Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Mindaugui Kvietkauskui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui dėl administracinių aktų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 4 punktą šio įstatymo įsigaliojimo dieną miestams priklausiusi žemė buvo priskirta valstybės išperkamai, todėl pareiškėja 1995 m. kovo 5 d. Druskininkų miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai pateikė prašymą už jai tenkančią dalį senelio turėtos valstybės išperkamos žemės atlyginti lygiaverčiu miško plotu.

Atsižvelgusi į nurodytąjį prašymą ir remdamasi Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 15-125, Druskininkų miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba išdavė pareiškėjai 1,2008 ha valstybės išperkamos žemės vertę nustačiusią pažymą Nr. 42. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus 2001 m. balandžio 2 d. nutarimą byloje Nr. 18/99 ir 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojus 2002 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, pareiškėja 2003 m. vasario 25 d. prašymu grąžino Druskininkų miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai pažymą Nr. 42 ir išreiškė valią, kad jai tenkanti laisvos (neužstatytos) senelio turėtos žemės dalis būtų grąžinta natūra.

Tokiu būdu pareiškėja dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko prieš nacionalizaciją Neravų kaime turėtą žemę, priskirtą Druskininkų miestui (vėliau - Druskininkų miesto savivaldybei), atkūrimo yra pateikusi prašymus: jai tenkančią laisvą (neužstatyta) žemę grąžinti natūra; už jai tenkančią valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu.

2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas pakeitė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktą ir vėl įtvirtino galimybę už miesto teritorijoje esančią valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu.

Kadangi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas suteikė pagrindą vykdyti pretendentės 1995 m. kovo 5 d. prašymą, pareiškėja 2015 m. kovo 13 d. paprašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo už valstybės išperkamą žemę atlyginant lygiaverčiu miško plotu spręsti tik pasibaigus teisminiams procesams dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus rašte ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte pareiškėjos prašymo nenagrinėjo, nurodę neva pretendentė praleido terminą prašymui už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu pateikti.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje suformuluota nuostata, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu .

Pareiškėja tuometei Druskininkų miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai 1995 m. kovo 5 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pageidauja gauti kompensaciją mišku.

D. P. Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų žemėtvarkos skyriui 2003 m. kovo 3 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pageidauja susigrąžinti žemę natūra.

Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrius 2015 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 50SD-(14.50.92.)-554 paaiškino pareiškėjai, kad ji yra praleidusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, todėl jos prašymas negali būti tenkinamas.

Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2015 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 1SS-1163-(7.5.) informavo pareiškėją, kad skundas yra netenkintinas ir nuosavybės teisės bus atkuriamos pagal paskutiniame iki įstatymo nustatyto termino, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d., pateiktame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, t. y. natūra.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) piliečiai iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pareikšti ar pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" (toliau - Atkūrimo tvarka), 3 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. vasario 5 d., iki 2013 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniajame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į piliečių teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principus, pakeitė Atkūrimo įstatymo 10,16 ir 21 straipsnius, kurių nuostatos įsigaliojo 2014 m. lapkričio 1 d. Atkūrimo įstatyme įtvirtintas papildomas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, būdas - atlyginimas lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

Motyvuojamoji dalis

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, iki 2015 m. kovo 1 d. galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies.

Atkūrimo įstatyme nėra numatyta galimybė atnaujinti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, todėl šis terminas laikomas naikinamuoju ir jį praleidus terminas neatnaujinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba ir jos Druskininkų skyrius, atsižvelgdami į tai, kad pareiškėja prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pateikė praleidusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, bet neturėdami teisės šį terminą atnaujinti, pagrįstai netenkino pareiškėjos 2015 m. kovo 12 d. prašymo ir 2015 m. balandžio 20 d. skundo. Kadangi skundžiami raštai neprieštarauja jokiems teisės aktams, o pareiškėja neįrodė, jog skundžiami raštai yra neteisėti, todėl jie yra nenaikintini.

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apsvarsčiusi pareiškėjos D. P. prašymą atkurti nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko N. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 1,2908 ha žemės, esantį Alytaus apskrities Druskininkų savivaldybės Druskininkų mieste, 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 50S-26 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei D. P.“ nusprendė atkurti nuosavybės teises į pilietei D. P. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,2643 ha žemės (vertė 825 aštuoni šimtai dvidešimt penki Lt), grąžinat natūra 0,2643 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,5044 ha (vertė 37199 trisdešimt septyni tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt devyni Lt) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (sklypo plotas – 0,5044 ha plotas, tenkanti dalis 0,2643 ha). Minėto sprendimo 4 punkte numatyta, jog nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančią žemės valdos dalį – 0,9369 ha žemės (vertė 2922 Lt) bus atkurtos vėliau (b. l. 58-59, 61-64).

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 50SD-(14.50.92.)-1999 informavo pareiškėją, kad Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą bei kuo skubiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams, pakeitė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10, 16 ir 21 straipsnius, kurių nuostatos įsigaliojo 2014 m. lapkričio 1 d. Pažymėjo, kad Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies. O taip pat informavo pareiškėją, kad tuo atveju, jeigu ji pageidauja pasinaudoti Įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko, N. K., valstybės išperkamą žemę, valdytą Druskininkų mieste, prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui iki 2015 m. kovo 1 d. turi pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nurodant pasirinktos vietovės rajoną ir kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą (b.l. 42).

Pareiškėja D. P. 2015 m. kovo 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui pateikė prašymą (institucijoje registruotas 2015 m. kovo 13 d. Nr. 50FP-235), kuriame nurodė, jog jai dar liko neatkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko N. K. turėtos žemės dalį – 0,9369 ha, todėl prašo išsprendus teisminius ginčus dėl nuosavybės teisių jai atkūrimo natūra (į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 numeriu 6 ir numeriu 8 pažymėtas teritorijas), už likusią valstybės išperkamą žemę atlyginti mišku vietovėje, kurią nurodys pasibaigus teisminiams ginčams (b.l 40).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius 2015 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 50SD-(14.50.92.)-554 „Dėl prašymo nagrinėjimo" paaiškino pareiškėjai, kad ji yra praleidusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, todėl jos prašymas negali būti tenkinamas (b.l.38,39).

Pareiškėja D. P. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė 2015 m. balandžio 20 d. skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. rašto Nr. 50SD-(14.50.92.)-554 panaikinimo".

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2015 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 1SS-1163-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo" informavo pareiškėją, kad skundas yra netenkintinas ir nuosavybės teisės bus atkuriamos pagal paskutiniame iki įstatymo nustatyto termino, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d., pateiktame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, t. y. natūra (b.l. 31-33).

Ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. rašto Nr. 50SD-(14.50.92.)-554 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 15 d. rašto Nr. 1SS-1163-(7.5) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja skunde nurodė ir bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas suteikė pagrindą vykdyti pretendentės 1995 m. kovo 5 d. prašymą, todėl D. P. 2015 m. kovo 13 d. paprašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo už valstybės išperkamą žemę atlyginant lygiaverčiu miško plotu spręsti tik pasibaigus teisminiams procesams dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius skundžiamame Druskininkų skyriaus rašte ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos skundžiamame rašte D. P. prašymo nenagrinėjo, nurodę neva pretendentė praleido terminą prašymui už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu pateikti. Kadangi D. P. 2015 m. kovo 13 d. prašymu nekeičia savo valios dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo, tik prašo atidėti 1995 m. kovo 2 d. jos prašymo vykdymą, o 1995 m. kovo 2 d. prašymas dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu paduotas iki 2015 m. kovo 1 d., todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pozicija yra neteisėta ir nepagrįsta.

Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus vadovaujasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau- toliau Įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" (toliau - Tvarka), bei kitais teisės aktais.

Pagal Įstatymo nuostatas pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą turi teisę pasirinkti Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą (-us) nuosavybės teisių atkūrimo būdą (-us) ir (ar) šio Įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nustatytą (-us) atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą| būdą (-us).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėja Druskininkų miesto valdybai 1992 m. vasario 13 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko N. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, kuriame nurodyta, kad pareiškėja pageidauja atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra, ekvivalentine natūra, išpirkimu (b.l.45). Druskininkų miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai 1995 m. kovo 5 d. pareiškėja pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pageidauja gauti kompensaciją mišku (b.l. 46). Pareiškėja Druskininkų žemėtvarkos skyriui 2003 m. kovo 3 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pageidauja žemę susigrąžinti natūra (b.l.47).

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į piliečių teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principus, pakeitė Įstatymo 10, 16, ir 21 straipsnius, kurių nuostatos įsigaliojo 2014 m. lapkričio 1 d. Įstatyme įtvirtintas papildomas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijoje, būdas- atlyginimas lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

Ginčo santykius reglamentuoja Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnis (2014-09-25 įstatymo Nr. XII-1150 redakcija (nuo 2014-11-01). Šio straipsnio 4 dalis numatė, kad teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka. Būtent šioje normoje, galiojančioje ir šiuo metu, įstatymo leidėjas nustatė, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti mišku.

Po minėto Įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo buvo įtvirtintas naujas reglamentavimas, kuriame nustatyti terminai ir tvarka, kaip gali būti keičiama valia dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, t. y. Įstatymo 21 straipsnio 4 dalis piliečiams, pateikusiems prašymus dėl nuosavybes teisių atkūrimo į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, tik iki 2015 m. kovo l d, leido keisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

Kaip minėta, pareiškėjos D. P. 2003 m. kovo 3 d. prašymu pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas yra natūra, todėl pagal Tvarkos 3 punktą jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus. Apie minėtus Įstatymų nuostatų pakeitimus pareiškėjai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 50SD-( 14.50.92.)-1999 buvo pranešta, ir kaip pripažino bylos nagrinėjimo metu pareiškėja, jo turinys pareiškėjai buvo žinomas. Pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui 2015 m. kovo 12 d. pateikė prašymą dėl lygiaverčio miško ploto perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kaimo vietovėje. Iš Druskininkų skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. 50SD-( 14.50.92.)-1999 turinio ir pareiškėjos 2015 m. kovo 12 d. pateikto prašymo dėl lygiaverčio miško ploto perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kaimo vietovėje turinio, akivaizdu, kad pareiškėja, pateikusi 2003 m. kovo 3 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1d., teikė prašymą dėl valios pakeitimo dėl atlyginimo būdo ir prašė už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, įsipareigojo nurodyti pasirinktos vietovės rajoną ir kadastro vietovę pasibaigus teismo, procesams, kurioje pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą. Taigi yra nepagrįsti pareiškėjos argumentai, jog šiuo prašymu ji siekė atidėti turto grąžinimo procedūrą ir, jog nebūtų parengta išvada dėl išperkamos žemės vertės.

Pati pareiškėja iki 2003 m. balandžio 1 d. kreipėsi dėl išreikštos valios dėl atkūrimo būdo pakeitimo –prašė grąžinti žemę natūra, o valią už valstybės išperkamą žemę gauti mišku pareiškėja išreiškė tik 2015 m. kovo 12 d. (institucijoje gautas 2015 m. kovo 13 d., reg.Nr.50FP-235) Pažymėtina, jog pareiškėja šių aplinkybių neginčijo, tačiau teigė, kad nuosavybės teisės turi būti atkuriamos ir pagal 1995 m. kovo 2 d. prašymą. Remdamasis Įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, 21 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 3 punktu, konstatuotina, kad esant situacijai, kai pretendento paskutiniajame prašyme nurodytuoju būdu pagal Įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, institucijai kyla pareiga siūlyti kitus atkūrimo būdus ir kai pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo institucija savo nuožiūra parenka nuosavybės teisių atkūrimo būdą, tačiau minėta institucija taip pat ribojama Įstatyme nurodytu tiksliu valios išreiškimo ir jos pakeitimo laikotarpiu.

Pareiškėja D. P. tik 2015 m. kovo 12 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui (institucijoje registruotas 2015 m. kovo 13 d. Nr. 50FP-235), kuriame nurodė, jog jai dar liko neatkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko N. K. turėtos žemės dalį – 0,9369 ha, todėl prašo išsprendus teisminius ginčus dėl nuosavybės teisių jai atkūrimo natūra (į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 numeriu 6 ir numeriu 8 pažymėtas teritorijas), už likusią valstybės išperkamą žemę atlyginti mišku vietovėje, kurią nurodys pasibaigus teisminiams ginčams (b. l. 10), todėl pripažintina, kad pareiškėja jį pateikė parleidusi naikinamąjį 2015 m. kovo 1 d. terminą, kuris praleidus negali būti atnaujinamas, todėl vėlesnis, praleidus šį terminą, valios nurodymas ar pakeitimas vertintinas kaip nesulekiantis teisinių padarinių pareiškėjai ir šis prašymas nesukūrė teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises pareiškėjos D. P. nurodytu būdu.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir esant minėtam teisinių santykių teisiniam reglamentavimui dėl išdėstytų argumentų pareiškėjos skundas dėl administracinių aktų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.