Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis M. P., J. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Skunde nurodoma, kad 2020 m. vasario 19 d. pareiškėjas padavė tiesiogiai antstoliui M. P. skundą / reikalavimą padidinti jam laisvai disponuojamų lėšų sumą 1119,11 Eur, reikalingų skubaus išmaniojo mobilaus telefono su visomis būtinomis paslaugomis įsigijimui. 2020 m. vasario 21 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2020 m. vasario 19 d. skundą / reikalavimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2020 m. vasario 21 d. patvarkymu, 2020 m. vasario 24 d. per antstolį M. P. padavė skundą, kuriame buvo prašoma teismo ir / ar antstolio panaikinti 2020 m. vasario 21 d. patvarkymą ir šiuo klausimu priimti naują sprendimą, patenkinant pareiškėjo prašymą dėl laisvai disponuojamų lėšų padidinimo. 2020 m. vasario 27 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nenumato, jog pakartotinai gali būti skundžiamas antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas. Tačiau pats antstolis patvarkyme Nr. S20-123-1937 nurodė, kad, vadovaujantis CPK 510 ir 512 straipsniais, dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti gali būti paduodamas skundas raštu antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami. Tokiu būdu antstolis sąmoningai klaidina pareiškėją. Kartu su 2020 m. kovo 6 d. skundu pareiškėjas padavė teismui 2020 m. vasario 24 d. skundą, kuriame jis prašė panaikinti 2020 m. vasario 21 d. antstolio M. P. patvarkymą Nr. S-20-123-1937 atsisakyti patenkinti 2020 m. vasario 19 d. skundą / reikalavimą padidinti pareiškėjui D. S. laisvai disponuojamų lėšų sumą 1119,11 Eur, kurie reikalingi D. S. skubiai įsigyti išmanųjį mobilųjį telefoną su visomis būtinomis paslaugomis, priimti naują procesinį sprendimą padidinti D. S. laisvai disponuojamų lėšų sumą 1119,11 Eur, kurie reikalingi D. S. skubiai įsigyti išmanųjį mobilųjį telefoną su visomis būtinomis paslaugomis. Skunde nurodoma, kad skundžiamas 2020 m. vasario 21 d. patvarkymas nemotyvuotas. Duomenys dėl lėšų šaltinio yra aiškiai nurodyti 2020 m. vasario 19 d. skundo 11 punkte. Duomenys dėl neišvengiamumo ir būtinybės pirmąkart D. S. skubiai įsigyti išmanųjį telefoną nurodyti 2020 m. vasario 19 d. skundo 2-7, 9, 12 punktuose, bei pagrįstas objektyviais rašytiniais įrodymais iš paties Luminor banko. Antstolis iškreiptai suabsoliutina kreditoriaus ir išieškotojo teises, neatsižvelgdamas į privataus fizinio asmens D. S. prigimtines ir pagrindines teises bei laisves. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktiką teisė į Internetą ir priėjimą prie šiuolaikinių telekomunikacijų paslaugų, teisė į mokslą yra pripažintina pagrindine žmogaus teise ir laisve, todėl asmeniui privalo būti užtikrinta ši fundamentali ir prigimtinė teisė. Pareiškėjo teigimu, tarptautiniai teisės aktai draudžia riboti asmens laisvę dėl esamos ar atsiradusios piniginės skolos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmetamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. Iš vykdomosios bylos Nr. 0123/13/00937 nustatyta, kad antstolio M. P. kontoroje 2013 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu priimtas vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-109-647/2011 dėl 2500 Lt (724,05 Eur) baudos ir 700 Lt (202,73 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išieškojimo iš pareiškėjo D. S. išieškotojos J. B. naudai (v. b. t. 1, l. 2, 6). 2016 m. sausio 7 d. patvarkymu antstolis areštavo pareiškėjo 979,86 Eur lėšas, esančias jo sąskaitose kredito įstaigose (v. b. t.3, l. 263). 2016 m. kovo 10 d. patvarkymu pareiškėjo prašymas dėl lėšų arešto panaikinimo netenkintas (v. b. t. 3, l. 281). Antstolis išaiškino pareiškėjui, kad taikant apribojimus jo turtui, nustatytas laisvai disponuojamų lėšų (LDS) likutis 364,29 Eur, todėl skolininkas kas mėnesį gali disponuoti 364,29 Eur suma, jo gaunamos lėšos neviršija nustatyto LDS. Iš 2020 m. sausio 31 d. patvarkymo nustatyta, kad 2020 m. sausio 23 d. pareiškėjo banko sąskaitoje atliktas pakeitimas ir nustatyta sumažinta LDS suma 122 Eur, nors skolininkas apskritai negauna jokių socialinių išmokų (v. b. t. 3, l. 392).

7. 2020 m. vasario 19 d. pareiškėjas išsiuntė antstoliui dokumentą, įvardytą skundu, kuriame prašė nedelsiant padidinti laisvai disponuojamų lėšų sumą (LDS) bendra 1119,11 Eur suma, kuri reikalinga pareiškėjui skubiai įsigyti išmanųjį mobilųjį telefoną su visomis būtinomis paslaugomis (pareiškėjo skundo priedas Nr. 3). Minėtame dokumente pareiškėjas nurodė, kad jis šiuo metu turi tik vieną aktyvią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje. Pareiškėjas turėjo galimybę nemokamai naudotis banko išduotu slaptažodžių generatoriumi, jungtis prie banko įstaigų, bet ir prie visų elektroninių paslaugų Lietuvoje, įskaitant elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) sistemą. Dėl Nordea banko ir NORD banko sujungimų į Luminor banką šiuo metu keičiama tvarka ir pagal 2020 m. vasario 18 d. pareiškėjui įteiktą banko pranešimą nuo 2020 m. balandžio 25 d. nebeliks nemokamos prieigos prie jokių elektroninių paslaugų, įskaitant banko (-ų) paslaugas slaptažodžių generatoriaus pagalba. Atsižvelgiant į tai, naujas Luminor bankas siūlo jau dabar susitvarkyti ir pasirūpinti tuo iš anksto savo klientams. Pagal Luminor banko pateiktus išaiškinimus, yra / bus tik dvi galimybės: prisijungti naudojant mobilųjį parašą ir prisijungti naudojant Smart-ID. Šiuo metu pareiškėjas neturi kompiuterio, jis turi galimybę naudotis kompiuteriu tik viešose vietose, kur daro tai nemokamai, todėl mobilaus parašo naudojimas jam yra komplikuotas ir nepatogus. Pareiškėjui būtų paprasčiau ir pigiau prisijungti naudojant Smart – ID, bet tam būtina turėti išmanųjį telefoną, kurio pareiškėjas šiuo metu neturi. Pareiškėjas neturi galimybės įsigyti išmanųjį telefoną išsimokėtinai dėl jam pritaikytų areštų. Todėl šiuo metu pareiškėjas gali įsigyti išmanųjį telefoną tik sumokėjęs visą sumą už telefoną, pardavėjui pritaikius nuolaidą, bei sumokėjęs už paslaugas dviem metams į priekį. Telefono kaina, laikmenos mokestis ir įrenginio draudimas kainuoja 187,91 Eur, Internetas 24 mėn. – 237,60 Eur, telefono ir žinučių paslauga – 693,60 Eur, iš viso – 1119,11 Eur. Antstolis 2020 m. sausio 23 d. triskart sumažino pareiškėjui disponuojamų lėšų limitą iki 122 Eur, dėl to yra paduotas 2020 m. sausio 29 d. skundas ir Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5847-752/2020 priėmė nagrinėjimui būtent šią skundo dalį. Pareiškėjas ketina pasiimti paskolą, kuri būtų pervesta į jo sąskaitą Nordea banke, tačiau kredito įstaigai pervedus minėtas lėšas į pareiškėjo sąskaitą, yra grėsmė, kad antstolis nepaliks pareiškėjui jokių lėšų, ir pareiškėjas negalės atsiskaityti su „Bitės“ kompanija.

