu, eismo įvykio schema, fotonuotraukomis, kita rašytine bylos medžiaga.

Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas transporto priemonės vairuotojas, pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Žemesnės instancijos teismas

Kelių eismo taisyklių XXIX skyrius reglamentuoja eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismų praktikoje pasakyta, kad apibūdinant ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo subjektyviuosius požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (LAT nutartys Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-10-2014, 2AT-54-648/2016).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad atvejai, kada eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan. paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, vadinasi, tokie atvejai nėra traktuojami kaip padaryti tyčia ir toks pasišalinimas nelaikytinas pažeidimu ANK 426 straipsnio 1 dalies prasme.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. G. savo kaltę dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ginčija, teigdamas, jog eismo įvykio metu jis nejautė automobilių kontakto ir nemanė, kad eismo įvykis buvo.

Nors V. G. įrodinėja, kad jis nepajuto, jog atsitrenkė į automobilį, bei tai, kad sugadinimai yra nežymūs, todėl jis objektyviai negalėjo jausti, kad atsitrenkė, tačiau tai laikytina jo gynybine versija. Byloje nėra tiesiogiai eismo įvykį mačiusių liudytojų, tačiau šiuos V. G. teiginius paneigia byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad tiek V. G., tiek G. I. vairuotoms transporto priemonėms buvo padaryti apgadinimai, kas patvirtina, jog buvo šių automobilių kontaktas ir padaryta žala. Kaip minėta anksčiau, G. I. vairuojamas automobilis buvo apgadintas žymiai, automobiliui Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas. UAB „I.“ pateikta remonto darbų sąmata patvirtina, kad eismo įvykio metu I. I. padaryta 6882,08 Eur žala (b.l 18-22). Automobiliui R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. G., apgadintas užpakalinis bamperis, galinis kairės pusės žibintas. Be to, eismo įvykio vietoje rasti tiek automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nulūžusi detalė, tiek R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudužusio žibinto šukės, kas be abejonės patvirtina, kad automobilių kontaktas buvo gana stiprus. Nuotraukose aiškiai matyti, kad automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bamperis buvo įlenktas, tokie apgadinimai nėra slystamojo pobūdžio, teismo nuomone, į Mazda automobilį buvo atsitrenkta, o bet koks atsitrenkimas (atsirėmimas) į kliūtį visais atvejais yra juntamas. V. G. vairuojamas automobilis R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų buvo apžiūrėtas sekančią dieną po nagrinėjamo įvykio, visi apgadinimai užfiksuoti tinkamai. Taigi, susidūrimo kontakto mechanizmas – tiesioginis smūgis į stovinčio automobilio priekinę dalį, padarytos žalos pobūdis, galiausiai žalos dydis leidžia įsitikinti tuo, kad V. G. turėjo realiai pajusti atsitrenkimo momentą - jo automobiliui ne tik buvo padaryti bamperio apibraižymai, bet ir pažeistas galinės kairės pusės žibintas.

Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iš karto po eismo įvykio V. G. turėjo ir galėjo suprasti, jog įvykio metu jis apgadino savo bei kito asmens automobilį, ir tokiu būdu padarė žalą Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui, todėl nagrinėjamu atveju negalėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai. Nežiūrint to, pažeisdamas KET reikalavimus V. G. sąmoningai ir tikslingai pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Pažymėtina, kad ir paties V. G. pozicija nebuvo nuosekli ir kito viso proceso metu. Nuo pat pradžių administracinėn atsakomybėn traukiamas V. G. kaltę neigė, tvirtindamas, kad jokio eismo įvykio jis nesukėlė. Abejonių kelia ir V. G. teiginiai, kad savo automobilio apgadinimus pastebėjo tik būdamas užsienyje, tai yra praėjus 10-čiai dienų po įvykio, kai apie eismo įvykį jam telefonu pranešė policijos pareigūnas. V. G. nuo pat pradžių vengė bendradarbiauti su policijos pareigūnais, šaukiamas neatvyko į policijos įstaigą, atsisakė pateikti paaiškinimą, neatsiliepė ir į telefoninius skambučius, žinodamas apie eismo įvykį, apgadintą žibintą pakeitė, todėl galima išvada, kad jis ketino išvengti gręsiančios administracinės atsakomybės.

Taigi, V. G. parodymų neatitikimas kitoms aplinkybėms verčia abejoti jų patikimu, o jo elgesys po eismo įvykio, neigiant patį vairavimo faktą, tik parodo jo siekį išvengti atsakomybės ir leidžia pagrįstai manyti, kad pažeidėjas aiškiai suprato padaręs nusižengimą ir norėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad V. G. veikoje yra ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje numatytų nusižengimų sudėtys. V. G. skirtinos ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinės nuobaudos – piniginės baudos be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Byloje V. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudas atsižvelgtina į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – eilę kartų baustas už įvairius KET pažeidimus, tačiau už grubius pažeidimus baustas nebuvo, kita vertus, jis teisme prisipažino padaręs eismo įvykį, į atsakomybę lengvinančių ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. G. skiriant 426 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje numatytas administracines nuobaudas – baudas, neviršijančias sankcijos vidurkių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

V. G. (V. G.) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam:

- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 1150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą;

- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 11 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, V. G. už šiuos nusižengimus skirti galutinę nuobaudą – 1150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 20125941896 ir įmokos kodą 1001.

Skaitmeninę laikmeną ir žibinto šukes, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė