Telšių apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas padalinti 2019 m. gegužės 29 d. testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), paliktą turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui V. K. priteisiant natūra visą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei S. Z. priteisiant piniginę 2 650,00 Eur kompensaciją iš ieškovo V. K. bei priteisti ieškovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Taip pat ieškovas prašo skirti atsakovei 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios sumos (2 500,00 Eur) priteisiant ieškovui.

2. Atsakovė S. Z. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo padalinti 2019 m. gegužės 29 d. testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), paliktą turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei S. Z. priteisiant natūra ¼ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovui V. K. priteisti ¾ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.

3. Patikslintame ieškinyje ieškovas V. K. nurodė, kad 2022 m. vasario 6 d. mirė ieškovo ir atsakovės motina J. K.. Ji buvo surašiusi du testamentus: 2018 m. gegužės 18 d. testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), visą jai priklausantį turtą paliko atsakovei S. Z., kurio pagrindu atsakovė paveldėjo motinai priklausiusį žemės sklypą su pastatais (sodą), esančius (duomenys neskelbtini); bei 2019 m. gegužės 29 d. testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko ieškovui. Surašydama du testamentus motina siekė išspręsti galimai tarp brolio ir sesers kilsiančius ginčus ir iš anksto padalino turtą. Pagal jos valią, sodo sklypas su sodo namu, taip pat visas kitas kilnojamasis turtas, piniginės lėšos, turėjo atitekti atsakovei, o ieškovui – butas. Tačiau po motinos mirties atsakovė nusprendė, kad taip padalinto turto jai nepakanka, ji kreipėsi į teismą dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo, 2023 m. kovo 29 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-29-1139/2023 teismas šį atsakovės reikalavimą tenkino ir nustatė atitinkamą juridinį faktą, Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-381-368/2023, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą paliko nepakeistą. Su teismo sprendimu atsakovė kreipėsi į paveldėjimo bylą vedančią Mažeikių rajono 1-asis notarų biuro notarę Ritą Reistaitienę, kuri 2023 m. spalio 6 d. priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nurodydama, kad nustatant privalomos dalies dydį, atsižvelgiama į paveldėjimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę, kad norint išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į privalomą palikimo dalį, reikia nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei sodo žemės sklypo ir sodo namelio, esančių (duomenys neskelbtini), vertę, kad iš privalomąją palikimo dalį sudarančio turto vertės reikia atimti turto, kurį pareiškėja paveldėjo pagal 2018 m. gegužės 18 d. testamentą, vertę ir tokiu būdu bus nustatyta, kokią dalį buto paveldi pareiškėja. Atsakovė notarės priimtą nutarimą skundė teismui, reikalaudama įpareigoti notarę išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, tačiau jos skundas buvo atmestas. Atsakovas taip pat kreipėsi į notarę Ritą Reistaitienę, kuri priėmė analogišką 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, šio nutarimo ieškovas neskundė. Ieškovas pažymi, kad pas notarę vyko kartu su atsakove, kuriai buvo paaiškinta, kad paveldėjimo teisės liudijimai į turtą bus išduoti tik susitarus dėl viso paveldėto turto verčių, taip apskaičiavus ir atsakovės paveldėtinos dalies dydį, tačiau su atsakove susitarti nepavyko, ieškovas kreipėsi į teismą, prašant nustatyti paveldimo turto dalis. Ieškovui pateikus ieškinį teismui, bylos nagrinėjimo metu, buvo nustatytos kaip šalių pripažįstamos ir neginčytinos, šios paveldimo turto vertės palikimo atsiradimo dienai, nustatytos teismo eksperto D. Milašausko: žemės sklypo, su pastatu (sodo nameliu), esančių (duomenys neskelbtini), vertė – 7 800,00 Eur; buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 41 800,00 Eur Šiuo atveju, atsakovė pagal įstatymą galėtų paveldėti ½ dalį turto, jai palikto testamentu, kurio turinio nepaisyti siekia atsakovė, taigi privalomoji dalis, į kurią pretenduoja atsakovė, sudaro ¼ dalį turto. Turtą sudaro 41 800,00 Eur vertės butas, privalomosios dalies vertė yra 10 450,00 Eur (41800/4=10450), atsižvelgiant į atsakovės jau paveldėtą turtą, jos privalomoji dalis mažintina jos 2018 m. gegužės 18 d. testamentu paveldėto turto verte, t. y. 7 800, 00 Eur, todėl atsakovė gali pretenduoti į 2 650,00 Eur vertės privalomąją palikimo dalį (10450-7800=2650). Atsakovė teismo posėdžio metu išreiškė kitokią nuomonę, kaip turėtų būti skaičiuojama privalomoji dalis, ją skaičiuojant nuo viso motinos palikto turto, pagal atsakovę, kadangi viso turto vertė yra 49 600,00 Eur (41800+7800), tai jai priklausanti privalomoji dalis turėtų būti lygi 12 600 Eur (49600/4=12600), papildomai, neskaitant paveldėto sodo, atsakovė turėtų paveldėti 4 800,00 Eur vertės privalomąją palikimo dalį (12600-7800=4800). Tačiau ieškovas su tokiu skaičiavimo metodu nesutinka, jo manymu, privalomoji dalis skaičiuotina ne nuo viso, o nuo ginčijamu testamentu palikto turto, tokios nuostatos laikosi ir mirusiosios J. K. paveldėjimo bylą vedanti notarė Rita Reistaitienė, jos 2023 m. spalio 6 d. nutarime nurodyta, kad atsakovės privalomoji palikimo dalis apskaičiuotina iš ¼ buto dalies atėmus atsakovės paveldėto turto – sodo – vertę. Bet kuriuo būdu apskaičiuota atsakovei atitenkanti paveldimo turto dalis yra mažesnė nei ¼ buto dalis, todėl atsakovės atsiliepime išdėstyta, taip pat teismo posėdyje nurodyta pozicija, kad ji pretenduoja į ¼ buto dalį, neturi jokio teisinio pagrindo. Atsakovė visiškai nepagrįstai reikalauja jai priteisti ¼ dalį buto, jai tokio dydžio buto dalis nepriklauso, atsakovė nutyli apie kitą paveldėtą turtą. Atsakovės pareikštas priešieškinio reikalavimas priteisti jai ¼ dalį buto, yra nepagrįstas ir neturintis teisinio pagrindo. Atsakovei tenkanti papildoma palikimo dalies vertė yra lygi 2 650,00 Eur, jai tenkanti privalomoji dalis pagal 2019 m. gegužės 29 d. testamentu sudaro 2650/41800 dalį. Ši dalis yra labai nedidelė, sudaranti tik šiek daugiau nei šešis procentus (2650/41800=0,0634), skaičiuojant kvadratiniais metrais, atsakovei tenkanti buto, kurio bendras plotas sudaro 50,35 kv. m, dalis sudarytų vos 3,19 kv. m (50,35*0,0634=3,192), o skaičiuojant pagal gyvenamąjį plotą – vos 1.98 kv. m. (31,16*0,0634=1,975). Paveldėjimo teisės liudijimas į turtą, dėl kurio paveldėjimo kilo ginčas, dar nėra išduotas. Šio ginčo atveju šalys nesusitaria ne tik dėl paveldimo turto dalies, bet ir formos, kadangi atsakovės pozicija yra tokia, kad jai turi priklausyti ¼ dalis buto natūra. Ieškovo nuomone, kadangi atsakovei tenkanti idealioji dalis yra labai maža, turto padalijimas natūra nebūtų racionalus, todėl jai turėtų būti priteista piniginė kompensacija. Atsižvelgiant į paminėtas teisės normas, ieškovas reiškia reikalavimą dėl paveldimo turto padalinimo, jam priteisiant paveldimą