8. 2020 m. vasario 21 d. patvarkymu antstolis laikė pareiškėjo 2020 m. vasario 19 d. skundą prašymu, kurio antstolis netenkino kaip prieštaraujančio vykdymo proceso tikslams (pareiškėjo skundo priedas Nr. 4). Patvarkyme nurodyta, kad skolininkas nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis gauna 1119,11 Eur sumą, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas. Skolininkas nurodo, kad nevykdys teismo sprendimo, bet tenkins kitus savo poreikius – pirks išmanųjį telefoną. Antstolio teigimu, skolininko reikalavimas prieštarauja teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principams, todėl jis netenkinamas

9. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio 2020 m. vasario 21 d. patvarkymu, padavė antstoliui 2020 m. vasario 24 d. skundą, kuriame prašė panaikinti 2020 m. vasario 21 d. patvarkymą ir priimti naują sprendimą, tenkinant pareiškėjo prašymą dėl LDS padidinimo (pareiškėjo skundo priedas Nr. 5). Suinteresuotas asmuo M. P. 2020 m. vasario 27 d. patvarkymu atsisakė priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad skundas pateiktas pažeidžiant CPK 510 straipsnio numatytą skundų nagrinėjimo tvarką, bei grąžino jį pareiškėjui (pareiškėjo skundo priedas Nr. 6). Antstolis nurodė, kad CPK nenumatyta, jog pakartotinai gali būti skundžiamas antstolio patvarkymas, kuriuo netenkinamas skundas.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstolis 2020 m. vasario 19 d. pareiškėjo dokumentą, įvardytą skundu, laikė prašymu (žr. nutarties 3, 8 punktus), daro išvadą, jog pareiškėjas, paduodamas antstoliui 2020 m. vasario 24 d. skundą, skundė antstolio 2020 m. vasario 21 d. patvarkymą, kuriuo buvo atisakyta tenkinti pareiškėjo 2020 m. vasario 19 d. prašymą dėl LDS padidinimo, bet ne skundą. Antstolis 2020 m. vasario 27 d. patvarkymu be pagrindo atsisakė priimti pareiškėjo 2020 m. vasario 24 d. skundą nagrinėjimui, kadangi tai nebuvo pakartotinis skundas, kurį antstolis jau išnagrinėjo. Todėl antstoliui nepersiuntus pareiškėjo 2020 m. vasario 24 d. skundo teismui, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą su skundu tiesiogiai CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

11. Teismas, nustatęs šias aplinkybes, toliau nagrinėja klausimą dėl pareiškėjo 2020 m. vasario 24 d. skundo pagrįstumo bei antstolio M. P. 2020 m. vasario 21 d. patvarkymo teisėtumo.

Dėl antstolio procesinio sprendimo atmesti pareiškėjo reikalavimą padidinti laisvai disponuojamą sumą teisėtumo

12. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

13. CPK 689 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

14. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 7¹ punkte nurodyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaigoje) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

15. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

16. CPK 739 straipsnyje nurodyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, valstybinė našlaičių pensija, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; 9) laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

17. Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 21 punktas).

18. CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 25 punktas).

19. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 27 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2020 m. vasario 19 d. prašyme antstoliui nurodė, kad jis ketina pasiskolinti 1119,11 Eur, reikalingus išmaniojo telefono ir mobiliojo ryšio paslaugoms įsigyti, iš greitųjų kreditų bendrovės, kuri sutinka paskolą pervesti į antstolio areštuotą sąskaitą, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje (šiuo metu – Luminor bank AS). Pareiškėjas patvirtino nurodytas aplinkybes ir 2020 m. vasario 24 d. skunde. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paduotų antstoliui ir teismui dokumentų motyvus, daro išvadą, kad jis prašė antstolio nustatyti, kad jo (pareiškėjo) galbūt iš kito subjekto paskolintos lėšos turi būti pripažintos LDS, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas. Pareiškėjas nepateikė nei teismui, nei antstoliui dokumentų, patvirtinančių, kad prašymo antstoliui ir skundo padavimo teismui dieną pareiškėjas disponavo 1119,11 Eur suma ar turėjo realią galimybę ja disponuoti (t. y. kad buvo subjektas, kuris sutiko jam suteikti paskolą). Todėl, teismo vertinimu, nurodytos lėšos negali būti pripažintos pareiškėjo turtu (lėšomis) (CPK 668 straipsnio 1 dalis, 689 straipsnio 1 dalis).

21. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą dėl lėšų, kurios gali būti pripažintos LDS, daro išvadą, kad šios lėšos gali būti tik tos realios lėšos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas (nutarties 14-19 punktai). Tarp tokių lėšų nėra nurodomos skolininko ketinamos paskolinti iš kito subjekto lėšos. Todėl laikytina, kad suinteresuotas asmuo M. P. pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo 2020 m. vasario 19 d. prašymą dėl LDS padidinimo, nustatęs, kad skolininkas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad jis gauna 1119,11 Eur, į kuriuos negali būti nukreiptas išieškojimas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ punktas).

22. 2020 m. vasario 24 d. skunde dėl antstolio 2020 m. vasario 21 d. patvarkymo nurodyti argumentai (t. y. tai, kad pareiškėjas nurodė gautinų lėšų šaltinį, kad pareiškėjui neišvengiamai būtina įsigyti išmanųjį telefoną ir užtikrinti mobiliojo ryšio paslaugas, kad antstolis nepagrįstai suabsoliutina kreditoriaus ir išieškotojo teises) nepaneigia antstolio 2020 m. vasario 21 d. patvarkymo teisėtumo. Teismas, patikrinęs šios bylos ir vykdomosios bylos medžiagą, nustatė, kad antstolis M. P., spręsdamas pareiškėjo 2020 m. vasario 19 d. prašymą, teisingai aiškino ir taikė CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normas bei jas detalizuojančias Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Todėl pareiškėjo nurodyti 2020 m. vasario 24 d. skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais.

23. Teismas, nustatęs šioje byloje, kad antstolis 2020 m. vasario 21 d. patvarkymu pagrįstai atsisakė padidinti pareiškėjui LDS, atmeta pareiškėjo skundą dėl antstolio 2020 m. vasario 21 d. patvarkymo panaikinimo bei prašymą priimti naują sprendimą padidinant pareiškėjui laisvai disponuojamą sumą 1119,11 Eur.

24. Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, pasisako ir dėl jo 2020 m. balandžio 10 d. pateiktų prašymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentą dėl paaiškinimų gavimo, sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Konstituciniame Teisme bus išspręstas 2020 m. kovo 26 d. pareiškėjo D. S. individualus skundas, priimti atskirąjį nutarimą antstolio M. P. atžvilgiu dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 1, 2 dalis, 245 straipsnį.

25. Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentą, siekdamas išsiaiškinti, kokie buvo įstatymų leidėjo tikslai ir ketinimai, priimant CPK 609 straipsnio 2 dalį, 611 straipsnio 2 dalį, 688 straipsnio 3 dalį, 689 straipsnio 1, 2, 4-6 dalis, susijusias su LDS. Teismas netenkina šio pareiškėjo prašymo, kadangi įstatymą aiškina ir taiko teismas. Kol tam tikra aiški įstatymo nuostata laikoma galiojančia, įstatymų leidėjo tikslai ir ketinimai, kuriems buvus ši įstatymo nuostata buvo priimta, neturi teisinės reikšmės tos įstatymo nuostatos taikymui.

26. Pareiškėjo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 7, 10 punktų pagrindu netenkinamas, kadangi pareiškėjas nepateikė teismui duomenų apie tai, kad kitas teismas jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Šioje byloje teismas nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų galimo prieštaravimo Konstitucijai ar įstatymams. Pareiškėjo galimas kreipimasis į Konstitucinį Teismą nėra teisinis pagrindas, kuriam esant bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas CPK 163 straipsnyje nustatyta tvarka.

27. Pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl antstolio M. P. galimai nusikalstamų veiksmų atmetamas, nenustačius antstolio M. P. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių (CPK 300 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo D. S. prašymus, paduotus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams 2020 m. balandžio 10 d.

Atmesti pareiškėjo D. S. 2020 m. vasario 24 d. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų ir prašymus padidinti laisvai disponuojamą sumą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.