- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-1717-104/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00247-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- Č. Ž.
- Trečiasis asmuo
- N. S., Trakų rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Vido Stankevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-646-804/2011 pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui Č. Ž. dėl bendrasavininko teisių suvaržymų pašalinimo (tretieji asmenys N. S., Trakų rajono savivaldybės administracija), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo leisti daryti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, statyti priestatą be atsakovo Č. Ž. sutikimo pagal UAB „Trakuva“ parengtą patikslintą projektą, leisti įrengti palėpę, plane pažymėtą Nr. 1, be atsakovo Č. Ž. sutikimo. Nurodė, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo patalpas, esančias trijų butų gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), jam priklauso šiame gyvenamajame name esantis butas Nr. 1 (toliau – Butas1). Nurodė, kad nutarė atlikti Buto1 rekonstrukciją, pastatyti priestatą, pasidalinti bendrojo naudojimo patalpas ir jas įrengti. Taip pat nurodė, kad rekonstrukciją ir padalijimą atlikti būtina, kadangi namo stogas yra kiauras, į patalpas bėga vanduo, pelija sienos. Nurodė, kad užsakė namo rekonstrukcijos, priestato statybos, bendrojo naudojimo patalpų padalijimo ir įrengimo planą. Pažymėjo, kad kaimynas N. S. su tokiu projektu sutinka ir jame pasirašė. Nurodė, kad atsakovas Č. Ž. nesutinka pasirašyti projekte, todėl jis negali pradėti rekonstrukcijos, kas varžo jo, kaip bendrasavininko, teises.
Atsiliepimas
Atsakovas prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su namo palėpės padalijimo planu, nes jam pagal šį planą priskiriama didžiausia pastogės dalis (59,64 kv.m.), nors jo buto plotas yra mažiausias (63,75 kv.m). Atkreipė dėmesį, kad toks didesnės palėpės dalies jam priskyrimas sąlygoja išlaidų namo priežiūrai padidėjimą. Taip pat nurodė, kad pastogės padalijimo plane nėra numatyta, kaip jis pateks į jo palėpės dalį. Vienintelis išėjimas į pastogę yra trečiojo asmens N. S. bute, kas leistų N. S. nekontroliuojamai patekti į jam priklausančią palėpės dalį bei neleisti jam naudotis savo butu, kad jis patektų į savo palėpės dalį. Nurodė, kad pagal siūlomą pastogės padalijimo planą į jo pastogės dalį patenka tik N. S. bute esančių krosnių kaminas, kuris nėra laikytinas bendru inžinieriniu namo įrenginiu. Tai reiškia, kad N. S. kaminų priežiūrai privalės patekti į jo pastogės dalį, t.y. naudotis jo valdoma pastogės dalimi arba tokia pareiga be jokio teisėto pagrindo teks jam, nes pagal priešgaisrinius reikalavimus yra numatyta periodinė dūmtraukių patikra ir aptarnavimas, ir jis savo sąnaudomis privalės rūpintis svetimu turtu bei negalės perplanuoti savo pastogės dalies be N. S. sutikimo. Pažymėjo, kad ieškovo ir trečiojo asmens N. S. žodiniai teiginiai, kad praleis atsakovą per savo butą į jo palėpės dalį, negali būti laikomi susitarimu dėl naudojimosi, o sprendimo su tokia sąlyga priėmimas, reikštų sąlyginio sprendimo priėmimą, ką draudžia CPK 267 str.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo N. S. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija nurodė, kad jokio teisinio suinteresuotumo šioje byloje neturi ir prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė – priteisė iš ieškovo S. M. 1 600 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui Č. Ž.. Teismas nustatė, kad pagal ieškovo pasiūlytą variantą atidalijus jiems priklausančią palėpės dalį, šioje patalpoje nėra numatytas įėjimas į atsakovui po padalijimo priklausančią pastogės dalį, todėl nėra aišku, kokiu būdu per trečiojo asmens bute esantį įėjimą patekęs į pastogę atsakovas, pateks į jam priklausančią dalį. Todėl neesant numatyto įėjimo, teismas kritiškai vertino trečiojo asmens N. S. įsipareigojimus, kad jis netrukdys atsakovui patekti į jam priklausančią pastogės dalį, nes pastarieji neprilygsta susitarimui dėl naudojimosi tvarkos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog po atidalijimo trečiasis asmuo N. S. turės turėti galimybę patekti į atsakovui priklausančią pastogės dalį tam, kad galėtų prižiūrėti jo bute esančių krosnių kaminą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo nesutikimas su ieškovo ir trečiojo asmens N. S. numatyta Gyvenamojo namo rekonstrukcija bei pastogės patalpų atidalijimu yra protingai motyvuotas ir atskleidžiantis projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį jos teisėtam interesui – naudotis jam po atidalijimo priklausančia pastogės dalimi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas S. M. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-12-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog pagal ieškovo parengtą projektą atsakovo esama padėtis ne tik nepablogėtų, bet ir pasikeistų į gerąją pusę. Nurodo, kad ir šiuo metu atsakovas naudojasi namo palėpe patekdamas į ją per trečiojo asmens N. S. patalpas, o pagal parengtą projektą ši patalpų dalis nėra pakeista. Taip pat nurodo, kad įrengs kitą kaminą ir priėjimas prie jo netrukdys įgyvendinti bendraturčių teises naudotis esamu kaminu tokiu būdu, kaip naudojamasi dabar.