turtą natūra, o atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją. Įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra, tačiau nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, įstatymas numato galimybę atidalinti turtą, vienam iš bendraturčių priteisiant piniginę kompensaciją. Šio ginčo atveju daikto natūra atidalinti, nepadarant neproporcingos žalos daiktui, neįmanoma. Net jei šalims tenkančios turto dalys būtų lygios, iš vieno buto suformuoti du atskirus, daugiabučio namo laiptinėje būtų praktiškai neįmanoma. Šiuo atveju atsakovės dalis yra tokia maža, kad atidalinti iš viso nėra ko (2-4 kv. m.), tokio dydžio patalpa neįmanoma naudotis jokiu racionaliu būdu. Akivaizdu, kad šio turto natūra padalinti yra neįmanoma, optimalus, nepažeidžiantis nei vienos iš šalių interesų atidalijimo būdas yra kompensacija pinigais. Atsakovės reiškiamas argumentas, kad ji neturi kur gyventi, nėra teisiškai pagrįstas, joks įstatymas nenumato, kad paveldimo turto padalijimo procese kokią nors reikšmę turėtų vieno iš paveldėtojų turtinė ir finansinė padėtis ar gyvenamojo būsto turėjimas, įstatymas neįpareigoja teismą užtikrinti, kad priimamu teismo sprendimu asmuo išsaugotų teisę į gyvenamąją vietą, atsakovė meluoja, teigdama, kad visą gyvenimą gyvena motinos bute, nes nagrinėjant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų civilinę bylą Nr. e2YT-29-1139/2023 atsakovė, nurodė, kad Latvijoje yra dirbusi apie 20 metų, gyveno kaime, dirbo mokytoja, stoties darbuotoja, kultūros namuose sekretore, yra dirbusi savivaldybėje, kad grįžusi į Lietuvą iki 2020 m. gyveno V. g., bet mamą visada lankė, o nuo 2020 m. pabaigos ten gyvena nuolat, ginčo bute atsakovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą tik nuo 2016 m. kovo 9 d. Atsakovė po motinos mirties yra paveldėjusi kitą nekilnojamąjį turtą - jai atiteko žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), dėl šio turto atsakovė yra gavusi paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistravusi savo nuosavybės teisę į šį turtą, nors turto būklė galimai nėra gera, tačiau tai netrukdo atsakovei gautas lėšas už likusią turto dalį investuoti į šio turto būklės pagerinimą ir gyventi būtent šiame turte. Atsakovės pareikštą reikalavimą siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę (atsakovei priteisiant natūra ¼ buto dalį, ieškovui – ¾ buto dalis), nesprendžiant nei turto atidalinimo, nei naudojimosi tvarkos nustatymo klausimo. Paveldimo turto dydis nulemia, kad jo padalyti natūra nėra įmanoma, todėl vienintelis galimas atidalijimo būdas yra išmokėti atsakovei piniginę kompensaciją. Ieškovas patvirtina, kad turi pakankamai lėšų ir sutinka sumokėti atsakovei kompensaciją, atitinkančią jos turto vertę. Ieškovas pažymi, kad 2019 m. gegužės 29 d. testamentu, butą, esantį (duomenys neskelbtini), mirusioji J. K. paliko būtent ieškovui, palikėjos valia palikti butą ieškovui. Ieškovas pageidauja gauti šį butą natūra ir juo disponuoti asmeniškai, nes racionalus ir efektyvus tolesnis turto naudojimas galimas tik priteisus butą vienam asmeniui, nesukuriant bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovas prašo jam priteisti natūra visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei S. Z. priteisti piniginę 2 650,00 Eur kompensaciją iš ieškovo. Atsakovei pareiškus priešieškinio reikalavimą, puikiai suvokiant, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas ir neturintis teisinio pagrindo, prašo skirti 5000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios baudos priteisiant ieškovui.