Atsiliepimas
Atsakovas Č. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Trakų rajono apylinkės teismo 2011-12-08 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas ir trečiasis asmuo, siekdami atskirti namo palėpės dalis, ieškinyje nekelia reikalavimo dėl teismo sprendimu nustatomos naudojimosi palėpe tvarkos pagal jų paruoštą projektą, todėl neišsprendus šio klausimo nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu bus vykdoma vieno gyventojo statyba bendro naudojimo patalpose. Pažymi, kad pagal ieškovo parengtą planą, atsakovui priskiriama didesnė pastogės dalis nei tenka proporcingai pagal jo buto plotą, o tai reiškia didesnes išlaidas bendrųjų namo konstrukcijų priežiūrai. Taip pat siūlomu pastogės padalijimo projektu nenumatytas atskiras įėjimas atsakovui į jam tenkančią pastogės dalį. Kad įeitų į pastogę, atsakovas turės prašyti trečiojo asmens leidimo naudotis pastarojo butu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui priklauso butas trijų butų gyvenamajame name, esančiame Dzūkų g. 8, Lentvario m., Trakų r. sav., kurio kiti du butai priklauso atsakovui Č. Ž. ir trečiajam asmeniui N. S. (b.l. 11-15, 18, 22).
Ieškovas bei tretysis asmuo N. S. nutarė rekonstruoti gyvenamąjį namą, t.y. nutarė pakeisti namo stogą, padalinti bendro naudojimo patalpas (mansardą) ir ją įrengti, ieškovas taip pat siekia prie jam priklausančio buto1 pastatyti priestatą. Tuo tikslu ieškovo iniciatyva UAB „Trakuva“ buvo parengtas projektas bei UAB „Elvora“ atlikto gyvenamajame name esančių ieškovui bei trečiajam asmeniui N. S. priklausančių butų Nr.1 ir Nr. 2 konstrukcijų bei gyvenamojo namo konstrukcijų būklės vertinimą (b.l. 88).
Atsakovas su rekonstrukcija, mansardos padalijimu ir įrengimu pagal ieškovo ir trečiojo asmens N. S. užsakymu UAB „Trakuva“ parengtą projektą nesutinka, todėl tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo teisės atlikti buto rekonstrukciją, statyti priestatą ir gyvenamojo namo palėpės bendrųjų patalpų padalijimo be vieno iš bendraturčių t.y. atsakovo sutikimo.
Minėta, kad atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo nesutikimas su ieškovo ir trečiojo asmens N. S. numatyta gyvenamojo namo rekonstrukcija bei pastogės patalpų atidalijimu yra protingai motyvuotas ir atskleidžiantis projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį jos teisėtam interesui – naudotis jam po atidalijimo priklausančia pastogės dalimi, nes pagal ieškovo pasiūlytą variantą atidalijus jam priklausančią palėpės dalį, šioje patalpoje nėra numatytas įėjimas į atsakovui po padalijimo priklausančią pastogės dalį, todėl nėra aišku, kokiu būdu per trečiojo asmens bute esantį įėjimą patekęs į pastogę atsakovas, pateks į jam priklausančią dalį. Nesant numatyto įėjimo, teismas kritiškai vertino trečiojo asmens N. S. įsipareigojimus, kad jis netrukdys atsakovui patekti į jam priklausančią pastogės dalį, nes pastarieji neprilygsta susitarimui dėl naudojimosi tvarkos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog po atidalijimo trečiasis asmuo N. S. turės turėti galimybę patekti į atsakovui priklausančią pastogės dalį tam, kad galėtų prižiūrėti jo bute esančių krosnių kaminą.
Tokia teismo išvadą atitinka bylos faktinėms aplinkybėms, todėl laikoma teisėta ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Taigi tam, kad ieškovui būtų galimybę įrengti palėpę, kurį priklauso šalims ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise, pirmiausiai turi būti nustatyta palėpės patalpų naudojimosi tvarką arba bendrosios nuosavybės dalyvių susitarimų, patvirtintu notariškai, arba teismo sprendimu, kurio pagrindu būtų įmanomas atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių ginčo palėpės naudojimosi tvarką, todėl nėra galimybės svarstyti ir atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimo. Ieškovas tokių reikalavimų teisme nepareiškia, esant tokiai situacijai, dabartiniu metu svarstyti įrengimo klausimą nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad klausimas dėl atsisakymo duoti leidimą pastato rekonstrukcijai nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į pastogės (mansardos) atidalijimo galimumą.
Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1). Jeigu ieškovas parengė projektą palėpes naudojimosi tvarkai nustatyti, tai jis turi atitikti nurodytiems kriterijams.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (Lietuvos Respublikos CPK 176, 185 str.), bei taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias šios bylos ginčą, bei pagrįstai ieškinį netenkino. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti.
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas ir pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad už atsiliepimus į atsakovo apeliacinį skundą turėjo 500 Lt atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovas turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą, kaip numato Civilinio proceso kodekso 98 str.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Č. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt atstovavimo išlaidų.